2007-aisiais Vekeriotiškės kaime (Šunskų sen.), ten, kur vykdavo ir trumpo filmo festivaliai „Baltas kluonas“ – Alenskų sodyboje, įvyko pirmasis dainuojamosios poezijos mylėtojų susibūrimas. Vienas didžiausių iniciatorių – Šunskų seniūnijos seniūnas Rimantas Lekeckas, pats neabejingas šiam žanrui, bei kiti geranoriškai šiai iniciatyvai pritarę žmonės. „Vakaras prie laužo“ – natūraliai atsirado ir išliko šis pavadinimas, nes iš tiesų būta ir laužo, kuris liepsnojo sodybos pakraštyje, pamiškėje. Jau kitais metais tai buvo labdaros renginys, kurio metu surinktos lėšos skiriamos VšĮ „Vytauto Kernagio fondas“, besirūpinančiai onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais. O dainuojamosios poezijos „virusas“ persimetė į Marijampolę ir tapo festivaliu „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“.
…Tų vakarų buvo visokių, atlikėjų rengėjai prisikviesdavo tai daugiau, tai mažiau, pinigų sumos gal ir nebuvo tūkstantinės – rinkosi čia ne tūkstančiai klausytojų, tačiau ne mažiau svarbu buvo tai, kad visus vienijo bendras tikslas ir pomėgis. O svetinga Alenskų šeima (ne tik kultūros darbuotoja Eglė, bet ir kiti), dar ir su bičiulių pagalba kartu su karšta arbata dovanodavo ir kitokią, dvasinę, šilumą…
Pradėjus „vyšnioms sirpti“ mieste, vieno vakaro renginiui tapus festivaliu, metus kitus Vekeriotiškėje nebesirinkta, tačiau, kaip pradėdamas šių metų koncertą sakė Rimantas Lekeckas, buvę dalyviai – ir atlikėjai, ir klausytojai – tiesiog pasigedo tokio kamerinio susibūrimo. Ir todėl įvyko! Praėjusį penktadienį gražiai vakarėjant vėl link Alenskų sodybos suko mašinos, dviračiai… Vėl liepsnojo laužas ir kunkuliavo vanduo arbatai (paskui dalyviai gavo ir karštos sriubos – taip pat tradiciškai), skambėjo ne tik dainos – į tolimesnius kraštus grakščiai nuvedė Irinos ir Arūno Šerpyčių akordeonai, o į prie scenos esantį dėklą pamažu krito pinigėliai… Renginyje tradiciškai dalyvavo ir Vytauto Kernagio sūnus Vytautas.
Ekrane galėjai pamatyti vaizdų iš buvusių renginių, o visai sutemus – ir scenoje esančius atlikėjus…
Lina VOLUNGYTĖ
Romo LINIONIO nuotraukos