Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Saugumą užtikrins šiuolaikiški ir pažangūs įrenginiai (Eksperto komentaras)

Išgirdus, kaip ir kokius duomenis gebės rinkti ir registruoti naujosios vaizdo stebėjimo kameros, greičio matuokliai, valstybinių numerių atpažinimo įrenginiai, sunku suprasti, kaip jie iš tikrųjų veikia. Nors visus juos įrengė ir priežiūrą vykdys operatorius AB „Telia Lietuva“, įrenginių veikimą puikiai išmano ir Marijampolės savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus specialistas Edvinas Pašiūnas, tapęs tarpininku tarp operatoriaus ir Savivaldybės.

Išsiskiria vaizdo raiška ir artinimo galimybėmis
Marijampolės savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus specialistas Edvinas Pašiūnas paaiškino, kad vaizdo stebėjimo kamerų sistema yra uždara, todėl jų įrašytą vaizdą gali matyti tik tie, kas iš tiesų gali.Pasak Edvino, ryškiausia ir svarbiausia naujųjų vaizdo stebėjimo kamerų ypatybė – vaizdo kokybė ir galimybė jį priartinti. Naujosios kameros vaizdą fiksuoja didelės raiškos formatu ir, kaip jau minėjo Paulius Čeponas, geba padidinti net 36 kartus.
– Keliasdešimt kartų padidinę didelės raiškos formatu nufilmuotą įrašo epizodą matysime labai detalų vaizdų. Pavyzdžiui, priartinę kadrą, kurį nufilmavusi kamera, esanti ant Savivaldybės administracijos pastato, galime kuo puikiausiai įžiūrėti Basanavičiaus aikštės grindinio raštą. Aišku, kameros reikalingos ne grindinio raštui įžiūrėti. Kokybiškas vaizdas tiesiog leidžia geriau ir detaliau pamatyti, įvertinti vyksmus gatvėse ar parkuose arba kartais čia nutinkančius įvairius incidentus, – pastebėjo informacinių technologijų specialistas.

Duomenis saugo tris mėnesius
Visą kamerų fiksuojamą vaizdą realiu laiku stebi slenkančiu grafiku dirbantys vaizdo stebėjimo operatoriai. Jie, kaip ir minėjo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas, netyčia pastebėję šiurkštų nusižengimą gali pranešti pareigūnams. Tačiau žmogus – ne robotas. Tol, kol jis stebės vienos kameros fiksuojamą vaizdą, incidentas gali įvykti toje vietoje, kurią stebi kita kamera ir kurios vaizdo žmogus galbūt nemato. Dėl to visų kamerų filmuojamas vaizdas yra įrašinėjamas ir saugojamas tris mėnesius. Saugomi būdavo ir senųjų kamerų vaizdo įrašai, tačiau tik mėnesį. Kadangi buvo kur kas prastesnės kokybės, senųjų kamerų vaizdo įrašai užimdavo palyginti nedaug vietos. Naujųjų kamerų vaizdo įrašai kokybiškesni. Be to, jų yra daugiau, todėl prireikė įrengti ir naują serverinę duomenims kaupti bei saugoti.
– Duomenys negali plaukioti kažkur. Jiems kaupti reikalinga apčiuopiama laikmena.

Atkreipkite dėmesį į baltą dėmę dešinėje ekrano pusėje. Privatus pastatas yra užtušuotas baltai, kad nepažeistų privačių duomenų apsaugos reikalavimų.

Kadangi įdiegus naująsias kameras stebėjimo patalpa iš Marijampolės policijos komisariato buvo perkelta į patalpas Vytauto gatvėje, čia įkūrėme ir serverinę, kaupiančią vaizdo įrašus, – paaiškino specialistas ir atkreipė dėmesį, kad panašiu principu, tik daug didesnėmis apimtimis ir kiekiais, kaupiami ir e.sveikatos duomenys. Kaip žinia, sistemos veikla sutriko, kai serverinę užliejo lietaus vanduo.
– Mūsų vaizdo kamerų įrašus kaupianti serverinė kiek įmanoma apsaugota nuo įvairių išorinių veiksnių. Jos patalpoje net įrengtas oro kondicionierius, kad temperatūra neviršytų leistinų ribų, nes įrenginiai veikdami išskiria daug šilumos. Jei patalpos nekondicionuotume, įrenginiai gali tiesiog perkaisti, o vaizdo įrašai – dingti. Kadangi juose gali būti užfiksuota svarbi informacija, saugome įrašus kaip savo akį, – paaiškino E. Pašiūnas.

Sukiosis automatiškai
Kameros gali sukiotis. Šiuo metu vaizdo stebėjimo operatoriai stebi miestą ir sprendžia, kuriuo metu į kurią pusę reikalinga nukreipti įrenginių objektyvus.Svarbu paminėti, kad vietas, kuriose yra sumontuotos kameros, galima stebėti ir fiksuoti įvairiais kampais. Kurią vietą kamera filmuoja, šiuo metu sprendžia vaizdo stebėjimo operatorius, dirbantis prie pulto. Ateityje planuojama kameras sukonfigūruoti taip, kad tam tikru metu jos pasisuktų į vieną, kitu – į kitą pusę. Pasak E. Pašiūno, įmanoma sudaryti kelis šimtus skirtingų kamerų pasisukimo derinių. Šiuo metu vaizdo stebėjimo operatoriai analizuoja, kur kuriuo metu vertėtų nukreipti kamerų objektyvus. Galbūt vienose sankryžose eismas intensyvesnis vienu metu, kitose – kitu. Atkreipiamas dėmesys ir į žmonių judėjimą pagal paros, savaitės laiką parkuose, miesto aikštėse. Į tai atsižvelgiant ir bus sudaryti bei sukonfigūruoti vaizdo kamerų stebėjimo rakursų deriniai, angliškai vadinami presets.
Naująsias miesto vaizdo stebėjimo kameras pagamino kinų bendrovė „Hikvision“. Apie šias kameras neseniai visuomenėje buvo išsakyta prieštaringa nuomonė. Neva jos yra nesaugios, kad jų įrašinėjamą vaizdą ne visai kilniais tikslais gali naudoti kinų žvalgybos pareigūnai. E. Pašiūnas sakė, kad komentuoti tokią teoriją būtų sunku, tačiau informacinių technologijų specialistas įsitikinęs, kad kiekvienas įrenginys saugus tiek, kiek sugebame jį apsaugoti.
– Kamerų nenusipirkome šiaip sau. Jų tiekėjas ir aptarnautojas – AB „Telia Lietuva“. Kompanija su kameromis dirba ne pirma diena, jos atitinka visus saugumo reikalavimus, turi sertifikatus. Vaizdo kamerų sistema yra uždara, į niekur neprijungta, todėl yra saugi. Vaizdą mato tas, kas gali jį matyti. Kameros sukonfigūruotos taip, kad duomenų niekam neperduotų, juos kauptų uždaroje sistemoje. Tad pagrindo nerimauti dėl jų saugumo tikrai nėra, – ramino specialistas.

Matuokliai žino greičio ribas
Tai – ne šiaip laidų raizgalynė. Tai serverinė, kurioje kaupiami vaizdo kamerų įrašai.Išmaniai veiks ir taip prie saugesnės viešojo saugumo situacijos prisidės prie kai kurių kamerų sumontuoti greičio matuokliai. Pasak E. Pašiūno, jie sukonfigūruoti atsižvelgiant į vietą, kurioje yra įrengti.
– Matuokliai žino, kokios leistino greičio ribos gatvėse ar jų atkarpose, kuriose jie veikia. Jei važiuojate tvarkingai, jų bijoti nereikia. Jei vis dėlto mėgstate viršyti greitį, matuoklis gali atsiųsti jums pranešimą apie užfiksuotą nusižengimą ir pareikalauti sumokėti baudą. Aišku, pranešimus siunčia ne konkretus įrenginys, kuris užfiksuoja viršijamą greitį. Jis tiesiog perduoda duomenis į bendrą sistemą, kurioje duomenys yra apdorojami ir, jei reikia, vėliau nusižengimą padariusiam asmeniui išsiunčiamas laiškas su nurodymais, kaip elgtis toliau, – įrenginio veikimo schemą paaiškino E. Pašiūnas.

Numerius atpažįsta net naktį
Pažangiai veikia ir prie kai kurių kamerų naujai sumontuoti valstybinių numerių atpažinimo įrenginiai. Jie ne tik geba fiksuoti eisme dalyvaujančių transporto priemonių valstybinius numerius, bet ir turi funkciją duomenis perduoti duomenų centrui. Tai suteikia galimybę patikrinti, ar transporto priemonė turi galiojančią techninę apžiūrą, ar yra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pasak E. Pašiūno, nustačius nusižengimus duomenys galės būti perduodami į Administracinių nusižengimų registrą, kuriame automatiškai apdorojami ir, kaip ir greičio matuoklių atveju, bus suformuojami ir siunčiami nusižengimų protokolai.
– Numerių atpažinimo įrenginiai ypatingi tuo, kad numerius geba atpažinti net naktį. Aišku, jei numerių lentelė bus uždengta, įrenginys kiaurai duomenų nematys. Bet, kaip žinia, automobilių numeriai turi būti matomi. Jei ne, gali būti pritaikyta atsakomybė, – priminė specialistas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...