Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

V. Giraitytė: Kokią Lietuvą mes kuriame: „išlaikytinių“ ar sėkmingų žmonių valstybę?

Praėjo 30 metų po to, kai norėdami būti savarankiški ir kurti gyvenimo taisykles savo krašte ne pagal kažkieno nurodymus, o pagal gebėjimus, tam, kad gyventume kaip Vakaruose, gulėme po tankais ir plikomis rankomis sugebėjome per porą metų „išvyti“ okupantus iš Lietuvos.

Tai atrodė neįgyvendinama svajonė, tačiau iš tikrųjų tapome savarankiški. Per trejus metus „teisingai“ pasidalijome fabrikus, gamyklas, žemę ir jos resursus. Įvedėme tokias tvarkas, kokių norėjome.

Ar tapome gerovės valstybe? Matyt, kad nelabai – padaryta klaidų. Esminė klaida, kad Lietuvos pilietis, nors ir tapo politiškai laisvas, tačiau ūkinėje-ekonominėje veikloje jis dar labiau suvaržytas.

Didžiausias kirtis – kaimo žmonėms

Didžiausius suvaržymus patyrė kaimo žmonės. Išardžius kolūkius ir dėl blogos žemės reformos kaime gyvenantys liko be darbo vietų ir pajamų šaltinių. 3 ha nesudarė žmonėms galimybės vystyti smulkių ūkių. Neteisinga kompensavimo ir kainodaros politika ribojo žemės ūkio produkcijos gamybą. Išliko stambūs žemvaldžiai. Absorbavę „trihektarius“, dauguma jų gamina žaliavinę produkciją ir stengiasi kuo greičiau eksportuoti. Ekologiniai ūkiai reikalauja daug rankų darbo. Skatinant jų veiklą būtų daug daugiau darbo vietų išsaugota kaime ir perdirbamojoje pramonėje. Pramonės privatizacija daugeliu atvejų nebuvo orientuota į gamybą ir jos efektyvumą, todėl daugelis įmonių po privatizacijos išparceliuotos.

Šiandien Lietuvoje gamyba ir pridedamosios vertės kūrimu užsiima apie 380 tūkst. žmonių. Statistikos departamento duomenimis, apie 576 tūkst. šalies gyventojų 2019 metais gyveno žemiau skurdo ribos. Disponuojamas pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,1 proc. gyventojų, kaime – 27,9 proc. Taigi tokie nuveikti darbai ir „pasiekimai“ per Nepriklausomos Lietuvos gyvavimą.

Kas kaltas?

Kalti mes patys – Lietuvos žmonės. Nesugebėjome išsirinkti lyderių ir pareikalauti, kad nepriklausomoje šalyje žmogus iš tikrųjų būtų laisvas. Pripažinkime, kad Lietuvai nepasisekė su valdžios elitu. Elitas pritaikė tokias priemones, kad žmonės užuot protestavę, reikalavę, rinkosi emigraciją. Taigi per 30 metų netekome trečdalio aktyviausių Lietuvos BVP kūrėjų, savo piliečių.

Artėja rinkimai. Kaip gyvensime toliau? Žadama, kad ES duos pinigų ir viskas bus gerai. Tačiau pinigai patys problemų nesprendžia. Pinigai tik įrankis ekonominėms problemoms spręsti. Lengviausia sugundyti balsuoti lengvais pinigais padidinant socialines išmokas. O kas žino, kaip padaryti, kad žmogus norėtų gyventi ir dirbti ne tik už pavalgymą (kaip prie baudžiavos), o siekti aukštesnio pragyvenimo lygio? Darbo partija siūlo socialines išmokas iš biudžeto ir uždarbį sureguliuoti taip, kad minimalus atlyginimas būtų gerokai didesnis už socialinę paramą, pensija didesnė už minimalų atlyginimą, o vidutinio atlyginimo didėjimo siekti gerinant ekonomikos efektyvumą.

Negailestingos konkurencijos kaina

Lietuva, stodama į ES, net neįsivaizdavo, kad jos ten laukia ne tik solidarūs ir draugiški santykiai, bet ir negailestinga konkurencija. Siekdami priartėti prie europinių atlyginimų ir gyvenimo kokybės standartų, mes turime sudaryti sąlygas, kad čia gaminamoms ir eksportuojamoms prekėms energetinių resursų ir žaliavų kainos būtų palankesnės lyginant su konkurentais. Visa tai sudaro gaminių savikainą. Taigi, jeigu mes už energetiką ir žaliavas sumokame aukštą kainą – mažai lieka darbo jėgos užmokesčiui. Jeigu padidiname darbo užmokestį – prekė tampa nekonkurencinga, o įmonė – nuostolinga.

