Menininkai naudoja skaitmeninės tapybos technikas, kad perteiktų tapybą tiesiai į kompiuterį. Visos skaitmeninės tapybos programos stengiasi imituoti fizines medijas. Kaip? Tai ir teptukų įvairovė, dažymo efektai. Dauguma skaitmeninių programų vartotojų gali sukurti savo teptuko stilių, naudoti įvairias tekstūros ir formų kombinacijas. Ši galimybė yra labai svarbi mažinant skirtumus tarp tikros ir skaitmenines tapybos.
Tokia tapybos rūšis dažniausiai naudojama kuriant konceptualų filmų, televizijos ar videožaidimų dizainą. Skaitmeninės tapybos programinės įrangos suteikia naudotojui panašias galimybes, kaip ir realiam tapytojui: drobę, tapymo įrankius, įvairias paletes ir įvairių spalvų galimybes.
Pagrindinis skirtumas tarp tradicinės ir skaitmeninės tapybos yra tas, jog pastaroji nenaudoja linijų. Tai reiškia, kad menininkas vietoje linijų naudoja sluoksnius, kurie gali būti lengvai redaguojami. Taip pat skaitmeninės tapybos atstovas turi daugiau laisvės naudodamas tuos įrankius ir galimybes, kurie tradicinėje tapyboje nėra galimi. Tai – virtuali paletė, susidedanti iš milijono spalvų, galimybė keisti savo darbo dydį, panaikinti klaidas, rinktis 2D ir 3D įrankius.
Iki šiol vyksta daugybė diskusijų apie įvairius skirtumus, kurie yra tarp tradiciškai ir skaitmeniniu būdu sukurtų paveikslų. Kai kurie menininkai tiki, kad tikrosios tapybos su kiekvieno tapytojo unikaliu potėpiu ir stiliumi niekada nepakeis skaitmeninė tapyba. Tačiau šios tapybos rūšys gali ir nekonkuruoti, tiesiog užimti skirtingas pozicijas.
Vienas iš naujausių įrankių skaitmeninėje tapyboje yra skait-meninis dažymo teptukas (digital brush painting). Šis teptukas suvienija materialųjį pasaulį su skaitmeniniu. Iš pirmo žvilgsnio, lyg ir įprastas dažymo teptukas nukopijuoja daiktų spalvas, tekstūras ir jas įkomponuoja į piešinį. Taigi piešinyje gali atsirasti mirksinti akis arba margas megztinio raštas. Tai nauja galimybe senosioms medijoms: vaizdui ir animacijai.