Skaitmeninė tapyba nėra visai naujas reiškinys. Tai procesas, kada meniniams projektams kurti naudojamos kompiuterinės technologijos, dažniausiai – grafinė planšetė. Tokiu būdu iliustruojami komiksai, kuriama animacija ir kitokie meno kūriniai.
Ši „Pažinimo laboratorija“ apie tai, ką galima sukurti pasitelkus skaitmeninę tapybą ir kokias realizacijos galimybes ji suteikia meninių polinkių žmonėms.
Skaitytojams siūlome interviu su skaitmenine tapyba besidominčia ir jau nemažai tokių darbų sukūrusia Donata Gliaubičiūte.
Donata gimė ir augo savo mylimame, kaip ji pati įvardija, mieste Marijampolėje. Baigė Rygiškių Jono gimnaziją ir Marijampolės dailės mokyklą, šiuo metu studijuoja Kauno technologijos universitete (KTU), Informatikos fakultete. Pasirinkta specialybė – multimedijos technologijos.
Donata sako, kad šioje studijų programoje būsimi specialistai mokomi perprasti vaizdo bei garso apdorojimo ir kūrimo principus, grindžiamus šiuolaikiniais kompiuteriniais įrankiais. Multimedijos technologijų specialistas yra tarpinė grandis tarp menininko (dailininko, scenaristo, režisieriaus) ir skaitmeninio turinio, publikuojamo viešojoje erdvėje. Todėl baigusi bakalauro studijas mergina ketina tapti grafikos kūrimo virtualioje realybėje specialiste ir kurti internetinėms svetainėms, žaidimams, animacijai ir įvairioms medijų rūšims. Savo žinias ir įgūdžius ketina tobulinti magistro studijose.

– Donata, kaip susidomėjai skaitmenine tapyba ir apskritai – kaip šią sąvoką apibūdintumei pati?
– Skaitmeninė tapyba – nauja meno forma, kurioje tradicinės tapybos technikos – akvarelė, aliejinė tapyba, tempera yra pakeičiamos kompiuterine technika: skaitmeninėmis planšetėmis, stiliais, programinėmis įrangomis. Su skaitmenine tapyba susipažinau pradėjusi dirbti KTU universiteto virtualios realybės laboratorijoje (VRLab). Su komanda gavome užduotį sukurti animacinius filmukus Vytauto Didžiojo karo muziejui, esančiam Kaune, apie Nepriklausomybės kovas, vykusias Lietuvoje 1918–1919 metais. Kurdama šiuos filmukus ir išmokau piešti grafine planšete. Kadangi visą gyvenimą mėgau piešti ir tapyti, tapymas grafine planšete man buvo lyg naujų galimybių atradimas!
Tapant skaitmeniniu būdu nereikia rūpintis teptukais, spalvomis, dažų kiekiu, popieriaus ar drobės kokybe. Kompiuteriu galiu išsirinkti tinkamiausią iš galybės teptukų tipų, pasirinkti net popieriaus gruoblėtumą ir grafinės planšetės priemonėmis potėpiais išgauti norimą efektą, kurti meno kūrinius, kurie gali būti matomi skaitmeninėje erdvėje ar atspausdinti ir kabėti namuose kaip paveikslai.
– Kuo tau patraukli ši sritis? Ar ji visiškai patenkina tavo poreikį kurti?
– Manau, ši sritis man yra patraukli tuo, kad mano grafine planšete sukurti darbai išplečia mano, grafikos kūrimo specialistės, galimybes. Skaitmeninės tapybos dėka aš galiu generuoti savo idėjas ir jas iliustruoti, kurti įvairius personažus, jų aplinką, suteikti jiems nuotaiką, įtaigumą ir tikroviškumą. Šioje srityje aš galiu išreikšti save ir savo idėjas, todėl, manau, būtų neteisinga skaitmeninės tapybos nevadinti kūryba.
– Kaip atrodo darbo procesas – kaip piešiama, kuriama, kokios priemonės naudojamos?
– Viskas, ko reikia, tai – grafinė planšetė, kompiuteris ir programinė įranga. Prijungus grafinę planšetę prie kompiuterio piešiama specialiu planšetės pieštuku, o kuriamas vaizdas yra iš karto atvaizduojamas kompiuterio ekrane. Priklausomai nuo to, kokia grafinė planšetė naudojama, kompiuterio gali ir nereikėti. Dabar yra tokių galingų grafinių planšečių, kuriose įrašyta piešimui reikalinga programinė įranga, o piešiamas vaizdas yra matomas pačios planšetės ekrane.
Skaitmeninio tapymo programinė įranga, pavyzdžiui „Corel Painter“, „Adobe Photoshop“, GIMP ir „Krita“, leidžia menininkui susikurti panašią aplinką, kokioje dirba realus dailininkas: turėti paruoštą drobę, piešimo įrankius, paletes dažams maišyti ir daugybės spalvų pasirinkimo galimybę.
