Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Vandens kelias per filtrus, vamzdynus ir čiaupus

Ar kada susimąstėte, kiek daug žinome apie skanią kavą, aromatingą arbatą arba puikų vyną? Išmanome jų rūšis, gamybos, ruošimo būdus. O ką žinome apie vandenį, kurį kasdien geriame? Kokiomis savybėmis jis pasižymi ir kokį kelią nueina, kol atiteka į mūsų namus per čiaupus?
Lietuvoje geriamasis vanduo – vienas kokybiškiausių Europoje, nes yra išgaunamas iš požemio. Kitos šalys vandens tiekimui naudoja paviršinį – upių arba ežerų, prieš tai jį išvaliusios. Valomas vanduo ir Lietuvoje. Prieš patekdamas į centralizuotą vandentiekio sistemą jis iš artezinių gręžinių pakliūva į vandenruošos įrenginius, praeina specialius filtrus, kurie vandenį išvalo taip, kad jis būtų tinkamas gerti.

Apdoroti reikia visų vandenviečių vandenį
UAB „Sūduvos vandenys“ Vandens gavybos padalinio vadovas Edvardas Bučionis sako, kad retai kada požeminio vandens prieš patiekiant jį į centralizuotą sistemą nereikia specialiai paruošti.Klausimų, kodėl prieš geriant paviršinį vandenį jį reikia specialiai valyti ir ruošti, nekyla. Šį vandenį teršia iš aplinkos patenkantys teršalai: į atvirus telkinius suteka lietaus vanduo, įtaką paviršinio vandens kokybei turi žemės ūkio, pramonės veikla. Kodėl reikia valyti iš giluminių žemės sluoksnių išgautą vandenį, aišku ne visai. Juk teršalai nuo žemės paviršiaus, atrodytų, giliai glūdinčio vandens nepasiekia. Iš tiesų nepasiekia, tačiau požeminių vandens baseinų vandens kokybę veikia grunto savybės.
– Požeminis vanduo Lietuvoje – puikus, iš tiesų vienas geriausių Europoje, tačiau gręžinių, iš kurių išgautą vandenį galėtume tiesiai tiekti į vandentiekio sistemą, prieš tai jo specialiai neapdoroję, yra vienetai. „Sūduvos vandenų“ aptarnaujamoje teritorijoje turime tik vieną tokį Balsupių kaime. Visų kitų gręžinių vandenį vartojimui ruošiame. Dažniausiai šaliname geležį, sieros vandenilį, manganą bei amonį, – paaiškino geriamojo vandens tiekimu ir kokybe Marijampolės savivaldybėje besirūpinančios UAB „Sūduvos vandenys“ Vandens gavybos padalinio vadovas Edvardas Bučionis.

Valo įterpdami deguonį
Vasaros g. vandenvietėje vanduo valomas su deguonimi kontaktuodamas atviru būdu.Efektyviausias vandens filt-ravimo būdas – apdorojimas deguonimi. Pasirodo, vandeniui kontaktuojant su deguonimi, vandenyje esančios priemaišos oksiduojasi – tampa vandenyje netirpiomis medžiagomis, kurias specialiais filtrais iš vandens galima pašalinti.
– Kartais galite pastebėti, kaip iš čiaupo į stiklinę įpiltas skaidrus vanduo po kurio laiko paruduoja. Taip nutinka dėl vandens reakcijos su deguonimi – jis skatina geležies išsiskyrimą į nuosėdas, – reakciją paaiškina specialistas.
Vis dėlto vartoti tokį vandenį – neestetiška, o prietaisams – kenksminga. Todėl geležis ir kitos medžiagos iš vandens pašalinamos filtrais, kurie yra dviejų tipų: beslėgiai atviri ir slėginiai uždari. Atviruose filtruose vandens aeracija deguonimi vyksta vandeniui kontaktuojant su natūraliai ore esančiu deguonimi. Slėginiuose filtruose deguonis įpurškiamas kompresoriais arba orapūtėmis, priklausomai nuo filtro technologijos.
– Deguonis yra būtina sąlyga šalinti priemaišas iš vandens. Vienu atveju vandens sąlytis su deguonimi vyksta vandenį iš gręžinio pakėlus į atvirą baseiną, kitu – mechanizuotai įpurškus į specialias uždaras vandens talpas, – paaiškina E. Bučionis.

Veikia ir uždaro, ir atviro tipo sistema
 Jei prireiktų, vandens filtrai galėtų būti valomi ir mechaniniu būdu.Marijampolės vandenvietėse veikia ir atviro, ir uždaro tipo vandens filtravimo sistemos. Vasaros gatvės vandenvietėje vanduo filtruojamas atviru, V. Borisevičiaus gatvės vandenvietėje – uždaru būdu.
– Sistemos tipas parenkamas atsižvelgiant į vandens cheminę sudėtį, o ją nustatyti galima tik įrengus gręžinį. Vasaros gatvės vandenvietės gręžinių vandenyje randama daug ištirpusių dujų: sieros vandenilio ir anglies dvideginio – jos apsunkina priemaišų šalinimo iš vandens procesus. Į tai atsižvelgiant, čia įrengta atvira vandens filtravimo sistema. Sprendimas priimtas paisant chemiko, doc. dr. Juozo Jankausko mokslinės studijos. Atviroje vandens filtravimo sistemoje šalintinos medžiagos oksiduojasi greičiau, todėl ji agresyviam Vasaros gatvės vandenvietės vandeniui tinka geriausiai. Viskas būtų kur kas lengviau, jei čia būtų uždara vandens valymo sistema, kurioje plika akimi vandens nepamatysi. Deja, Vasaros gatvėje išgaunamo vandens uždara sistema tinkamai išvalyti nepajėgtų, – vandens filtravimo sistemos parinkimą Vasaros gatvės vandenvietei paaiškino E. Bučionis.
V. Borisevičiaus gatvėje, kur įrengta antroji Marijampolės vandenvietė, vandenį valo E. Bučionio jau apibūdinta uždara sistema. Čia įrengto gręžinio vandens sudėtis paprastesnė, todėl jam išvalyti visiškai pakanka uždaro būdo, kuomet deguonis į vandenį, kaupiamame specialiose cisternose, įpurškiamas mechaniniu būdu.

