Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Odetos Brigaitytės patirtys: nuo vadovavimo vyriškam kolektyvui trąšų gamykloje iki geriausių mokslinių sprendimų verslui (Interviu su eksperte)

Suvalkijoje augusi Odeta Brigaitytė karjeros kelią, dar studijuodama magistrantūroje Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultete (KTU CTF), pradėjo kuruodama gamybą 120 tūkst. tonų trąšų per metus pagaminančioje gamykloje.
Šis darbas buvo tikras iššūkis ne tik dėl tuomet dar nedidelio patirties bagažo, bet ir gamykloje vyravusios kultūros – tai buvo pirmas kartas, kai joje dirbusiam vyriškam kolektyvui pradėjo vadovauti jauna moteris.
„Iš pradžių visi pasijuokė ir pagalvojo, kad tai pokštas. Darbininkai tikėjosi vadovaujančio žmogaus, kuris gerai išmanytų šią sritį ir kurį jie gerbtų. Žinias galima greitai įsisavinti, tačiau pagarbą reikėjo užsitarnauti“, – prisimena Odeta.
Visgi gyvenimas po kiek laiko ją ir vėl grąžino į Kauno technologijos universitetą. Šiuo metu O. Brigaitytė – technologijų perdavimo projektų vadovė KTU Nacionaliniame inovacijų ir verslo centre (NIVC). Čia ji mokslininkams ir verslininkams padeda rasti geriausius sprendimus komercializuojant technologines naujoves. Jauna moteris šiuo metu gali didžiuotis puikiai besiklostančia savo karjera.

Iš Vilkaviškio rajono kilusi Odeta Brigaitytė svajojo studijuoti su medicina susijusius dalykus, bet ir tuo, ką jai pasiūlė gyvenimas, – studijomis Cheminės technologijos fakultete, yra patenkinta. Nuotrauka iš asmeninio pašnekovės albumo– Kodėl nusprendėte vystyti savo karjerą būtent chemijos srityje?
– Galima būtų teigti, jog pats gyvenimas ar tam tikros aplinkybės sudėliojo mano karjeros kelią.
Planuose buvo medicinos studijos, deja, egzaminų rezultatai nebuvo tokie geri, kokių tikėjausi, tad į norimų studijų sąrašą surašiau visas specialybes, kurios buvo bent kiek susijusios su chemija ir biologija. Kito pasirinkimo su mano išlaikytų egzaminų krepšeliu nelabai ir buvo. Visgi šiandien galiu pripažinti, kad atsukusi laiką atgal nieko nekeisčiau.
– Dar studijuodama pradėjote dirbti chemijos sektoriuje. Kaip pavyko derinti studijas ir darbą tuo pačiu metu?
– Studijų metais iš tėvų gaudavau ribotą kiekį pinigų, skirtų pragyventi savaitei. Labai norėjau finansinės nepriklausomybės, todėl jau bakalauro paskutiniame kurse susiradau administratorės darbą, o netrukus gavau pasiūlymą dirbti trąšų gamykloje.
Derinti chemijos inžinerijos studijas KTU ir darbą Marijampolėje buvo tikras iššūkis – štai tada laiko studentauti jau tikrai neliko. Didelį „ačiū“ galiu tarti universiteto dėstytojams ir ypač savo darbo vadovei, kurie suprato ir labai padėjo derinti iškilusius iššūkius, priimdavo konsultacijoms nedarbo valandomis.
Žvelgiant iš kitos pusės, buvo labai įdomu įsisavintas mokslo žinias tiesiogiai taikyti praktikoje, stebėti ir analizuoti klaidų kainą, taip pat adaptuotis dideliame darbo kolektyve, matyti jo kaitą.
– Neretai įsivaizduojama, kad chemikai dirba laboratorijose, nuolatos apsupti tyrimų ir mėginių. Koks išties tai darbas?
– Vystant mokslinę veiklą darbas laboratorijose yra būtinas. Ten gimsta, o dažnai ir miršta įvairios idėjos. Kaip ir daugelis specialybių neapsiriboja viena vieta, taip ir chemiko darbas neapsiriboja vien laboratorija. Nors puiku, kai darbo rezultatus gali pamatuoti, apskaičiuoti ir patikrinti. Tuomet išties pajauti akademinių žinių vertę.
