Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Jie neklausia: kodėl tai mano vaikui? Jie tiesiog gyvena!

Trys ketvirtadaliai visų I tipo cukrinio diabeto atvejų diagnozuojami iki 18 metų vaikams ir paaugliams. Tokia diagnozė – negailestinga ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, kuriems reikia išmokti su šia liga susigyventi patiems ir paruošti gyvenimui savo vaiką. Ligoniams vaikams visapusišką pagalbą teikia medikai, o tėvai ieško likimo brolių, dalijasi patirtimis, vieni kitus palaiko, padrąsina – nes to labiausiai reikia. Kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį 11 val. Marijampolėje, Pramonės g. 1A, Kultūros variklio BWM erdvėje, renkasi vaikų diabetikų klubo „Cukrinukai“ vaikai ir tėveliai. Pirmas susitikimas po priverstinės – karantino – pertraukos vyko birželio 6 d., kitas bus liepos 4 d. Laukiami visi: ir norintys tapti klubo nariais, ir ne tik.

Kad padėtų ligoniukams
Susitikimuose tėvai atvirai pasidalija patirtimis, iškilusiomis problemomis, pasidžiaugia vaikais, nors ir mažomis jų pergalėmis.Vaikų diabetikų klubo Marijampolėje idėja prasidėjo nuo labdaringo renginio. Pati dvi sergančias dukras auginanti Edita Naidaitė nutarė ligoniukus sukviesti į bendrą erdvę, jiems padaryti šventę ir, žinodama, su kokiomis problemomis susiduria sergančiųjų tėvai, kartu surinkti lėšų sergantiems vaikams. Idėjai pritarė Marijampolės regiono jaunieji verslininkai, prie jų, kaip partneriai, prisijungė Marijampolės „Rotary“ klubas ir praėjusio lapkričio 21 d. įvyko labdaringa vakarienė, kurioje dalyvavo 146 žmonės – ne tik jau minėtieji klubai, bet ir Marijampolės „Zonta“, Vilkaviškio „Lions“ ir „Rotary“. Už visas surinktas lėšas vaikams buvo nupirkti sensoriai „Libre“. Po kito renginio – „Cukrinukų Kalėdų“ – susirinkusios Marijampolės regione gyvenančios šeimos, auginančios diabetu sergančius vaikus, nutarė įkurti VšĮ „Cukrinukai“.
– Dabar klube – 15 šeimų: 11 marijampoliečių, trys vilkaviškiečių ir viena šakiečių. Gavome Marijampolės savivaldybės paramą – 2500 eurų, iš kurių galėsime sumokėti patalpų nuomą, pagaminsime klubą reklamuojančias priemones. Dalyvaujame projekte „Šeimų, auginančių cukriniu diabetu sergančius vaikus, integracija į visuomenę“. Norime, kad žmonės susipažintų su tomis problemomis, su kuriomis susiduria šeimos, auginančios cukriniu diabetu sergančius vaikus, ir pagal galimybes padėtų finansiškai, skirtų 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Galėtume sergantiems patiems mažiausiems vaikams, kurių tėveliams sunku, nupirkti bent startinius paketus, kainuojančius beveik 200 eurų, – klubo planais dalijasi dabartinė Marijampolės klubo „Cukrinukai“ vadovė Regina Blažiulionienė.

Tai – ne liga, o gyvenimo būdas
 Klubo „Cukrinukai“ pirmininkė R. Blažiulionienė sako, kad jai, kaip ir kitiems sergančių vaikų tėvams, sunkiausia buvo pirmomis dienomis: „Ir pykomės, ir taikėmės, ir neigėme diagnozę“, – sako ji. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukosSusidūrimas su vaiko diagnoze tėvams būna labai sunkus. Pirmiausia – psichologiškai, paskui ir finansiškai. Nors dalį išlaidų valstybė finansuoja, bet visgi našta šeimoms yra didelė. Tik apie tai tėvai negalvoja, jie kaip išgalėdami padeda savo vaikams.
– Diagnozę cukrinis diabetas išgirdome 2017-aisiais, prieš pat Naujuosius metus. Taip ir skamba – cukraus kiekis kraujyje 33!!! Toliau Kauno klinikų reanimacinis, endokrinologinis skyrius, nes mūsų mieste vaikų endokrinologo nėra. Taip prasidėjo naujas gyvenimas. Buvo visko: ir pykomės, ir taikėmės, ir neigėme diagnozę… Tik nekilo klausimas – kodėl mums, kodėl mūsų sūnui? To dažniausiai klausdavo aplinkiniai.
Mokėmės gyventi kitaip. Vis aiškiau darėsi, kas tie angliavandeniai (lėtieji, greitieji), insulino ir angliavandenių santykis. Greičiausiai visa tai išmoko pats ligonis, tačiau po pusės metų jis pradėjo bijotis leistis insuliną, nustojo valgyti. Tada dar labiau krito svoris. Gydanti gydytoja rekomendavo dėtis insulino pompą. Tuo metu jų valstybė nekompensavo, tik jų dalis, tad už savas lėšas pirkome pigiausią, už 2147 Eur. Ilgai teko sūnų įkalbinėti ją dėtis, nes 12-mečiam vaikščioti „su laidais“ juk nepatogu. Per dieną „susitaupė“ 6–8 dūriai. Dar 10 dūrių per parą išvengiame gavę tetos iš Airijos dovaną – priemonių rinkinį „Freestyle Libre“. Kad sūnų ramiai išleistume į Vengriją dalyvauti „Erasmus+“ programoje, įsigijome dar vieną papildomą priemonę prie „Libre“ „Mioamioa 2“, kurios dėka būdami darbe, namie matome sūnaus cukraus kiekį. Nereikia kas kartą jo klausti ar naktimis eiti matuoti po 2–3 kartus (taip darėme 3 metus). Mobiliajame telefone gauname aliarmo signalą, apie hipo/hiper glikemijas“, – sūnaus ir visos šeimos susidūrimą su nauju gyvenimo būdu pasakoja Regina.

