Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

V. Giraitytė: Kokią Lietuvą mes kuriame: „išlaikytinių“ ar sėkmingų žmonių valstybę?

Praėjo 30 metų po to, kai norėdami būti savarankiški ir kurti gyvenimo taisykles savo krašte ne pagal kažkieno nurodymus, o pagal gebėjimus, tam, kad gyventume kaip Vakaruose, gulėme po tankais ir plikomis rankomis sugebėjome per porą metų „išvyti“ okupantus iš Lietuvos.

Tai atrodė neįgyvendinama svajonė, tačiau iš tikrųjų tapome savarankiški. Per trejus metus „teisingai“ pasidalijome fabrikus, gamyklas, žemę ir jos resursus. Įvedėme tokias tvarkas, kokių norėjome.

Ar tapome gerovės valstybe? Matyt, kad nelabai – padaryta klaidų. Esminė klaida, kad Lietuvos pilietis, nors ir tapo politiškai laisvas, tačiau ūkinėje-ekonominėje veikloje jis dar labiau suvaržytas.

Didžiausias kirtis – kaimo žmonėms

Didžiausius suvaržymus patyrė kaimo žmonės. Išardžius kolūkius ir dėl blogos žemės reformos kaime gyvenantys liko be darbo vietų ir pajamų šaltinių. 3 ha nesudarė žmonėms galimybės vystyti smulkių ūkių. Neteisinga kompensavimo ir kainodaros politika ribojo žemės ūkio produkcijos gamybą. Išliko stambūs žemvaldžiai. Absorbavę „trihektarius“, dauguma jų gamina žaliavinę produkciją ir stengiasi kuo greičiau eksportuoti. Ekologiniai ūkiai reikalauja daug rankų darbo. Skatinant jų veiklą būtų daug daugiau darbo vietų išsaugota kaime ir perdirbamojoje pramonėje. Pramonės privatizacija daugeliu atvejų nebuvo orientuota į gamybą ir jos efektyvumą, todėl daugelis įmonių po privatizacijos išparceliuotos.

Šiandien Lietuvoje gamyba ir pridedamosios vertės kūrimu užsiima apie 380 tūkst. žmonių. Statistikos departamento duomenimis, apie 576 tūkst. šalies gyventojų 2019 metais gyveno žemiau skurdo ribos. Disponuojamas pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,1 proc. gyventojų, kaime – 27,9 proc. Taigi tokie nuveikti darbai ir „pasiekimai“ per Nepriklausomos Lietuvos gyvavimą.

Kas kaltas?

Kalti mes patys – Lietuvos žmonės. Nesugebėjome išsirinkti lyderių ir pareikalauti, kad nepriklausomoje šalyje žmogus iš tikrųjų būtų laisvas. Pripažinkime, kad Lietuvai nepasisekė su valdžios elitu. Elitas pritaikė tokias priemones, kad žmonės užuot protestavę, reikalavę, rinkosi emigraciją. Taigi per 30 metų netekome trečdalio aktyviausių Lietuvos BVP kūrėjų, savo piliečių.

Artėja rinkimai. Kaip gyvensime toliau? Žadama, kad ES duos pinigų ir viskas bus gerai. Tačiau pinigai patys problemų nesprendžia. Pinigai tik įrankis ekonominėms problemoms spręsti. Lengviausia sugundyti balsuoti lengvais pinigais padidinant socialines išmokas. O kas žino, kaip padaryti, kad žmogus norėtų gyventi ir dirbti ne tik už pavalgymą (kaip prie baudžiavos), o siekti aukštesnio pragyvenimo lygio? Darbo partija siūlo socialines išmokas iš biudžeto ir uždarbį sureguliuoti taip, kad minimalus atlyginimas būtų gerokai didesnis už socialinę paramą, pensija didesnė už minimalų atlyginimą, o vidutinio atlyginimo didėjimo siekti gerinant ekonomikos efektyvumą.

Negailestingos konkurencijos kaina

Lietuva, stodama į ES, net neįsivaizdavo, kad jos ten laukia ne tik solidarūs ir draugiški santykiai, bet ir negailestinga konkurencija. Siekdami priartėti prie europinių atlyginimų ir gyvenimo kokybės standartų, mes turime sudaryti sąlygas, kad čia gaminamoms ir eksportuojamoms prekėms energetinių resursų ir žaliavų kainos būtų palankesnės lyginant su konkurentais. Visa tai sudaro gaminių savikainą. Taigi, jeigu mes už energetiką ir žaliavas sumokame aukštą kainą – mažai lieka darbo jėgos užmokesčiui. Jeigu padidiname darbo užmokestį – prekė tampa nekonkurencinga, o įmonė – nuostolinga.