Mokslininkai dalyvauja konferencijose, domisi pasaulinėmis tendencijomis, stebi, analizuoja jas. Vyksta pristatyti savo mokslo rezultatų į įvairias pasaulio šalis. Mokslo grupės vysto bendrus projektus ir su verslu, ir su kitomis mokslo įstaigomis iš įvairių pasaulio šalių. O kur dar darbas su studentais – tai lyg galimybė būti šalia tų, kurie pirmieji transliuoja besikeičiančio pasaulio tendencijas.
– Kodėl po karjeros verslo sektoriuje pasirinkote grįžti į akademinę bendruomenę? Kas jus įkvepia ir skatina eiti pirmyn dabartiniame darbe?
– Tai buvo dar viena gyvenimiška situacija, kai visos aplinkybės susiklostė taip, kad tuometinis kelias atvedė atgal į KTU.
Tuo metu jau buvo įkurtas KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras, kuriam buvo ieškoma žmonių, turinčių patirties tiek mokslo, tiek verslo srityje. Trumpai tariant, atsidūriau tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Esu čia jau penkerius metus ir kone kasdien negaliu atsistebėti, kaip įdomu čia dirbti. Kalbant iš širdies, aš ne dirbu, o gyvenu KTU dvasia.
– Kokie buvo jūsų pirmieji metai iš mažo miestelio atvykus studijuoti į Kauną? Su kokiais iššūkiais susidūrėte? Kas buvo kitaip negu įsivaizdavote?
– Pirmieji metai buvo išties chaotiški. Užvėrus mokyklos duris daugelį aplanko netikrumo ir chaotiškumo jausmai – juk jaunuoliai patys pradeda kurti savo gyvenimą, kuriame iš pradžių yra daug nežinomybės.
Kaunas man atrodė didelis miestas. Troškau jį pažinti, tad pirma mintis buvo, kaip norėčiau jame laisvai vairuoti. Šiandien tai kelia juoką, bet iš tiesų reikėjo laiko adaptuotis.
Prasidėjo etapas, kai tampi visiškai atsakinga už savo veiksmus, dienotvarkę, mokslų rezultatus. Nepažįstama aplinka, nepažįstami žmonės, mokslo iššūkiai, o šalia jų atsiranda ir gyvenimo iššūkiai, su kuriais turi greitai išmokti tvarkytis. Deja, šio meno juk niekas nemoko.
Iš šiandieninės perspektyvos pasakyčiau, kad labiausiai man trūko vidinės laisvės, to jaunatviško polėkio. Užaugau provincijoje, kur daug taisyklių, ribojimų ir draudimų, atvykau į Kauną įsivaizduodama, kad ir čia viskas bus taip pat, tačiau susidūriau su visai kitokia realybe. Tuo metu dažnai grįždavau pas tėvus į gimtąjį Vilkaviškio rajoną, šitaip sprendžiau savo pirmųjų metų chaosą. Visgi pamažu pripratau prie kitokio gyvenimo.
– Studijų metai, daugelio manymu, yra vieni geriausių žmogaus gyvenime. Koks buvo jūsų studentiškas gyvenimas?
– Kai mano studentiškas gyvenimas prabėgo, tik tada supratau jo galimybes, kuriomis tuo metu nepasinaudojau: studentų atstovybė, galimybė keliauti, dalyvauti įvairių organizacijų, meno kolektyvų veiklose, gausybė renginių ir susitikimų, kurie šalia specialybės žinių prisideda prie pasaulėžiūros kūrimo.
Tiesa, su drauge kreipėmės į Vaikų liniją, ten praėjome mokymus ir pradėjome dirbti savanorėmis. Šiai veiklai su pertraukomis skyriau apie šešerius metus. Ten sutikau be galo įdomių žmonių, kurie susiburia bendram tikslui – padėti.
Manau, mano studentiškas gyvenimas buvo rami kelionė savęs pažinimo link, adaptacija prie miesto, o manoji, linksmoji studentiško gyvenimo pusė mane aplanko dabartiniame gyvenime.
– Kaip keičiasi studentų ir dėstytojų kartos? Ar tie pokyčiai teigiami?
– Lyginant su mano studentavimo laikais, dabar pastebiu gerokai daugiau laisvės. Keičiasi studijavimo aplinka, priemonės, prieinamumas, neišvengiamai – ir pačių žmonių komunikacijos manieros.
Matau betarpišką studentų ir dėstytojų bendravimą ir jis mane labai džiugina. Nyksta įsivaizduojamos dogmos ir ribos. Šiuolaikiniai studentai nebijo reikšti savo nuomonės, dalintis mintimis ir idėjomis, jų bendravimas dažnai labiau kolegiškas. Anksčiau viskas buvo kukliau, bet galbūt ir mes buvome kuk-lesni.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.