Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Naujosios kameros – ne prievaizdai, o pagalbininkai

Naujosios technologijos gerina ne tik privataus, bet ir viešojo gyvenimo kokybę. Marijampolėje senąsias vaizdo stebėjimo kameras pakeitus naujomis ir praplėtus jų tinklą, tikėtina, pastebimai pasikeis ir saugumo situacija mieste. Mat naujosios kameros ne tik detaliau fiksuoja vaizdą, bet ir sugeba jį priartinti 36 kartus. Maža to, jos pasižymi didesniu jautrumu šviesai tamsiu paros metu. Šalia kai kurių kamerų įrengti ir naujos kartos greičio matuokliai, įdiegtos automobilių valstybinių numerių atpažinimo sistemos. Visi šie technologiniai sprendimai, manoma, padės kiekvieno mieste esančio ir gyvenančio asmens geresniam saugumui užtikrinti.

Senosios tarnavo 10 metų
Marijampolės savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Paulius Čeponas tikino, kad naujieji įrenginiai, sumontuoti mieste, skirti ne nepagrįstai bausti, o gerinti bendrą viešojo saugumo situaciją mieste.Vaizdo stebėjimo kameros Marijampolėje nėra naujiena. Iki šiol miesto gyvenimą apie 10 metų stebėjo ir fiksavo 24 vaizdo stebėjimo įrenginiai. Jų įrašai ne kartą pasitarnavo tiriant avarijų ar nusikaltimų aplinkybes. Kartą operatorius, stebėjęs vaizdo kamerų fiksuojamą vaizdą, pamatė ir pareigūnams pranešė Marijampolėje pastebėjęs Interpolo ieškomą asmenį, kuris vėliau buvo sulaikytas. Dar daugiau situacijų būtų galėję baigtis taip pat sėkmingai, jei kameros būtų fiksavusios geresnės kokybės vaizdą. Mat nemažai svarbių įvykių senosios kameros buvo nufilmavusios, bet dėl prastos vaizdo kokybės ne visada būdavo įmanoma įžiūrėti automobilių valstybinius numerius ar žmonių veidus, kurie yra reikšminga ir svarbi informacija tiriant įvairius įvykius bei incidentus.

Tikslingai prasižengusiųjų neieškos
Senųjų kamerų mieste jau nebėra. Liepą Marijampolės savivaldybės iniciatyva jos buvo pakeistos naujesnėmis ir tobulesnėmis. Negana to, praplėstas jų tinklas. Nauji įrenginiai sumontuoti ne tik senųjų vietose, bet ir ten, kur kamerų anksčiau nebuvo. Viskas tam, kad mieste būtų saugiau. Deja, pastebėjus naujus vaizdo fiksavimo įrenginius Marijampolėje imta nerimauti, kad padaugės prasižengusiųjų, jog užuot mus saugojusios, kameros ims „persekioti“. Paprastai tariant, įrenginiai sukels daugiau bėdos, nei naudos.
Marijampolės savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Paulius Čeponas, kurio žinioje yra vaizdo stebėjimo kamerų tinklas, pripažino, jog tokių nuogąstavimų taip pat yra girdėjęs. Jis pažymėjo, kad nerimauti tikrai nėra ko. Pasak specialisto, naujosios vaizdo kameros buvo įdiegtos ne persekioti ar nepagrįstai bausti žmones. Jų tikslas yra pagerinti viešojo saugumo situaciją mieste.
– Vaizdo stebėjimo kamerų tikslas – nusižengimų ir nusikaltimų prevencija bei tyrimas. Būna, nutinka koks nors incidentas ir kyla ginčytina situacija, kas kaltas. Tarkime, pėsčiųjų perėjoje automobilis partrenkė žmogų. Pavyzdžiui, automobilio vairuotojas kaltę neigia sakydamas, kad pėsčiasis išbėgo į perėją neapsidairęs. Tuo tarpu pėsčiasis kaltina vairuotoją, kad šis nesustabdė transporto priemonės į perėją įžengus. Gerai, jei yra įvykio liudininkų. Jei ne, išsiaiškinti, kas kaltas dėl incidento, sunku. Arba, tarkime, automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį apgadino kitas automobilis ir iš įvykio vietos pasišalino. Jei vaizdo kameros užfiksavo incidentą, kaltininką galima surasti pagal automobilio valstybinį numerį. Būtent tam ir reikalingos miesto vaizdo stebėjimo kameros. Nors jos ir jų tinklas mieste atnaujintas Marijampolės savivaldybės iniciatyva, duomenimis prireikus dalijamės su pareigūnais, kurie peržiūrėję įrašą gali surinkti daugiau reikalingų duomenų tyrimams. Tikrai nėra taip, kad prie kamerų sėdintys operatoriai specialiai seka žmones ar automobilius ir laukia, kol šie nusižengs, kad galėtų perduoti informaciją policijai. Aišku, jei specialistas monitoriuje atsitiktinai pastebės, kad automobilis stovi neleistinoje vietoje, pažeisdamas kelių eismo taisykles, apie tai policija sužinoti gali, bet noriu pažymėti, kad tai nėra svarbiausias operatorių darbas. Šiuo metu jiems svarbiausia išsiaiškinti vietas ir taškus, kuriuose yra intensyviausias judėjimas, taip pat kuriuos taškus kada tikslingiausia filmuoti, – paaiškino Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.

