Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Jie neklausia: kodėl tai mano vaikui? Jie tiesiog gyvena!

Trys ketvirtadaliai visų I tipo cukrinio diabeto atvejų diagnozuojami iki 18 metų vaikams ir paaugliams. Tokia diagnozė – negailestinga ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, kuriems reikia išmokti su šia liga susigyventi patiems ir paruošti gyvenimui savo vaiką. Ligoniams vaikams visapusišką pagalbą teikia medikai, o tėvai ieško likimo brolių, dalijasi patirtimis, vieni kitus palaiko, padrąsina – nes to labiausiai reikia. Kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį 11 val. Marijampolėje, Pramonės g. 1A, Kultūros variklio BWM erdvėje, renkasi vaikų diabetikų klubo „Cukrinukai“ vaikai ir tėveliai. Pirmas susitikimas po priverstinės – karantino – pertraukos vyko birželio 6 d., kitas bus liepos 4 d. Laukiami visi: ir norintys tapti klubo nariais, ir ne tik.

Kad padėtų ligoniukams
Susitikimuose tėvai atvirai pasidalija patirtimis, iškilusiomis problemomis, pasidžiaugia vaikais, nors ir mažomis jų pergalėmis.Vaikų diabetikų klubo Marijampolėje idėja prasidėjo nuo labdaringo renginio. Pati dvi sergančias dukras auginanti Edita Naidaitė nutarė ligoniukus sukviesti į bendrą erdvę, jiems padaryti šventę ir, žinodama, su kokiomis problemomis susiduria sergančiųjų tėvai, kartu surinkti lėšų sergantiems vaikams. Idėjai pritarė Marijampolės regiono jaunieji verslininkai, prie jų, kaip partneriai, prisijungė Marijampolės „Rotary“ klubas ir praėjusio lapkričio 21 d. įvyko labdaringa vakarienė, kurioje dalyvavo 146 žmonės – ne tik jau minėtieji klubai, bet ir Marijampolės „Zonta“, Vilkaviškio „Lions“ ir „Rotary“. Už visas surinktas lėšas vaikams buvo nupirkti sensoriai „Libre“. Po kito renginio – „Cukrinukų Kalėdų“ – susirinkusios Marijampolės regione gyvenančios šeimos, auginančios diabetu sergančius vaikus, nutarė įkurti VšĮ „Cukrinukai“.
– Dabar klube – 15 šeimų: 11 marijampoliečių, trys vilkaviškiečių ir viena šakiečių. Gavome Marijampolės savivaldybės paramą – 2500 eurų, iš kurių galėsime sumokėti patalpų nuomą, pagaminsime klubą reklamuojančias priemones. Dalyvaujame projekte „Šeimų, auginančių cukriniu diabetu sergančius vaikus, integracija į visuomenę“. Norime, kad žmonės susipažintų su tomis problemomis, su kuriomis susiduria šeimos, auginančios cukriniu diabetu sergančius vaikus, ir pagal galimybes padėtų finansiškai, skirtų 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Galėtume sergantiems patiems mažiausiems vaikams, kurių tėveliams sunku, nupirkti bent startinius paketus, kainuojančius beveik 200 eurų, – klubo planais dalijasi dabartinė Marijampolės klubo „Cukrinukai“ vadovė Regina Blažiulionienė.

Tai – ne liga, o gyvenimo būdas
 Klubo „Cukrinukai“ pirmininkė R. Blažiulionienė sako, kad jai, kaip ir kitiems sergančių vaikų tėvams, sunkiausia buvo pirmomis dienomis: „Ir pykomės, ir taikėmės, ir neigėme diagnozę“, – sako ji. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukosSusidūrimas su vaiko diagnoze tėvams būna labai sunkus. Pirmiausia – psichologiškai, paskui ir finansiškai. Nors dalį išlaidų valstybė finansuoja, bet visgi našta šeimoms yra didelė. Tik apie tai tėvai negalvoja, jie kaip išgalėdami padeda savo vaikams.
– Diagnozę cukrinis diabetas išgirdome 2017-aisiais, prieš pat Naujuosius metus. Taip ir skamba – cukraus kiekis kraujyje 33!!! Toliau Kauno klinikų reanimacinis, endokrinologinis skyrius, nes mūsų mieste vaikų endokrinologo nėra. Taip prasidėjo naujas gyvenimas. Buvo visko: ir pykomės, ir taikėmės, ir neigėme diagnozę… Tik nekilo klausimas – kodėl mums, kodėl mūsų sūnui? To dažniausiai klausdavo aplinkiniai.
Mokėmės gyventi kitaip. Vis aiškiau darėsi, kas tie angliavandeniai (lėtieji, greitieji), insulino ir angliavandenių santykis. Greičiausiai visa tai išmoko pats ligonis, tačiau po pusės metų jis pradėjo bijotis leistis insuliną, nustojo valgyti. Tada dar labiau krito svoris. Gydanti gydytoja rekomendavo dėtis insulino pompą. Tuo metu jų valstybė nekompensavo, tik jų dalis, tad už savas lėšas pirkome pigiausią, už 2147 Eur. Ilgai teko sūnų įkalbinėti ją dėtis, nes 12-mečiam vaikščioti „su laidais“ juk nepatogu. Per dieną „susitaupė“ 6–8 dūriai. Dar 10 dūrių per parą išvengiame gavę tetos iš Airijos dovaną – priemonių rinkinį „Freestyle Libre“. Kad sūnų ramiai išleistume į Vengriją dalyvauti „Erasmus+“ programoje, įsigijome dar vieną papildomą priemonę prie „Libre“ „Mioamioa 2“, kurios dėka būdami darbe, namie matome sūnaus cukraus kiekį. Nereikia kas kartą jo klausti ar naktimis eiti matuoti po 2–3 kartus (taip darėme 3 metus). Mobiliajame telefone gauname aliarmo signalą, apie hipo/hiper glikemijas“, – sūnaus ir visos šeimos susidūrimą su nauju gyvenimo būdu pasakoja Regina.

Valgyti tada, kai gali, o ne tada, kai nori
Kol tėvai diskutuoja, vaikai greitai susidraugauja, suranda bendros veiklos.Vaidos sūneliui cukrinio diabeto požymiai pasireiškė, kai jam buvo metukai, nors, pasak mažylio gydytojos, susirgti jis galėjo kur kas anksčiau.
– Liga atsiranda iš niekur. Teigiama, kad tai gali būti susiję su stipriu gripu, stresine situacija, skiepais. Kai vaikas sveikas gimęs, motinos pienu maitinamas, pradedi galvoti, kad belieka tik skiepai. Beje, skiepų informaciniame lapelyje, kaip viena iš šalutinių reakcijų nurodoma galimybė susirgti imunine liga, o juk diabetas ir yra imuninė, – ligos atsiradimo priežastį svarsto mama.
– Labiausiai veikia stresas. Pastebėjau, kad kai 17-metė dukra patiria gerų emocijų, daug juokiasi, sportuoja, tada ir insulino nereikia. Visą mėnesį keliavome po JAV ir dukra tik kartą leidosi insulino. Taip nuo 11-os metų ir gyvename – ir leidžiamės, ir nesileidžiame, – pasakoja Neila, skrupulingai pildanti dukros suvartojamo maisto žurnalą, analizuojanti, kaip organizmas į vienus ar kitus produktus reaguoja.
Kiekvienas organizmas – atskira „laboratorija“, įsitikinę tėvai ir mažesniuosius ligonius akylai stebi. Sudėtingiau kontroliuoti paauglius, kurie sugalvoja eksperimentuoti ir dėl to sulaukia dar skaudesnių pasekmių. Taip atsitiko ir 17-metei Editos dukrai – nustojus leistis insuliną jai pradėjo tinti inkstai…
Atidžiai stebima ir kaip organizmas reaguoja į maistą. Ligos pradžioje visi tėvai pildo suvartojamo maisto žurnalus, vėliau dauguma sergančiųjų jau ir be „popierių“ žino, ką valgyti. Pasak tėvų, valgyti vaikai gali viską, bet ne tada, kai nori, o tada, kai gali. Nors būna taip, kad kasdien valgo tą patį maistą, leidžiasi tą patį kiekį insulino, o cukrus vis tiek šokinėja. Tėvai pastebėję, kad paaugliams cukrus kreivė į viršų šokteli ir per pilnatį, įtakos turi ir harmonų „audros“.
– Didžiausias priešas – angliavandeniai. Kol išmoksti juos apskaičiuoti, pusę metų gyveni su svarstyklėmis, – pirmą etapą su šypsenomis prisimena mamos.
Tėvai jau įpratę nuolat stebėti vaiką, niekada jo nepalieka vieno, juo labiau naktį, nes miegodamas jis gali ir nepajusti, kad cukrus nukrito ir reikia leistis insuliną, nes gali ištikti koma.
Kartais vaikai nuo tokio gyvenimo būdo pavargsta, kartais ir patys tėvus drąsina. Jie tarsi ignoruoja paauglystę ir greičiau už savo bendraamžius tampa suaugę, savarankiški.

Ne slėpti, o viešinti
– Yra tėvų, kurie tiesiog slepia vaiko ligą, nenori priimti bet kokią pagalbą. O juk priešingai – reikia kalbėti, pasakoti šalia esantiems, kad jie, pastebėję svirduliuojantį paauglį, nemanytų, jog jis nuo alkoholio ar narkotikų apsvaigęs, o žinotų, kad jam reikalinga pagalba dėl rimtos ligos, – akcentuoja tėvai.
Jiems žinomi ir tokie atvejai, kai sergančio diabetu vaiko nepriėmė į darželį, mokyklą… O pats bjauriausias dalykas, kurį tenka patirti vaikams – bendraamžių patyčios. Norėdami apsaugoti savo vaiką, tėvai stengiasi užbėgti tam už akių: eina į mokyklas, darželius kalbasi su pedagogais, mokiniais, papasakoja apie jų draugą užklupusią ligą, perspėja, kad jis nuolat turės matuotis cukrų, leistis vaistus. Bendraamžiai tai priima įvairiai. Mažesnieji ligoniuką draugą pradeda globoti, saugoti, kad kiti jo nepastumtų, vis klausinėja, ar šis neužmiršo susileisti vaistų. Vyresni tiesiog demonstratyviai valgo traškučius, saldumynus, provokuoja, žinodami, kaip sunku ligoniui atsispirti tokiems „skanėstams“. Apšaukia „narkomanu“ ar „cukriniu“. Baisiausiai, kad tai girdi, bet „negirdi“ mokytojai. Ir tai – suaugusių žmonių reakcija!
– Kai atsiduri ligos akivaizdoje, svarbu kalbėtis, ieškoti savų. Vieni turi daugiau patirties, kitiems jūsų nuomonė yra svarbi. Susieikime, pasikalbėkime, pasidalinkime džiaugsmais ir rūpesčiais, padėkime vieni kitiems, kartu ir savo vaikams, – kviečia klubo „Cukrinukai“ pirmininkė R. Blažiulionienė.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...