Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Tradicija išlaikyta 70 metų...

Kaip jau rašėme, Tautkaičiuose rugpjūčio 30-ąją vyko šventė, kuria pažymėtas šio kaimo klojimo teatro jubiliejus: septynis dešimtmečius jis čia gyvuoja. Ne šiaip sau taip vadinamas, o Klojimo teatras didžiąja raide ir tikrąja prasme. Ir pirmasis vaidinimas 1950-aisiais žiūrovus sukvietė į kluoną, kaip talpiausią tuomet erdvę, ir dabar, jau daugiau nei du dešimtmečius vaidinama tikrame kluone – nuo 2002-ųjų jau savame, neskolintame. Beje, yra tekę girdėti nuomonių, kad lietuviškąją klojimo teatrų tradiciją reikėtų įrašyti į nematerialaus paveldo sąrašą kaip ypatingą ir unikalią tradiciją išsaugojusį reiškinį…

Nijolė LINIONIENĖ

Penkiasdešimt metų Onutė Miliauskienė kultūros dirvonuose, 45 metus ji Tautkaičiuose – ir nė vienų nenorėtų išbraukti...Ilgametė šio teatro režisierė Onutė Miliauskienė sako, kad aptikusi faktų, jog vaidinimų šiame krašte buvę ir anksčiau, kaip ir daugelyje kitų vietovių, taigi surinkus faktus ir sukaktį gal būtų galima minėti didesnę… Dabar atspirties taškas – pirmieji užfiksuoti faktai, pirmosios režisierės Aldonos Gudaitytės-Teiberienės, seniausių dalyvių prisiminimai bei liudijimai. Daug jų sudėta į prieš penketą metų išleistą knygą „Tautkaičių kultūros kronika. Klojimo teatrui – 65-eri“.
Jubiliejui – teatrų šventei – konkrečiai pradėta ruoštis (repetuoti) dar pernai, o pirmosios idėjos gimė gerokai anksčiau: svarstyta ir persvarstyta, tartasi ir diskutuota. Apie norą septyniasdešimtmetį pažymėti išskirtiniu spektakliu režisierė buvo prasitarusi seniai ir neslėpė, kad vienas sunkiausių uždavinių – surinkti aktorių komandą. Tik vėliau paaiškėjo, kad tai bus… pirmasis šio teatro spektaklis, atgimęs po dešimtmečių. Tas pats – bet ir kitoks, nei anksčiau, ne tik dėl to, kad kiti aktoriai ar režisierė. Juozo Baltušio „Gieda gaideliai“ – didelis keturių veiksmų veikalas, kaip ir kiti jo kūriniai, parašytas sodria kalba, veikėjų charakteriai ryškūs, statiški. Išlaikant pagrindinę siužeto liniją ir svarbiausius vyksmo akcentus, nutarta atsisakyti dalies mažiau reikšmingų scenų bei antraeilių veikėjų. Dėl to nemažas papildomas krūvis teko monologais užpildžiusioms siužeto spragas Aneliukę vaidinusiai Vaidai Matusevičienei ir Gabrielės Stankevičiūtės Marytei…
Primename: godžios ūkininkės Rūkienės (Ona Vyšniauskienė) sūnus Jonas (Jaunutis Skirka) nori vesti darbščią ir gražią, tačiau beturtę Marytę, bet motina reikalauja ne tik kraičio – ir pinigų. Prieš nusilenkiant publikai... Visi spektaklio veikėjai – dešinėje Birutė Labutytė.Juos paskirsianti dukrai (Viktorija Kvainauskienė), kurią seniai nusižiūrėjęs turtingas ūkininkas Povilas (Gytis Dambauskas), tačiau be pinigų jos irgi neves… „Kiek marti atneš – tiek ir iš manęs“, – geležinis Rūkienės žodis. Jono priprašyta trobelininkė Aneliukė paskleidžia gandą, kad Marytės šeima gaunanti palikimą iš Amerikos – ir užsisuka melo, apgavysčių, išdavystės, net žiaurumo kupina drama… Premjeriniame spektaklyje, nepaisant didelio jaudulio, visi atlikėjai pasirodė puikiai. Be jau minėtų, vaidino Lauryna Venckevičienė (Antanukas), Žyd­rūnas Mikelionis (Labutis, jo tėvas), Audronė Skirkienė (čigonė). Scenografiją sukūrė ir sceną ne tik šiam spektakliui išradingai parengė Birutė Labutytė.