Kova dėl pigių energetinių resursų, žaliavų, rinkų visame pasaulyje vyksta nuolat, ji aštri ir negailestinga. Pavyzdys – dujotiekio į Vokietiją statybos problemos. Taip pat konkurencinė kova vyksta dėl būsimos Astravo AE energijos realizavimo. Jei Lenkijai reikia, kad Lietuva už aukštą kainą pirktų elektros energiją, tai nereiškia, kad Lietuva bus saugesnė. Latviai žino, kaip reikia kurti ekonomiką, kad jų žmonės gyventų kaip vokiečiai. O vokiečiai žino, kur pirkti dujas, kad jų žmonės galėtų gyventi oriai. Mažeikių naftą nusipirko Lenkijos kapitalo įmonė. Jos pelnas didina Lenkijos piliečių pensijas. O Lietuva nežino iš kur paimti pinigų.

Panaši istorija ir su „Independence“ laivu. Rusiškos dujos atvežamos į laivą ir parduodamos lietuviams. O pro šalį tokios pačios dujos vamzdžiais, ne laivu, keliauja į Vokietiją. Tai gal geriau mažiau naudoti tų „demokratinių“ dujų, o pereiti prie pigios elektros energijos panaudojant Kruonio akumuliacinę elektrinę?

Mobilumo paketas – dar vienas įrodymas, kokia aštri kova vyksta ES viduje dėl rinkų ir tuo pačiu – darbo vietų. Siekiant išstumti Lietuvos vežėjus iš ES rinkų, priimtas sprendimas, kad transporto priemonė periodiškai turi grįžti į savo šalį. Dėl įtemptų santykių su kaimyninėmis šalimis, krovinių iš Rytų Lietuvos vežėjai negauna, o patys savo neturi. Mūsų Vyriausybė turėtų ieškoti galimybių, kad pervežimų maršrutai eitų per Lietuvą, vengiant politinių įtampų su rytinėmis kaimynėmis.

Turime kuo didžiuotis

Nuo seno lietuviai pasižymėjo aukšta žemės ūkio produkcijos kokybe. Darbo partija savo programoje žemės ūkio produkcijos gamybai ir pramonei suteikia prioritetines nuostatas. Mūsų lengvoji pramonė nuo seno garsėjo audėjais, jų išaustais audiniais, kurie laimėjo ne vieną aukso medalį. Nemažas patyrimas sukauptas ir kitose šakose, todėl tinkamai sureguliavus motyvacijos priemones yra tikimybės pasiekti aukštų laimėjimų šiose srityse. Nes tai mes geriausiai mokame. O konkuruoti geriausia ten, kur tu esi stipriausias.

Nemažą išmonę rodo Lietuvos meistrai, tautodailininkai, kaimo turizmo puoselėtojai. Labai svarbu jiems sudaryti sąlygas, kad galėtų atsiskleisti ir pasiekti maksimalius rezultatus. Lietuva – nuostabus kraštas, todėl turizmo ir su turizmu susijusių paslaugų plėtra sudarytų sąlygas ten gyvenantiems žmonėms užsidirbti, o ne laukti iš valdžios malonės.

Profesinis orientavimas ir mokymas bei privačios iniciatyvos skatinimas kuriant paslaugų sferą, ypač kaimo vietovėse, turėtų būti viena iš svarbiausių priemonių priartinant prie gyventojo reikalingas paslaugas, didinant jų konkurencingumą, kuriant darbo vietas ir sudarant sąlygas žmonėms užsidirbti.

Kaip peržengti skurdo ribą?

Prekybos centrai. Gerai, kad jų daug ar blogai? Norint, kad žmogus neskurstų, neužtenka gauti tam tikrą pinigų sumą. Svarbu, kad už juos galėtumei kuo daugiau nupirkti. Prekių kainoje yra visos prekybos centrų išlaikymo išlaidos. Kuo daugiau prekybos centrų, tuo daugiau išlaidų, kurias turi padengti pirkėjas. Taigi, optimalaus prekybos centrų skaičiaus ir jų vietų nustatymas – viena iš priemonių mažinti prekių kainas. Sąlygų sudarymas funkcionuoti mažoms, šeimyninėms parduotuvėms, leistų plėsti smulkųjį verslą ir galimybę užsidirbti aktyviems žmonėms. Tuo pačiu atsiradus konkurencijai tarp smulkaus verslo, sumažėtų prekių kainos.