Kova dėl pigių energetinių resursų, žaliavų, rinkų visame pasaulyje vyksta nuolat, ji aštri ir negailestinga. Pavyzdys – dujotiekio į Vokietiją statybos problemos. Taip pat konkurencinė kova vyksta dėl būsimos Astravo AE energijos realizavimo. Jei Lenkijai reikia, kad Lietuva už aukštą kainą pirktų elektros energiją, tai nereiškia, kad Lietuva bus saugesnė. Latviai žino, kaip reikia kurti ekonomiką, kad jų žmonės gyventų kaip vokiečiai. O vokiečiai žino, kur pirkti dujas, kad jų žmonės galėtų gyventi oriai. Mažeikių naftą nusipirko Lenkijos kapitalo įmonė. Jos pelnas didina Lenkijos piliečių pensijas. O Lietuva nežino iš kur paimti pinigų.

Panaši istorija ir su „Independence“ laivu. Rusiškos dujos atvežamos į laivą ir parduodamos lietuviams. O pro šalį tokios pačios dujos vamzdžiais, ne laivu, keliauja į Vokietiją. Tai gal geriau mažiau naudoti tų „demokratinių“ dujų, o pereiti prie pigios elektros energijos panaudojant Kruonio akumuliacinę elektrinę?

Mobilumo paketas – dar vienas įrodymas, kokia aštri kova vyksta ES viduje dėl rinkų ir tuo pačiu – darbo vietų. Siekiant išstumti Lietuvos vežėjus iš ES rinkų, priimtas sprendimas, kad transporto priemonė periodiškai turi grįžti į savo šalį. Dėl įtemptų santykių su kaimyninėmis šalimis, krovinių iš Rytų Lietuvos vežėjai negauna, o patys savo neturi. Mūsų Vyriausybė turėtų ieškoti galimybių, kad pervežimų maršrutai eitų per Lietuvą, vengiant politinių įtampų su rytinėmis kaimynėmis.

Turime kuo didžiuotis

Nuo seno lietuviai pasižymėjo aukšta žemės ūkio produkcijos kokybe. Darbo partija savo programoje žemės ūkio produkcijos gamybai ir pramonei suteikia prioritetines nuostatas. Mūsų lengvoji pramonė nuo seno garsėjo audėjais, jų išaustais audiniais, kurie laimėjo ne vieną aukso medalį. Nemažas patyrimas sukauptas ir kitose šakose, todėl tinkamai sureguliavus motyvacijos priemones yra tikimybės pasiekti aukštų laimėjimų šiose srityse. Nes tai mes geriausiai mokame. O konkuruoti geriausia ten, kur tu esi stipriausias.

Nemažą išmonę rodo Lietuvos meistrai, tautodailininkai, kaimo turizmo puoselėtojai. Labai svarbu jiems sudaryti sąlygas, kad galėtų atsiskleisti ir pasiekti maksimalius rezultatus. Lietuva – nuostabus kraštas, todėl turizmo ir su turizmu susijusių paslaugų plėtra sudarytų sąlygas ten gyvenantiems žmonėms užsidirbti, o ne laukti iš valdžios malonės.

Profesinis orientavimas ir mokymas bei privačios iniciatyvos skatinimas kuriant paslaugų sferą, ypač kaimo vietovėse, turėtų būti viena iš svarbiausių priemonių priartinant prie gyventojo reikalingas paslaugas, didinant jų konkurencingumą, kuriant darbo vietas ir sudarant sąlygas žmonėms užsidirbti.

Kaip peržengti skurdo ribą?

Prekybos centrai. Gerai, kad jų daug ar blogai? Norint, kad žmogus neskurstų, neužtenka gauti tam tikrą pinigų sumą. Svarbu, kad už juos galėtumei kuo daugiau nupirkti. Prekių kainoje yra visos prekybos centrų išlaikymo išlaidos. Kuo daugiau prekybos centrų, tuo daugiau išlaidų, kurias turi padengti pirkėjas. Taigi, optimalaus prekybos centrų skaičiaus ir jų vietų nustatymas – viena iš priemonių mažinti prekių kainas. Sąlygų sudarymas funkcionuoti mažoms, šeimyninėms parduotuvėms, leistų plėsti smulkųjį verslą ir galimybę užsidirbti aktyviems žmonėms. Tuo pačiu atsiradus konkurencijai tarp smulkaus verslo, sumažėtų prekių kainos.

Norint, kad Lietuvoje neliktų asmenų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, reikia siekti, kad patys užsidirbtų ir į biudžetą mokėtų ne 380 tūkst. piliečių, o dukart daugiau.

Įgyvendinus Darbo partijos programoje numatytus ekonomikos skatinimo žingsnius, būtų sudarytos sąlygos kiekvienam maksimaliai realizuoti savo potencialą, užsidirbti sau pragyvenimui, įprasminti savo lūkesčius ir galimybes. O tuo pačiu per mokesčių instrumentus būtų sukauptos lėšos, reikalingos finansuoti tuos, kurie patys negali užsidirbti, tačiau, kaip ir kiekvienas pilietis, turi teisę oriai gyventi.

Politinė reklama apmokėta iš Vaidos Giraitytės politinės kampanijos sąskaitos Užs. PR20-12.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...