Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Vaidas Šalaševičius: „Žiūrėkite į žmogų, ką jis nuveikė anksčiau“

Sūduvos pietinėje apygardoje kandidatuojantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Vaidas Šalaševičius sako, kad didžiausiu valdžios klausimu turėtų tapti, kaip būti arčiau žmogaus. Į LR Seimo rinkimus jis taip pat eina su šūkiu „Už dialogą ir pagarbą žmogui!“, į kurį telpa daugybė esminių problemų sprendimų, kurie yra ranka pasiekiami, tereikia konstruktyvaus bendravimo visose valstybės srityse.

Būtent apie tai, kokias esmines problemas jis mato regionuose ir kokių sprendimų čia reikėtų, kalbėjomės su kandidatu Vaidu ŠALAŠEVIČIUMI.

Matome Jus tarp kandidatų į LR Seimą artėjančiuose rinkimuose. Kas paskatino siekti Seimo nario mandato?

Ne paslaptis, kad aš politika domiuosi ir politikoje dalyvauju jau ilgą laiką, jeigu reikėtų pasakyti tiksliau – turbūt jau daugiau kaip 15 metų.

Neslėpsiu, abejonių buvo ar aš tikrai suspėsiu su savo kitomis veiklomis – tiek asociacijomis, tiek verslu, na, bet pasitaręs su kolegomis ir šeima, sutikau išmėginti jėgas savo tėviškėje, o po apygardų reformos išėjo taip, kad ir gimtinėje – Dzūkijoje.

Esate kandidatas regione, taip pat čia vykdote ir verslą, visuomenines veiklas. Kokias didžiausias problemas galėtumėte išskirti, kurias valdžia turėtų spręsti?

Na, kadangi, pastaruosius keletą metų esu Marijampolės regiono plėtros tarybos narys, taip pat vadovauju Regionų verslo plėtros asociacijai, atstovaujančiai smulkų ir vidutinį verslą regione, Sūduvoje ir Dzūkijoje konsultuoju verslininkus ir darbuotojus, todėl man svarbiausios šių regionų problemos.

Pastebiu, kad neatsigręžiama į paprastą žmogų regione, paslaugos čia traukiasi, aptarnavimo mažėja, viskas keliama į elektroninę erdvę, santykio su žmogumi beveik nelieka. Viskas nueina į elektroninį susirašinėjimą biurokratine kalba ir tolstama nuo žmogaus. Tai matoma ir institucijose, ir mokslo įstaigose.

Kalbant apie mokslą, buvo planų jungti kolegijas, profesinio rengimo centrus. Aš esu labai kategoriškas šiais klausimais – regionuose reikia bandyti išlaikyti mokslo institucijas, kurios skatina žmogų likti regione, kurios yra kuriančios, telkiančios darbo vietas, ir išvis ugdančios intelektą. Regionams tokių įstaigų labai reikia, tad jeigu jų mažėtų, regionai dar labiau trauktųsi.

Visai neseniai dalyvavote TS-LKD organizuojamoje Nacionalinėje apklausoje. Kokias esmines problemas išsakė žmonės Sūduvoje ir Dzūkijoje?

Taip, Nacionalinėje apklausoje su kolegomis dalyvavome ir labai daug žmonių apklausėme. Sakyčiau, problemos tiek Dzūkijoje, tiek Sūduvoje iš esmės yra panašios.

Klausėme, kas labiausiai erzina žmones, ir visur atsakymą vieną išgirdome – tai chaotiškas Seimo darbas. Tas chaosas, mano nuomone, labiausiai išeina iš nemokėjimo palaikyti dialogo valdžioje, nesusikalbėjimo, pykčio vienas kito atžvilgiu, pagiežos, ko neturėtų būti. Aišku, diskusija gali būti, ji gali būti aštri, bet ji turi likti diskusija, o ne pyktis ar purvo pylimas vienam ant kito.

Antra problema, kuri taip pat išsiskyrė visuose regionuose, tai yra neprieinamumas prie gydymo įstaigų, kuris itin išryškėjo šiuo COVID-19 periodu, kad žmonėms yra problema iš viso prieiti prie gydytojo rūpintis savo sveikata, apie profilaktiką jau net nekalbu. Žmogui sunku patekti pas gydytoją, kuris padėtų jam spręsti problemas, susijusias ne su koronavirusu, o su kitomis ligomis, kas jam yra gyvybiškai svarbu.

