Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Į klubą – išmokti valdyti ligą

Paskutinį kiekvieno mėnesio penktadienį 13 val. Bažnyčios g. 19, Marijampolėje, esančiame klube „Diabetikas ABC“ laukiami diabetikai ir jų artimieji. Klubo pirmininkė Genovaitė Naidzinavičienė, pati cukriniu diabetu serganti 40 metų, su tokios pat lemties ištiktaisiais dalijasi savo patirtimi, moko, kaip spręsti iškilusias problemas.

„Žinojimas, kad esi neužmirštas, kad bet kada būsi išklausytas ir sulauksi pagalbos – diabetu sergantiems labai svarbus“, – sako klubo „Diabetikas ABC“ pirmininkė Genovaitė Naidzinavičienė.Cukriniu diabetu (CD) sergančius marijampoliečius vienijančiam klubui šiemet sausio 6 d. sukako 30 metų. Pakeitusi pirmą klubo pirmininką Česlovą Paleckį nuo 1997-ųjų jam vadovauja G. Naidzinavičienė. Narių skaičius kasmet kinta, šiemet jame 100 žmonių. Pagrindiniai tikslai – burti sergančiuosius, jų artimuosius, medikus ir kitus asmenis, supažindinti visuomenę su diabetu ir galimybėmis jį atitolinti, o sergantiems padėti valdyti ligą. Kontroliuojamas gliukozės kiekis kraujyje padeda išvengti komplikacijų: akių tinklainės pažeidimų, inkstų funkcijos nepakankamumo, stambiųjų (makroangiopatijos) ir smulkiųjų (mikroangiopatijos) kraujagyslių pažeidimų. Dėl stambiųjų kraujagyslių pažeidimų gali vystytis kojų kraujotakos sutrikimai, miokardo infarktas ar galvos kraujagyslių insultas. Dėl smulkiųjų kraujagyslių nukenčia nervinės skaidulos ir gali vystytis neuropatija, dažniausiai pasireiškianti galūnių tirpimu, skausmingumu.
– Diabetas nesirenka seno ar jauno, vyro ar moters, turtingo ar vargšo. Išgirdę diagnozę visi sutrinka, tik vieni ieško pagalbos, ateina, konsultuojasi, kiti slepia ligą net nuo artimųjų, bet stokodami žinių nesugeba jos kontroliuoti. Sergančiojo maiste turi būti tinkamas angliavandenių, baltymų ir riebalų santykis. Didžiąją mūsų maisto dalį sudaro angliavandeniai – paprastieji ir sudėtiniai, kurie labiausiai paveikia gliukozės koncentraciją. Mums naudingesni yra sudėtiniai angliavandeniai – duona, kruopos, grūdai, ryžiai, makaronai, krakmolo turintys produktai, kuriuos organizmas skaldo ir pasisavina lėčiau, todėl gliukozės kiekis kraujyje po jų vartojimo didėja ne taip staigiai. Viso to mes mokomės, – sako Marijampolės klubo pirmininkė, Lietuvos diabetikų asociacijos viceprezidentė.
Nors karantinas pristabdė klubo veiklą, G. Naidzinavičienė sako visą laiką nepaleidusi iš rankų telefono, skambindavusi žmonėms ir klaususi, ar nereikia pagalbos.
– Žinojimas, kad esi neužmirštas, kad bet kada būsi išklausytas ir sulauksi pagalbos – diabetu sergantiems labai svarbu, – sako ponia Genovaitė. – Iš 2020 m. socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projekto lėšų klube įdarbinti keturi žmonės, kurie veda mokymus, seminarus, praktinius užsiėmimus, teikia pagalbą didelę negalią turintiems neįgaliesiems namuose. Projekto dalyviai nuo pirmadienio iki ketvirtadienio laukiami klube. Kartu su kitais LDA klubais Marijampolėje organizuojame mokymus „Gera cukrinio diabeto kontrolė – komplikacijų prevencija“: dalijamės žiniomis apie svarbiausius prevencijos aspektus, galimas komplikacijas, pateikiame praktinių patarimų, kaip jų išvengti.
Pasak pirmininkės, į klubą žmonės dažnai užsuka tiesiai iš vaistinės – įsigiję naują cukraus matavimo aparatą ar naują, iki tol nenaudotą lancetą (priemonę pirštui pradurti). Kabinete – visa šių priemonių kolekcija, atskleidžianti gydymo istoriją, medicinos pažangą – nuo pirmųjų stiklinių švirkštų iki naujausių insulino švirkštiklių.
