Ar kada susimąstėte, kiek daug žinome apie skanią kavą, aromatingą arbatą arba puikų vyną? Išmanome jų rūšis, gamybos, ruošimo būdus. O ką žinome apie vandenį, kurį kasdien geriame? Kokiomis savybėmis jis pasižymi ir kokį kelią nueina, kol atiteka į mūsų namus per čiaupus?
Lietuvoje geriamasis vanduo – vienas kokybiškiausių Europoje, nes yra išgaunamas iš požemio. Kitos šalys vandens tiekimui naudoja paviršinį – upių arba ežerų, prieš tai jį išvaliusios. Valomas vanduo ir Lietuvoje. Prieš patekdamas į centralizuotą vandentiekio sistemą jis iš artezinių gręžinių pakliūva į vandenruošos įrenginius, praeina specialius filtrus, kurie vandenį išvalo taip, kad jis būtų tinkamas gerti.

Apdoroti reikia visų vandenviečių vandenį
Klausimų, kodėl prieš geriant paviršinį vandenį jį reikia specialiai valyti ir ruošti, nekyla. Šį vandenį teršia iš aplinkos patenkantys teršalai: į atvirus telkinius suteka lietaus vanduo, įtaką paviršinio vandens kokybei turi žemės ūkio, pramonės veikla. Kodėl reikia valyti iš giluminių žemės sluoksnių išgautą vandenį, aišku ne visai. Juk teršalai nuo žemės paviršiaus, atrodytų, giliai glūdinčio vandens nepasiekia. Iš tiesų nepasiekia, tačiau požeminių vandens baseinų vandens kokybę veikia grunto savybės.
– Požeminis vanduo Lietuvoje – puikus, iš tiesų vienas geriausių Europoje, tačiau gręžinių, iš kurių išgautą vandenį galėtume tiesiai tiekti į vandentiekio sistemą, prieš tai jo specialiai neapdoroję, yra vienetai. „Sūduvos vandenų“ aptarnaujamoje teritorijoje turime tik vieną tokį Balsupių kaime. Visų kitų gręžinių vandenį vartojimui ruošiame. Dažniausiai šaliname geležį, sieros vandenilį, manganą bei amonį, – paaiškino geriamojo vandens tiekimu ir kokybe Marijampolės savivaldybėje besirūpinančios UAB „Sūduvos vandenys“ Vandens gavybos padalinio vadovas Edvardas Bučionis.

Valo įterpdami deguonį
Efektyviausias vandens filt-ravimo būdas – apdorojimas deguonimi. Pasirodo, vandeniui kontaktuojant su deguonimi, vandenyje esančios priemaišos oksiduojasi – tampa vandenyje netirpiomis medžiagomis, kurias specialiais filtrais iš vandens galima pašalinti.
– Kartais galite pastebėti, kaip iš čiaupo į stiklinę įpiltas skaidrus vanduo po kurio laiko paruduoja. Taip nutinka dėl vandens reakcijos su deguonimi – jis skatina geležies išsiskyrimą į nuosėdas, – reakciją paaiškina specialistas.
Vis dėlto vartoti tokį vandenį – neestetiška, o prietaisams – kenksminga. Todėl geležis ir kitos medžiagos iš vandens pašalinamos filtrais, kurie yra dviejų tipų: beslėgiai atviri ir slėginiai uždari. Atviruose filtruose vandens aeracija deguonimi vyksta vandeniui kontaktuojant su natūraliai ore esančiu deguonimi. Slėginiuose filtruose deguonis įpurškiamas kompresoriais arba orapūtėmis, priklausomai nuo filtro technologijos.
– Deguonis yra būtina sąlyga šalinti priemaišas iš vandens. Vienu atveju vandens sąlytis su deguonimi vyksta vandenį iš gręžinio pakėlus į atvirą baseiną, kitu – mechanizuotai įpurškus į specialias uždaras vandens talpas, – paaiškina E. Bučionis.

Veikia ir uždaro, ir atviro tipo sistema
Marijampolės vandenvietėse veikia ir atviro, ir uždaro tipo vandens filtravimo sistemos. Vasaros gatvės vandenvietėje vanduo filtruojamas atviru, V. Borisevičiaus gatvės vandenvietėje – uždaru būdu.
– Sistemos tipas parenkamas atsižvelgiant į vandens cheminę sudėtį, o ją nustatyti galima tik įrengus gręžinį. Vasaros gatvės vandenvietės gręžinių vandenyje randama daug ištirpusių dujų: sieros vandenilio ir anglies dvideginio – jos apsunkina priemaišų šalinimo iš vandens procesus. Į tai atsižvelgiant, čia įrengta atvira vandens filtravimo sistema. Sprendimas priimtas paisant chemiko, doc. dr. Juozo Jankausko mokslinės studijos. Atviroje vandens filtravimo sistemoje šalintinos medžiagos oksiduojasi greičiau, todėl ji agresyviam Vasaros gatvės vandenvietės vandeniui tinka geriausiai. Viskas būtų kur kas lengviau, jei čia būtų uždara vandens valymo sistema, kurioje plika akimi vandens nepamatysi. Deja, Vasaros gatvėje išgaunamo vandens uždara sistema tinkamai išvalyti nepajėgtų, – vandens filtravimo sistemos parinkimą Vasaros gatvės vandenvietei paaiškino E. Bučionis.
V. Borisevičiaus gatvėje, kur įrengta antroji Marijampolės vandenvietė, vandenį valo E. Bučionio jau apibūdinta uždara sistema. Čia įrengto gręžinio vandens sudėtis paprastesnė, todėl jam išvalyti visiškai pakanka uždaro būdo, kuomet deguonis į vandenį, kaupiamame specialiose cisternose, įpurškiamas mechaniniu būdu.

