renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Sudėlioti mitybą taip, kad norėtųsi gyventi

Kaip gyventi su cukriniu diabetu, moko slaugytojai diabetologai. Jie pacientus konsultuoja mitybos, sveikos gyvensenos, cukraus kiekio reguliavimo klausimais, moko, kaip kuo ilgiau išvengti komplikacijų, teikia tęstines paslaugas, padeda prižiūrėti diabetines pėdas, kojų opas, atlieka gydomąjį pedikiūrą.
Apie tai kalbamės su Marijampolės konsultacinės poliklinikos slaugytoja diabetologe Daiva LELKIENE.

Slaugytoja diabetologė Daiva Lelkienė gydytojų atsiųstus pacientus moko, kaip gyventi su liga, gydo atsivėrusias opas, atlieka diabetinį pedikiūrą. 		            Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos– Suaugusius ligonius (vaikų nekonsultuojame) pas mus pirminei konsultacijai nukreipia gydytojas endokrinologas arba šeimos gydytojas. Galimybe pasinaudoti pirmine konsultacija pacientas gali daugiausia penkis kartus per metus, tęstine (jai nukreipia tik šeimos gydytojas) – dukart. Pirminės konsultacijos metu su pacientu mokomės, kaip taisyklingai leistis insuliną, kaip nustatyti gliukozės kiekį kraujyje, atpažinti hipoglikemiją ir hiperglikemiją, ketonuriją ir imtis priemonių joms pašalinti, susipažįstame su angliavandeniais ir mokomės apskaičiuoti jų kiekį maiste. Dar viena svarbi konsultacija – kaip prižiūrėti kojas. Su tęstinių konsultacijų pacientais, daugiausia tais, kuriems po tablečių vartojimo paskiriamas insulinas, taip pat mokomės skaičiuoti angliavandenius, atpažinti pojūčius, kai gliukozės kiekis kraujyje iškyla arba nukrenta, – pasakoja D. Lelkienė.
Pagal ligos tipą sergantiesiems skiriamos juostelės gliukozei nustatyti. Sergantys I tipo cukriniu diabetu mėnesiui jų gauna 75, II tipo – 50 juostelių dviem mėnesiams. Pas slaugytoją diabetologę pacientai ateina su savo dienynu, kuriame žymi gliukozės kiekį kraujyje prieš valgį ir dvi valandos po valgio. Ne visi dėmesingai tai daro, ir tai diabetologė pastebi iškart. Ji supažindina pacientą su maistu, nustato, kiek kokio produkto jis gali suvartoti.
– Svarbiausia niekada nieko nedaryti chaotiškai, o sudėlioti mitybą taip, kad norėtųsi gyventi, – sako D. Lelkienė. – Jei dvi valandos po valgio gliukozės kiekis 8,5, o prieš valgį – 7, tada viskas gerai. Kitas žmogus valgo tortus, ir jam nieko. Kiekvienam skirtingai. Vienkartiniai nukrypimai nuo cukraus nėra blogai, blogiau nuolatinis cukraus didėjimas.
Blogai, kai cukrus užkyla (tai atpažįstama ir iš acetono kvapo), blogai ir kai jis nukrenta. Tada žmogus prakaituoja, jam dreba rankos, pradeda svaigti galva. Kai cukrus nukrenta, visada reikia turėti ką saldžiai, pvz., čiulpinį saldainį, kurį reikia kiek įmanoma ilgiau laikyti burnoje.
Stenduose – cukrinio diabeto komplikacijų rezultatai.Slaugytoja diabetologė moko pacientus, kaip susileisti insuliną. Pradžioje – į kamuoliuką, paskui į pilvą – vietą, kuri mažiausiai juda, ir insulinas ne taip greitai įsisavinamas.
Sergantiems labai svarbus fizinis aktyvumas – tada sudeginama daugiau kalorijų ir pagerėja cuk-raus kiekio kraujyje rodikliai.
– Nebūtina bėgioti, galima pasivaikščioti, mankštintis ant kilimėlio, užsiimti kita fizine veikla, – sako slaugytoja diabetologė.
Cukrinis diabetas yra rimta liga, galinti sukelti įvairių komplikacijų: retinopatiją, polineuropatiją, nefropatiją, kardiopatiją. Ypač atidžiai diabetikas turi prižiūrėti kojas, kuriose sutrinka kraujotaka, atsiranda nejautra, gali atsiverti opos.
– Populiariausia procedūra pas mus – gydomasis diabetinis pedikiūras. Jį sergantiems diabetu atliekame tris kartus per metus, tereikia tik šeimos gydytojo siuntimo. Būna, kad žmonės gėdijasi ateiti, tačiau į šį kabinetą nė vienas neateina gražiais nagais. O kai specialia įranga atliekame neskausmingą procedūrą, nušlifuojame suragėjusius, deformuotus nagus, juos sutrumpiname, pašaliname sukietėjusią, išsausėjusią kulnų, padų odą, nuospaudas, visi pripažįsta, kad kojos net palengvėja.
Neskausminga diabetinio pedikiūro, opų gydymo procedūra atliekama specialia įranga. Slaugytoja rūpinasi ir ilgai gyjančių diabetinių opų prevencija, gydymu. Opos sudėtingumą įvertina gydytojas endokrinologas ir gydymą aptaria su slaugytoja diabetologe. Slaugytoja pirmiausia pašalina sukietėjusią, sausą odą apie opą, su pacientu aptaria priežiūrą ir paskiria kitą vizitą. Ir taip, kol pavyksta opą užgydyti. Iš pradžių pacientas pas slaugytoją turi ateiti kas 3–4 dienos, paskui rečiau, kol problema pašalinama. Per metus skiriami 25 vizitai.
– O atsirasti diabetinės opos gali netgi dėl netinkamos avalynės, – sako slaugytoja ir pataria ją rinktis atidžiai. – Padėkite pėdą ant popieriaus lapo ir nupieškite jos kontūrus. Iškarpą įdėkite į nusižiūrėtus batus ir ištraukę apžiūrėkite – jeigu kur nors lapas užsilenkė, reiškia, tie batai ne jums – jie spaus, nutrins odą, atsivers žaizdos. Koja batuose turi tilpti laisvai, todėl geriau odiniai, surišami raišteliais, – pataria Daiva, kuri daugybę kartų susidūrė su prastos avalynės padariniais.
Prieš aunantis batus, juos reikia iškratyti, kad nebūtų įkritusi kokia smulkmena. Iškart jos nepajusite, bet maža skylutė pade gali padaryti labai daug bėdos. Kas vakarą reikia apsižiūrėti kojas, kad ant padų nebūtų žaizdų. Apkūniems žmonėms, pasak Daivos, tai daryti patogiau su ant grindų padėtu veidrodėliu.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje

    2016-09-26Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje
    Vos atėjusi 1989 metais dirbti į pedagoginę mokyklą Vida Mickuvienė ėmė organizuoti renginius, juos vesti, pamažu į šią veiklą vis labiau įtraukė studentus. Perėmė skaitovų ruošimą, kuris iki šiol vyksta jos vadovaujamoje dabar jau Marijampolės kolegijos raiškiojo žodžio studijoje. 2001 metais V. Mickuvienei buvo pavesta vadovauti vienai grandžiai seniausio pedagoginės mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblio (veikia nuo 1964 m.). Dabar tai – tautinio meno ansamblis „Sūduonėlė“, kuriam ir vardą pati sugalvojo: nuo upeliuko, iš ...
  • Pedagoginės mokyklos patriotai

    2016-09-26Pedagoginės mokyklos patriotai
    Tai Stasė ir Vytautas Alenskai, dabar gyvenantys Klaipėdoje. Stasė Alenskienė – Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė, o Vytautas Alenskas – Klaipėdos universiteto Menų akademijos docentas. Abu susiję su buvusia Kapsuko pedagogine mokykla. Vytautas Alenskas 1966–1977 metais Kapsuko pedagoginėje mokykloje dirbo muzikos dėstytoju. Dėstė instrumentinę muziką (fortepijoną ir akordeoną), grojo mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblyje. Tuo laiku ansambliui vadovavo Algis Vitlipas, vėliau apie 30 metų – Frida Lokomina. Repertuaras buvo daugiausia lietuviškas, tik viena ...
  • „Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“

    2016-09-26„Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“
    Savo prisiminimais apie mokslo metus Marijampolės pedagoginėje mokykloje sutiko pasidalinti Saulius Andriuška, Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius: „Prisiminus Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą (dabar kolegija), kur mokiausi 1990–1995 m., pirmiausia pagalvoju apie žmones, kurie ten dirbo: R. Klasavičienę, O. Sakalauskienę, A. Uzėlą, I. Šalčiūnienę, A. ir L. Šepkus, O. Dumčiuvienę, L. Leonavičienę ir daug kitų. Pamiršau kai kurias jų perteiktas akademines žinias, kitą informaciją, datas, bet dėstytojų parodyta bendravimo kultūra su studentais, gebėjimas išklausyti ir padėti rasti ...
  • Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos

    2016-09-26Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos
    Aleksandra ir Lionginas Šepkai – du lituanistai, kurie pusę amžiaus dirbo pedagoginėje mokykloje – pradžioje Kapsuko, paskui Marijampolės. Aleksandra dėstė lietuvių kalbos dalykus (dirbo iki 1994 m., 50 metų stažas), o Lionginas (dirbo iki 1996 m., 52 m. stažas) dėstė literatūrą, vaikų literatūrą, pedagoginę praktiką ir kt.   „Normalioje laisvoje valstybėje, kuriai niekas negrasina, nereikia įrodinėti savo tautinių ir valstybingumo teisių, todėl patriotizmo (išorinio, matomo) nedaug. Tie patriotiniai šūkiai suskamba, kai atsiranda priešų“, – tai L. Šepkaus ...
  • Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams

    2016-09-16Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams
    Iš viso šiemet jau tradiciniu tapusiame konkurse sulaukėme 450 nuotraukų. Pirmą kartą jas visas publikavome laikraščio feisbuko paskyroje. Taigi ir nugalėtojai buvo išrinkti du – vieną rinko visi feisbuko lankytojai, kitą – mūsų redakcijos sudaryta komisija.   Antradienį buvo paskelbti nugalėtojai ir įteikti redakcijos įsteigti prizai. Plačiosios visuomenės favorite, feisbuke surinkusi 1665 balsus, tapo Audronės Mikulionienės nuotrauka – paežerės peizažas. Mūsų komisija nugalėtoja išrinko Karolinos Giraitytės nuotrauką, kurioje užfiksuota varliuko ir vaikinuko draugystė. Redakcijos komisijos dar išrinkti ...
  • Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis

    2016-09-15Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis
    Prasidėjus naujiems mokslo metams tėvams pravartu pagalvoti, kuo jų atžala užsiims po pamokų – lankys šokio užsiėmimus, patriotinio ugdymo būrelį, o gal lavins viešojo kalbėjimo įgūdžius. Šiemet, kaip ir pernai, būreliams skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, o pasirinkimas – dar gausesnis. Tik norintiems pasinaudoti krepšeliu reikėtų suskubti – pasirašyti sutartis su finansuojamų būrelių organizatoriais reikia iki savivaldybės nustatytos datos.     Išaugo pasirinkimas  Neformaliojo vaikų švietimo veikloms nuo 2015 m. spalio 1 d. skiriamas tikslinis valstybės finansavimas bus tęsiamas ...
  • Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai…

    2016-08-29Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai...
    Kasmet prieš Vėlines simbolinį generolo A. Gustaičio kapą senosiose Marijampolės kapinėse aplanko Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų atstovai, padeda gėlių, uždega žvakę, nes tikrojo generolo kapo neturima.   Artėjant aviacijos šimtmečiui Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyr. specialistas Gintautas Deksnys ruošiasi išleisti knygą apie aviacijos istoriją „Praeities laiškai“. Joje bus laiškas ir generolui Antanui Gustaičiui. „Marijampolė turėtų dar daugiau dėmesio skirti aviacijai, nes šis kraštas padovanojo daugiausia lakūnų. Tai didelis indėlis besivystančiai aviacijai“, – sakė ...
  • Atgaivino tėviškę

    2016-08-29Atgaivino tėviškę
    Maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“ susikūrusios iniciatyvinės grupės, kuri rūpinosi Antano Gustaičio tėviškės sutvarkymu ir atstatymu, entuziastas Vidmantas Kačergis ir šiandien prisimena, kaip prasidėjo jo pažintis su Antano Gustaičio gyvenimo istorija. „1980 metais Obelinėje dalino sklypus kolektyviniams sodams. Gavo sklypą ir mūsų šeima. Apie tai, kad netoliese yra Antano Gustaičio tėviškė, apie jį patį, nieko nežinojome. Tik to sklypo niekam neskyrė. Buvo likę medžiai ir sodas“, – pasakojo Marijampolėje gyvenantis Vidmantas Kačergis. Tuo metu jis dirbo maisto ...
  • Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

    2016-08-29Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
    Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano ...
  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės ...
  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir ...