Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

 Ką turime padaryti, kad lietuviai gyventų ilgiau ir sveikiau?

Ar žinojote, kad lyginant su vidutiniu švedu, statistinis Lietuvos vyras be rimtų sveikatos problemų nugyvena net 17 metų trumpesnį gyvenimo periodą? Tokią nemalonią tiesą atskleidė „Eurostat“ tyrimas (2016 m.), kuriame skaičiuota, kiek „sveikų gyvenimo metų“ kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje vidutiniškai nugyvena jos žmonės. Kitaip tariant, kokį amžių jie pasiekia, neturėdami rimtų sveikatos problemų, darančių įtaką gyvenimo kokybei. Paaiškėjo, kad Lietuvos vidurkis (57,9 m.) yra beveik šešeriais metais trumpesnis nei ES (63,8 m.). Kodėl Lietuva pagal sveikatos rodiklius vis dar nemažai atsilieka nuo Europos? Ką gali padaryti valstybė ir visuomenė, kad ši situacija keistųsi, o žmonės mūsų šalyje gyventų ilgiau ir sveikiau?

Trūksta sveikatos žinių

Nuotraukoje: Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovė Gražina BelianSveika gyvensena Lietuvoje populiarėja: aukštus reitingus pelno sveikatos temas aptariančios TV laidos, knygas apie sveiką mitybą galima rasti populiariausiųjų dešimtukuose, miestų gatvėse daugėja bėgimo ir dviračių entuziastų. Tačiau tyrimai rodo, kad šios teigiamos tendencijos pasiekia anaiptol ne visus, o žinių apie sveikatą mūsų visuomenėje vis dar labai trūksta.

Štai 2018 m. Lietuvoje atlikta didelės apimties apklausa parodė, kad net 4-ių iš 10-ies šalies gyventojų sveikatos raštingumas yra nepakankamas. Paaiškėjo, jog labai reikšminga visuomenės dalis vis dar nežino, kaip sveikai gyventi, užkirsti kelią ligoms ir atsakingai sirgti. To pasekmes galima „išskaityti“ ir kituose Lietuvos statistiniuose rodikliuose: nuo bendros žmonių gyvenimo trukmės ar sergamumo širdies bei kraujotakos ligomis iki savižudybių, depresijos, alkoholio vartojimo statistikos. Šie skaičiai, deja, dažnai rikiuosi ES statistikos lentelių apačioje. Kaip tą būtų galima pakeisti?

Brangiausiu turtu būtina rūpintis

Tokią padėtį taisyti prieš penkerius metus buvo įsteigtas Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (toliau – VVSSF, Fondas). Tai valstybės valdomas Fondas, finansuojantis projektus įplaukomis iš akcizo įplaukų už alkoholį, tabaką, azartinius lošimus, kuris kasmet finansuoja dešimtis projektų: mokslinių tyrimų, socialinių iniciatyvų, šviečiamųjų kampanijų. Nors šie projektai labai skirtingi, tačiau juos visus vienija bendra tema – šalies gyventojų sveikatos stiprinimas, jų sveikatos raštingumo didinimas.

„Pasaulį sukrėtusi COVID-19 viruso pandemija priminė gerai žinomą tiesą – sveikata yra pats brangiausias mūsų turtas. Nuo jos tiesiogiai priklauso daugybė kitų visuomenės gyvenimo sričių: materialinė gerovė, šalies ekonomikos gyvybingumas, socialiniai santykiai. Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas buvo įsteigtas būtent tam, kad stiprintų sveikatos pamatą Lietuvoje – investuotų į sritis, kurioms paspirties iki tol trūko: tyrimus, prevencines iniciatyvas, žmonių švietimą“, – pasakoja Gražina Belian, Fondo Tarybos pirmininkė.

Anot jos, Fondo atsiradimas pagaliau suteikė galimybę valstybei prisidėti prie vertingų ir labai reikalingų iniciatyvų įgyvendinimo, kurios iki tol dažnai likdavo „popieriuje“ dėl lėšų stokos. „Pavyzdžiui, mūsų nevyriausybinės organizacijos sugeneruoja daugybę puikių idėjų, tačiau visi puikiai žinome, kaip šiam sektoriui trūksta lėšų. Finansavimo taip pat labai stokoja moksliniai tyrimai sveikatos srityje, kurie ypatingai reikalingi Lietuvai. Fondas suteikė galimybę pagaliau tam skirti reikiamą dėmesį“, – teigia G. Belian.

Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas praėjusiais metais naujiems moksliniams, socialiniams, švietimo projektams sveikatos srityje skyrė 2,99 mln. eurų. Šios investicijos leido įgyvendinti daugiau nei 50 iniciatyvų, kurios prisidės prie sveikesnės, sąmoningesnės visuomenės kūrimo. Šiemet Fondo biudžetas dar ūgtelėjo ir perkops 3 mln. eurų. Be to, atsižvelgiant į aktualijas, papildomai 0,5 mln. numatyta visuomenės švietimui apie koronaviruso prevenciją.

Investicija į ateitį

Fondo vadovė Gražina Belian pažymi, kad projektams paskirstomi pinigai – tai ne dar viena valstybės išlaidų eilutė, o reali investicija į mūsų visų ateitį. Jos teigimu, skirdami lėšas žmonių sveikatos raštingumo didinimui, sveikesnių gyvenimo pasirinkimų skatinimui, ligų prevencijai, taupome Lietuvos ateities biudžeto pinigus, kuriuos galiausiai tektų skirti gydymui.

„Kai mes finansuojame vieną projektą, trunkantį 12 mėn., tai iš tiesų veikia kaip ilgalaikė investicija, duosianti grąžą daugelį metų. Pavyzdžiui, jei Fondo finansuoto projekto metu buvo apmokyti keli šimtai tam tikros srities savanorių-konsultantų, jie įgytas žinias pritaikys ne tik tuos 12 mėnesių, kol trunka projektas, o galbūt 12 metų. Tai yra labai svarbi išliekamoji vertė. Kitas pavyzdys – moksliniai tyrimai. Atliktas vertingas tyrimas nėra tik akademinė literatūra – jis gali tapti pagrindu formuoti efektyvesnę valstybės politiką sveikatos srityje, kuri sustiprins ligų prevenciją, sumažins sergamumą tam tikromis ligomis ir galiausiai taupys gydymui skiriamas biudžeto lėšas“, –  pasakoja VVSSF Tarybos pirmininkė.

Skatina „Rinktis gyvenimą“

Viena iš trijų Fondo veiklos krypčių – visuomenės švietimas sveikatos klausimais. Jo finansuojamos švietimo, edukacijos ir informavimo veiklos nuo 2018 m. vykdomos po bendru ženklu „Rinkis gyvenimą“. Tai įvairiose visuomenės informavimo priemonėse – nacionalinėje ir regioninėje spaudoje, televizijoje, radijuje, interneto portaluose, lauko reklamoje, socialiniuose tinkluose ir kt.– įgyvendinamos kampanijos, skatinančios sveikus pasirinkimus, taip pat atkreipiančios dėmesį į įvairias fizinės ir psichinės sveikatos problemas.

Į „Rinkis gyvenimą“ kampaniją per pastaruosius dvejus metus noriai įsitraukė ir visuomenėje puikiai žinomi žmonės: lenktynininkas Benediktas Vanagas, atlikėjai Ieva Zasimauskaitė, Saulius Urbonavičius-Samas, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas Žydrūnas Savickas ir daugelis kitų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Susigrąžinti jaunystę – niekada nevėlu

    2022-07-25
    Bėgantis laikas padovanoja ne tik gyvenimišką patirtį, bet ir nepageidaujamas, vis labiau pastebimas veido raukšles. Tikra tiesa, kad žymiai paprasčiau užkirsti kelią dar nesusidariusių raukšlių formavimuisi, tačiau kaip elgtis, jeigu gilesnės raukšlės jau akivaizdžiai pastebimos? Kaip tinkamai prižiūrėti veido odą brandesniame amžiuje, kad nepageidaujamų raukšlių kiekis ne didėtų, o galbūt net mažėtų? Kremų ignoravimas – prabanga, kurios negalite sau leisti Vyresnio amžiaus, dailiosios lyties damų tarpe, vis dar pasitaiko natūralumo šalininkių, kurios savo grožį puoselėja senamadiškais, liaudies medicinos metodais. Žinoma, liaudies išmintis yra patikrinta laiko ir tikrai tikėtina, kad vienas ar kitas liaudies receptas padės atgaivinti veido odą, tačiau rezultatas greičiausiai bus ...
  • Šunskuose vėl susitiko kraštiečiai

    2022-07-23Šunskuose vėl susitiko kraštiečiai
    Ekspoziciją pristato Onutė Surdokienė ir Romas Linionis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos Apie tai nereikia nė skelbti. Tas, kas gimęs, augęs Šunskuose, kas dar nėra užmiršęs gimtinės, žino: liepai baigiantis, kai šio miestelio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje vyksta tituliniai atlaidai, laukiama visų. Nuo seno į šiuos atlaidus iš tolimiausių kampelių suplūsdavo minios – apie tai ne kartą yra pasakojusi ir iš čia kilusi, didžiąją dalį gyvenimo Amerikoje praleidusi, tėviškę be galo branginusi Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnienė. Dailininkė, mecenatė, Lietuvos patriotė iki paskutinės gyvenimo dienos. Atlaidų diena, pasak jos, – tai ir džiugus laukimas, sielos apvalymas maldoje, giesmėje, ir susitikimas su gimine, pabuvimas kartu niekur ...
  • Augo, žydėjo, dainomis skambėjo…

    2022-07-23Augo, žydėjo, dainomis skambėjo...
    „Diemedis“ pradeda misteriją… Tai – apie „Diemedį“, Kalvarijos kultūros centro folkloro ansamblį, paminėjusį 25-erių metų jubiliejų. Retame kieme dabar berasi tikrąjį diemedį – o juk nuo seniausių laikų augdavo jis prie kiekvienų namų: buvo tikima, kad apsaugo juos nuo pikto, teikia ramybę (Dievo medis) ir gydo. Tad ir dainose apdainuotas, ir ne vienas muzikos kolektyvas Lietuvoje šį vardą yra pasirinkęs… Ketvirtis amžiaus po diemedžiu Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė – pirmoji ir vienintelė 1997 metais Kalvarijoje suburto kolektyvo vadovė. Tai reiškia, kad pustrečio dešimtmečio gyventa su „Diemedžio“ vardu ir žmonėmis, kuriuos ji ir šis vardas, gal tūkstančius kartų ištartas, sukvietė. Žmonės bėgant metams keitėsi – ateidavo ...
  • „Sau, draugams ir geriems žmonėms“

    2022-07-23„Sau, draugams  ir geriems žmonėms“
    Gintas ir Rasa Baliuliai patys džiaugiasi ir kitus džiugina levandomis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos Jei dar nesate buvę Prancūzijos Provanse, tai griebkit „pleduką“, butelį prancūziško (žinoma, nealkoholinio) vyno, dar įsimeskite gabaliuką pelėsinio sūrio, kokią vynuogę ir – į Liubavą! Jau vien kelionė į šį atokų Kalvarijos savivaldybės miestelį netoli Lenkijos sienos leis „įsijausti į Prancūziją“. O kai pačiame Liubavo centre, netoli bažnyčios, ant kalniuko pamatysite, kaip pasakojama, Adomo ir Ievos iš paties rojaus į žemę atneštas mėlynuojančias levandas, greitai „dėkite ant stabdžio“ – atvažiavote! Į Liubavą – ledų Važiuodamos su fotografe Reda aikčiojome – koks gražus kelias, kokios apylinkės, koks pievų žydėjimas! Važiavome ...
  • Juozas Šeimys: „Runos yra didžiausias mūsų turtas“

    2022-07-23Juozas Šeimys: „Runos yra didžiausias mūsų turtas“
    Runos – senovės rašto simboliai, kurie daugeliui yra nesuprantami ir neperskaitomi, tačiau iš Daukšių kilęs Juozas Šeimys tokius užrašus gali lengvai „išlukštenti“. Senųjų raštų skaitytojas yra išleidęs dvi knygas „Gališkos runos“ ir „Egiptas, skitai ir litai runomis“. Liepos 17-ąją J. Šeimys kraštiečiams pristatė savo eksponatų ir fotografijų parodą. Liepos 17-ąją savo unikalių eksponatų ir fotografijų parodą kraštiečiams pristatęs Juozas Šeimys sulaukė gausių sveikinimų. – Kada atradote pašaukimą domėtis runomis? Nuo ko viskas prasidėjo? – Kai pradėjau rasti radinius, pastebėjau, kad ant jų yra prirašinėta. Tuomet aš pradėjau domėtis, kas čia yra. Pastebėjau, kad ant vienų yra išpjaustyti Egipto hierog-lifai, o ant kitų ...
  • Transporto valdymas ir ekspedijavimas

    2022-07-21Transporto valdymas ir ekspedijavimas
    Transporto valdymo sistema arba „TMS“ yra platforma, skirta supaprastinti siuntimo procesą. Tai tiekimo grandinės valdymo pogrupis, susijęs su transportavimo sprendimais. TMS leidžia siuntėjams automatizuoti vykdomus procesus ir gauti vertingų įžvalgų, leidžiančių sutaupyti laiko ir sumažinti išlaidas būsimoms siuntoms. Platinimo įmonės, elektroninės prekybos organizacijos ir visi kiti, kurie reguliariai perveža krovinius, supranta, kad siuntimo procese yra daug judančių dalių, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Nuo kainų siūlymo iki pristatymo – krovinius gabenantys asmenys beveik visada ieško būdų, kaip optimizuoti išlaidas ir pagerinti procesus. Transporto valdymo sistemų (TMS) dėka siuntėjai turi sprendimą, kaip tai padaryti. TMS privalumai. Technologinės galimybės: Naudodami transportavimo valdymo sistemą jūs, kaip ...
  • Kaip sukurti išskirtinę lauko reklamą?

    2022-07-21Kaip sukurti išskirtinę lauko reklamą?
    Lauko reklama vaidina svarbų vaidmenį versle. Kasdieniame gyvenime nuolat matome įvairias reklamos priemones. Ir nors mes praktiškai į tai nekreipiame dėmesio, pasąmonėje šią informaciją vis tiek prisimename. Taigi, tikslas pasiektas. Pagrindinės lauko reklamos funkcijos Rinkoje yra didelė konkurencija tarp gamintojų. Todėl išleisdami kokybiškus produktus turite mokėti tai reklamuoti ir daryti efektyviai. Informacija apie produktą turi būti pateikta taip, kad vartotojas iš karto norėtų jį įsigyti. Reklama gali būti dedama ant reklaminių skydų, iškabų, pastatų fasadų, viešajame transporte ir kt. Informacija gali būti perduota ypatingais būdais: reklaminiais baneriais, kurie iškyla ekrane, 3D vaizdais ant pastatų. Matydamas tokią reklamą, ją prisimindamas, pirkėjas nesąmoningai vis labiau ...
  • Kaip paprastai perdažyti baldus?

    2022-07-21Kaip paprastai perdažyti baldus?
    Tinkamai nudažę baldus padėsite atnaujinti senus medinius namų elementus. Nesvarbu, ar norite kreidinės, matinės ar blizgios apdailos, yra begalės galimybių. Ir šiuo metu yra daugybė puikių baldams skirtų dažų, iš kurių galite rinktis – kad tiktų dirbiniui, su kuriuo dirbate, ir papildytų jūsų interjero dizaino schemą. Baldų dažymas yra gana paprastas „pasidaryk pats“ projektas, kurį atlikti gali būti smagu, be to, tai reiškia, kad galite išgelbėti ir atnaujinti baldus, kurie kitu atveju būtų atsidūrę sąvartyne. Nesvarbu, ar norite dažyti medinius, laminato ar metalinius baldus, dirbate su senu šeimos palikimu, ar puošiate naujausią brangakmenį, kurį radote eBay, „Facebook Marketplace“ ar ...
  • Prioritetas – aplinką tausojantiems inovatyviems sprendimams

    2022-07-20Prioritetas – aplinką tausojantiems inovatyviems sprendimams
    VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros direktorius, bioekonomikos ekspertas Mindaugas Maciulevičius pastebi, kad mąstymą reikia keisti pradedant nuo ūkininkų, agronomų, ekonomistų ir vartotojų – visose srityse turime siekti veikti kuo tvariau, racionaliai naudoti turimus resursus. Bioekonomikos ekspertas M. Maciulevičius: „Beatliekinė gamyba, kur kiekvienas šapelis kuria pridėtinę vertę, yra klestėjimo garantas“. VDU Žemės ūkio akademijos nuotrauka Bioekonomikos principais paremta gamyba – energetinei nepriklausomybei „Bioekonomikos koncepcijoje nėra atliekų – mėšlas, žolė, šiaudai yra žaliava. Svarbiausia, kad būtų darnu – kad ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis ramsčiai būtų vienodai atspindėti. Jei iš šiaudų gaminsime granules ir jas pardavinėsime, tai nebus bioekonomika. Bet jeigu šiaudus naudosime biojėgainei ir ...
  • Kryptis – į regionus

    2022-07-20Kryptis – į regionus
    Vis daugiau iššūkių kelianti klimato kaita, augantis visuomenės ir rinkos dalyvių sąmoningumas, siekis dirbti ir gyventi tvariau veda į neišvengiamus pokyčius. Šiems pokyčiams kurti ir valdyti trūksta kvalifikuotų bioekonomikos verslo vadybos specialistų. Apie aplinką tausojančias inovatyvias idėjas, atvirą rinką, pokyčių neišvengiamumą bei svarbą pradedančius suprasti verslus, būsimų specialistų laukiančius iššūkius kalba Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai. Tikimės, kad, skaitydami jų išsakytas idėjas, pagalvosite: „O gal ir aš tai galiu?“. Nes mokslininkai akcentuoja, kad didžiulės verslo perspektyvos yra būtent regionuose, ypač kaimuose. Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis: „Bioekonomika – perspektyvi ateities tendencija“ Doc. dr. ...
  • Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo

    2022-07-20Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo
    Prof. dr. V. Aleknevičienė: „Bioekonomika gali sukurti didesnę pridėtinę vertę“. VDU Žemės ūkio akademijos nuotrauka VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Vilija Aleknevičienė, su VDU Žemės ūkio akademijos kolegomis rengusi Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, atkreipia dėmesį į ekonomikoje vykstančius pokyčius. Anot jos, šie pokyčiai būtini siekiant tvaraus ekonomikos augimo. „Iškastiniai ištekliai turi būti keičiami biologiniais ištekliais, kurie atsinaujina. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Dalis jų iš karto yra sunaudojama maistui ir pašarams, dalis – perdirbami. Biologiniai ištekliai kaip žaliava yra naudojami ne tik maisto ir gėrimų pramonėje, bet ...
  • „Grįžulo ratuose“ – naujos parodos

    2022-07-20„Grįžulo ratuose“ – naujos parodos
    Žinia, kad rezidencijoje „Grįžulo ratai“ vėl nauja paroda, nelabai ir benustebinsi: tie, kas domisi, yra ten buvęs, žino, kad ekspozicijos tiek viduje, tiek lauko galerijoje keičiasi nuosekliai. Pastaruoju metu (po pandemijos) viena kitą keičia Šakių krašto kūrėjų ekspozicijos. Tai – lyg du pasauliai po tuo pačiu dangumi. Abu iš pirmo žvilgsnio tarsi skirtingi: moteriška, jautri, tarsi sakmę sekanti Lolitos Rūgytės tapyba ir santūri, briaunuota, kampuota Egidijaus Šimatonio keramika. Tačiau ir viena, ir kita, kaip atidaryme pripažins autoriai (o jiems paantrins pasveikinti atvykę kolegos), yra kilę iš tų pačių gilumų, semta iš tų pačių šaltinių. Šios žemės, jos amžinumo ir nuolatinio ...
  • Marijona Sinkevičienė: „Laiškai, parašyti ranka, – tai sielos ir širdies kalba“

    2022-07-20Marijona Sinkevičienė: „Laiškai, parašyti ranka, – tai sielos ir širdies kalba“
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje atidaryta dailininkės Marijonos Sinkevičienės projekto „Prikelta į būtį“ trečiosios dalies, pavadintos „Laiškai“, tekstilės darbų paroda. Savo parodas dailininkė yra rengusi Indijoje, Graikijoje, Estijoje, Latvijoje ir kai kuriuose mūsų šalies miestuose. Šįkart savo kūrinius pristatė ir Marijampolėje. Ši paroda – trečioji tęstinio projekto „Prikelta į būtį“ dalis. Iš viso projekte yra trys dalys: „Prikelta į būtį“, „Atmintis“ ir „Laiškai“. Tekstilės kūrinių kolekciją sudaro fototekstilės, gobeleno ir siuvinėjimo technika sukurti darbai. Šiame cikle šiuolaikinės technologijos naudojamos kartu su klasikinėmis tekstilės technikomis. O pagrindinis tekstilės darbų „Laiškai“ sumanymas – ranka rašyto laiško svarba ir reikšmė. Kolekcijos darbai simbolizuoja laiško kelionę ...
  • Kodėl atnaujinant būstą svarbu pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu?

    2022-07-20Kodėl atnaujinant būstą svarbu pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu?
    Gyvenamosios patalpos – vieta, kurioje kiekvienas praleidžia daug laiko ir yra veikiamas jose esančio oro: kai šis užterštas, gali užklupti įvairios sveikatos problemos. Jų išvengti padeda tinkamas patalpų vėdinimas, kurį užtikrina renovacijos metu įrengtos vėdinimo sistemos ar individualūs rekuperatoriai. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjos Gintarės Baštunovos teigimu, dėl tinkamo vėdinimo vykstanti oro cirkuliacija namuose yra būtina, nes ji užtik-rina deguonies ore papildymą, anglies dvideginio, vandens garų pertekliaus, oro teršalų, dulkių, mikroorganizmų pašalinimą. Be to, patalpose, kuriose oro kaita prasta, dažniau kaupiasi drėgmė, dėl kurios gali atsirasti pelėsis. G. Baštunova prideda, kad namų aplinka, kurioje trūksta ...
  • Kviečiame dalyvauti

    2022-07-20
    Liepos 21 d., ketvirtadienį, 10 val. kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano aktualijų pristatyme. Pristatymas vyks nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuorodą galite rasti čia Jus dominančius klausimus apie Strateginį planą prašome siųsti iš anksto, taip pat ir pristatymo metu el. paštu strateginis.planas@zum.lt.   Nuotrauka iš www.mediakatalogas.lt
  • Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas

    2022-07-20Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas
    Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis? Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas drumstėja. Pagrindinė priežastis – amžius. Katarakta gali keliauti iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Su metais vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys trukdančios gerai matyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia ...
  • Žalioji ekonomika skatina darbo rinkos transformaciją – kokių įgūdžių reikės darbuotojams?

    2022-07-20Žalioji ekonomika skatina darbo rinkos transformaciją – kokių įgūdžių reikės darbuotojams?
    Pixabay nuotrauka Perėjimas prie žaliosios ekonomikos užimtumui turės teigiamą poveikį. Tarptautinė darbo organizacija prognozuoja, kad dėl to bus sukurta daugiau darbo vietų nei panaikinta. Didžioji dalis darbuotojų, kurių darbo vietos išnyks, įsidarbins pagal tą pačią profesiją kitose srityse. Ir tik santykinai nedidelė išnykusių darbo vietų dalis neturės alternatyvų. „Pirmiausia daugumai darbuotojų reikės įgyti naujų įgūdžių. Tarkim, stogdengys galės tapti saulės kolektorių montuotoju, o pastatų priežiūros administratorius – energijos vartojimo auditoriumi. Tereikės prie jau turimų gebėjimų įgyti papildomų įgūdžių“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos vykdomo tarptautinio projekto „Intercept“ veiklų koordinatorė Indrė Laučienė. Žaliosios ekonomikos paveikta darbo rinka iš darbuotojų reikalaus prisitaikyti prie naujų iššūkių. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.