Filtrai jautrūs įtampos šuoliams
– Būna, kad dingus elektrai arba trūkčiojant įtampai, filtrai išsijungia. Jei kartais pastebėsite, kad iš čiaupo bėga rudas vanduo – neišsigąskite. Vadinasi, vandenvietėje buvo dingusi elektra. Stengiamės, kad energijos tiekimas vyktų sklandžiai, bet kartais visko nutinka. Sužinoję apie gedimą, skubame atstatyti filtrų darbinį režimą. Todėl būna, kad filtrai išsijungia valandai, o gyventojai dėl spalvą pakeitusio vandens skundžiasi dar kelias. Todėl prašome supratimo: toks vanduo, nepaisant pakitusios spalvos, yra saugus vartoti. Dažniausiai spalvą jis pakeičia dėl nepašalintos geležies, kuri, kaip ne kartą minėjau, sveikatai nėra pavojinga, – atkreipė dėmesį UAB „Sūduvos vandenys“ Vandens gavybos padalinio vadovas.
Siekiant užtikrinti efektyvų vandens filtravimo įrenginių veikimą, filtrai periodiškai plaunami. Valymo proceso periodiškumą lemią vandens kokybė. Kuo ji sudėtingesnė, tuo dažniau įrenginiai valomi.
– Jei vandenyje daug geležies, filtrus praplauti reikia maždaug kas tris paras, jei mažiau – rečiau, – paaiškina E. Bučionis.

Centralizuotai tiekiamas vanduo – tinkamas vartoti
Nors skirtingose vandenvietėse išgaunamo vandens kokybė skiriasi, kol pasiekia gyventojus, ji tampa vienodai gera – tinkama ir saugi žmogaus sveikatai, atitinkanti higienos normą. Tai reiškia, kad įvairių medžiagų koncentracija vandenyje neviršija leistinų ribų.
– Taip paruoštame vandenyje yra įvairių žmogaus organizmui reikalingų medžiagų ir elementų.

Jei iš vandens išvalytumėme ir pašalintumėme visas medžiagas, jis taptų distiliuotu vandeniu, tai yra skysčiu, kuriame nėra nei kalkių, nei geležies – nieko. Jei gertume tokį vandenį, mums imtų trūkti reikalingų maisto medžiagų – tektų vartoti sintetines vaistų pavidalu. Vandenyje aptinkamos medžiagos yra natūralios kilmės, todėl vertingos organizmui, – perspėja specialistas ir atkreipia dėmesį, kad papildomai valyti maistui vartojamo centralizuotai tiekiamo vandens tikrai nėra būtina.

Ragina nepasiduoti spekuliacijoms
Po namus vaikštinėjantys spekuliantai bando pasakyti ką kitą. Ko gero, daug kam teko matyti, kaip iš čiaupo į stiklinę įpylę vandenį jie specialiais prietaisais akimirksniu jį paverčia gleivėtu, pažaliavusiu skysčiu ir sako, kad tokį vandenį geriame nuolat to nežinodami. Tai pamačius labai norisi įsigyti ir po kriaukle susimontuoti jų siūlomą prietaisą, kuris vandenį kruopščiai išvalo. Kaip jau minėta, centralizuotai tiekiamas vanduo yra turtingas natūralios kilmės medžiagų. Žinodami, kaip jas cheminiu būdu paversti šlykščiomis žaliaukėmis, spekuliantai tuo naudojasi ir žmonėms dumia akis.
– Būna, klientai kviečiasi mus, skųsdamiesi, kad pas juos iš čiaupo bėga smirdantis vanduo. Atvykę patikrinti pastebime, kad po kriaukle sumontuotas vandens valymo filtras. Iš karto tampa aišku, kad vanduo smirda ne dėl įmonės kaltės. Tokį savarankiškai sumontuotą filtrą, kaip ir bet kokį kitą filtrą, reikia valyti. Žmonės dažnai to nežino ir naudoja jį metų metus nejudindami. Tuomet filtre susikaupia įvairių medžiagų, kurios ir sukelia nemalonų kvapą. Nesu tų filtrų specialistas, bet gali būti, kad nevalomas jis į vandenį skleidžia ir kenksmingų medžiagų. Maistui naudojamą centralizuotai tiekiamą vandenį nėra reikalo papildomai valyti. Jis yra visiškai saugus vartoti – tokio vandens, kokį geriame Lietuvoje, mums daug kas gali pavydėti, – perspėja E. Bučionis.