Apie tai, kaip lavinama vaikų su Dauno sindromu kalba, pasakoja logoterapeutė-specialioji pedagogė Ignė OBERLIAN.
Esu logoterapeutė (meto-dininkė)-specialioji pedagogė. Mano darbo patirtis įvairi, esu dirbusi logopede valstybiniuose ir privačiuose darželiuose, mokykloje, logoterapeute Vaiko raidos centre, logoterapeute ir specialiąja pedagoge Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijoje, surdopedagoge Lietuvos sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centre.
Šiuo metu dirbu Vilniuje, Centro poliklinikos Ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje. Su vaikais, turinčiais Dauno sindromą, susidūriau jau studijų metais atlikdama praktiką. Iš karto pajutau jiems simpatiją, šie vaikučiai draugiški, linksmi ir mieli.
Vaikai su Dauno sindromu turi didesnių ar mažesnių kalbos sutrikimų. Kūdikiai iki vienerių metų kalbine prasme dažniausiai nelabai skiriasi nuo įprastos raidos kūdikių. Vis dėlto dažnai susiduriame su terminu „sulėtėję prieškalbiniai įgūdžiai“, kuris reiškia vėlesnį gugavimą, čiauškėjimą, skiemenavimą. Pastebima nepakankamai išlavėjusi kalbinė motorika, silpnas artikuliacinis raumenynas, burna pravira, didesnis ir pasyvus liežuvis. Pirmieji žodžiai taip pat pasigirsta vėliau. Vėlesniame amžiuje sulėtėjusius prieškalbinius įgūdžius keičia sulėtėjusi kalbos raida.
Žinoma, vaikas vaikui nelygus. Visi vaikai skirtingi ir turi skirtingus gebėjimus, taip pat ir kalbiniai gebėjimai skiriasi. Vieni ilgai užtrunka garsažodžių, savos kalbos, nepilnų žodžių lygyje, kiti greičiau pradeda taisyklingiau vartoti žodžius. Visgi dėl nepakankamai išlavėjusio artikuliacinio aparato netaisyklinga garsų tartis dažniausiai būdinga visiems vaikams ir išlieka ganėtinai ilgai. Vyresniems vaikams būdingas kalbos neišsivystymas, t. y., kalboje vyrauja agramatizmai, galūnių nederinimas. Netaisyklingas daiktavardžio, skaitvardžio ir būdvardžio sudarymas; linksnių vartojimas, priešdėlinių, priesaginių žodžių sudarymo klaidos; netinkamas prielinksnių vartojimas. Būdingas skurdus žodynas, nepakankamas kalbos suvokimas, nepakankamai išlavėję pažintiniai įgūdžiai.
Šiuos vaikus reikia mokyti sudaryti taisyklingus sakinius, pasakoti pagal siužetinius paveikslėlius, siužetinių paveikslėlių serijas. Visgi, kaip minėjau, tai yra labai individualu. Priklauso nuo vaiko gebėjimų ir tėvų, specialistų bei pedagogų pagalbos. Ugdymą pradedant nuo ankstyvojo amžiaus, galima pasiekti tikrai neblogų rezultatų.
