Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

V. Giraitytė: Kokią Lietuvą mes kuriame: „išlaikytinių“ ar sėkmingų žmonių valstybę?

Praėjo 30 metų po to, kai norėdami būti savarankiški ir kurti gyvenimo taisykles savo krašte ne pagal kažkieno nurodymus, o pagal gebėjimus, tam, kad gyventume kaip Vakaruose, gulėme po tankais ir plikomis rankomis sugebėjome per porą metų „išvyti“ okupantus iš Lietuvos.

Tai atrodė neįgyvendinama svajonė, tačiau iš tikrųjų tapome savarankiški. Per trejus metus „teisingai“ pasidalijome fabrikus, gamyklas, žemę ir jos resursus. Įvedėme tokias tvarkas, kokių norėjome.

Ar tapome gerovės valstybe? Matyt, kad nelabai – padaryta klaidų. Esminė klaida, kad Lietuvos pilietis, nors ir tapo politiškai laisvas, tačiau ūkinėje-ekonominėje veikloje jis dar labiau suvaržytas.

Didžiausias kirtis – kaimo žmonėms

Didžiausius suvaržymus patyrė kaimo žmonės. Išardžius kolūkius ir dėl blogos žemės reformos kaime gyvenantys liko be darbo vietų ir pajamų šaltinių. 3 ha nesudarė žmonėms galimybės vystyti smulkių ūkių. Neteisinga kompensavimo ir kainodaros politika ribojo žemės ūkio produkcijos gamybą. Išliko stambūs žemvaldžiai. Absorbavę „trihektarius“, dauguma jų gamina žaliavinę produkciją ir stengiasi kuo greičiau eksportuoti. Ekologiniai ūkiai reikalauja daug rankų darbo. Skatinant jų veiklą būtų daug daugiau darbo vietų išsaugota kaime ir perdirbamojoje pramonėje. Pramonės privatizacija daugeliu atvejų nebuvo orientuota į gamybą ir jos efektyvumą, todėl daugelis įmonių po privatizacijos išparceliuotos.

Šiandien Lietuvoje gamyba ir pridedamosios vertės kūrimu užsiima apie 380 tūkst. žmonių. Statistikos departamento duomenimis, apie 576 tūkst. šalies gyventojų 2019 metais gyveno žemiau skurdo ribos. Disponuojamas pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,1 proc. gyventojų, kaime – 27,9 proc. Taigi tokie nuveikti darbai ir „pasiekimai“ per Nepriklausomos Lietuvos gyvavimą.

Kas kaltas?

Kalti mes patys – Lietuvos žmonės. Nesugebėjome išsirinkti lyderių ir pareikalauti, kad nepriklausomoje šalyje žmogus iš tikrųjų būtų laisvas. Pripažinkime, kad Lietuvai nepasisekė su valdžios elitu. Elitas pritaikė tokias priemones, kad žmonės užuot protestavę, reikalavę, rinkosi emigraciją. Taigi per 30 metų netekome trečdalio aktyviausių Lietuvos BVP kūrėjų, savo piliečių.

Artėja rinkimai. Kaip gyvensime toliau? Žadama, kad ES duos pinigų ir viskas bus gerai. Tačiau pinigai patys problemų nesprendžia. Pinigai tik įrankis ekonominėms problemoms spręsti. Lengviausia sugundyti balsuoti lengvais pinigais padidinant socialines išmokas. O kas žino, kaip padaryti, kad žmogus norėtų gyventi ir dirbti ne tik už pavalgymą (kaip prie baudžiavos), o siekti aukštesnio pragyvenimo lygio? Darbo partija siūlo socialines išmokas iš biudžeto ir uždarbį sureguliuoti taip, kad minimalus atlyginimas būtų gerokai didesnis už socialinę paramą, pensija didesnė už minimalų atlyginimą, o vidutinio atlyginimo didėjimo siekti gerinant ekonomikos efektyvumą.

Negailestingos konkurencijos kaina

Lietuva, stodama į ES, net neįsivaizdavo, kad jos ten laukia ne tik solidarūs ir draugiški santykiai, bet ir negailestinga konkurencija. Siekdami priartėti prie europinių atlyginimų ir gyvenimo kokybės standartų, mes turime sudaryti sąlygas, kad čia gaminamoms ir eksportuojamoms prekėms energetinių resursų ir žaliavų kainos būtų palankesnės lyginant su konkurentais. Visa tai sudaro gaminių savikainą. Taigi, jeigu mes už energetiką ir žaliavas sumokame aukštą kainą – mažai lieka darbo jėgos užmokesčiui. Jeigu padidiname darbo užmokestį – prekė tampa nekonkurencinga, o įmonė – nuostolinga.