Privačių namų ir objektų nefilmuoja
Naujųjų kamerų tinklas platus, todėl galima matyti, kas vyksta įvairiuose miesto taškuose.Daug kam kilo klausimų, ar fiksuodamos miesto gyvenimą kameros nepažeis privačių asmens duomenų. Pasirodo, fiksuojant miesto viešųjų erdvių vaizdus, į kamerų akiratį iš tiesų patenka privatūs gyvenamieji namai, komerciniai objektai. Žinant, kad naujosios kameros vaizdą gali pritraukti 36 kartus, būtų įmanoma stebėti, kas dedasi tų pastatų viduje ar kiemuose. Žinoma, tokia veikla būtų nusikalstama, todėl atsižvelgiant į Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nurodymus ir taisykles, visi privatūs ir komerciniai pastatai, kurie patenka į miesto vaizdo stebėjimo kamerų lauką, yra užtušuoti ir nieko, kas juos vyksta, pastebėti neįmanoma. Net jei tuose privačiuose pastatuose ar kiemuose kiltų incidentas ir prireiktų aiškintis jo aplinkybes, miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, tikėtina, nepadėtų, nes įrašytuose vaizduose ties privačiais objektais matomos tik didelės baltos dėmės.

Duomenis apdoros automatiškai
Vaizdo stebėjimo operatoriai tikslingai pažeidėjų neieško, tačiau jei pastebi nusižengimą, policija apie tai sužinoti gali.Kaip minėta, mieste diegiant naująsias kameras šalia kai kurių buvo sumontuoti ir greičio matuokliai bei automobilių valstybinių numerių skaitytuvai. Pasak P. Čepono, kaip ir vaizdo stebėjimo kameros, jie neatliks prievaizdo funkcijos. Nusižengimus įrenginiai fiksuos ir įstatymams nusižengę asmenys apie tai bus informuoti, tačiau matuoklių tikslas yra ne gaudyti nusižengusius piliečius, o nusižengimų prevencija.
– Įrangos tikslas nėra persekioti. Jei žmogus nedaro nusižengimų, jam nebus taikomos ir jokios sankcijos. Greičio matavimo sistema veikia automatiškai. Užfiksavusi, kad automobilis juda neleistinu greičiu, sistema jį užfiksuos, perduos duomenis į bendrą sistemą, kuri automatiškai persiųs pranešimą. Tikimasi, kad išplėstas greičio matuoklių tinklas mieste padės sumažinti greičio mėgėjų norą pernelyg stipriai spausti akseleratoriaus pedalą, – pažymėjo P. Čeponas.
Naujiems automobilių numerių skaitytuvams tenka užduotis registruoti visus atvykstančius į Marijampolę ir išvykstančius iš jos. Pasak P. Čepono, tokių duomenų registravimas galėtų padėti ne tik nustatyti, ar automobilis yra apdraustas ir ar galioja jo techninė apžiūra, bet ir ieškant sprunkančio ir galbūt į miestą atvykusio, o gal priešingai, nusižengimą mieste padariusio ir sprukti automobiliu bandančio asmens paieškai.

Įranga rūpinsis operatorius
Senosiomis miesto vaizdo stebėjimo kameromis rūpinosi Marijampolės savivaldybė. Ji duomenis ne tik rinko ir kaupė, bet buvo atsakinga ir už techninį įrenginių eksploatavimą. Pavyzdžiui, kamerai sugedus arba apsinešus dulkėms, tekdavo ieškoti, kas galėtų tai sutvarkyti.
– Naujųjų kamerų ir matuok­lių tinklas veikia kiek kitaip. Įrangą įdiegė ir už jos eksploatavimą atsakinga AB „Telia Lietuva“. Savivaldybė iš įmonės tiesiog perka paslaugą ir moka abonentinį mokestį. Visai kaip su mobiliojo ryšio telefonais. Sudarome sutartį su pasirinktu operatoriumi, šis mums duoda telefoną ir mobilųjį ryšį, o mes jam mokame abonentinį mokestį. Šiuo metu sutarta, kad Savivaldybė su AB „Telia Lietuva“ dirbs penkerius metus. Viskas dabar bus daug paprasčiau. Operatorius prireikus kameras ir nuvalys, ir pataisys. Savivaldybei dėl kiekvienos smulk­menos nebereikės skelbti viešųjų konkursų, – pasakojo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...