renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Išmanūs namai tampa realybe

Šiandien mūsų jau nebestebina vos ne kasdien tobulėjantys mobilieji telefonai, kompiuteriai, neįsivaizduojame, kad galėtume gyventi be interneto. Mūsų namai kasdien tampa vis išmanesni. Daugelyje buities sričių rankų darbą pakeitė išmanūs prietaisai, kurie už mus skalbia, valo, gamina. Ar kada galėjome pagalvoti, kad galėsime įsigyti robotą, už mus atliekantį įvairius buities darbus? Siurbiantį ir plaunantį grindis, valantį langus. Per trisdešimtį laisvos Lietuvos metų mus pasiekė moderniausios technologijos, palengvinančios buitį, taupančios laiką.

Didžiausias palengvinimas – šildymo sistema oras–vanduo
Išmanūs prietaisai taupo laiką. Violeta visą dėmesį gali skirti anūkei.Marijampolietė Violeta Utmanienė, gyvenanti nuosavame name Naujųjų Tarpučių mikrorajone, sako dar prisimenanti tuos laikus, kai namuose kūrendavo virtuvinę krosnį, ant jos šildydavo iš šulinio atsineštą vandenį ir pasidėję dubenis prausdavosi. Šiandien jų namuose tikrai nemažai išmaniųjų prietaisų, kurie palengvina gyvenimą, taupo laiką.
Ketverius metus su šeima gyvenusi Dubline, apie metus Jungtinėje Karalystėje, į Lietuvą Violeta grįžo prieš dvylika metų. Moteris prisimena, kad kai statėsi namą Naujuose Tarpučiuose, būstui šildyti nebuvo jokios kitos galimybės tik anglimis kūrenama krosnis. „Devynerius metus aš su ja vargau, nešiodama anglis ir malkas, valydama pelenus. Vyras dirbo užsienyje, dažnai būdavau viena, tad visa kūrenimo našta tekdavo man“, – pasakoja Violeta.
Moteris – kirpėja. Dirba daug, iš darbo sugrįžta apie aštuntą vakaro, tad menkas malonumas, kai pasitinka šalti namai. Užuot pailsėjus, pirmasis darbas būdavo užkurti krosnį. Ryte – vėl tas pats.
Prieš šešerius metus išgirdusi kaimyno pasakojimą, kad jis namus šildosi sistema oras–vanduo, sukluso. Pasitarusi su vyru Renatu, pasikalbėję su šios srities žinovais, nusprendė rizikuoti ir įsirengti šildymo sistemą oras–vanduo. Sutuoktiniai pirko šilumos siurb-lį „Mitsubishi Eco dent“, kuris buvo sumontuotas pirmajame namo aukšte sandėliuke. Lauke, ant namo sienos, pritvirtinta dėžė su dviem ventiliatoriais. Santechnikai perjungė šildymo sistemą, elektrikai pajungė katilą. Visos šildymo sistemos įvedimas sutuoktiniams atsiėjo apie 8 tūkst eurų. Sistemos oras–vanduo veikimo principas yra toks – šilumos siurb-liai lauko oro šilumos energiją per vandens šilumokaitį perduoda patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti. Šiluma imama iš lauko oro, pernešama į patalpas ir atiduodama šildant grindis. Pritrūkus šilto oro, siurblys naudoja elektros energiją. „Šią šildymo sistemą turime jau ketvirtus metus ir negaliu atsidžiaugti, kaip patogu. Katilą reguliuoju pati, net ir vasarą laikau įjungtą, nustačiusi 25 laipsnių temperatūrą. Jeigu šilumos sukaupiama per daug, siurblys paprasčiausiai išsijungia. Sekmadieniais vyras juokaudamas mane žadina, kad eitume malkų ir anglių nešti. O mane nuo tos minties net nupurto“, – pasakoja Violeta.
Paklausta, ar toks šildymas atsieina daug brangiau, ji sako labai neskaičiavusi. „Mūsų namas apie 160 kvadratinių metrų, vadiname jį elektriniu, nes beveik visi įrenginiai naudoja elektros energiją. Kas mėnesį elektros tiekėjams sumokame apie 140 eurų. Bet svarbiausia, kad man nereikia vargti, čia pats didžiausias sutaupymas“, – sako moteris.
Sistema oras–vanduo patogi ir dėl švaros. Jokių dulkių, pelenų.

Žolę pjauna robotas
Žolės pjovimo robotas apipjauna visą šį sklypą.Violeta džiaugiasi ir prieš ketverius metus įsigytu žolės pjovimo robotu. Jų sklypas 15 arų, kadangi kampinis, papildomai reikia pjauti apie 10 arų žolės. Daug dirbantiems ir profesinėje veikloje užimtiems sutuoktiniams šis pirkinys tikrai palengvino buitį. Violetos ir Renato ūkyje yra ir žolei pjauti traktoriukas, ir žoliapjovė, bet 7 arus vidiniame kieme nupjaunantis žolės robotas tikras džiaugsmas. „Žolės pjovimą šis išmanusis įrenginys mums sutrumpino apie porą valandų“, – džiaugėsi moteris. Anot jos, ir žolė gražesnė, nereikia jos rinkti, kompostuoti. Robotas žolę pjaudamas iš karto mulčiuoja. Be to, jis, priešingai negu žoliapjovė, neskleidžia jokio triukšmo, nereikia jo darbui naudoti benzino.
Violeta pasakoja, kad žolės pjovimo robotą visą laiką būna įjungusi. Nebent. jeigu sausra, žolė džiūsta, tada įrenginį išjungia. Roboto pasikrovimo stotelė – vidiniame kieme. Maždaug valandą įrenginys kraunasi, valandą dirba.
Pasak Violetos, žolės pjovimo robotą pajungti padėjo parduotuvės specialistai, kur jie ir pirko įrenginį. Specialistai sumontavo krovimo stotelę, iš jos po žeme maždaug 15 centimetrų gylyje nutiesė laidą, kuris apibrėžia prietaiso judėjimo ribas. „Kai sugalvojome truputį praplėsti ribas, Renatas pats pertiesė laidą“, – pasakojo Violeta.
Anot jos, robotas ir pats moka reaguoti į kliūtį. Jeigu sklype auga medis ar krūmas, jis privažiavęs atsimuša į jį ir nuvažiuoja toliau. Kaimynas augina nedideles pušeles. Jis, kad robotas nelaužytų medelių, apstatė juos metaliniais kuoliukais“, – patirtimi dalijosi Violeta. Žolės pjovimo robotas jiems kainavo apie porą tūkstančių.

Išmanusis siurblys
Dar viena sritis, kurioje technologijos vis labiau palengvina gyvenimą – namų ruoša. Įsigijusi siurblį robotą „Neato botvac“ Leta pamiršo nuobodų siurbimą ir vietoje to daugiau laiko turi sau.
Siurblį robotą sutuoktiniai pirko prieš penkerius metus. „Norėjosi po darbo grįžti į švarius namus. Laikome taksą, tad šuns plaukų visur pilna. Norint palaikyti švarą, tektų grindis siurbti kasdien, o tam neturiu tiek laiko“, – pasakojo Violeta. Šioje srityje dabar ją pavaduoja robotas.
Neapvalus dulkių siurblys-robotas apdaužo baldus. Moteris, pirkdama tokį siurblį, nežinojo, kad teks susidurti su kai kuriais nepatogumais. Siurb-lys, kokį jie įsigijo, labiau tinka namams, kur mažai baldų, kur baldai ant aukštų kojų. Po žemais baldais robotas tiesiog užstringa. „Mūsų namo pirmajame aukšte baldų daug: kėdės, stalai, spintos. Kadangi siurblio tik viena pusė apvali, o kita keturkampė, jis siurbdamas apdaužo baldų kojas, durų staktas“, – kalbėjo moteris.
Violeta siurblį dabar įdarbino antrajame namo aukšte. Ten daugiau kilimų, mažiau baldų. Kilimus jis išsiurbia idealiai. Čia pat įtaisė ir krovimo stotelę, tad siurblys dirba, kai moteris būna darbe. Prie siurblio buvo magnetiniai diržai, kuriuos patiesia ten, kur nenori, kad siurblys-robotas judėtų. Pavyzdžiui, prie laiptų, kad prietaisas nenugarmėtų žemyn.
Šaldytuvą, kuomet kraustėsi į namą, Violeta su Renatu pirko Vokietijoje. „Rinkausi tokį, kuris nutrūkus elektros tiekimui dar 48 valandas palaiko šaldymo funkciją, nes mums tai aktualu. Viryklę, skalbimo mašiną taip pat pirkome Vokietijoje, ieškojome tokių, kurios būtų patikimos, ilgai tarnautų. Prabėgo dvylika metų, bet visi prietaisai dar veikia, todėl džiaugiuosi pasirinkimu“, – kalbėjo Violeta.
Paklausta, apie ką jų šeima svajoja dabar, ką planuoja įsigyti, Violeta sako, svajojanti apie šildomą, dengtą baseiną su valymo filtrais. Ant ūkinio pastato stogo įrengtų saulės baterijas, kurios šildytų baseino vandenį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, ...
  • Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

