Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Mažieji dvaro draugai. Atkurkime dvaro žvėrinčių

Paežerių dvaro parkas savo išplanavimu ir augmenija mena XIX amžiaus pradžią. Manoma, kad prie jo išplanavimo ir sukūrimo prisidėjo tas pats rūmų architektas Martynas Knakfusas. To laikmečio parkams buvo būdinga reprezentacinis geometrinių formų parteris priešais rūmus, o už rūmų stengtasi sukurti ir atverti natūralaus kraštovaizdžio grožį ir formas. Parkų erdvėse buvo kuriamas šviesos ir šešėlių žaismas, naudojami antiką menantys, mažosios architektūros objektai ir skulptūros. Šiems parkams būdingos romantiškos liepų alėjos, iškasti tvenkiniai, kuriuos jungdavo tilteliai ir kanalai, puošė kriokliai.
Dvare – ūkyje įprastai būdavo ir sodas su vaismedžiais, besipuikuojantis veislių įvairove. Vyresni vilkaviškiečiai dar mena ir Paežerių dvaro parke buvus oranžeriją, kurioje buvo auginami iš šiltųjų kraštų parvežti egzotiški augalai ir gėlės. Oranžerijoje užaugintomis gėlėmis švenčių metu būdavo puošiamos bažnyčios ir koplyčios. Išpuoselėti, neįprastais augalais apsodinti parkai jų šeimininkams buvo ir tam tikras būdas parodyti aukštą padėtį, ir puiki vieta laisvalaikiui leisti, triukšmingoms puotoms rengti.
Dažnai to meto parkuose būdavo žvėrinčiai – ponai laikydavo stirnas, augindavo fazanus ir povus, netrūkdavo čia užklystančių ir laukinių žvėrelių bei paukščių. Pasitaikydavo, kad aptvertuose plotuose dvarininkai laikydavo ir tinklais pagautus miško žvėris, kuriuos vėliau vienas kitam pardavinėdavo. Parko teritorijoje dažnai būdavo laidojami mylimi dvarininkų augintiniai – medžiokliniai šunys ar ponių ir vaikų džiaugsmui tarnavę kiti augintiniai.
Dvaro ūkyje įprastai buvo auginami žirgai, laikomos karvės, avys, ožkos, kiaulės ir didžiulis būrys naminių paukščių. Dar Pirmajame Lietuvos Statute vardijami šie Lietuvos didikų auginti naminiai paukščiai: vištos, žąsys, antys, gaigalai, kaplūnai, karveliai, netgi naminės gervės, naminės gulbės ir povės. Vėliau šį sąrašą papildė ir kalakutai.
Paežerių dvaras nebeturi galimybės išlaikyti tokį būrį augintinių, tad jūs visi kviečiami nors trumpam jį atgaivinti. Rugsėjo 12-ąją renginyje „Mažieji dvaro draugai. Atkurkime žvėrinčių“ kartu su vilkaviškiečiais, gyvūnų mylėtojais, ir svečiais, profesionaliais augintojais, atgaivinsime dvaro „žvėrinčių“. Kalbėsime apie mažųjų mūsų draugų auginimą ir rūpinimąsi jais, dalyvausime edukacijose, profesionalūs veterinarijos gydytojai konsultuos įvairiais gyvūnų priežiūros klausimais, pamokys, patars, kaip elgtis iškilus problemoms, ir dalinsis patirtimi.
Kviečiame visus, auginančius ir mylinčius gyvūnus, atvykti į Paežerių dvaro sodybą rugsėjo 12 dieną pramogauti su savo augintiniais ir pasigrožėti alpakomis, triušiais, įvairių veislių šunimis ir katėmis, pasidžiaugti balandžiais ir kitais gyvūnais, pasivaikščioti su savo augintiniais istorinėmis parko alėjomis.
Norėdami sukurti kuo „dvariškesnę“ renginio atmosferą, kviečiame tiek lankytojus, tiek dalyvius, pasipuošti „dvariškai“. Taip prisidėsime prie rugsėjo – 11-20 dienomis Lietuvoje vyksiančių Europos paveldo dienų „Kultūros paveldas ir edukacija“, kurios ir vėl kviečia tyrinėti mus supančią kultūros paveldo įvairovę. Ateikite, tegul atgyja dvaro erdvės „žvėrinčiaus“ balsais.

