Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Duris atvėrę Bulotų namai – vertingas medinės architektūros paveldo objektas

Europos paveldo dienų proga Marijampolėje praėjusį penktadienį buvo pristatytas baigtas restauruoti advokato Andriaus A. Bulotos ir jo žmonos Aleksandros namas. Atnaujinta pastato išorė atspindi, jog tai – vertingas tarpukario medinės architektūros pavyzdys. Įrengtos vidaus patalpos parodo, kokia buvo to meto miestiečio gyvenamoji aplinka. Miestui šio statinio atnaujinimas – svarbus įvykis. Tai bene vienintelis medinės architektūros paveldo objektas, restauruotas išsaugant vertingas detales, pritaikytas lankymui, muziejinei ir kitokiai veiklai.

Buvusių namo gyventojų asmenybės – ypatingos
Atnaujintas namas – vertingas tarpukario medinės architektūros pavyzdys.Baigtas tvarkyti unikalus kultūros paveldo objektas – pastatas, svarbus architektūrine ir istorine verte, yra Marijampolėje, P. Vaičaičio g. 16. Restauruoti paveldo objektą kartais sudėtingiau, nei pastatyti naują pastatą. Tačiau tai padaryti buvo verta – šis pastatas išlaikęs tarpukario miestų medinei architektūrai būdingus bruožus, architektūrines detales bei vidaus įrangos elementus ir reprezentuoja miestiečio gyvenamąją aplinką tarpukario laikotarpiu.
Namo kiemelyje įvyko pastato pristatymo visuomenei renginys. Apie advokato Andriaus Bulotos ir jo žmonos Aleksandros gyvenimą Marijampolėje parengtoje inscenizacijoje susirinkusiems pasakojo muziejininkai Valė Klesevičienė ir Tomas Kukauskas.
Šeima šiame name gyveno 1928–1940 m. A. Bulotos ir jo žmonos asmenybės – ypatingos. A. Bulota – visuomenės veikėjas, publicistas, teisininkas, Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis ir Rusijos valstybės dūmos narys. Jo žmona A. Bulotienė garsėjo inteligencija, rengė labdaros vakarus, rūpinosi kultūriniu švietimu. A. Bulota yra rašęs, kad į Marijampolę tikisi atvežti aukštosios kultūros iš Peterburgo, kitų Europos miestų, dvelksmą. Tad pastate vykdavo vaidinimai, koncertai, vakarai, arbatėlės, kurių metu buvo renkamos lėšos. Jos būdavo perduodamos Vaiko draugijos Marijampolės skyriui.
Bulotų šeima artimai bendravo su žymia rašytoja Žemaite. Kartu su ja buvo išvykę į JAV rinkti lėšų šelpti nukentėjusiems nuo karo. Grįžę iš Amerikos, Bulotai apsigyventi pasirinko Marijampolę, nes „Vilnius gyvenimui neįmanomas“ – taip rašė laiške Žemaitei, kurią kvietė atvykti į Marijampolę. Rašytoja atvyko 1921 metais. Tiesa, pradžioje Bulotai gyveno kitame name, Kęstučio g. Kartu su jais – ir rašytoja. Į pastatą P. Vaičaičio gatvėje šeima persikėlė vėliau, Žemaitei jau mirus.
Žemaitė įgaliojo Bulotus išleisti jos raštus. Pas juos rašytoja mirė ir, kaip žinome, palaidota Marijampolės senosiose kapinėse. Antkapinį paminklą skulptorius Petras Rimša sukūrė pagal A. Bulotos projektą.
Namo P. Vaičaičio g. istorija prasidėjo 1924 m. Buvo parengtas jo pertvarkymo projektas, advokatas su žmona Aleksandara intensyviai rūpinosi įrengimo darbais ir po kelerių metų persikėlė. 1940 m. išsikeldami į Kauną namą perdavė savivaldybei, kad ši įkurdintų jame vaikų darželį. Šis jų noras buvo išpildytas.

Miestas pasipuošė unikaliu pastatu
Susirinkusieji į Bulotų namo atidarymą klausėsi muziejininkų Valės Klesevičienės ir Tomo Kukausko paruošto pasakojimo apie namo istoriją ir jo gyventojų asmenybes.Marijampolės krašto ir K. Griniaus muziejaus direktorius Antanas Pileckas, prieš atveriant atnaujinto pastato duris, akcentavo jo unikalumą, ne tik istorinę, bet ir architektūrinę reikšmę. Sumanymas parodyti, pristatyti visuomenei tarpukario miestiečio, inteligento buitį – taip pat originalus. Namo tvarkybos, pritaikymo darbus finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Prisidėjo ir Marijampolės savivaldybė. Atnaujintas namas perduodamas muziejui ir bus naudojamas muziejinei, edukacinei veiklai, jis pritaikytas ir konferencijoms, renginiams. Antrajame aukšte yra konferencijų salė, pirmajame – ekspozicija, kuri dar plėsis. Lankantis svarbu atkreipti dėmesį į vertingas atnaujinto namo architektūros detales.
Svarbu ir tai, kad bus prisimenama istorinė A. Bulotos asmenybė, įkvepiantis pavyzdys jaunajai kartai.
Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda sakė, jog tikisi, kad dabartinė veikla šiame name bus skirta, kaip ir anksčiau, kultūros bei meno susitikimams, įprasmins ankstesnę veiką.
Namus naujam gyvenimui prikėlė Marijampolės įmonė – UAB „Vidara“, turinti licenziją restauruoti paveldo objektus. Jos vadovas Darius Kemeraitis pripažino, kad kelerius metus, nuo 2017-ųjų vasaros, trukę tvarkybos darbai buvo gana sudėtingi, nes visgi atnaujinamas buvo paveldo objektas. Darbai atlikti pagal istorinius, architektūros, konstrukcijų, medienos, polichromijos tyrimus, todėl pagal galimybes išsaugotas pastato autentiškumas.
Kadangi pastatas pritaikytas muziejinei veiklai, įrengta moderni rekuperacinė vėdinimo sistema.

Galimybė pažinti miesto istoriją ir daugiau sužinoti apie čia gyvenusias asmenybes
Namo viduje išsaugotos autentiškos spalvos, atnaujinta nemažai vertingų detalių.Muziejininkė Jurgita Klesevičienė sakė, kad šiuose namuose vyks edukacinė veikla, bus rengiami seminarai, konferencijos.
Surinkta nemažai medžiagos apie Bulotų veiklą ir to meto kontekstą, yra išlikusių asmeninių daiktų, laiškai. Renginyje dalyvavo nemažai Bulotų giminaičių, jų atstovai pasirašė eksponatų perdavimo aktą. Muziejininkai tikisi įgyvendinti ir dar vieną projektą, kurio metu būtų papildyta ekspozicija ir renovuotas ūkinis pastatas.
Apie namo istorinę, architektūrinę veiklą ir Bulotų asmenybes nemažai įdomių faktų buvo galima sužinoti tą pačią dieną surengtos konferencijos „Bulotų namai atveria duris“ metu.
Jos pradžioje kalbėjusi Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėja Violeta Kasperavičiūtė akcentavo, kad per keletą metų vykusį restauravimo procesą, kurį praeinantys miestiečiai galėjo stebėti gyvai, apleistas pastatas visiškai pasikeitė. Atkurti puošybos elementai pastato fasaduose, restauruoti langai, durys. Pakeista stogo danga iš šiferio į autentiškai artimą lygios skardos dangą. Labai džiugina atkurtas buvęs pastato tūris – tam reikėjo nugriauti soviet-wmečiu pastatytą priestatą. Viduje restauruos dvi vertingos krosnys, sieninės spintos, atkurta lubų ir grindų danga. Restauruotos autentiškos grindų plytelės.
Restauravimo procesas gana sudėtinga ir lėtas, nes siekta išsaugoti kiek galima daugiau autentiškų detalių. Tačiau restauravimo prioritetai kiti, nei naujos statybos. Stengtasi, nors ir gerokai apnykusią detalę išsaugoti, išpjaunant pažeistas vietas. Užtat dabar namas reikšmingas savo architektūrine išraiška ir puošyba. Atkurta ir tvora su varteliais, prie kurių kadaise nusifotografavo šių namų savininkai Andrius Bulota su žmona ir atvykusi jų aplankyti rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
Medinių pastatų Marijampolėje ne tiek ir daug išlikę. Buvęs vyraujantis stilius išstumtas atėjus mūrui. Šis pastatas nėra pavienis. Jis yra saugomo objekto komplekso dalis. Ne ką mažiau svarbus yra ir ūkinis statinys, kuris dar laukia savo atkūrimo eilės.
„Mums patiems yra svarbu savo paveldą atrasti ir suprasti jo vertę. Ir kartu pamąstyti, kaip mus veikia kultūros paveldas, ir kas šiandien būtume, jeigu viso to neturėtume?“ – sakė pranešėja.
Istorikas dr. Rimantas Miknys skaitė pranešimą „Andrius Bulota – XX a. pradžios Lietuvos ir Rusijos politikas“. O istorikas, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Vytautas Plečkaitis sudomino pranešimu „Andrius Bulota – pirmasis XX a. Lietuvos masonas (laisvasis mūrininkas)“. Žurnalistas Juozas Bulota kalbėjo apie tai, koks A. Bulota išliko šeimos prisiminimuose. Po konferencijos susirinkusių laukė arbatėlė ir tarpukario vaišės.

Jolanta RAČAITĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...