    2021-02-20
    Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo ...
  • Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?

    2021-02-17Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?
    Stogas – tik vienas iš namo elementų, kurį norėdami sumontuoti, turėsite galimybę rinktis iš daugybės variantų. Pavyzdžiui, jei visada svajojate apie namus, turinčius čerpių stogą, tokiu atveju, pirmiausia teks skirti ne vieną valandą apmąstymams, kurią čerpių rūšį pasirinkti. Vis dėlto, galutinį sprendimą priimti bus kur kas lengviau, jei turėsite informacijos apie tai, kuomet viena ar kita čerpių rūšis galėtų tapti geriausiu pasirinkimu. Taigi, kviečiame apie tai sužinoti daugiau. Betoninės Iš betono pagamintos čerpės yra vienas geriausių pasirinkimų, ...
  • Teigiama emigracijos pusė: patirtis, iššūkiai, savirealizacija

    2021-02-17
    Reiškinys, kai emigruojama į užsienį, intelektualiosios dalies lietuvių vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni tai įvardija protų nutekėjimu ir akcentuoja, kad dėl to apmaudu, kiti vertina galimybę įgyti patirties, realizuoti karjeros planus. Lietuviais išliekama, kokioje šalyje begyventume… Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla atliko tyrimą, kuris parodė tikruosius emigravusių lietuvių karjeros pokyčius. Tarp emigracijos priežasčių – anaiptol ne tik finansai. Tyrimo metu apklausta apie 90 respondentų. Apklausti lietuviai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Dauguma apklaustųjų – 20–40 metų, beveik ...
  • Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?

    2021-02-17Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?
    Hemofilija – reta, dažniausiai paveldima, kai kuriais atvejais įgyta liga, kuriai būdingas VIII arba IX krešėjimo faktorių trūkumas. Dėl to sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša, todėl kraujavimas tęsiasi ilgą laiką. Apie hemofiliją ir jos gydymą kalbamės su Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gydytoja hematologe Rasa Kariniauskiene. Kas yra hemofilija? Hemofilijai būdingi savaiminiai kraujavimai be jokios traumos, kraujavimas į sąnarius, vidaus organus. Šia liga beveik be išimties serga vyrai iš motinos pusės, o ...
  • Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu

    2021-02-17Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu
    Trečius metus Marijampolės savivaldybėje veikianti onkologinių ligų asociacija „Rūpestėlis“, teikianti pagalbą onkologiniams ligoniams, šiandien vienija per 50 narių. Asociacijos įkūrėja ir pirmininkė marijampolietė Irena Mikalavičienė, sako, kad imtis šios veiklos ją paskatino pačios patirti išgyvenimai. Irenai prieš penkerius metus buvo diagnozuotas vėžys, liga sėkmingai įveikta. Kad Onkologinių ligų asociacija išties reikalinga, rodo nuolat augantis jos narių skaičius. Vėžinių susirgimų daugėja Pasak Irenos Mikalavičienės, remiantis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) išduotomis kortelėmis galima skaičiuoti, kad Marijampolės , Kalvarijos ...
  • „Aš esu ir aš būsiu“

    2021-02-17„Aš esu ir aš būsiu“
    Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šių metų Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį, skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą ...
  • Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti

    2021-02-17Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti
    Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Minint šią dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Prevencinės programos įgyvendinamos ir per karantiną Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. Negalutiniai šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y., ...
  • Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

    2021-02-15Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“
    2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius. – Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės ...
  • Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama

    2021-02-12Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama
    2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas. Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bend­ra paramos suma ...
  • Pasižvalgykime ir į langus… (Kaipgi be kultūros?)

    2021-02-10Pasižvalgykime ir į langus... (Kaipgi  be kultūros?)
    Šiuo keistu, išskirtiniu laiku daug dalykų vyksta kitaip, nei buvome įpratę. Besidomintieji (o kai kas gal ir netikėtai) jau senokai gali bent iš dalies kompensuoti kultūrinio gyvenimo apraiškų stygių netradicinėse erdvėse net ir neplanuotai. Virtualioje erdvėje galime klausytis geriausių atlikėjų koncertų, „pasivaikščioti“ po tokias parodų sales ir pamatyti kūrinius, kokių šiaip jau gyvenime gal nebūtume išvydę dėl įvairiausių priežasčių, dalyvauti pačiuose netikėčiausiuose projektuose… Ir nors visi pripažįsta (na, išskyrus nebent tuos, kuriems tikrojo, gyvo meno nelabai ...
  • Himnas krašto grožiui ir medžiui

    2021-02-10Himnas krašto grožiui ir medžiui
    Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrę į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų komandą, 2020 metų pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų – „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ ir mokslinių, publicistinių bei meninių tekstų leidinį – himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“. „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“ Mokslo darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-mečiui, LKAS veiklos 25-mečio sukakčiai, lietuvių ir latvių kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio 110-osioms gimimo metinėms, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, kūrusio ir Lietuvoje, Eduardo F. Andrė ...
  • Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)

    2021-02-10Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)
    Dantų implantai mus gelbėja ir, galima sakyti, pratęsia mūsų jaunystę, gerina gyvenimo kokybę. Nuo to laiko, kai jie atsirado, keitėsi jų kokybė, tobulėjo implantacijos procesas. Apie tai kalbamės su marijampoliečiu mokslų mgr. (mokslų magistru, angl. Master of Sciences) gydytoju implantologu Žydrūnu Kazakevičiumi, kuris Marijampolėje įkūrė ir vadovauja Ž. Kazakevičiaus implantologijos centrui. – Dantų implantai – kada jie atsirado? Nuo to laiko turbūt keitėsi ir jų kokybė ir pats implantavimo procesas. Kiek ir kaip dabar visa tai ...
  • Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą

    2021-02-10Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą
    Kai dantų implantai prigyja, pacientas kviečiamas protezavimo procesui – ant implanto (implantų) reikia uždėti danties vainikėlį. Keletas gydytojos ortopedės Monikos ZALECKYTES minčių ir patarimų apie šį procesą ir tai, kaip reikia prižiūrėti implantuotus dantis. – Kokiais atvejais yra reikalingas protezavimas? – Dantų protezavimas šiandien gali pasiūlyti didelę dantų restauracijos įvairovę. Svarbu paminėti, kad netekus bent vieno danties, reikia kuo greičiau planuoti implantaciją ir protezavimą. Atidėliojant gydymą vėlesniam laikui, deja, bet tenka susidurti su sudėtingais pokyčiais, įvykstančiais dėl dantų ...
  • „Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“

    2021-02-10„Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“
    Ši mintis nuskambėjo besikalbant su Algimantu BABECKU – istoriku, kraštotyrininku, Kalvarijos gimnazijos ir Akmenynų pagrindinės mokyklos mokytoju. O pakalbinti jį paskatino knyga „Išnykę (ne)pamiršti dvarai/ Aleksandravas, Makauskai, Pagraužiai, Trempiniai“. Jos išleidimo data liudija: jau visas dešimtmetis praėjo nuo to smagaus laiko, kai dalyvavome jos sutiktuvėse – ne tik Kalvarijoje, Marijampolėje, bet ir kitur, paskui ji nukeliavo ir už jūrų marių… Algimantas – žmogus labai aktyvus, tad sukirbeno mintis: gal per tiek laiko jau kur nors ...