Norint, kad Lietuvoje neliktų asmenų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, reikia siekti, kad patys užsidirbtų ir į biudžetą mokėtų ne 380 tūkst. piliečių, o dukart daugiau.

Įgyvendinus Darbo partijos programoje numatytus ekonomikos skatinimo žingsnius, būtų sudarytos sąlygos kiekvienam maksimaliai realizuoti savo potencialą, užsidirbti sau pragyvenimui, įprasminti savo lūkesčius ir galimybes. O tuo pačiu per mokesčių instrumentus būtų sukauptos lėšos, reikalingos finansuoti tuos, kurie patys negali užsidirbti, tačiau, kaip ir kiekvienas pilietis, turi teisę oriai gyventi.

Politinė reklama apmokėta iš Vaidos Giraitytės politinės kampanijos sąskaitos Užs. PR20-12.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga

    2020-11-28Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga
    Vis daugiau gyventojų prisijaukina internetą – atranda, kaip paprasta keliais mygtuko paspaudimais apmokėti sąskaitas, susisiekti su artimaisiais ar pasidalinti nuotraukomis. Jau porą metų interneto galimybėmis besinaudojantis 78 metų Antanas džiaugiasi, kad sutaupo ir laiko, ir pinigų. Tačiau vyras įspėja – jeigu jau esate internete, bent žinokite, kaip naudotis dviejų žingsnių autentifikavimu – pasirūpinkite savo saugumu. Pasakodamas apie savo patirtį, kaunietis Antanas prasitaria: „Dar, regis, visai neseniai net susapnuoti negalėjau, kad maisto prekes užsisakinėsiu iš namų, švęsiu ...
  • Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį

    2020-11-28Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį
    Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska. Į ką atkreipti dėmesį? Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių ...
  • Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?

    2020-11-25Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?
    Artėjant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima plūsti reklamos, siūlančios dovanų idėjas Kalėdoms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris ar robotas dulkių siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesnę technologinę pažangą. Tačiau technologijų ekspertas įspėja, jog jūsų kompiuteris ir išmanieji įrenginiai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiais. Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas ...
  • Senjorų atgarsiai iš projektų: užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje

    2020-11-25Senjorų atgarsiai iš projektų:  užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje
    „Dabar esu labai veikli, mėgstu visus užsiėmimus, todėl projekto veiklos man labai patiko“, – pabrėžia Vida, dalyvavusi Vilkaviškyje organizuotuose projektuose senjorams. Kvėpavimo mankštos, jogos užsiėmimai, aerobikos treniruotės, edukacinės programos – vieni iš būdų, kuriais Vilkaviškio miestas mažina senjorų socialinę atskirtį ir didina jų integraciją. Senjorai projekte ne tik išbandė įvairias veiklas, bet ir užmezgė draugystę su kitais dalyviais. Apie Senjorų užimtumo centre įgyvendintus projektus – „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“, „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ – ...
  • Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje

    2020-11-21Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje
    Užverti muziejai privertė keisti ir visai Lietuvai svarbios asmenybės dr. Jono Basanavičiaus 169-ųjų gimimo metinių paminėjimo planus. Tautos patriarcho gimtosiose vietose turėjęs vykti minėjimas praplečia savo ribas ir į saugią, pusiau virtualią šventę įsitraukti kviečia net šešių Lietuvos savivaldybių gyventojus. „Viena iš labiausiai prigijusių Jono Basanavičiaus gimtinės tradicijų – kasmet lapkričio 23 dieną paminėti patriarcho gimtadienį jo gimtuosiuose namuose. Šiais metais svečių priimti negalime, tad parengėme nuotaikingą intelektinį žaidimą, pasitelkėme virtualius kanalus, paruošėme specialius prizus nugalėtojams ...
  • Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

    2020-11-20Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
    Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos ...
  • „Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

    2020-11-20„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas
    Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, ...
  • Kiekviena diena – naujas iššūkis

    2020-11-18Kiekviena diena – naujas iššūkis
    Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai ...
  • Smulkiems ir vidutiniams ūkiams atiteko didžioji paramos dalis

    2020-11-18Smulkiems ir vidutiniams ūkiams  atiteko didžioji paramos dalis
    Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius. Parama užaugino ūkį Norintieji modernizuoti ūkius šiemet aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. Eur paramos lėšų. Šilalės r. ...
  • Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?

