Duris atvėrę Bulotų namai – vertingas medinės architektūros paveldo objektas

Europos paveldo dienų proga Marijampolėje praėjusį penktadienį buvo pristatytas baigtas restauruoti advokato Andriaus A. Bulotos ir jo žmonos Aleksandros namas. Atnaujinta pastato išorė atspindi, jog tai – vertingas tarpukario medinės architektūros pavyzdys. Įrengtos vidaus patalpos parodo, kokia buvo to meto miestiečio gyvenamoji aplinka. Miestui šio statinio atnaujinimas – svarbus įvykis. Tai bene vienintelis medinės architektūros paveldo objektas, restauruotas išsaugant vertingas detales, pritaikytas lankymui, muziejinei ir kitokiai veiklai.

Buvusių namo gyventojų asmenybės – ypatingos
Baigtas tvarkyti unikalus kultūros paveldo objektas – pastatas, svarbus architektūrine ir istorine verte, yra Marijampolėje, P. Vaičaičio g. 16. Restauruoti paveldo objektą kartais sudėtingiau, nei pastatyti naują pastatą. Tačiau tai padaryti buvo verta – šis pastatas išlaikęs tarpukario miestų medinei architektūrai būdingus bruožus, architektūrines detales bei vidaus įrangos elementus ir reprezentuoja miestiečio gyvenamąją aplinką tarpukario laikotarpiu.
Namo kiemelyje įvyko pastato pristatymo visuomenei renginys. Apie advokato Andriaus Bulotos ir jo žmonos Aleksandros gyvenimą Marijampolėje parengtoje inscenizacijoje susirinkusiems pasakojo muziejininkai Valė Klesevičienė ir Tomas Kukauskas.
Šeima šiame name gyveno 1928–1940 m. A. Bulotos ir jo žmonos asmenybės – ypatingos. A. Bulota – visuomenės veikėjas, publicistas, teisininkas, Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis ir Rusijos valstybės dūmos narys. Jo žmona A. Bulotienė garsėjo inteligencija, rengė labdaros vakarus, rūpinosi kultūriniu švietimu. A. Bulota yra rašęs, kad į Marijampolę tikisi atvežti aukštosios kultūros iš Peterburgo, kitų Europos miestų, dvelksmą. Tad pastate vykdavo vaidinimai, koncertai, vakarai, arbatėlės, kurių metu buvo renkamos lėšos. Jos būdavo perduodamos Vaiko draugijos Marijampolės skyriui.
Bulotų šeima artimai bendravo su žymia rašytoja Žemaite. Kartu su ja buvo išvykę į JAV rinkti lėšų šelpti nukentėjusiems nuo karo. Grįžę iš Amerikos, Bulotai apsigyventi pasirinko Marijampolę, nes „Vilnius gyvenimui neįmanomas“ – taip rašė laiške Žemaitei, kurią kvietė atvykti į Marijampolę. Rašytoja atvyko 1921 metais. Tiesa, pradžioje Bulotai gyveno kitame name, Kęstučio g. Kartu su jais – ir rašytoja. Į pastatą P. Vaičaičio gatvėje šeima persikėlė vėliau, Žemaitei jau mirus.
Žemaitė įgaliojo Bulotus išleisti jos raštus. Pas juos rašytoja mirė ir, kaip žinome, palaidota Marijampolės senosiose kapinėse. Antkapinį paminklą skulptorius Petras Rimša sukūrė pagal A. Bulotos projektą.
Namo P. Vaičaičio g. istorija prasidėjo 1924 m. Buvo parengtas jo pertvarkymo projektas, advokatas su žmona Aleksandara intensyviai rūpinosi įrengimo darbais ir po kelerių metų persikėlė. 1940 m. išsikeldami į Kauną namą perdavė savivaldybei, kad ši įkurdintų jame vaikų darželį. Šis jų noras buvo išpildytas.