Filtrai jautrūs įtampos šuoliams
Jei viena vandenvietė staiga nustotų veikti, vandenį į centralizuotą sistemą patiektų kita. Įdomu tai, kad vandens sudėtis bėgant metams vandenvietėse keičiasi. Tai lemia ne žmogaus veikla, o gamtos sąlygos.– Būna, kad dingus elektrai arba trūkčiojant įtampai, filtrai išsijungia. Jei kartais pastebėsite, kad iš čiaupo bėga rudas vanduo – neišsigąskite. Vadinasi, vandenvietėje buvo dingusi elektra. Stengiamės, kad energijos tiekimas vyktų sklandžiai, bet kartais visko nutinka. Sužinoję apie gedimą, skubame atstatyti filtrų darbinį režimą. Todėl būna, kad filtrai išsijungia valandai, o gyventojai dėl spalvą pakeitusio vandens skundžiasi dar kelias. Todėl prašome supratimo: toks vanduo, nepaisant pakitusios spalvos, yra saugus vartoti. Dažniausiai spalvą jis pakeičia dėl nepašalintos geležies, kuri, kaip ne kartą minėjau, sveikatai nėra pavojinga, – atkreipė dėmesį UAB „Sūduvos vandenys“ Vandens gavybos padalinio vadovas.
Siekiant užtikrinti efektyvų vandens filtravimo įrenginių veikimą, filtrai periodiškai plaunami. Valymo proceso periodiškumą lemią vandens kokybė. Kuo ji sudėtingesnė, tuo dažniau įrenginiai valomi.
– Jei vandenyje daug geležies, filtrus praplauti reikia maždaug kas tris paras, jei mažiau – rečiau, – paaiškina E. Bučionis.

Centralizuotai tiekiamas vanduo – tinkamas vartoti
 J. Borisevičiaus gatvės vandenvietėje veikia uždara vandens filtravimo sistema, kurioje vanduo valomas deguonį į talpas įpurškiant specialiais aparatais.Nors skirtingose vandenvietėse išgaunamo vandens kokybė skiriasi, kol pasiekia gyventojus, ji tampa vienodai gera – tinkama ir saugi žmogaus sveikatai, atitinkanti higienos normą. Tai reiškia, kad įvairių medžiagų koncentracija vandenyje neviršija leistinų ribų.
– Taip paruoštame vandenyje yra įvairių žmogaus organizmui reikalingų medžiagų ir elementų.

Jei iš vandens išvalytumėme ir pašalintumėme visas medžiagas, jis taptų distiliuotu vandeniu, tai yra skysčiu, kuriame nėra nei kalkių, nei geležies – nieko. Jei gertume tokį vandenį, mums imtų trūkti reikalingų maisto medžiagų – tektų vartoti sintetines vaistų pavidalu. Vandenyje aptinkamos medžiagos yra natūralios kilmės, todėl vertingos organizmui, – perspėja specialistas ir atkreipia dėmesį, kad papildomai valyti maistui vartojamo centralizuotai tiekiamo vandens tikrai nėra būtina.

Ragina nepasiduoti spekuliacijoms
Vandens valymo filtrai išsivalo automatiškai.Po namus vaikštinėjantys spekuliantai bando pasakyti ką kitą. Ko gero, daug kam teko matyti, kaip iš čiaupo į stiklinę įpylę vandenį jie specialiais prietaisais akimirksniu jį paverčia gleivėtu, pažaliavusiu skysčiu ir sako, kad tokį vandenį geriame nuolat to nežinodami. Tai pamačius labai norisi įsigyti ir po kriaukle susimontuoti jų siūlomą prietaisą, kuris vandenį kruopščiai išvalo. Kaip jau minėta, centralizuotai tiekiamas vanduo yra turtingas natūralios kilmės medžiagų. Žinodami, kaip jas cheminiu būdu paversti šlykščiomis žaliaukėmis, spekuliantai tuo naudojasi ir žmonėms dumia akis.
– Būna, klientai kviečiasi mus, skųsdamiesi, kad pas juos iš čiaupo bėga smirdantis vanduo. Atvykę patikrinti pastebime, kad po kriaukle sumontuotas vandens valymo filtras. Iš karto tampa aišku, kad vanduo smirda ne dėl įmonės kaltės. Tokį savarankiškai sumontuotą filtrą, kaip ir bet kokį kitą filtrą, reikia valyti. Žmonės dažnai to nežino ir naudoja jį metų metus nejudindami. Tuomet filtre susikaupia įvairių medžiagų, kurios ir sukelia nemalonų kvapą. Nesu tų filtrų specialistas, bet gali būti, kad nevalomas jis į vandenį skleidžia ir kenksmingų medžiagų. Maistui naudojamą centralizuotai tiekiamą vandenį nėra reikalo papildomai valyti. Jis yra visiškai saugus vartoti – tokio vandens, kokį geriame Lietuvoje, mums daug kas gali pavydėti, – perspėja E. Bučionis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...