Kova dėl pigių energetinių resursų, žaliavų, rinkų visame pasaulyje vyksta nuolat, ji aštri ir negailestinga. Pavyzdys – dujotiekio į Vokietiją statybos problemos. Taip pat konkurencinė kova vyksta dėl būsimos Astravo AE energijos realizavimo. Jei Lenkijai reikia, kad Lietuva už aukštą kainą pirktų elektros energiją, tai nereiškia, kad Lietuva bus saugesnė. Latviai žino, kaip reikia kurti ekonomiką, kad jų žmonės gyventų kaip vokiečiai. O vokiečiai žino, kur pirkti dujas, kad jų žmonės galėtų gyventi oriai. Mažeikių naftą nusipirko Lenkijos kapitalo įmonė. Jos pelnas didina Lenkijos piliečių pensijas. O Lietuva nežino iš kur paimti pinigų.

Panaši istorija ir su „Independence“ laivu. Rusiškos dujos atvežamos į laivą ir parduodamos lietuviams. O pro šalį tokios pačios dujos vamzdžiais, ne laivu, keliauja į Vokietiją. Tai gal geriau mažiau naudoti tų „demokratinių“ dujų, o pereiti prie pigios elektros energijos panaudojant Kruonio akumuliacinę elektrinę?

Mobilumo paketas – dar vienas įrodymas, kokia aštri kova vyksta ES viduje dėl rinkų ir tuo pačiu – darbo vietų. Siekiant išstumti Lietuvos vežėjus iš ES rinkų, priimtas sprendimas, kad transporto priemonė periodiškai turi grįžti į savo šalį. Dėl įtemptų santykių su kaimyninėmis šalimis, krovinių iš Rytų Lietuvos vežėjai negauna, o patys savo neturi. Mūsų Vyriausybė turėtų ieškoti galimybių, kad pervežimų maršrutai eitų per Lietuvą, vengiant politinių įtampų su rytinėmis kaimynėmis.

Turime kuo didžiuotis

Nuo seno lietuviai pasižymėjo aukšta žemės ūkio produkcijos kokybe. Darbo partija savo programoje žemės ūkio produkcijos gamybai ir pramonei suteikia prioritetines nuostatas. Mūsų lengvoji pramonė nuo seno garsėjo audėjais, jų išaustais audiniais, kurie laimėjo ne vieną aukso medalį. Nemažas patyrimas sukauptas ir kitose šakose, todėl tinkamai sureguliavus motyvacijos priemones yra tikimybės pasiekti aukštų laimėjimų šiose srityse. Nes tai mes geriausiai mokame. O konkuruoti geriausia ten, kur tu esi stipriausias.

Nemažą išmonę rodo Lietuvos meistrai, tautodailininkai, kaimo turizmo puoselėtojai. Labai svarbu jiems sudaryti sąlygas, kad galėtų atsiskleisti ir pasiekti maksimalius rezultatus. Lietuva – nuostabus kraštas, todėl turizmo ir su turizmu susijusių paslaugų plėtra sudarytų sąlygas ten gyvenantiems žmonėms užsidirbti, o ne laukti iš valdžios malonės.

Profesinis orientavimas ir mokymas bei privačios iniciatyvos skatinimas kuriant paslaugų sferą, ypač kaimo vietovėse, turėtų būti viena iš svarbiausių priemonių priartinant prie gyventojo reikalingas paslaugas, didinant jų konkurencingumą, kuriant darbo vietas ir sudarant sąlygas žmonėms užsidirbti.

Kaip peržengti skurdo ribą?

Prekybos centrai. Gerai, kad jų daug ar blogai? Norint, kad žmogus neskurstų, neužtenka gauti tam tikrą pinigų sumą. Svarbu, kad už juos galėtumei kuo daugiau nupirkti. Prekių kainoje yra visos prekybos centrų išlaikymo išlaidos. Kuo daugiau prekybos centrų, tuo daugiau išlaidų, kurias turi padengti pirkėjas. Taigi, optimalaus prekybos centrų skaičiaus ir jų vietų nustatymas – viena iš priemonių mažinti prekių kainas. Sąlygų sudarymas funkcionuoti mažoms, šeimyninėms parduotuvėms, leistų plėsti smulkųjį verslą ir galimybę užsidirbti aktyviems žmonėms. Tuo pačiu atsiradus konkurencijai tarp smulkaus verslo, sumažėtų prekių kainos.

Norint, kad Lietuvoje neliktų asmenų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, reikia siekti, kad patys užsidirbtų ir į biudžetą mokėtų ne 380 tūkst. piliečių, o dukart daugiau.

Įgyvendinus Darbo partijos programoje numatytus ekonomikos skatinimo žingsnius, būtų sudarytos sąlygos kiekvienam maksimaliai realizuoti savo potencialą, užsidirbti sau pragyvenimui, įprasminti savo lūkesčius ir galimybes. O tuo pačiu per mokesčių instrumentus būtų sukauptos lėšos, reikalingos finansuoti tuos, kurie patys negali užsidirbti, tačiau, kaip ir kiekvienas pilietis, turi teisę oriai gyventi.

Politinė reklama apmokėta iš Vaidos Giraitytės politinės kampanijos sąskaitos Užs. PR20-12.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...