– Ar gali sakyti, kad esi meno žmogus, o gal labiau – technologijų? Kaip kilo sumanymas tai sujungti?
– Aš esu meno ir technologijų „mišrūnas“. Mane nuo mažens domino kompiuteriai ir tyrinėdama jų galimybes tikrai ne vieną virusą buvau mamai netyčia atsiuntusi į jos darbo kompiuterį…
Bet piešimą pamilau anksčiau, nei pradėjau sėdėti prie kompiuterio ekrano. Visada žinojau, kad savo ateitį noriu sieti su menu ir kūryba, bet mane taip pat domino technologijų naujovės ir tų technologijų galimybės. Todėl pasitaikius galimybei sujungti kūrybinius ir technologijų dalykus, pasirinkau multimedijos technologijų studijų programą.
– Kaip suprantu, neketini, bent jau kol kas, kurti darbų parodų salėms. O ką galima sukurti dar, kokie skaitmeninės tapybos panaudojimo būdai domina? Ką jau esi sukūrusi?
– Naudojantis skaitmenine tapyba galime kurti reklaminius skelbimus, internetinių svetainių dizainą, įvairias iliustracijas ir fonus, ikonas, logotipus, kompiuterinių žaidimų veikėjus ir jų aplinką, eskizus, taip pat pagyvinti nuotraukas. Manau, kad skaitmeninę tapybą galima pritaikyti daug kur ir kad jos panaudojimo, pritaikymo galimybės einant laikui tik didės.
Labai džiaugiuosi savo sukurtu animaciniu filmuku „Бабуш-cats“ („Katės-močiutės“), kuriame katės-močiutės bendrabučio kieme kalbasi apie silkę ir apie tai, kad joms žada pensijas pakelti. Pati idėja gana juokinga, nes filmuke nupieštos katės yra močiutės su skarelėmis ant galvų, o tose skarelėse yra iškirptos skylės tam, kad kačių ausys galėtų būti išlindusios.
Taip pat, kaip minėjau, su komanda kuriu filmukus apie Nepriklausomybės kovas. Šiuo metu devyni jau sukurti filmukai Kauno Karo muziejuje dar nerodomi, nes jų kūrimo procesas vis dar vyksta, bet manau, kad jau rudenį muziejaus lankytojai galės juos išvysti.
– Kokių dar turi kūrybinių planų ir kuo užsiimi dabar?
– Šiuo metu atlikinėju praktiką informacinių technologijų mokykloje „Lispa“, Marijampolėje. Čia turiu puikią galimybę praplėsti savo žinias ir apie skaitmeninę tapybą, ir apie savo pasirinktos studijų programos specialistų kuriamus produktus. Dabar esame užsiėmę interaktyvios reprezentacinės sistemos interaktyviam ekranui komerciniu projektu ir edukacinio planšetinio žaidimo priešmokyklinio amžiaus vaikams kūrimu. Šiuose darbuose bus panaudojami ir skaitmeninės tapybos elementai, kurių paskirtis bus sukelti vartotojo susidomėjimą, patraukti akį, palikti teigiamas emocijas. Tad iliustravimas turi būti žaismingas ir patrauklus.
Edukacinis žaidimas skirtas tam, kad vaikai mokytųsi pažinti ir rašyti lietuviškas raides, lavintų reakciją, atmintį, loginį ir kūrybinį mąstymą. Žaidimas turės savo veikėjus su savomis istorijomis, mįslingas užduotis. Spalvinga ir įdomi grafika vaikui ne tik paliks įspūdį, bet ir suteiks žinių apie astronomiją, chemiją, matematiką, fiziką ir, žinoma, informacines technologijas.
Ateitis yra labai nenuspėjamas dalykas, bet norėčiau dalyvauti įvairiuose projektuose, susijusiuose su žinių perdavimu mokyklų mokiniams ir taip pat pati norėčiau tobulėti savo specialybės srityje.
Skaitmeninės tapybos kūrinių panaudojimas yra platesnis, nei tradicinės tapybos. Juk tuose pačiuose ekranuose, interneto svetainėse ar kompiuteriniuose žaidimuose šiuos kūrinius lengviau pritaikyti, nei nutapytus ant drobės. Aliejinės tapybos, akvarelės ar grafikos darbai yra vienetiniai, savarankiški kūriniai, o skaitmeninio meno paskirtis yra kiek kitokia. Dažniausiai skaitmeninės tapybos menininkai savo darbus panaudoja įvairiuose projektuose. Šiuo metu savo darbus ketinu panaudoti „Lispa“ informacinių technologijų mokyklos ir joje įgyvendinamuose projektuose.