Į klubą žmonės dažnai užsuka tiesiai iš vaistinės, kad čia išmoktų, kaip naudotis nauju, iki tol nenaudotu prietaisu. – Anksčiau diabetu sergantieji gaudavo po 25 rublius, kurie buvo skirti savikontrolės priemonėms įsigyti. Panaikinus pinigines išmokas, atsirado kompensacija juostelėms. Vaikams, sergantiems I tipo diabetu, per metus jų skiriama 1800, suaugusiems – 600, II tipo vartojantiems insuliną – 300, vartojantiems tabletes – 150. Juostelės brangios, ne visi įstengia jų papildomai nusipirkti, tad žmonės taupo. O nematuodami prisidaro nemažai problemų – nežino, kiek insulino leistis, ką gali, ko negali valgyti. Blogiausia savijauta, kai ne tik cukraus kiekis kraujyje aukštas ar per žemas, bet ir kai atsiranda acetonas – tada apnuodijamas visas organizmas… – pasakoja G. Naidzinavičienė.
Sergantiems CD ypač svarbu fizinis aktyvumas. Klubo nariai dalyvauja asociacijos rengiamose sporto varžybose, vyksta į ekskursijas, stovyklas. Jaunimas kasmet dalyvauja dviračių žygyje Druskininkuose.
Priemonės, atskleidžiančios gydymo istoriją, medicinos pažangą – nuo pirmųjų stiklinių švirkštų iki naujausių insulino švirkštiklių.			            Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos– Anksčiau su klubo vaikais (jų buvo 10) būdavo nuvažiuojame į Vilnių, pasimatuojame cukriukus (tuo metu vaikai dar neturėjo sensorių, insulino pompų) ir, jei žemas, iškart ledų valgome. Užlipame į Gedimino kalną, nusileidžiame žemyn – ir vėl ledų, – pasakoja pirmininkė ir primena, kad pirma pagalba diabetikui pajutus krentant cukrui – greitai veikiantys angliavandeniai, pvz., sultys, čiulpiniai saldainiai arba gliukozės tabletės, po to ilgai veikiantys – duona, kruopų košė. Diabetikas, ypač kuris naudoja insuliną, visada su savimi turi turėti greitai pasisavinamų angliavandenių.
Sergantieji taip pat visada turi nešiotis diabetiko pasą, ypač tai svarbu keliaujantiems lėktuvais, kad galėtų pasiimti insulino švirkštus. Klubo nariai turi apyrankes su tarptautiniu ženklu.
– Lietuvos diabetikų asociacija (prezidentė Vida Augustinienė) – labai stipri, dėl ligonių teisių kovojanti organizacija. Visi suprantame, kad ši liga – tai tarsi lėtinis vėžys, tad ligoniams ir jų artimiesiems labai svarbi ne tik socialinė, bet ir psichologinė pagalba. Įstatymuose dar yra spragų, nėra tęstinumo. Labai norėtųsi, kad sergantieji II tipo diabetu gautų daugiau kompensuojamų savikontrolės priemonių, kad suaugusiems būtų kompensuojamos insulino pompos, jų dalys, kad Lietuvoje galėtume įsigyti sensorių, – sako asociacijos viceprezidentė.
Viena iš pagrindinių asociacijos ir klubo veiklų – informacija ir jos sklaida visuomenėje.
– 28-erius metus rengėme „Diabeto dienas“ visuomenei. Vykdavo seminarai, visiems norintiems nemokamai tikrindavome cukraus kiekį kraujyje, dalindavome šviečiamąją literatūrą apie CD. Būdavo per tris dienas Marijampolės savivaldybės vestibiulyje patikrindavome po 500 žmonių, pernai patikrinome 300. Galėtume patikrinti ir cholesterolio kiekį kraujyje – turime tam skirtus tris aparatus, tik, deja, neturime už ką nupirkti juostelių, – apgailestauja klubo pirmininkė, už paramą dėkodama Marijampolės savivaldybės vadovams ir visiems rėmėjams – buvusiems, dabartiniams ir būsimiems.
Pasak jos, didžiausias klubo darbo įvertinimas – išmokę su liga gyventi žmonės.
– Smagu, kai jau suaugę klubo nariai vaikai parvažiuoja į Marijampolę ir ateina pasirodyti, papasakoti, kaip jiems sekasi gyventi, dėkoja, kad būdami visi kartu išmokome susidraugauti su diabetu, – džiaugiasi klubo pirmininkė.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Užsitęsusios atostogos Anglijoje