…Šeimininkų spektaklis, žinoma, svarbiausias akcentas, tačiau jis – tik viena čia vykusios didelės šventės dalis. Tradiciškai teatrų festivaliai Tautkaičiuose vykdavo per Žolinę, o dabar pasislinko į rugpjūčio pabaigą. Organizatoriai apgailestavo, kad dėl ypatingos šių metų situacijos nesulaukta kai kurių svečių (vis dėlto džiaugėsi, kad apskritai galėjo šventę suruošti, nors ir keistai atrodė kaukėmis „pasipuošę“ žiūrovai…). Mielai atvažiavo simpatingieji dzūkai iš Matuizų – ilgai, sakė, klaidžiojo, kol surado reikiamą vietą – parodę savo gyvenimo džiaugsmų ir bėdų mozaiką. Ją sukūrė režisierė Irena Čeplikienė. O Valavičių mėgėjų teatras „Širma“, vadovaujamas Daivos Krampienės, po dramatiško pirmojo spektaklio pradžiugino Didžiulienės-Žmonos komedija „Paskubėjo“. Aidėjo juokas ir plojimai, nes aktoriai scenoje tikrai degte degė…
Nauju stogu uždengtas, viduje atnaujintas „Gegnės“ teatro kluonas buvo pilnutėlis – žiūrovai rinkosi laikydamiesi reikalavimų, neskubėjo... Ričardo PASILIAUSKO nuotraukosNepaminėjome svarbios viešnios: šventei su jai būdingu humoru ir gebėjimu užkabinti giliai glūdinčius mūsų jausmus dirigavo LTV laidų vedėja Zita Kelmickaitė. Ne šiaip sau į šį kraštą (prisipažino, retokai čia būnanti) atvažiavo: stebėjo, kalbino, filmavo būsimai laidai „Ryto suktinis“, kurią turėtume išvysti paskutinį rugsėjo savaitgalį… Ji negailėjo gerų žodžių visiems kuriantiems žmonėms, o ypač tiems, kas ištaikęs valandėlę kitą nuo darbų ir lėkimo, ateina repetuoti, vaidina – dalijasi tuo, ką patiria, sukuria, su kitais. „Tai tikras, stebuklingas dalykas ši jų veikla. Ir negalvokite, kad šie dalykai visiškai nerūpi jauniems. Išgirsti atgarsius – ir supranti, kad pamato, susidomi…“ Guvi viešnia ragino aktyviai leisti ir pertraukėles – mat gražiai muzikavo ansamblis iš Krosnos „Vakaruška“, šeimininkų kapela „Sūduva“, o „Gegnės“ teatro kiemą nušvietė saulė.
„Ne dėl to, kad čia derlingos žemės esame turtingi, o dėl to, kad čia susiburia, gražiai kuria žmonės. Dar neseniai čia esu, bet mane džiugina tai, kas čia vyksta“, – sakė Sasnavos parapijos klebonas Linas Baltrušaitis. Tylos minute buvo pagerbti visi, kažkada vaidinę šio teatro scenoje (ir, tarstelėjo kažkas, kartu su J. Baltušiu iš aukštybių besidžiaugiantys tuo, kas šią dieną vyksta).
Abu vienas kito verti: Rūkienei ir būsimajam žentui svarbiausia pinigai. …Žinoma, kokia šventė (o dar toks jubiliejus!) be sveikinimų ir dovanų? Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda dėkojo Tautkaičių teatrui, o labiausiai – Onutei Miliauskienei už ilgus darbo puoselėjant kultūrą dešimtmečius, už tai, kad „Gegnės“ klojimo teatras tapo reiškiniu šioje savivaldybėje. Jis jai įteikė Kultūros ministerijos padėką. Sveikino ir kiti garbūs svečiai, ir bendraminčiai – „Titnago“, „Žalio sodo“ teatrų atstovai, pavieniai gerbėjai. Linkėta dar ilgai tęsti šį darbą.
Sasnavos seniūnijos seniūnė Nijolė Smilgienė, sveikindama ir dėkodama, pasidžiaugė, kad praleidę pusdienį čia grįšime turtingesni. Ji dėkojo už gražiai tvarkomą aplinką, apdovanojo ypač prie kiemo gražinimo prisidedančius Klemensą Kvainauską ir Alvydą Miliauską.
„Dėkoju dangui ir žmonėms, kad ši šventė įvyko, – sakė O. Miliauskienė. – Buvau užsibrėžusi du didelius uždavinius: suremontuoti kluoną (stogas perdengtas, kitkas sutvarkyta) ir pastatyti šį spektaklį. Jis pareikalavo be galo daug jėgų iš mūsų visų – visiems jiems dėkodama noriu padovanoti po kristalą, nes tik ypatingi, tyri žmonės atiduoda tiek daug savęs. Tik pagalvokite: šiandien vaidina kai kurių šeimų jau ketvirtos kartos artistai!“ Mylimą vadovę sveikino ir „Gegnės“ kolektyvas bei bendruomenės atstovai.
Buvo daug jaudinančių akimirkų tą popietę – bet ar viską suminėsi?

Komentarai baigti.

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.