Valgyti tada, kai gali, o ne tada, kai nori
Kol tėvai diskutuoja, vaikai greitai susidraugauja, suranda bendros veiklos.Vaidos sūneliui cukrinio diabeto požymiai pasireiškė, kai jam buvo metukai, nors, pasak mažylio gydytojos, susirgti jis galėjo kur kas anksčiau.
– Liga atsiranda iš niekur. Teigiama, kad tai gali būti susiję su stipriu gripu, stresine situacija, skiepais. Kai vaikas sveikas gimęs, motinos pienu maitinamas, pradedi galvoti, kad belieka tik skiepai. Beje, skiepų informaciniame lapelyje, kaip viena iš šalutinių reakcijų nurodoma galimybė susirgti imunine liga, o juk diabetas ir yra imuninė, – ligos atsiradimo priežastį svarsto mama.
– Labiausiai veikia stresas. Pastebėjau, kad kai 17-metė dukra patiria gerų emocijų, daug juokiasi, sportuoja, tada ir insulino nereikia. Visą mėnesį keliavome po JAV ir dukra tik kartą leidosi insulino. Taip nuo 11-os metų ir gyvename – ir leidžiamės, ir nesileidžiame, – pasakoja Neila, skrupulingai pildanti dukros suvartojamo maisto žurnalą, analizuojanti, kaip organizmas į vienus ar kitus produktus reaguoja.
Kiekvienas organizmas – atskira „laboratorija“, įsitikinę tėvai ir mažesniuosius ligonius akylai stebi. Sudėtingiau kontroliuoti paauglius, kurie sugalvoja eksperimentuoti ir dėl to sulaukia dar skaudesnių pasekmių. Taip atsitiko ir 17-metei Editos dukrai – nustojus leistis insuliną jai pradėjo tinti inkstai…
Atidžiai stebima ir kaip organizmas reaguoja į maistą. Ligos pradžioje visi tėvai pildo suvartojamo maisto žurnalus, vėliau dauguma sergančiųjų jau ir be „popierių“ žino, ką valgyti. Pasak tėvų, valgyti vaikai gali viską, bet ne tada, kai nori, o tada, kai gali. Nors būna taip, kad kasdien valgo tą patį maistą, leidžiasi tą patį kiekį insulino, o cukrus vis tiek šokinėja. Tėvai pastebėję, kad paaugliams cukrus kreivė į viršų šokteli ir per pilnatį, įtakos turi ir harmonų „audros“.
– Didžiausias priešas – angliavandeniai. Kol išmoksti juos apskaičiuoti, pusę metų gyveni su svarstyklėmis, – pirmą etapą su šypsenomis prisimena mamos.
Tėvai jau įpratę nuolat stebėti vaiką, niekada jo nepalieka vieno, juo labiau naktį, nes miegodamas jis gali ir nepajusti, kad cukrus nukrito ir reikia leistis insuliną, nes gali ištikti koma.
Kartais vaikai nuo tokio gyvenimo būdo pavargsta, kartais ir patys tėvus drąsina. Jie tarsi ignoruoja paauglystę ir greičiau už savo bendraamžius tampa suaugę, savarankiški.

Ne slėpti, o viešinti
– Yra tėvų, kurie tiesiog slepia vaiko ligą, nenori priimti bet kokią pagalbą. O juk priešingai – reikia kalbėti, pasakoti šalia esantiems, kad jie, pastebėję svirduliuojantį paauglį, nemanytų, jog jis nuo alkoholio ar narkotikų apsvaigęs, o žinotų, kad jam reikalinga pagalba dėl rimtos ligos, – akcentuoja tėvai.
Jiems žinomi ir tokie atvejai, kai sergančio diabetu vaiko nepriėmė į darželį, mokyklą… O pats bjauriausias dalykas, kurį tenka patirti vaikams – bendraamžių patyčios. Norėdami apsaugoti savo vaiką, tėvai stengiasi užbėgti tam už akių: eina į mokyklas, darželius kalbasi su pedagogais, mokiniais, papasakoja apie jų draugą užklupusią ligą, perspėja, kad jis nuolat turės matuotis cukrų, leistis vaistus. Bendraamžiai tai priima įvairiai. Mažesnieji ligoniuką draugą pradeda globoti, saugoti, kad kiti jo nepastumtų, vis klausinėja, ar šis neužmiršo susileisti vaistų. Vyresni tiesiog demonstratyviai valgo traškučius, saldumynus, provokuoja, žinodami, kaip sunku ligoniui atsispirti tokiems „skanėstams“. Apšaukia „narkomanu“ ar „cukriniu“. Baisiausiai, kad tai girdi, bet „negirdi“ mokytojai. Ir tai – suaugusių žmonių reakcija!
– Kai atsiduri ligos akivaizdoje, svarbu kalbėtis, ieškoti savų. Vieni turi daugiau patirties, kitiems jūsų nuomonė yra svarbi. Susieikime, pasikalbėkime, pasidalinkime džiaugsmais ir rūpesčiais, padėkime vieni kitiems, kartu ir savo vaikams, – kviečia klubo „Cukrinukai“ pirmininkė R. Blažiulionienė.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...