Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Vandens kelias per filtrus, vamzdynus ir čiaupus

Ar kada susimąstėte, kiek daug žinome apie skanią kavą, aromatingą arbatą arba puikų vyną? Išmanome jų rūšis, gamybos, ruošimo būdus. O ką žinome apie vandenį, kurį kasdien geriame? Kokiomis savybėmis jis pasižymi ir kokį kelią nueina, kol atiteka į mūsų namus per čiaupus?
Lietuvoje geriamasis vanduo – vienas kokybiškiausių Europoje, nes yra išgaunamas iš požemio. Kitos šalys vandens tiekimui naudoja paviršinį – upių arba ežerų, prieš tai jį išvaliusios. Valomas vanduo ir Lietuvoje. Prieš patekdamas į centralizuotą vandentiekio sistemą jis iš artezinių gręžinių pakliūva į vandenruošos įrenginius, praeina specialius filtrus, kurie vandenį išvalo taip, kad jis būtų tinkamas gerti.

Apdoroti reikia visų vandenviečių vandenį
UAB „Sūduvos vandenys“ Vandens gavybos padalinio vadovas Edvardas Bučionis sako, kad retai kada požeminio vandens prieš patiekiant jį į centralizuotą sistemą nereikia specialiai paruošti.Klausimų, kodėl prieš geriant paviršinį vandenį jį reikia specialiai valyti ir ruošti, nekyla. Šį vandenį teršia iš aplinkos patenkantys teršalai: į atvirus telkinius suteka lietaus vanduo, įtaką paviršinio vandens kokybei turi žemės ūkio, pramonės veikla. Kodėl reikia valyti iš giluminių žemės sluoksnių išgautą vandenį, aišku ne visai. Juk teršalai nuo žemės paviršiaus, atrodytų, giliai glūdinčio vandens nepasiekia. Iš tiesų nepasiekia, tačiau požeminių vandens baseinų vandens kokybę veikia grunto savybės.
– Požeminis vanduo Lietuvoje – puikus, iš tiesų vienas geriausių Europoje, tačiau gręžinių, iš kurių išgautą vandenį galėtume tiesiai tiekti į vandentiekio sistemą, prieš tai jo specialiai neapdoroję, yra vienetai. „Sūduvos vandenų“ aptarnaujamoje teritorijoje turime tik vieną tokį Balsupių kaime. Visų kitų gręžinių vandenį vartojimui ruošiame. Dažniausiai šaliname geležį, sieros vandenilį, manganą bei amonį, – paaiškino geriamojo vandens tiekimu ir kokybe Marijampolės savivaldybėje besirūpinančios UAB „Sūduvos vandenys“ Vandens gavybos padalinio vadovas Edvardas Bučionis.

Valo įterpdami deguonį
Vasaros g. vandenvietėje vanduo valomas su deguonimi kontaktuodamas atviru būdu.Efektyviausias vandens filt-ravimo būdas – apdorojimas deguonimi. Pasirodo, vandeniui kontaktuojant su deguonimi, vandenyje esančios priemaišos oksiduojasi – tampa vandenyje netirpiomis medžiagomis, kurias specialiais filtrais iš vandens galima pašalinti.
– Kartais galite pastebėti, kaip iš čiaupo į stiklinę įpiltas skaidrus vanduo po kurio laiko paruduoja. Taip nutinka dėl vandens reakcijos su deguonimi – jis skatina geležies išsiskyrimą į nuosėdas, – reakciją paaiškina specialistas.
Vis dėlto vartoti tokį vandenį – neestetiška, o prietaisams – kenksminga. Todėl geležis ir kitos medžiagos iš vandens pašalinamos filtrais, kurie yra dviejų tipų: beslėgiai atviri ir slėginiai uždari. Atviruose filtruose vandens aeracija deguonimi vyksta vandeniui kontaktuojant su natūraliai ore esančiu deguonimi. Slėginiuose filtruose deguonis įpurškiamas kompresoriais arba orapūtėmis, priklausomai nuo filtro technologijos.
– Deguonis yra būtina sąlyga šalinti priemaišas iš vandens. Vienu atveju vandens sąlytis su deguonimi vyksta vandenį iš gręžinio pakėlus į atvirą baseiną, kitu – mechanizuotai įpurškus į specialias uždaras vandens talpas, – paaiškina E. Bučionis.

Veikia ir uždaro, ir atviro tipo sistema
 Jei prireiktų, vandens filtrai galėtų būti valomi ir mechaniniu būdu.Marijampolės vandenvietėse veikia ir atviro, ir uždaro tipo vandens filtravimo sistemos. Vasaros gatvės vandenvietėje vanduo filtruojamas atviru, V. Borisevičiaus gatvės vandenvietėje – uždaru būdu.
– Sistemos tipas parenkamas atsižvelgiant į vandens cheminę sudėtį, o ją nustatyti galima tik įrengus gręžinį. Vasaros gatvės vandenvietės gręžinių vandenyje randama daug ištirpusių dujų: sieros vandenilio ir anglies dvideginio – jos apsunkina priemaišų šalinimo iš vandens procesus. Į tai atsižvelgiant, čia įrengta atvira vandens filtravimo sistema. Sprendimas priimtas paisant chemiko, doc. dr. Juozo Jankausko mokslinės studijos. Atviroje vandens filtravimo sistemoje šalintinos medžiagos oksiduojasi greičiau, todėl ji agresyviam Vasaros gatvės vandenvietės vandeniui tinka geriausiai. Viskas būtų kur kas lengviau, jei čia būtų uždara vandens valymo sistema, kurioje plika akimi vandens nepamatysi. Deja, Vasaros gatvėje išgaunamo vandens uždara sistema tinkamai išvalyti nepajėgtų, – vandens filtravimo sistemos parinkimą Vasaros gatvės vandenvietei paaiškino E. Bučionis.
V. Borisevičiaus gatvėje, kur įrengta antroji Marijampolės vandenvietė, vandenį valo E. Bučionio jau apibūdinta uždara sistema. Čia įrengto gręžinio vandens sudėtis paprastesnė, todėl jam išvalyti visiškai pakanka uždaro būdo, kuomet deguonis į vandenį, kaupiamame specialiose cisternose, įpurškiamas mechaniniu būdu.