    2020-11-18Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?
    Ar žinote, kad slaptažodis saugo ne tik jūsų elektroninio pašto dėžutę, paskyrą socialiniame tinkle, bet ir visą belaidį (Wi-Fi) tinklą namuose? Dalis interneto vartotojų turbūt negalėtų pasakyti savo namų belaidžio tinklo maršrutizatoriaus slaptažodžio. Bet ne dėl prastos atminties. Žmonės tiesiog naudoja gamyklinį slaptažodžio variantą – tą patį, kuris buvo įvestas ir nepakeistas, kai namuose buvo sukurta galimybė naudotis belaidžiu internetu. Įspėja apie pažeidžiamumą Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos įspėja, kad gamyklinį slaptažodį būtina ...
  • „Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą

    2020-11-18„Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą
    Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, uždera kitos. Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo 2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę. „Tuomet Anykščiuose buvo ganėtinai sunku gauti darbą, tad pradėjau ...
  • Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?

    2020-11-17Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?
    Žmonių įpročiai keičiasi kartu su technologijomis. Užtenka prisiminti kaip pasikeitė žmonių skolinimosi ir atsiskaitymo už pirkinius įpročiai, kai atsirado diabeto ir kredito kortelės. Daug žmonių nebeturėjo jokios priežasties skolintis įprastais būdais, nes iki tol jiems reikėdavo tik nedidelės paskolos. Tuomet prasidėjo kita, greitųjų kreditų era. Tai – tarpinis variantas tarp kredito kortelės ir vartojimo paskolos. Tai nebuvo galimybė atsiskaityti akimirksniu, kaip atsiskaitant kredito kortele, bet tai nebuvo ir ilgas, ištęstas procesas, kuris apibūdina vartojimo paskolas. Kalbant ...
  • Bažnyčios lieka atviros

    2020-11-16Bažnyčios lieka atviros
    Suvaržymai dėl pasaulį krečiančios pandemijos vis labiau į rėmus spraudžia mūsų gyvenimus. Tiek daug visko negalima, nerekomenduojama, tiek daug reikia saugotis. Kartu su karantinu suvaržymai neaplenkė ir maldos namų. Reaguodami į susiklosčiusią epidemiologinę padėtį, Lietuvos vyskupai konferencijoje priėmė sprendimą, kad bažnyčių durys per šį karantiną žmonėms liks atviros.  Loreta TUMELIENĖ  Vyskupų konferencijos sprendimas  Perimdami kaimyninių šalių patirtį, atsižvelgdami į svarbų tikinčiųjų poreikį dalyvauti šv. Mišiose bei priimti sakramentus, taip pat į šalies Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje, Vyskupų konferencijoje ...
  • Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?

    2020-11-16Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?
    Termometro stulpeliui rodant vis krintančią temperatūrą, tenka atitinkamai apsirūpinti ir šiltesniais rūbais bei avalyne. Beje, pastaroji ir kelia daugiausiai dilemų. Kokie batai tiks prie visų aprangos derinių? Kurie batai neperšlaps? Su kuriais nebus šalta? Ar šie batai man tarnaus ilgiau nei vieną sezoną? Jeigu ir jums šie klausimai yra aktualūs renkantis avalynę, tuomet dr. Martens batai yra būtent tai, ko jums reikia. Štai keletas priežasčių, kodėl: Ypatingai patogūs. Šie batai – tai gydytojo Klaus Märtens kūrinys, ...
  • Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?

    2020-11-14Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?
    Lietuvoje iki lapkričio 29 d. paskelbtas karantinas. Šiuo laikotarpiu ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai darželius ir mokyklas lanko įprastai. 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokosi nuotoliniu arba derindami jį su kontaktiniu būdu. Mokykloms, tėvams kasdienoje iškyla detalesnių klausimų, kaip dirbti, kaip mokiniams elgtis per karantiną vienu ar kitu atveju. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsako, ką svarbiausia žinoti. Veido apsaugos priemonių darželinukai ir pradinukai gali nedėvėti Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo ...