Visai neseniai išėjo nauja Česlovos Jakštytės poetinės lyrikos knyga „Solveigos sodai“. Ją išleido leidykla „Piko valanda“.
Česlova Jakštytė – marijampolietė poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Yra išleidusi aštuonias poezijos knygas ir vieną eseistikos rinkinį.
„Solveigos sodai“ – dešimtoji autorės išleista knyga.
Pirmo skyriaus, kuris vadinasi „Laiko labirintuose“, eilėraščių tematika labai įvairi – tai tarsi šimtais pavidalų pasirodantis gyvenimas.
Antras rinkinio skyrius – „Ką šnabžda šamanė širdis…“. Tai, pasak autorės, intymiausios lyrikos lankos. Antros knygos dalies turinio esmę galima nusakyti taip: „Ir paskutinės rožės tau bylos, kad mylimas esi…“ Taigi tai – meilės lyrika. Eilėraščiai tarsi primena mums, kad meilė – varomoji gyvenimo jėga, suteikianti jam spalvų ir prasmę.
Taip pat eilėraščiuose – daug pastebėjimų apie gyvenimo grožį, autorė geba rasti tame labai daug prasmės ir perteikti ją kitiems, tikėdamasi, kad tai skaitytojus irgi įkvėps:
„Kai manos dienos bus jau nužydėję,
kai plauksiu tik su draiskana bure,
atsiųsk man, Dieve, šiltą švelnų vėją
ir svaigų rožių kvapą vakare…“
„Suvalkiečio“ informacija
