Rugpjūtis džiugina mus itin šiltais orais ir renginiais, kai norisi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, pasižmonėti… Panorėjus į draugiją kartu pasiimti savo augintinį, tenka spręsti nemenką galvosūkį: kur eiti, kad patogiai jaustųsi ir šeimininkas, ir jo keturkojis draugas? Ar augintinis nesukels nepatogumų aplinkiniams? Ar nebus išprašytas lauk? Panašūs ir kiti klausimai kyla bemaž kiekvienam naminio gyvūnėlio savininkui. Pastebėjusi šią problemą, spręsti ėmėsi VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Beatričė pasakoja, kaip norint po darbų susitikti su draugais, nė vienas nenorėdavo palikti namuose savo augintinių. Deja, net ir Vilniuje buvo didelė problema su jais patekti į patalpas. Buvo gal dvi draugiškos gyvūnams kavinės, bet eiti į tas pačias tiesiog pabodo. Supratusi, kad laiką su savo gyvūnais žmonės gali leisti tik lauke, o oras Lietuvoje tam nėra labai palankus, Beatričė sugalvojo naują projektą „Draugiški gyvūnams“.
„Projekto pagrindinis tikslas – skatinti žmones kuo daugiau laiko praleisti su savo augintiniais, mažiau palikti juos vienus namuose, aktyviai leisti laiką kartu. Tai daryti žmonėms paprasčiau, jei yra daugiau vietų, į kurias jie gali ateiti su savo keturkojais draugais. Mūsų žemėlapis www.draugiskigyvunams.lt vienija jau per 1100 tokių vietų, pradedant kavinėmis ir viešbučiais, baigiant sporto klubais, grožio salonais ir net bibliotekomis. Visos šios vietos yra pažymėtos specialiu mūsų lipduku.“
Kiekviename mūsų šalies mieste siekiama turėti bent 70 proc. draugiškų gyvūnams viešųjų vietų. Planuojama intensyviau dirbti su mažais miestais, kur nuolat ieškoma ambasadorių – gyvūnų ir jų šeimininkų, kurie būtų atsakingi ir aktyvūs. Norintieji jais tapti kviečiami kreiptis el. paštu draugiski@ggi.lt. Planuose taip pat – ir gyvūnams bei žmonėms draugiškų renginių kalendorius, rubrika „Kuo užsiimti su augintiniu“, kurioje būtų pristatytos įvairios veiklos, bendradarbiavimas su gyvūnų mylėtojų klubais.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė pažymi, kad norinčiųjų prisijungti prie šios iniciatyvos dažniausiai būna daugiau, nei organizatoriai gali priimti. Pasak jos, pirmiausia laukiami tie šeimininkai, kurių augintiniai yra išauklėti. Gyvūnų-ambasadorių šeimininkai taip pat turėtų ieškoti naujų vietų, kur jų augintiniai laukiami, skatintų kitus užsiimti įvairiomis veiklomis su savo augintiniais, rodytų pavyzdį, kad, tarkime, prieš pasodinant gyvūną ant kėdės kavinėje, reikia patiesti paklotą.
Marijampolė taip pat turi savo ambasadorę, vardu Rubė, kuri pas savo šeimininkę Viktoriją Juškauskaitę atkeliavo iš prieglaudos. Mergina sako, kad laimingesnė gyvenime dar niekada nesijautė, ir entuziastingai pasakoja apie šuniuko įpročius: „Rubė mėgsta gerą miegą ir maistą. Kai ko nors nesupranta, nepažįsta – loja, nes turi tvirtą charakterį. Jei vaikštome nepažįstamais keliais, ji gali sustoti, įsiremti letenomis ir nebejudėti iš vietos. Pabudusi ji čepsi ir laižosi, mėgsta pramankštinti visas letenas, truputį paburbėdama sau po nosimi. Po aktyvių dienų ji būtinai knarkia, per miegus net loja. Rubė visuomet įsigudrina paprašyti gardesnio kąsnelio, ypač tada, kai pusryčiauja mano tėtis.“
Marijampolės ambasadorė Viktorija sako, kad Marijampolėje gyvūnams draugiškų vietų rasti tikrai nebuvo sudėtinga. Sunkiau buvo sugalvoti, kaip pristatyti projektą, kad jis sudomintų kavinių, viešbučių vadovus. Derybų procesas užtrunka – įmonės įtraukiamos į draugiškų gyvūnams vietų žemėlapį tik tuomet, kai užpildoma atitinkama anketa. Tada reikia užklijuoti specialų lipduką „Draugiški gyvūnams“, padaryti nuotraukų, parašyti tekstą ir paviešinti informaciją.
Oficiali dalis – tik viena medalio pusė. Viktorija pasakoja, kad Rubei reikėjo laiko priprasti prie aplinkos, žmonių: „Iš pradžių ji loja, nes šuniui kyla stresas nepažįstamoje vietoje. Viliojame skanėstais ir kalbiname, kuriame pasitikėjimą, tik tada fotografuojame. Grįžusi namo iš prisiminimų dėlioju tekstą. Labai stengiuosi jį pateikti šmaikštų, informatyvų.“
Anot merginos, įmonių reakcija į šią iniciatyvą labai maloni ir teigiama, o marijampoliečių komentarai – šilti ir džiaugsmingi. Žmonės patenkinti, žinodami, kur su savo augintiniu yra laukiami. V. Juškauskaitė pastebi, kad visuomenė auga ir pamažu supranta, jog augintinius turintys žmonės jiems skiria didelę dalį savo laiko – juos moko, bendrauja, kuria tarpusavio ryšį, tad ir gyvūnai viešoje vietoje elgiasi gražiai.
Marijampolės ambasadorė Viktorija turi ir savo „Instagram“ paskyrą, kur fiksuoja, kaip pati sako, šuns „katino dienas“. Tokia idėja merginai kilo ne tik dėl smagios pramogos, bet ir dėl to, kad paskatintų žmones paimti gyvūnus iš prieglaudos.
Eglė BURBAITĖ
Viktorijos JUŠKAUSKAITĖS nuotraukos