    2017-06-27Užsitęsusios atostogos Anglijoje
    Marijampolietė Agnė Kapočė Londone praleido beveik 5 metus. Nepaisant to, kad turėjo kvalifikuotą ir gerai apmokamą darbą, moteris nusprendė grįžti į Lietuvą. Pagrindinės priežastys – sveikatos apsaugos sistema ir artimųjų ilgesys.   Vyko tik atostogauti Baigusi anglų kalbos studijas jauna specialistė pradėjo dirbti mokytoja. Vasaros atostogų metu pusseserė, kuri tuo metu gyveno Londone, pakvietė merginą pas save pasisvečiuoti. Minties ten pasilikti Agnė neturėjo, tačiau netikėtai atsiradęs darbo pasiūlymus jos planus apvertė aukštyn kojom. – Būnant Anglijoje pusiau juokais, pusiau rimtai ėmiau dairytis į darbo skelbimus. Kadangi su anglų kalba problemų neturėjau, galėjau rinktis net iš kelių pasiūlymų. Lietuvoje manęs niekas, išskyrus darbą, nelaikė. Mokykloje, ...
  • Agnė Alaburdaitė: studijų Hagoje paviliota karjeros nutarė siekti Amsterdame

    2017-06-27Agnė Alaburdaitė: studijų Hagoje paviliota karjeros nutarė siekti Amsterdame
    Dar mokydamasi kostiumo dizaino meno Vilniaus dailės akademijoje marijampolietė Agnė Alaburdaitė sukūrė ne vieną drabužių bei aksesuarų kolekciją, o jos darbai buvo pastebėti ir puikiai įvertinti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Baigusi studijas mergina siekti karjeros ir kurti tolesnį gyvenimą nusprendė Olandijoje sostinėje. Sako, konkurencija ten didelė, tačiau galimybių kur kas daugiau. Ar kada nors grįš į Lietuvą mergina sako nežinanti – nebent tada, kai kūrėjams čia atsiras palankios sąlygos kurti. Mergina prioritetą teikia mokymuisi ir tobulėjimui.   – Kada prasidėjo ir kaip tęsėsi Tavo kelias mados pasaulio link? – Dar mokyklos laikais, kai pradėjau žavėtis įdomaus dizaino rūbais bei daiktais. Iš ...
  • „Suvalkiečio“ naujienos – platformoje etaplius.lt

    2017-06-20
    Nuo šios savaitės dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną. Kodėl etaplius.lt? Juk šis adresas mūsų krašto skaitytojams nelabai žinomas. Turbūt todėl, kad etaplius.lt nėra tradicinis naujienų portalas. Jį sukūrę mūsų kolegos – VšĮ „Šiauliai plius“ deklaruoja, jog tai – daugiau naujienų mainų platforma. Tikslai ambicingi – aprėpti visą šalį, rasti partnerių visuose regionuose ir pasiekti tokį lankomumą, kuris sudomintų didžiuosius reklamos užsakovus. Pavieniai regioniniai naujienų portalai su savo kukliais lankytojų srautais Lietuvoje kol kas, deja, yra nuostolingi. Patikėti kolegų iš Šiaulių idėja paskatino ir tai, kad jų naujienų mainų platformos idėja susidomėjo interneto paslaugų milžinė ...
  • Iš Sibiro mergaitę mama „pavogė“

    2017-06-13Iš Sibiro mergaitę mama „pavogė“
    Visas Danutės Turūtaitės-Stankevičienės gyvenimas buvo veržimasis pirmyn. Nesustoti, nepasiduoti – buvo jos, tremties vaiko, devizas.   Viltis sudužo nuvykus Ketverių metukų Danutė Turūtaitė-Stankevičienė į nežinią išvežta iš Igliškėlių, kur mama dirbo mokytoja, tėtis mokyklos vedėju. Lietuvą okupavus rusams, vyrą suėmė ir išvežė nežinia kur. Todėl kai 1941 m. birželio 14 d. moterį su dukra įsodino į sunkvežimį ir pasakė, kad nuveš ten, kur vyras, ji patikėjo. Danutė lig šiol prisimena sausakimšą žmonių vagoną ir kai juos, vaikus, užkeldavo į patį viršų, kad per mažą plyšelį įkvėptų šviežio oro. Mama, tikėdama, kad vyksta pas vyrą, netgi traukiniui sustojus nebandė pabėgti, nors tokia galimybė buvo ne ...
  • Gaila, kad žmonės nevertina to, ką turi

    2017-06-13Gaila, kad žmonės nevertina to, ką turi
    Regina ir Večeslavas Agurkiai – vieno likimo vaikai. Abu gimė tremtyje, abu dar vaikai sugrįžo į Lietuvą, čia ieškojo savo vietos, o sutikę vienas kitą kūrė bendrą ateitį.   Mergaitės paliktos likimo valiai Večeslavas tremtį žino tik iš mamos pasakojimų. Ją, Punsko valsčiuje gimusią dvylikametę, į nežinomybę išvežė su pirmaisiais trėmimais – 1941-06-14. Į Šeštokų geležinkelio stotį iš Vaiponiškių kaimo (Sangrūdos sen.) tada išvežė visą šeimą: tėtę, jo žmoną (mama buvo mirusi), dvi seseris ir du brolius. Per patvinusią Leną nepasiekus Igarkos, tremtinių vilkstinė, padariusi 300 km lankstą, atsidūrė Oliokmos kaime, netoli Jakutsko. Tėvo netektis – viena iš pirmųjų mirčių pakeliui į Sibirą… Praradimo ...
  • Praeitis visada šalia

    2017-06-13Praeitis visada šalia
    Rimantas Kulikauskas, 1958 m. gimęs Vorkutoje, į Lietuvą sugrįžo 1971-aisiais. Augęs politinio kalinio šeimoje jis savęs nevadina tremtiniu. „Tremtinys ne aš, o mano tėvai, aš tik ten gimiau…“ – apie tremtinio statusą savo nuomonę turi Marijampolės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas.  Į tremtį – savo noru 1921 m. gimęs Rimanto tėtis Anatolijus buvo Lietuvos karininko sūnus. Vėliau pats tapo šauliu, dalyvavo pasipriešinimo kovose. 1948 m. suimtas Utenos apylinkėse ir nuteistas 8 metams kalėjimo. Išvežtas į Intą, paskui perkeltas į Vorkutą, Juršorą, į garsiąją 29-ąją šachtą, kur 1953 m. vasarą įvyko kruvinas susidorojimas su sukilusiais kaliniais. Po aštuonerių metų kalėjimo grįžti namo jam buvo uždrausta: iš ...
  • Darbą derina su visuomenine veikla

    2017-06-13Darbą derina su visuomenine veikla
    Kaip ir ankstesniems pašnekovams, taip ir jaunajam ūkininkui Mindaugui Vaišniui meilę žemei ir darbui įskiepijo tėvai. Tiesa, tapti ūkininku vaikinas neketino, bet aplinkybės susiklostė taip, kad šiandien gyvena, dirba ir ateitį kuria kaime.   „Užsikabino“ nuėmęs nuosavą derlių Kadangi tėvai ūkininkavo, Mindaugui žemės ūkis nebuvo svetima sritis. Jis puikiai vairavo traktorių, dirbo su kitokia žemės ūkio technika, žinojo, kada pradėti ir baigti sėją, kada laikas pradėti pjūtį. Gyvenimas tokioje aplinkoje lėmė ir studijų kryptį Aleksandro Stulginskio universitete. Grįždavęs į namus Purviniškės kaime (Sasnavos sen.) Mindaugas ir toliau padėdavo tėvams, o vieną vasarą tėtis pasiūlė jam pasirinktą žemės plotą ir pačiam apsėti, prižiūrėti, nusipjauti ...
  • Daržininkystės ūkio tradicijas perėmė iš tėvų