Miestas pasipuošė unikaliu pastatu
Marijampolės krašto ir K. Griniaus muziejaus direktorius Antanas Pileckas, prieš atveriant atnaujinto pastato duris, akcentavo jo unikalumą, ne tik istorinę, bet ir architektūrinę reikšmę. Sumanymas parodyti, pristatyti visuomenei tarpukario miestiečio, inteligento buitį – taip pat originalus. Namo tvarkybos, pritaikymo darbus finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Prisidėjo ir Marijampolės savivaldybė. Atnaujintas namas perduodamas muziejui ir bus naudojamas muziejinei, edukacinei veiklai, jis pritaikytas ir konferencijoms, renginiams. Antrajame aukšte yra konferencijų salė, pirmajame – ekspozicija, kuri dar plėsis. Lankantis svarbu atkreipti dėmesį į vertingas atnaujinto namo architektūros detales.
Svarbu ir tai, kad bus prisimenama istorinė A. Bulotos asmenybė, įkvepiantis pavyzdys jaunajai kartai.
Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda sakė, jog tikisi, kad dabartinė veikla šiame name bus skirta, kaip ir anksčiau, kultūros bei meno susitikimams, įprasmins ankstesnę veiką.
Namus naujam gyvenimui prikėlė Marijampolės įmonė – UAB „Vidara“, turinti licenziją restauruoti paveldo objektus. Jos vadovas Darius Kemeraitis pripažino, kad kelerius metus, nuo 2017-ųjų vasaros, trukę tvarkybos darbai buvo gana sudėtingi, nes visgi atnaujinamas buvo paveldo objektas. Darbai atlikti pagal istorinius, architektūros, konstrukcijų, medienos, polichromijos tyrimus, todėl pagal galimybes išsaugotas pastato autentiškumas.
Kadangi pastatas pritaikytas muziejinei veiklai, įrengta moderni rekuperacinė vėdinimo sistema.

Galimybė pažinti miesto istoriją ir daugiau sužinoti apie čia gyvenusias asmenybes
Muziejininkė Jurgita Klesevičienė sakė, kad šiuose namuose vyks edukacinė veikla, bus rengiami seminarai, konferencijos.
Surinkta nemažai medžiagos apie Bulotų veiklą ir to meto kontekstą, yra išlikusių asmeninių daiktų, laiškai. Renginyje dalyvavo nemažai Bulotų giminaičių, jų atstovai pasirašė eksponatų perdavimo aktą. Muziejininkai tikisi įgyvendinti ir dar vieną projektą, kurio metu būtų papildyta ekspozicija ir renovuotas ūkinis pastatas.
Apie namo istorinę, architektūrinę veiklą ir Bulotų asmenybes nemažai įdomių faktų buvo galima sužinoti tą pačią dieną surengtos konferencijos „Bulotų namai atveria duris“ metu.
Jos pradžioje kalbėjusi Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėja Violeta Kasperavičiūtė akcentavo, kad per keletą metų vykusį restauravimo procesą, kurį praeinantys miestiečiai galėjo stebėti gyvai, apleistas pastatas visiškai pasikeitė. Atkurti puošybos elementai pastato fasaduose, restauruoti langai, durys. Pakeista stogo danga iš šiferio į autentiškai artimą lygios skardos dangą. Labai džiugina atkurtas buvęs pastato tūris – tam reikėjo nugriauti soviet-wmečiu pastatytą priestatą. Viduje restauruos dvi vertingos krosnys, sieninės spintos, atkurta lubų ir grindų danga. Restauruotos autentiškos grindų plytelės.
Restauravimo procesas gana sudėtinga ir lėtas, nes siekta išsaugoti kiek galima daugiau autentiškų detalių. Tačiau restauravimo prioritetai kiti, nei naujos statybos. Stengtasi, nors ir gerokai apnykusią detalę išsaugoti, išpjaunant pažeistas vietas. Užtat dabar namas reikšmingas savo architektūrine išraiška ir puošyba. Atkurta ir tvora su varteliais, prie kurių kadaise nusifotografavo šių namų savininkai Andrius Bulota su žmona ir atvykusi jų aplankyti rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
Medinių pastatų Marijampolėje ne tiek ir daug išlikę. Buvęs vyraujantis stilius išstumtas atėjus mūrui. Šis pastatas nėra pavienis. Jis yra saugomo objekto komplekso dalis. Ne ką mažiau svarbus yra ir ūkinis statinys, kuris dar laukia savo atkūrimo eilės.
„Mums patiems yra svarbu savo paveldą atrasti ir suprasti jo vertę. Ir kartu pamąstyti, kaip mus veikia kultūros paveldas, ir kas šiandien būtume, jeigu viso to neturėtume?“ – sakė pranešėja.
Istorikas dr. Rimantas Miknys skaitė pranešimą „Andrius Bulota – XX a. pradžios Lietuvos ir Rusijos politikas“. O istorikas, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Vytautas Plečkaitis sudomino pranešimu „Andrius Bulota – pirmasis XX a. Lietuvos masonas (laisvasis mūrininkas)“. Žurnalistas Juozas Bulota kalbėjo apie tai, koks A. Bulota išliko šeimos prisiminimuose. Po konferencijos susirinkusių laukė arbatėlė ir tarpukario vaišės.