Filtrai jautrūs įtampos šuoliams
Jei viena vandenvietė staiga nustotų veikti, vandenį į centralizuotą sistemą patiektų kita. Įdomu tai, kad vandens sudėtis bėgant metams vandenvietėse keičiasi. Tai lemia ne žmogaus veikla, o gamtos sąlygos.– Būna, kad dingus elektrai arba trūkčiojant įtampai, filtrai išsijungia. Jei kartais pastebėsite, kad iš čiaupo bėga rudas vanduo – neišsigąskite. Vadinasi, vandenvietėje buvo dingusi elektra. Stengiamės, kad energijos tiekimas vyktų sklandžiai, bet kartais visko nutinka. Sužinoję apie gedimą, skubame atstatyti filtrų darbinį režimą. Todėl būna, kad filtrai išsijungia valandai, o gyventojai dėl spalvą pakeitusio vandens skundžiasi dar kelias. Todėl prašome supratimo: toks vanduo, nepaisant pakitusios spalvos, yra saugus vartoti. Dažniausiai spalvą jis pakeičia dėl nepašalintos geležies, kuri, kaip ne kartą minėjau, sveikatai nėra pavojinga, – atkreipė dėmesį UAB „Sūduvos vandenys“ Vandens gavybos padalinio vadovas.
Siekiant užtikrinti efektyvų vandens filtravimo įrenginių veikimą, filtrai periodiškai plaunami. Valymo proceso periodiškumą lemią vandens kokybė. Kuo ji sudėtingesnė, tuo dažniau įrenginiai valomi.
– Jei vandenyje daug geležies, filtrus praplauti reikia maždaug kas tris paras, jei mažiau – rečiau, – paaiškina E. Bučionis.

Centralizuotai tiekiamas vanduo – tinkamas vartoti
 J. Borisevičiaus gatvės vandenvietėje veikia uždara vandens filtravimo sistema, kurioje vanduo valomas deguonį į talpas įpurškiant specialiais aparatais.Nors skirtingose vandenvietėse išgaunamo vandens kokybė skiriasi, kol pasiekia gyventojus, ji tampa vienodai gera – tinkama ir saugi žmogaus sveikatai, atitinkanti higienos normą. Tai reiškia, kad įvairių medžiagų koncentracija vandenyje neviršija leistinų ribų.
– Taip paruoštame vandenyje yra įvairių žmogaus organizmui reikalingų medžiagų ir elementų.

Jei iš vandens išvalytumėme ir pašalintumėme visas medžiagas, jis taptų distiliuotu vandeniu, tai yra skysčiu, kuriame nėra nei kalkių, nei geležies – nieko. Jei gertume tokį vandenį, mums imtų trūkti reikalingų maisto medžiagų – tektų vartoti sintetines vaistų pavidalu. Vandenyje aptinkamos medžiagos yra natūralios kilmės, todėl vertingos organizmui, – perspėja specialistas ir atkreipia dėmesį, kad papildomai valyti maistui vartojamo centralizuotai tiekiamo vandens tikrai nėra būtina.

Ragina nepasiduoti spekuliacijoms
Vandens valymo filtrai išsivalo automatiškai.Po namus vaikštinėjantys spekuliantai bando pasakyti ką kitą. Ko gero, daug kam teko matyti, kaip iš čiaupo į stiklinę įpylę vandenį jie specialiais prietaisais akimirksniu jį paverčia gleivėtu, pažaliavusiu skysčiu ir sako, kad tokį vandenį geriame nuolat to nežinodami. Tai pamačius labai norisi įsigyti ir po kriaukle susimontuoti jų siūlomą prietaisą, kuris vandenį kruopščiai išvalo. Kaip jau minėta, centralizuotai tiekiamas vanduo yra turtingas natūralios kilmės medžiagų. Žinodami, kaip jas cheminiu būdu paversti šlykščiomis žaliaukėmis, spekuliantai tuo naudojasi ir žmonėms dumia akis.
– Būna, klientai kviečiasi mus, skųsdamiesi, kad pas juos iš čiaupo bėga smirdantis vanduo. Atvykę patikrinti pastebime, kad po kriaukle sumontuotas vandens valymo filtras. Iš karto tampa aišku, kad vanduo smirda ne dėl įmonės kaltės. Tokį savarankiškai sumontuotą filtrą, kaip ir bet kokį kitą filtrą, reikia valyti. Žmonės dažnai to nežino ir naudoja jį metų metus nejudindami. Tuomet filtre susikaupia įvairių medžiagų, kurios ir sukelia nemalonų kvapą. Nesu tų filtrų specialistas, bet gali būti, kad nevalomas jis į vandenį skleidžia ir kenksmingų medžiagų. Maistui naudojamą centralizuotai tiekiamą vandenį nėra reikalo papildomai valyti. Jis yra visiškai saugus vartoti – tokio vandens, kokį geriame Lietuvoje, mums daug kas gali pavydėti, – perspėja E. Bučionis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.