Dar žmonėms rūpi švietimo kokybė. Aš jau prieš tai kalbėjau, kad reikia ieškoti išeičių ir būdų, kad švietimo kokybė aukštosiose mokyklose, profesinio rengimo centruose nesiskirtų taip ryškiai, kaip dabar nuo didelių miestų švietimo kokybės. Šiam klausimui reikia daug diskusijų.

Per rinkimus „keliaujate“ su šūkiu „Už dialogą ir pagarbą žmogui!“. Kas slypi po juo?

Kaip ekspertui ir kaip paprastam žmogui, man labai trūksta to pozityvaus dialogo visose srityse – tiek socialinio dialogo tarp darbuotojų ir darbdavių, tiek vyriausybės institucijų su įvairiomis interesų grupėmis.

Tikriausiai visi pamename akciją, kai ūkininkai statė Žaliuosius kryžius. Tai – dialogo tarp ūkininkų ir valdžios institucijų nebuvimo rezultatas. Apie šią didžiausią problemą tada girdėdavau tiesiog iš pačių ūkininkų, nes tuo pačiu metu vedžiau keletą seminarų, organizuojamų Žemės ūkio rūmų.

Todėl mano šūkio pagrindinis aspektas yra „už dialogą“.

Na, o antroji dalis – „pagarba žmogui“. Manau, kad mes kiekvienas turime gerbti kiekvieną žmogų, ne tik tą, kuris gyvena didmiestyje, bet ir tą paprastą žmogų, gyvenantį regione – ir tą ūkininką, ir vienišą mamą, verslininką ar socialiai remtiną žmogų. Visos priemonės turi būti nukreiptos į žmogų.

Kaip Jūsų šeima priėmė apsisprendimą dalyvauti rinkimuose į LR Seimą?

Mano šeima jau įpratusi prie mano politinės ir visuomeninės veiklos, todėl net nenustebo dėl mano sprendimo. Tiesa, kai šeimoje trys vaikai, yra pakankamai daug rūpesčių, tad mano ramstis yra žmona Jūratė. Ji rūpinasi ne tik šeima, bet ir didelės jos pagalbos sulaukiu versle, kuomet aš atsitraukiu dėl politinių ir visuomeninių veiklų. Kadangi Jūratė daugiausiai dėmesio skiria šeimai, todėl jos politikoje šalia manęs nesimato.

Turime tris vaikus – Deimeną, Austėją ir jaunėlį Karolį. Vyriausioji dukra, kuriai jau dvidešimt metų, įstojusi į Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą. Vidurinioji – gimnazistė, na, o mažasis sūnus Karolis net ir dabar važiuoja su manim į renginius, palaiko man draugiją, dažnai juose netgi pabūna fotografu, nors jam dar tik 11 metų.

Kandidatuojate Sūduvos pietinėje apygardoje. Ką Jums tai reiškia?

Šita apygarda natūraliai tapo ypač artima mano veiklai, mano kraštams. Sūduvoje – aš užaugau. Dabar apygarda jau artima ir mano gimtinei – Dzūkijai, kai prie Sūduvos pietinės apygardos prijungė ir Dzūkijos dalį.

Ar neužmiršite pažadų ir kelio pas žmones, tapęs Seimo nariu?

Aš visada sakau – žiūrėkite į žmogų, ką jis nuveikė anksčiau. Jeigu žmogus nebuvo aktyvus ir veiklus, tikėtina, kad ir būdamas Seime ne ką daugiau nuveiks. Aš duodu pavyzdžius, kad per tam tikras veiklas aš, kaip teisininkas, argumentuodamas, veikdamas, jau dariau konkrečius darbus. Duokite man įrankius, aš duosiu rezultatą.

Kalbino Ugnė STANAITĖ

Politinė reklama užsakyta ir bus apmokėta iš politinės kampanijos dalyvio Vaido Šalaševičiaus PK sąskaitos. Užs. PR-20-17.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Laisvės žvalgas“ – Juozui Lukšai-Daumantui skirta paroda