Virginija Samuolienė
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus renginių organizatorė

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Laikas, praleistas teatre, neabejoja, bus naudingas ir ateityje

    2017-12-19
    Liza Zakuckaitė. Prie studijos veiklos prisijungė prieš metus. Mergina sako, kad iki tol, kol nebuvo „Naujos kartos“ narė, manė, jog visi aktoriai ir menininkai yra keistuoliai. Tačiau vieną dieną, visai atsitiktinai, niekieno neraginta ir neskatinta, pati užsimanė vaidinti ir prisijungti prie „Naujos kartos“. – Nežinau iš kur tas noras atsirado, atrodo, kad mane čia kažkas traukė. Atėjau, buvau šiltai priimta, pabandžiau ir viskas taip patiko, kad nebenorėjau eiti atgal. Įsitikinau, kad teat­ras ir vaidyba – mano sritis. Visiškai rimtai svarstau studijuoti aktorystę, nors ir suprantu, kad lengva nebus. Dabar esame saugioje aplinkoje, visi gražiai sutariame, tačiau platesniuose vandenyse yra didelė konkurencija ...
  • Jaunimo studijai veidą sukūrusi Justina Širvelytė: „Darbas studijoje man buvo svarbesnis net už studijų laikotarpį“

    2017-12-19Jaunimo studijai veidą sukūrusi Justina Širvelytė: „Darbas studijoje man buvo svarbesnis net už studijų laikotarpį“
    Prieš penkerius metus iš Klaipėdos į Marijampolės dramos teatrą atvykusi statyti spektaklį savo baigiamajam darbui jauna režisierė apie gyvenimą ir darbą mažame mieste negalvojo. Tačiau likimas susiklostė taip, kad ką tik režisūros studijas baigusi mergina savo karjerą pradėjo būtent Marijampolėje. Čia praleidusi 5 metus Justina Širvelytė užaugo pati ir leido užaugti nemažam būriui jaunimo. Dabar mergina naujų patirčių, karjeros galimybių ieško Vilniuje, tačiau sako, kad laikas, praleistas jaunimo studijoje Marijampolėje, jai davė ne ką mažiau, o gal net ir daugiau, nei studijų laikas, praleistas Klaipėdoje. Būtent studijoje įgyta galimybė pasireikšti tapo paraiška merginos, kaip menininkės ir kūrėjos, ateičiai. Paliko ryškų pėdsaką Nors ...
  • Marijampolės dramos teatro studija „Nauja karta“: renkamės meną

    2017-12-19Marijampolės dramos teatro studija „Nauja karta“: renkamės  meną
    Marijampolės dramos teatro jaunimo studija skaičiuoja jau 17 veiklos metus. Susikūrė ji Marijampolės dramos teatro vadovo Romualdo Kučiausko iniciatyva, tačiau vadovų ir režisierių, kaip ir pavadinimų, studija turėjo net keletą. Nepaisant to kada, kas ir kaip studijai vadovavo, ar kaip ji vadinosi, tikslas visada buvo ir yra vienas – kurti meną.   Pokyčių metas Šiandien Marijampolės dramos teatro studijai – tikras darbymetis. „Nauja karta“ prieš savaitę pristatė naują kalėdinį spektaklį ir artimiausiu metu jį rodys dar ne vieną kartą. Tiesa, jis „Naujai kartai“ ypatingas. Spektaklį statė visiškai nauja režisierių grupė, o jame vaidina naujos sudėties „Naujos kartos“ komanda. Mat pastaruosius 5 metus „Naujai ...
  • Profesinės reabilitacijos paslaugos užtikrina aktyvesnį neįgaliųjų įsitraukimą į darbo rinką

    2017-12-15Profesinės reabilitacijos paslaugos užtikrina aktyvesnį neįgaliųjų įsitraukimą į darbo rinką
    Darbas – dažnam vienas svarbiausių savęs įprasminimo įrankių. Tai liečia ne tik darbingus ir sveikus žmones. Įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis darbingumą praradę asmenys lieka tarsi nuošalyje. Dvylika metų teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos padeda neįgaliesiems pasijusti reikalingais visuomenei.   Galimybė savivertei Neretai patys neįgalieji save nuvertina, nepasitiki savo galimybėmis, nesugeba savęs motyvuoti dirbti, sukuria tam tikrus barjerus, užkertančius kelią gyventi savarankiškai, nepriklausant nuo kitų materialios ar nematerialios pagalbos. Profesinė reabilitacija – tai specializuota priemonė negalią turintiems asmenims įgyti ar atkurti profesinius įgūdžius. Dirbantis neįgalusis ne tik išreiškia save, įgyja pasitikėjimą savimi, bet ir gaudamas pajamas ir turėdamas galimybę pats save išlaikyti visuomenės akimis tampa lygiateisiu jos ...
  • Marijampolės teatro šviesa negeso ir karo sūkuriuose

