Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Specialus dienos centras – pagalba šeimoms

Birželio 1-ąją, Vaikų gynimo dieną, duris atvėrė vienintelis Marijampolės apskrityje dienos centras, priimantis vaikus, turinčius Dauno sindromą (DS) ar autizmo spektro sutrikimų. Jį įsteigė asociacija „Suvalkijos saulytės“, vienijanti tokius vaikus auginančias šeimas Marijampolėje.

Pritaikytas kitokiems vaikams
 Taip atrodo sensorinis kambarys.Dienos centras veikia jau porą savaičių. Mus jame pasitiko aktyvios mamos – asociacijos „Suvalkijos saulytės“ pirmininkė Ingrida Januškienė, koordinatorė Sigita Barišauskienė ir viską aprodė.
Patalpos dienos centre pritaikytos kitokiems vaikams. Įrengtas sensorinis kambarys, kuriame visi pojūčiai – rega, klausa, uoslė, jutimas – lavinami vienu metu. Šiame kambaryje lašinami eteriniai aliejai, yra daug šviesų, spalvų, skirtingi paviršiai, smėlis, vanduo, burbulų vamzdis. Toks kambarys skirtas ne tik atsipalaiduoti, bet tinkamas perdėtai aktyviems, autistams. Kai vaikutis atsipalaiduoja, nusiramina, geriau pavyksta jį lavinti. Čia prieblanda, rami aplinka, taigi čia praeina pyktis ir nerimas. Yra speciali kėdutė, kurioje galima užsileisti gaubtą ir atsiskirti nuo pasaulio.
Bendrasis kambarys įrengtas su daugybe lavinimo priemonių, žaislų, pritaikytų šiems vaikams. Taip pat yra virtuvėlė. Lavinimo kambaryje stovi ir „Netvarkos kėdutė“, kur pasodintas įsiaud-rinęs mažylis per porą minučių nusiramina.

Priima be atrankos
„Suvalkijos saulyčių“ pirmininkė Ingrida Januškienė sako, kad pradžioje labai stigo medikų paguodos žodžio.Dienos centras vaikus priima nuo birželio 3 d. Nuo liepos mėnesio planuojama organizuoti vasaros stovyklėlę, vaikai bus užimti nuo 10 iki 17 val. su pertraukėlėmis. Feisbuko paskyroje „Suvalkijos saulytės“ paskelbta anketa, kad šeimos registruotųsi. Moterys užtikrino, kad jokios atrankos nėra, priima visus norinčius. Registruotis reikia tam, kad galima būtų reguliuoti darbuotojų skaičių pagal tai, kiek ateis vaikučių. Ingrida ir Sigita sakė norinčios, kad kuo daugiau vaikų įsijungtų į veiklas. Planuojamas įvesti abonentinis 10 eurų mokestis tik būtinoms priemonėms įsigyti, kitų mokesčių nėra.
Dienos centre dirba samdomas personalas: ergoterapeutė, projektų vadovė, socialinė darbuotoja. Pagal sutartis įdarbintos logopedė ir psichologė. Nuo liepos mėnesio prisijungs 10 savanorių pagalbininkų, kurie dabar dalyvauja mokymuose. Visų jų pastangos nukreiptos tam, kad vaikai centre būtų užimti ir lavinami. Čia suteikiama galimybė šeimoms turėti valandą kitą laisvą, nes šiems vaikams jų dėmesio reikia nuolat.

Kiek likimas krauna, tiek privalai nešti
Takelis į „Suvalkijos saulyčių“ dienos centrą.„Gimus tokiam vaikui pradžioje labai sunku, nes pagalbos sulauki mažai. Medikai tik pasako diagnozę ir palieka. Patys skaitėme, ieškojome informacijos. Internete – kone tik neigiami atsiliepimai apie tai, kad daug ligų, problemų, daug reikės vaiką lavinti. Prireikia apie poros metų atsigauti ir apsiprasti su padėtimi“, – asmenine patirtimi dalijosi I. Januškienė.
Priežiūros vaikams su Dauno sindromu dėl sveikatos problemų reikia labai daug. Iki 3 metų pusei jų būna operuota širdis, žarnynas, paskui viskas daugmaž susitvarko.
Abi moterys sako, kad šiandien medicina visagalė. „Tikime medicina, kardiologai iš „Santaros“ klinikų daro stebuklus – labai sudėtingas operacijas. Dukra Eva per pirmą parą būtų numirus, jei ne medikai. Ją iškart operavo, nors gimė 8-tą mėnesį vos vieno kilogramo svorio“, – pasakojo I. Januškienė.
„Ugnius patyrė penkias operacijas per trejus pirmus metus. Pirmieji metai būna kritiniai, kai jauti, kad gali prarasti vaiką. Tada ir Dauno sindromas nueina į antrą planą. Kovoji dėl išgyvenimo, o baisioji diagnozė būna pamiršta. Gal čia tam likimas duoda daugiau sunkumų, kad pamirštum sindromą?“ – apie savo sūnų kalba S. Barišauskienė.
Abi moterys prisimena, kaip pradžioje reikėjo bet kokio palaikymo. Tada parodytas dėmesys, geras žodis įsiminė visam gyvenimui. Moterys sulaukė pagalbos iš respublikinės asociacijos „Saulytės“ – siūlė pagalbą, drąsino tokius pat vaikus auginančios mamos, nes supranta, kaip sunku pradžioje. Iš medikų, prisimena Sigita su Ingrida, nesulaukė paguodos: jie neguodžia, tik pasako diagnozę ir sveikatos būklę, niekada nesako, kad viskas bus gerai…

Kasmet po dvi savaites raidos centre – per mažai
Sigita Barišauskienė pasakojo, kad abi su Ingrida nepastebėjusios, kaip užaugo pirmieji vaikai, o jaunėlių kiekvienas menkiausias pasiekimas buvo labai lauktas ir užfiksuotas.Kai susitvarko fizinė vaikų būklė, tada šeimos pradeda skirti laiko lavinimu, užsiimti raida. Kiekvienas menkiausias pasiekimas – lauktas ir užfiksuotas, net nedidelės pergalės labai džiugina ir yra vertinamos.
Į klausimą, ar valstybės paramos tokioms šeimoms pakanka, moterys atsakė vienodai: piniginės paramos pakaktų, bet labiau reikia specialistų pagalbos. Dabar priklauso vaikui per metus dvi savaitės raidos centro paslaugų, kurias apmoka valstybė – vaikui ištirti, nustatyti poreikius, gauti specialistų patarimų, kaip lavinti. Visgi dvi savaitės yra labai mažai, nes vaikai greitai auga, keičiasi, tenka tėvams papildomai pirkti logopedų ir kitų specialistų paslaugas. Paprastai tenka pas juos vykti į Kauną ar Vilnių. Yra ir Marijampolės ligoninėje ankstyvosios raidos tarnyba, bet priima vaikučius tik iki 5 metų.
Sigitos sūnus aštuonmetis Ugnius jau lanko mokyklą, o Ingridos dukra penkerių Eva – darželį. Moterys sako norinčios, kad jų vaikai lavintųsi integruotose įstaigose, kartu su sveikaisiais. Visgi, pasak Sigitos, sunku rasti tokią, kad būtų pritaikyta: mokytoja turėtų padėjėją, būtų mažesnės klasės.

Šiuos vaikus reikia visur lydėti – į tualetą, į valgyklą ir pan. Taigi Ugnius lanko Marijampolės mokyklą-daugiafunkcį centrą „Žiburėlis“, skirtą specialiųjų poreikių vaikams.
O integruotis svarbu todėl, kad vaikai yra mėgdžiotojai ir labiau linkę mėgdžioti bendraamžius. Integruoto mokymo nauda abipusė: sveikieji taip pat išmoksta atjautos, suteikti pagalbą silpnesniam, suvokti, jog visokių yra žmonių, net ir negalią turinčių.

Nori, kad viskas vyktų sklandžiai
*Labai svarbus artimųjų palaikymas susilaukus vaikelio su Dauno sindromu. Abi moterys pasakojo, kad seneliai gal net greičiau susitaikė su padėtimi, drąsino, ramino ir labai daug padėjo. Sigita tik vėliau suvokė, kad ir jiems tada buvo labai sunku, bet tėvai rado jėgų palaikyti, stengėsi nerodyti savo nerimo. „Tokio vaikelio gimimas savaime nėra baisu, jei tik neišyra šeima dėl tokių sunkumų. Darnioje šeimoje greitai persiorientuoji ir gyveni toliau“, – kalba S. Barišauskienė.
Abi mamos pasakoja labai daug dirbusios, kad įkurtų dienos centrą bei Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos skyrių „Suvalkijos saulytės“ – kad pagalbos ir paramos galėtų sulaukti visos tokios šeimos.
Čia vaikai žaidžia ir kartu lavinasi. „Mes savo vaikus apleidome, jie pas specialistus nevaikščiojo, nes jau metus dėl centro įkūrimo dirbome. Tikrai daug laiko ir jėgų investavome. Turime surinkę 40 prašymų norinčiųjų lankyti dienos centrą arba dalyvauti užsiėmimuose. Nuo mažiukų iki 18 metų, bet daugiausia 3–10 metų vaikučiai. Beveik pusė jų jau apsilankė per šias savaites dienos centre, ir tėvų atsiliepimai geri. Ateina ir sunkiai pritampantys vaikučiai, bet gana greit apsipranta. Centras – mamoms neretai vienintelė proga išeiti be vaiko, o jam – pabūti tarp kitų, gauti daugiau lavinimo paslaugų. Pats bendravimas jau daro teigiamą įtaką, o ir specialistės moka užimti, dirba grupelėmis. Rudenį dienotvarkė keisis, priimsime nuo 13 val. iki 17 val. ar daugiau, pagal poreikį“, – su užsidegimu pasakoja moterys.
Jos sako, kad ir pačioms viskas nauja – bando, mokosi, tad prašo mamas būti kantrias, kol viskas susistyguos. Dar labai prašo tėvelių, jei užregistruoja vaiką, tai būtinai ir atvesti. „Būtina laikytis registracijos, nes turime žinoti, kiek tą dieną reikės darbuotojų. Nepažįstame kitų vaikų, kai kuriems reikia ypatingo dėmesio, turime pasikviesti ir daugiau pagalbininkų, todėl svarbu planuoti.“
Abi moterys sakė norinčios kol kas visur ir pačios dalyvauti, kad matytų, kaip viskas veikia, kaip sekasi. „Pradėjome veiklą sklandžiai, norime, kad ir tęstųsi sklandžiai“, – sako jos.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...