    2022-08-12„Laisvės žvalgas“ – Juozui Lukšai-Daumantui skirta paroda
    J.Lukšos artimieji -K.Lukša ir D.Lukšaitė- Maciukevičienė. Rugpjūčio 11 d., ketvirtadienį, Vilniuje, šalies Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje visuomenei buvo pristatyta paroda „Laisvės žvalgas“ apie legendinį Lietuvos partizaną Juozą Lukšą-Daumantą, kurio gimimo 101-ąsias metines paminėjome rugpjūčio 4 d. ,,Laisvės žvalgas“ parodos atidarymo akimirka. Parodos pristatyme dalyvavo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Juozo Lukšos artimieji – brolio Antano, taip pat buvusio partizano, dukra Dalia Lukšaitė – Maciukevičienė ir sūnus Kęstutis Lukša, Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė. ,,Šiandienos pasaulyje, kuomet vyksta karas Ukrainoje, Juozas Lukša buvo ir yra svarbus pavyzdys žmogaus, atsisakiusio asmeninės naudos ir patogumo, ryžtingai paaukojusio visą savo gyvenimą, meilę, šeimą ir ...
  • Ukrainos pergalės kaina

    2022-08-12Ukrainos pergalės kaina
    Pastarasis pusmetis praėjo kaip pusdienis. Nuo vasario 24-osios paryčių, kai kremlius įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo vykdyti savo ilgai planuotą ukrainiečių tautos genocidą, mėnesiai, dienos ir valandos tiesiog ištirpo. Ukrainos pergalės, kuri neišvengiamai artėja, kaina bus milžiniška, bet savo kaimynų kraują liejančios rusijos, tokios, kokia ji yra dabar, neišvengiamai laukia totalus kolapsas: putino režimas neturi šansų išgyventi, tuo esu daugiau nei tikras. Žinoma, lengva pamesti esmę, kai tiek daug įvykių, kurie žaibiškai keičia vienas kitą. Kai kas klausia: o ką aš asmeniškai padariau vardan laisvos Ukrainos, ir ne tik jos? Su kuo atsiranda džiugi proga pasikalbėti – būtinai supažindinu su jau ...
  • „Malonny“ kviečia pasinerti į muzikinę kelionę netikėčiausioje Marijampolės vietoje

    2022-08-12„Malonny“ kviečia pasinerti į muzikinę kelionę netikėčiausioje Marijampolės vietoje
    Dainius Čėplos nuotraukos Devintąjį kartą vykstantis meno ir architektūros simpoziumas „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas: minčių migracija“ sugrįžta su išskirtinėmis idėjomis ir nestandartiniais sprendimais. Tuo įsitikinti marijampoliečiai ir miesto svečiai galės jau pirmadienį, rugpjūčio 15 d., iškilmingame „Malonny‘9“ atidarymo vakare. Netradiciniais sprendimais žadantis nustebinti atidarymo vakaras vyks netikėtoje ir unikalioje miesto vietoje – vienintelėje Lietuvoje esančioje dviejų lygių sankryžoje su geležinkeliu, Gedimino, Geležinkelio ir Stoties gatvių sankirtoje. Architektūriniu požiūriu unikalioje vietoje pasirodymą atliks du ilgamečiai draugai, gerai žinomi Niujorko ir Lietuvos muzikos pasaulyje – Dalius Naujokaitis bei saksofonistas Džonatonas Hafneris (Jonathon Haffner). Kartu su muzikos virtuozais scenoje parodys specialiai „Vilnius Jazz 2022“ ...
  • Kalvystės amatas dar neišnyks…

    2022-08-10Kalvystės amatas  dar neišnyks...
    Graži Jurgitos ir Tado šeima. Nuotraukos iš asmeninio J. ir T. Staškevičių albumo …Ir tikrai neišnyks, jei šio nelengvo amato imsis tokie nagingi ir kūrybingi žmonės, kaip Tadas Staškevičius. Anais laikais vieno darbštaus kalvio keliems dideliems kaimams užtekdavo. Pakaks ir dabar vieno jauno kūrybingo amatininko visam Kazlų Rūdos, o gal net Sūduvos kraštui. Juk dabar kalviai ne vien arklius kausto (nes jų beveik neliko Lietuvoje), o dažniau užsiima menine kūryba. Kalvystė dabar daugiausia sutinkama interjere bei eksterjere. Meninė kalvystė plačiai pritaikoma transporto priemonių, buities, mažosios architektūros puošyboje, ji turi gilias etnines tradicijas. Kaip anksčiau, ji svarbią vietą užima kryždirbystėje. Metalo viršūnėmis ...
  • Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje

    2022-08-10Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje
    „Lidl Lietuva“ antrojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis prieš mokesčius siekė 1877,98 eurus – tai didžiausias vidutinis atlyginimas tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. Įmonės mokamų atlyginimų vidurkis didžiausias buvo ir pirmąjį metų ketvirtį. Taip pat „Lidl Lietuva“ šiais finansiniais metais (iki 2023 m. kovo mėn.) padidino darbuotojams skiriamų papildomų naudų ir premijų krepšelį – jis sieks beveik 4 mln. eurų. „Visiems „Lidl Lietuva“ komandos nariams siūlome konkurencingiausią atlyginimą mažmeninės prekybos rinkoje, suprantame, kad tai leidžia jiems jaustis saugiai dėl savo finansinės padėties ir skatina siekti profesinių rezultatų. Visapusiškai rūpinamės darbuotojais – skiriame jiems papildomą naudų ...
  • Laiko rate sukamės visi…

    2022-08-10Laiko rate sukamės visi...
    … iš mamos glėbio besiveržiantys eiti ir savąjį kelią ne kilometrais – dešimtmečiais – skaičiuojantys, gyvenimo dovanas glėbiais semiantys ir kukliau savo dienas leidžiantys… Taip buvo ir tebėra, nes tas laiko ratas ne tik nesustabdomas, bet ir neišpasakytai margas. Iš jo nepaspruksi, ir tik du dalykai yra garantuoti: atėjome ir išeisime. O kol esame čia, galime daug nuveikti: vienas kitam šilumos bei gėrio suteikti, pasodinti sodus, kurie ves vaisius šimtą metų… Bet – galime palikti po savęs ir dykynę: be medžių, be prisiminimų ir bedvasę. Kol esame čia, turime galią ir teisę rinktis. Parką simboliškai atidarė jauniausi kaimo gyventojai… Redos BRAZYTĖS ...
  • „Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia…“

    2022-08-10„Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia...“
    Recenzija Janinos Dovidaitytės-Lebskienės pirmajai knygai „Širdies šuliniai“„Tegul išauga tai, kas bręsta slaptame širdies šulinyje ir išsiskleidžia gerumo žiedais.“ (Iš rinkinio pratarmės) „Širdies šuliniai“ – sakralinės poezijos knyga. Visada jaudinančiai džiugu paimti į rankas naują, neseniai dienos šviesą išvydusią knygą – ypač, kai jos rankraštį jau anksčiau skaitei ir žinai, jog tai, kas yra rinkinyje, verta dėmesio ir pagarbos. Janiną Dovidaitytę-Lebskienę pažįstu gana seniai. Kadaise literatūriniuose sambūriuose teko girdėti ir vieną kitą jos eilėraštį: matėsi, jog žmogus dar ne itin drąsus, ieškantis savo kūrybos kelio. Ir kai Janina, galvodama apie būsimą knygą, su dideliu sakralinės poezijos pluoštu atėjo pas mane pasitarti, sužinoti nuomonę, ...
  • Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų

    2022-08-10Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų
    Ričardo Pasiliausko nuotraukos Šios savaitės pradžioje marijampoliečiai pastebėjo šalia Kultūros centro pastato statomus konteinerius ir susidomėję klausė, kas čia bus. Antradienį paaiškėjo, kad su bendrovės „Telia“ pagalba į Sūduvos sostinę atkeliavo laikinas mobilus Klimato muziejus. Keturiuose spalvinguose jūriniuose konteineriuose įrengtas Klimato muziejus keliauja po Lietuvą ir į Marijampolę atvyko iš Šakių, o iš viso bus aplankyta 16 šalies miestų, vėliau jis persikels į Latviją. „Koks jausmas būti 50 °C karštyje?“, „Ar ūkininkystė persikels į kosmosą?“, „Kiek miškų per sekundę iškertame pasaulyje?“, – į šiuos ir daugybę kitų įdomių klausimų ir atsako toks vienintelis Baltijos šalyse Klimato muziejus. Muziejus pristato keturias ...
  • ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu

    2022-08-10ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu
    Pastaruosius kelerius metus pasaulį krečia virusinės infekcijos. Atsirado ligų, kurių plitimą sustabdyti labai sudėtinga, nes pasaulis atviras, virusams plisti nėra jokių sienų, o ligų padariniai sunkūs: sutrikdyta žmonių sveikata, mirtys, paralyžiuota sveikatos apsaugos sistema. Siekdamos sustiprinti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir suvaldyti viruso plitimą ES ir jos valstybės narės dirba išvien. Kartu jos imasi veiksmų, kad būtų sušvelnintas COVID-19 socialinis ir ekonominis poveikis ir remiamas ekonomikos gaivinimas. ES atsakas į COVID-19 pandemiją ES siekia padėti Europai atremti grėsmes visuomenės sveikatai. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka COVID-19 pandemijos metu ES užtikrino krizės valdymą ir veiksmų koordinavimą nuolat palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis ir ES institucijomis. ES ...
  • Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija

    2022-08-10Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija
    Tik nuslūgus COVID-19 pandemijai žmones pasiekė dar vienas nerimą keliantis signalas dėl naujo viruso plitimo pasaulyje. Gegužę pranešta apie sparčiai plintantį beždžionių raupų virusą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius paskelbė, kad beždžionių raupų protrūkis yra tarptautinio masto ekstremalioji situacija. PSO vertinimu, beždžionių raupų rizika yra vidutinė visame pasaulyje ir visuose regionuose, išskyrus Europos regioną, kur rizika vertinama kaip didelė. Šiuo metu užregistruota daugiau kaip 16 tūkst. atvejų 75 šalyse ir teritorijose bei penkios mirtys. Viena iš priemonių virusui neleisti plisti yra vakcinos. Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad perka daugiau vakcinos kovai su beždžionių raupais. Įprasti skiepai nuo raupų veiksmingi ...
  • Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai

    2022-08-10Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai
    Šiais metais Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemoje startavo nauji specialistai – gerovės konsultantai. Kaip skelbia Žmogaus psichologijos institutas, gerovės konsultantai dirba 14-oje miesto ar rajono savivaldybių. Šie specialistai yra ir Kalvarijos bei Kazlų Rūdos savivaldybėse. Šiais laikais žmones kaip niekad kamuoja nerimas, vienišumas. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Padeda žmonėms su emociniais sunkumais Gerovės konsultantas – specialistas, padedantis asmenims su emociniais sunkumais, besiskundžiantiems lengvais nerimo ir depresijos sutrikimų simptomais. Gerovės konsultanto teikiamos paslaugos – nemokamos, lengvai prieinamos, moksliniais tyrimais pagrįstos psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos paslaugos. Šių specialistų mokymus ir ruošimą vykdė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Apmokymai ir paslaugos finansuojamos 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio ...
  • Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?

    2022-08-10Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?
    Norėdamas gyventi visavertį gyvenimą, kiekvienas asmuo turėtų tinkamai puoselėti savo lytinę sveikatą, aiškiai suprasti galimus rizikingo lytinio elgesio padarinius ir žinoti, kaip to išvengti. Didžiulę grėsmę reprodukcinei sveikatai kelia lytiškai plintančios infekcijos, kurių simptomai ne visada atsiranda iš karto, dažnu atveju jų gali išvis nebūti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė akcentuoja, kad beveik 50 procentų visų lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje nustatoma jaunimui, tačiau į gydytojus kreipiasi tik kas aštuntas. Svarbu suprasti lytinės sveikatos reikšmę K. Jarienė tvirtina: „Lytinė sveikata – vienas svarbiausių kokybiško gyvenimo veiksnių“. Nuotr. iš asmeninio archyvo Anot K. Jarienės, jaunimas, tėvai ...
  • Visos vasaros spalvos…

    2022-08-08Visos vasaros spalvos...
    …ir saulėje bei vėjo gūsiuose plevenančios nuotaikos, greito žvilgsnio pagautos ir miklios rankos perkeltos ant drobės, dabar karaliauja Marijampolės kultūros centro Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Čia eksponuojama profesionalių šio krašto dailininkų plenero „Sūduvos krašto spalvos“ darbų paroda. Ši prasminga iniciatyva gimė ir materializavosi Marijampolės meno mokyklos (direktoriaus pavaduotojos ugdymui, plenero organizatorės Kristinos Strolienės) dėka. Ko gero, pirmą kartą į vieną būrį sukviesti dailininkai iš viso regiono – ne tik iš centrų, bet ir iš miestelių. Neatsitiktinai: minime Sūduvos krašto metus – 600-ąjį jubiliejų, Magdeburgo teisių Marijampolei suteikimo 230-ąsias metines. Tad kūrėjai buvo kviečiami savaip į tai pažvelgti, įprasminti šias ...
  • Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi

    2022-08-06Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi
    Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos kiemo erdvėse, po atviru dangumi, gamtos apsuptyje kelerius metus veikia Vasaros skaitykla. Vasaros skaitykloje surengtas teatralizuotas pasakos skaitymas nudžiugino jaunuosius bibliotekos skaitytojus. Saulėtą liepos 27 dienos rytą viešosios bibliotekos bibliotekininkės Kazlų Rūdos miestelio jauniesiems bibliotekos lankytojams dovanojo teatralizuotą lietuvių pasakos „Kaip vilkas įdavė šuniui kailius raugti“ skaitymą. Renginį vedė bibliotekos bičiulė Pasakų teta – Dalytė Jankauskienė. Buvo panaudotos bibliotekos Nykštuko Brazduko lėlių teatro lėlės. Vaikai įsitraukė į pasakos siužeto vingius, neįtikimą istoriją, susidraugavo su personažais: vilku, šuniuku, meškinu, ežiuku, katinėliu ir patys tapo spektaklio dalyviais. Spektak-liui pasibaigus Pasakų teta Dalytė visus vaikučius pavaišino savo sodo obuoliais. ...
  • Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“

    2022-08-03Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“
    Pirmadienį, rugpjūčio 1 d., į Marijampolę atkeliavo Cirko meno asociacijos įgyvendinamas projektas „Vasara cirko arenoje 2“, o Poezijos parke įsikūrė tikrų tikriausia cirko palapinė, kurioje vyksta dieninė vasaros stovykla. Dviejose stovyklos pamainose dalyvauja ir dalyvaus vaikų dienos centrų auklėtiniai, o viena pamaina (rugpjūčio 16-19 dienomis) skirta miesto vaikams. Pastaroji stovykla mokama (asmeniui 60 Eur.).Stovyklos metu bus organizuojami įvairūs cirko užsiėmimai, stovyklautojai galės susipažinti iš arti su cirko menu, įsijausti į cirko artistų vaidmenis ir išbandyti save įvairiuose cirko žanruose, per projekto veiklas susipažins su cirko menu ir istorija. Vis labiau populiarėjant cirko menui jis tampa šiuolaikiniu menu, kuris apjungia ne tik cirko ...
  • Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma

    2022-08-03Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma
    Marijampolietis Armandas Gucaitis – menininkas iš prigimties. Nors jaunuoliui tik aštuoniolika metų, jis piešia nuo pat vaikystės ir savo darbuose pasirenka neįprastą brūkšniavimo techniką. Darbuose, kaip teigia pats vaikinas, atsispindi jo pasaulėžiūra bei savimonė. Jaunuolio meno kūriniuose vaizduojami fragmentai neįprasti: istorija, karas, žmonių portretai ar tiesiog netikėtai gimusios idėjos.Jokia paslaptis, kad jaunai, kūrybingai asmenybei pastaraisiais metais nemenku iššūkiu tapo įprasto gyvenimo ritmo pokyčiai, kuriuos nulėmė ir mūsų šalies neaplenkusi pasaulinė COVID-19 pandemija bei karantinas. A. Gucaitis to nė neslepia. Tačiau apie viską – iš eilės. Jaunasis menininkas Armandas Gucaitis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos – Armandai, kada pradėjai piešti ir kaip tau sekėsi? – ...
  • Jubiliejų mininčios Klaipėdos Jūros šventėje – ir sūduvietiški akcentai

    2022-08-03Jubiliejų mininčios  Klaipėdos Jūros šventėje –  ir sūduvietiški akcentai
    „Sūduvis“ laukia lankytojų Dangės krantinėje. Autoriaus nuotraukos Pirmadienį seniausias Lietuvos miestas Klaipėda minėjo 770-ąsias įkūrimo metines. Tradiciškai paskutinį liepos savaitgalį buvo surengta jau 63-oji Jūros šventė, per tris dienas į šventiškai pasipuošusį uostamiestį priviliojusi tūkstančius žmonių. Džiugu, kad šioje šventėje buvo ir Sūduvos krašto akcentų. „Sūduvį“ ne supjaustė, o pavertė muziejumi Vienas iš įspūdingiausių šios šventės momentų buvo karo laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ atidarymo ceremonija Klaipėdos centre, prie Karališkosios krantinės Dangės upėje. Į šią atidarymo ceremoniją praėjusį penktadienį buvo pakviesti valstybės, kariuomenės, ministerijų vadovai, Klaipėdos miesto tarybos nariai, uosto įmonių atstovai. Iškilmių metu Lietuvos jūrų muziejaus vadovei Olgai Žalienei buvo perduota Karinėms jūrų pajėgoms ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.