    2017-12-05Marijampolės teatro šviesa negeso ir karo sūkuriuose
    Visais gyvavimo etapais teatras buvo pats didžiausias šviesulys Marijampolės padangėje, pradėjęs veikti 1920 m. kaip Liaudies teatras. Antrąjį nepriklausomybės dešimtmetį teatralai būrėsi į teatro trupes. Vienos jų vaidindavo nuolat, kitos pastatydavo tik vieną kitą spektaklį. Pavasarininkų, šaulių, krikščionių darbininkų sąjungos skyriaus teatro entuziastai vien per vienerius 1934–1935 metus pastatė 14 vaidinimų. Įvairūs teatriniai renginiai – vaidinimai, operetės – buvo populiarūs ir žydų bendruomenėje. 1940 m. įsteigiamas Darbo teatras. Pirmas vaidinimas „Dinamo 1000 H. P.“, kurį režisavo Kazys Tumkevičius, vyko tų pačių metų kovo 3 d. Petro Armino pradinės mokyklos salėje. Ir nors teatras gyvavo vos tris mėnesius, vaidinimai vyko kiekvieną sekmadienį, ...
  • Inteligentai tapo nacių koncentracijos lagerių kaliniais

    2017-12-05Inteligentai tapo nacių koncentracijos lagerių kaliniais
    Du nusikalstami režimai – nacistinis fašistinis ir sovietinis komunistinis – beatodairiškai naikino, išnaudojo Lietuvoje gyventojus. „Pagal nacių planus tebuvome „lašas vandens ant įkaitusio akmens“, o pagal sovietų siekius turėjome tapti rusakalbe „tarybine liaudimi“, – Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštyje rašė dr. Arūnas Bubnys.   Nacių žiaurumas buvo begalinis. Tik užėmę Lietuvą vokiečių karo vadai, vėliau karo komendantai pradėjo įvedinėti savą tvarką, tuo panaikindami visas piliečių teises ir laisves. Už drausmės pažeidimus buvo taikomas areštas, baudos, už nustatytos natūrinės duoklės nevykdymą bausta mirties bausme, įvesta kolektyvinė atsakomybė už partizanų veiksmus, o 1944 m. priėmus nutarimą dėl ypatingų priemonių saugumui Lietuvoje užtikrinti prasidėjo represijos. ...
  • Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: intelektualiu laisvės keliu Tėvynėje ir išeivijoje

    2017-12-05Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: intelektualiu laisvės keliu Tėvynėje ir išeivijoje
    Juozas Ambrazevičius-Brazaitis gimė 1903 m. gruodžio 9 d. Marijampolės valsčiuje, Trakiškių kaime, ūkininkų Simono ir Jievos Ambrazevičių šeimoje.     Uolus mokinys, aktyvus visuomenininkas 1916 m. pradėjęs mokytis Marijampolės gimnazijoje dalyvavo moksleivių ateitininkų veikloje, kurią tęsė ir studijuodamas Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Studijuodamas taip pat dirbo laikraščio „Lietuva“ redakcijoje. Diplominio darbo tema pasirinkęs Vaižganto kūrybą universitetą baigė 1927 m. su pagyrimu ir įsidarbino „Aušros“ mergaičių gimnazijos lietuvių kalbos mokytoju. Nuo 1934 m. dirbo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Visuotinės literatūros istorijos katedros vyresniuoju asistentu. Bedirbdamas 1931–1932 m. tobulino žinias Bonos universitete. Šiuo laikotarpiu paskelbė keletą savo studijų. Iš pradžių vienas, o vėliau drauge su kitais parengė ...
  • Muziejuje gyva Grinių šeimos dvasia