    2017-06-13Daržininkystės ūkio tradicijas perėmė iš tėvų
    Daržininkystės ūkį puoselėjantis Povilas Žolynas savarankiškai ūkininkauti pradėjo prieš 16 metų. Per šį laiką jam pavyko sukaupti nemažą žemės, technikos kapitalą, rasti nuolatinius klientus ir įgyti neįkainojamos patirties. Nors ūkio veikla vyksta sklandžiai, Povilas sako, kad ne sėkmė tai lemia, o sunkus, atkaklus ir kruopštus darbas.   Pagrindą pastatė tėvai Liudvinavo seniūnijos Šilavoto kaime įsikūręs Povilas Žolynas augina įvairių rūšių daržoves – burokus, kopūstus, morkas, bulves, svogūnus ir dar daug kitų. Parduoda jas darželiams, mokykloms. Povilo augintomis daržovėmis maitinasi ir Marijampolės pataisos namų nuteistieji. Jo produkcijos taip pat galima rasti ūkininkų turgeliuose. Nors ūkininkas teigia, kad viską, ką šiandien turi, pasiekė sunkiu ir ...
  • Ieva ir Mindaugas Smilgiai: gimtosios žemės trauka – nenugalima

    2017-06-06Ieva ir Mindaugas Smilgiai: gimtosios žemės trauka – nenugalima
    Studijas buvusiame Lietuvos žemės ūkio universitete baigusiems Ievai ir Mindaugui Smilgiams kaimas, žemės ūkis niekada nebuvo svetimi. Baigę studijas sutuoktiniai grįžo į Mindaugo tėvų namus Gudelių k. (Igliaukos sen.) ir tęsė jų pradėtus darbus. Supratę, kad iš tradicinio ūkio naudos mažai, jį perorganizavo ir ėmė auginti įvairius pluoštinius augalus. Iš jų Smilgiai spaudžia aliejų – tai ir yra pagrindinė ūkio veikla. Ir nors prieš imdamiesi naujos veiklos ūkininkai svarsto, ar verta, sako, kad vis dėlto ne ekonominiai skaičiavimai juos veda į priekį. Svarbiausia jiems – žinojimas, kad jų darbas kažkam naudingas.   – Baigę mokslus abu su žmona grįžote ūkininkauti į kaimą. ...
  • „Ėjo vyrai nemunais“

    2017-05-30„Ėjo vyrai nemunais“
    (Suvalkijos ūkininkai nepriklausomą Lietuvą gynė savo krauju) 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, savos kariuomenės kūrimas nebuvo laikomas pirmu uždaviniu. Karo istorikai teigia, kad vyravo ir tokia nuomonė, jog kariuomenė Lietuvai apskritai nereikalinga, nes esą šalis neketino nieko užpulti, su niekuo kariauti. Tačiau netrukus reali situacija vos susikūrusios valstybės vadovams parodė, kad be savo kariuomenės valstybingumo neišsaugos. Vos pradėtai formuoti Lietuvos kariuomenei teko atremti bolševikinės Rusijos puolimą, paskui bermontininkų atakas ir lenkų mėginimą prie atkuriamos Lenkijos valstybės prisijungti Lietuvos teritoriją. Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena laikoma 1918 m. lapkričio 23-oji, nes tądien Ministras Pirmininkas A. Voldemaras išleido pirmą įsakymą dėl Apsaugos tarybos ir pirmojo ...
  • Savanorio Jurgio Guogos sūnus Juozas tėviškę prikėlė antram gyvenimui

    2017-05-30Savanorio Jurgio Guogos sūnus Juozas tėviškę prikėlė antram gyvenimui
    Jankų seniūnijos (Kazlų Rūdos sav.) Panovių kaime gyvenantis ir kiek dar pajėgia su žmona Elzbieta ūkininkaujantis 84 metų Juozas Guoga gimė ir augo būtent šiame kaime, savo gyvenimą kūrusio Lietuvos kariuomenės savanorio Jurgio Guogos (1897–1973 m.) ir Natalijos Guogienės (Jasulaitytės) šeimoje. 1923 metais susituokusiems Natalijai ir Jurgiui buvo lemta susilaukti šešių dukrų ir keturių sūnų. Deja, pora užaugino ir į gyvenimą išleido tik penkias dukras ir du sūnus. Pirmagimė Bronislava ir po jos 1926 m. gimęs sūnus Vytautas mirė maži. Nelemta užaugti buvo ir 1937 m. gimusiam Alfonsui. Tad 1933 m. sausį pasaulį išvydęs Juozas buvo vyresnysis sūnus, ir tėvas ...
  • Anglijoje dirba chemijos korepetitoriumi