    2017-12-05Muziejuje gyva Grinių šeimos dvasia
    Pernai gruodžio 17 d. sukako 150 metų, kai gimė parlamentinės demokratijos Lietuvoje kūrėjas, Steigiamojo I, II ir III seimų narys, krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų koalicinės vyriausybės Ministras Pirmininkas, trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius (1866–1950). Prezidento Kazio Griniaus atminimui Marijampolėje 1997 m. gruodžio 16 d. atidarytas memorialinis muziejus. Jis įsikūrė buvusiame Grinių šeimos name, Bažnyčios gatvėje 23. Čia šeima gyveno nuo 1904 iki 1928 metų. Muziejaus įkūrėjas ir ilgametis vadovas – Vytautas Grinius, dirbęs nuo 1998 m. iki šių metų sausio. Muziejuje saugomas oficialaus Prezidento portreto, kabojusio prezidentūroje, originalas. Jis išliko atitiktinai, nes buvo užsimetęs rūsyje, todėl nepražuvo sovietmečiu. Net ir ...
  • Praeities ir dabarties ryšys Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje

    2017-12-05Praeities ir dabarties ryšys Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje
    Kazys Grinius gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Selemos Būdoje, kuri dabar priklauso Kazlų Rūdos savivaldybei. Kazlų Rūdos vidurinei mokyklai teko garbė vadintis šio didžio lietuvio vardu. Vardas jai buvo suteiktas 1995 m. sausio 13 d. Gimnazijos bendruomenė didžiuojasi ir nuoširdžiai puoselėja bei įprasmina Prezidento atminimą. Daugiau nei 18 metų mokykla organizuoja netradicinę akciją, skirtą Kovo 11-ajai ir Prezidentui Kaziui Griniui atminti. Akcijoje dalyvauja gimnazijos bendruomenė, Kazlų Rūdos savivaldybės, mokyk­lų, įmonių, įstaigų atstovai. Akcija pradedama Prezidento amžinojo poilsio vietoje Selemos Būdos kaime. Bėgimo dalyviai bėga simbolinį 11 kilometrų atstumą ir nešą simbolinį fakelą į Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnaziją. Nešamas fakelas simbolizuoja ...
  • Prezidento Kazio Griniaus demokratijos ir tolerancijos pamokos tęsiasi ne vien jo memorialiniame muziejuje

    2017-12-05Prezidento Kazio Griniaus demokratijos ir tolerancijos pamokos tęsiasi ne vien jo memorialiniame muziejuje
    Šiemet pavasarį Kazlų Rūdos gyventojams ir svečiams buvo parodyta premjera – spektaklis „Nerimstanti širdis“ apie vieną iškiliausių kraštiečių Prezidentą Kazį Grinių. Pjesę sukūrė ir pastatė marijampolietė Virginija SAMUOLIENĖ, turinti dvigubą specialybę – lituanistės ir režisierės. Šio vaidinimo kelionė po mūsų šalį ir net užsienį – tai tarsi paties Griniaus, jo aplinkos išėjimas iš muziejaus sienų, knygos puslapių ir susitikimas su gyvais žmonėmis. Keletą klausimų uždavėme pjesės autorei ir režisierei.   – Kodėl domėjaisi K. Griniumi, o ne kuriuo kitu politiku? – Domėtis Kazio Griniaus asmenybe pradėjau ne dėl pjesės, o daug anksčiau. Dėl to, kad atrodė labai įdomi asmenybė, kurią pažinojau nuo vaikystės, mat ...
  • Apsispręsti padeda ir tėvai, ir būreliai bei kursai

    2017-12-05Apsispręsti padeda ir tėvai, ir būreliai bei kursai
    Kas nulemia, kad žmogus pasirenka būtent tą, o ne kitą profesiją ar specialybę? Koks idealiausias kelias ieškoti tikrojo savo pašaukimo? Kaip neseniai teko skaityti tinklapyje www.mokslas.net paskelbtame viename rašinyje, Lietuvos gyventojų vaikų ir jaunimo apsisprendimui vis dar daugiausia įtakos – net 83 proc. – turi tėvų nuomonė ir pačių vaikų mokymosi rezultatai (84 proc.). Priimant sprendimus daugeliu atvejų, be abejo, atsižvelgiama į vaikų gabumus, polinkius, interesus, ateities planus, taip pat šeimos tradicijas, psichologų, o kartais net ir į astrologų rekomendacijas. Na, o vaikų gabumai ir polinkiai dažniausiai išryškėja jiems tebesėdint mokyklos suole ir dalyvaujant popamokinėje veikloje. Juk nesistebime, kad muzikos mokyklą ...
  • Ugnė Galadauskaitė: „Kad būsiu žurnalistė, žinojau jau vaikystėje“

    2017-12-05
    Iš Marijampolės kilusi jaunoji LRT ikona – laidų vedėja ir žurnalistė Ugnė Galadauskaitė – į tėvų namus jau kuris laikas grįžta kur kas rečiau nei studijų metais. Darbas LRT ir LRT Kultūros kanalų eteryje, laidų ir reportažų filmavimas, renginių vedimas netgi ir itin veržlaus, ugningo temperamento žmogui, kokia, mūsų akimis, ir yra Ugnė, diktuoja naujus įpročius. Beje, „Suvalkietis“, U. Galadauskaitės teigimu, tebėra mylimiausias regiono laikraštis. Būtent „Suvalkiečio“ redakcijoje studijuodama žurnalistiką Vilniaus universitete ji po pirmo kurso atliko praktiką, kada ir įsitikinome, kad Ugnės tėvai nė kiek neprašovė išrinkę jai tokį vardą. Būsimoji žurnalistė nestokojo idėjų, o su visomis redakcijos užduotimis ...
  • Opšrūtuose – ginkluotas atkirtis kolonistams

    2017-11-07Opšrūtuose – ginkluotas atkirtis kolonistams
    Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo įsakymu likviduotas atsparos punktas Opšrūtuose, Vilkaviškio r., sustabdė masinį rusų kolonistų apgyvendinimą Lietuvoje. Po karo Rusijoje buvo daug sugriautų miestų, sunaikintų kaimų, minios alkanų žmonių, ieškančių vietos, kur galima būtų prasimaitinti. Ypatingo dėmesio susilaukė Baltijos šalys, nes čia dar nebuvo kolūkių, o pas ūkininkus visada buvo duonos. Okupacinė valdžia palaikė rusakalbius atvykėlius, jais buvo labiau pasitikima, negu vietiniais gyventojais, remiančiais laisvės kovotojus. Kolonistai turėjo visokių lengvatų, jiems nereikėjo atlikti prievolių, kurias privalėjo atlikti vietos gyventojai. Atvykėliai iš valdžios gaudavo ir negrąžinamas pinigines paskolas, ir gyvulių, ir miško. Ne viename Suvalkijos valsčiuje atsirado tokių „naujakurių“, kurie buvo ...
  • Atmintis gyva

    2017-11-07Atmintis gyva
    Tauro apygardos partizanų ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai – vienas ryškiausių pokario istorijoje. Tie įvykiai neužmiršti lig šiol. Apie tai byloja atkurtos nepriklausomybės metais partizanų žūties vietose pastatyti paminklai, partizanų tėviškes žymintys kryžiai. O visa medžiaga partizanų kovoms Suvalkijoje ir šio krašto žmonių tremtims atminti eksponuojama Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje.   Muziejuje – ne tik Tauro apygardos istorija Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus – vienas informatyviausų šios rūšies muziejų šalyje. Vietos politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva 1992 m. įsteigtas Marijampolės kraštotyros muziejaus filialas nuo 1999 m. įsikūrė erdviose patalpose Vytauto g. 29. Pirmąja jo vedėja tapo didžiausia tokio muziejaus įkūrimo iniciatorė, ...
  • Antanas Baltūsis-Žvejys: nuo atsargos karininko iki Tauro apygardos partizanų vado

    2017-11-07Antanas Baltūsis-Žvejys: nuo atsargos karininko iki Tauro apygardos partizanų vado
    Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Rytų frontas priartėjo prie Lietuvos. Iki 1944 m. pabaigos sovietai vėl užėmė ir okupavo Lietuvą. Prasidėjo represijos prieš šalies gyventojus, prievartinis šaukimas į sovietų karo tarnybą. Norėdami to išvengti gyventojai pasitraukė į miškus, organizavo būrius ir pradėjo kovą su okupantais ir vietiniais jų rėmėjais.   Tauro partizanų apygarda – viena pirmųjų Lietuvoje 1944–1953 m. šalis buvo padalinta į 3 partizaniškas sritis (Pietų Lietuvos arba Nemuno, Vakarų Lietuvos arba Jūros, Rytų Lietuvos arba Kalnų, Karaliaus Mindaugo) ir 10 apygardų. Visa Lietuvos teritorija, išskyrus pajūrį, buvo suskirstyta į partizaniškas apygardas, kurias sudarė rinktinės. Viena pirmųjų 1945 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje Marijampolės ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.