    2017-05-23Anglijoje dirba chemijos korepetitoriumi
    Rygiškių Jono gimnazijos abiturientui Liudvikui Akeliui akademinė visuomenė prognozavo mokslininko kelią. Tiksliuosiuose moksluose Liudvikas būdavo nepralenkiamas, šalies, Europos olimpiadų nugalėtojas. Vunderkindu dažnai pavadinamo jaunuolio „arkliukas“ buvo chemija, tad nieko nestebino, kai 2011 metais baigęs gimnaziją įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti chemijos mokslų. Studijuodamas Vilniuje Liudvikas lengvai rasdavo darbo, kuris irgi „rišosi“ su chemija. Jis dirbo pramoginius renginius organizuojančioje įmonėje. Intelektualių pramogų mėgėjus vaikinas su draugu linksmindavo demonstruodami dalykus, susijusius su chemija, fizika. „Skystas azotas – labai linksmas dalykas, su šia medžiaga galėdavai prigalvoti visko. Tai buvo smagi veik­la“, – pasakoja Liudvikas. Dvejus metus jis dirbo Chemijos fakulteto vienoje iš organinės sintezės laboratorijų ...
  • Jaunoms šeimoms Norvegijoje gyventi lengviau

    2017-05-23Jaunoms šeimoms Norvegijoje gyventi lengviau
    Trisdešimtmetis marijampolietis Evaldas Babeckas pirmą kartą migranto duoną išbandė būdamas devyniolikos metų. Ją valgo ligi šiol. Pirmą kartą išvyko padirbėti į Airiją. „Nesinorėjo visą laiką prašyti tėvų pinigų, svajojau įsigyti automobilį, todėl nusprendžiau išvažiuoti užsidirbti“, – taip savo sprendimą grindžia Evaldas.  Grįžęs į Lietuvą jis pradėjo studijuoti universitete, tačiau po kelis kartus, kad turėtų pakankamai lėšų, vis vyko į Norvegiją užsidirbti studijoms, pragyvenimui. Evaldui tekdavo dirbti įvairius sezoninius darbus: dažyti namus, pjauti žolę. 2012 metais Lietuvoje Evaldas susipažino su būsima žmona, pavasarį pora susituokė, o po metų jau abu su Jolita išvyko į Norvegiją. Evaldas atvirai sako, kad kelionės tikslas buvo kuo ...
  • Lauros kelionė nuo Marijampolės iki Berlyno. Su bilietu tik į vieną pusę?

    2017-05-23Lauros kelionė nuo Marijampolės iki Berlyno. Su bilietu tik į vieną pusę?
    Muzikos gurmanai Liudvinavo miestelyje gimusią ir užaugusią Laurą Latvaitytę jau žino. Marijampolės kultūros centre ji, studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje operinį dainavimą, surengė diplominį spektaklį. Dar du kartus koncertavo jau įgijusi operinio dainavimo magistro diplomą. Praėjusiais metais Laurą galėjome išgirsti soliniame koncerte per „Miesto dienas“. Šiais metais miesto šventėje Laura taip pat koncertuos gimtojo krašto žiūrovams. Jos koncertas numatytas gegužės 28 dieną 14 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje. Šiandien Laura skaitytojams pasakoja, kaip ir kuo ji gyvena, kur ją nuvedė meilė muzikai, tikėjimas savo galimybėmis.   – Baigusi Muzikos ir teatro akademiją, Lietuvoje buvai neilgai? Kas lėmė Tavo sprendimą tęsti studijas Vokietijoje? – ...
  • „Ne skambiais žodžiais, o kietu darbu ir sunkiomis kovomis“

    2017-05-16
    Tai istoriko Adolfo Nezabitauskio mintis apie tai, kaip reikia mylėti Tėvynę ir kaip ją mylėjo V. Kudirka ir kiti pasišventėliai.   Kitąmet minėsime Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto šimt­metį. Nepaprastai džiugu, kad kaip tik šiemet pavyko pagaliau rasti Akto originalą. Tai padarė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Jis kovo 29 d. akto originalą lietuvių kalba surado Vokietijos diplomatiniame archyve. Net penki pasirašiusieji aktą buvo Marijampolės gimnazijos (dab. Rygiškių Jono gimnazijos) mokiniai. Tai dr. Jonas Basanavičius, kunigas, vyskupas, Seimo pirmininkas Justiną Staugaitis, finansininkas, spaustuvininkas Saliamonas Banaitis, teisininkas prof. Pranas Dovydaitis ir istorikas, diplomatas Petras Klimas. Visuomenės veikėjas, pirmas laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, ...