renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Duris atvėrę Bulotų namai – vertingas medinės architektūros paveldo objektas

Europos paveldo dienų proga Marijampolėje praėjusį penktadienį buvo pristatytas baigtas restauruoti advokato Andriaus A. Bulotos ir jo žmonos Aleksandros namas. Atnaujinta pastato išorė atspindi, jog tai – vertingas tarpukario medinės architektūros pavyzdys. Įrengtos vidaus patalpos parodo, kokia buvo to meto miestiečio gyvenamoji aplinka. Miestui šio statinio atnaujinimas – svarbus įvykis. Tai bene vienintelis medinės architektūros paveldo objektas, restauruotas išsaugant vertingas detales, pritaikytas lankymui, muziejinei ir kitokiai veiklai.

Buvusių namo gyventojų asmenybės – ypatingos
Atnaujintas namas – vertingas tarpukario medinės architektūros pavyzdys.Baigtas tvarkyti unikalus kultūros paveldo objektas – pastatas, svarbus architektūrine ir istorine verte, yra Marijampolėje, P. Vaičaičio g. 16. Restauruoti paveldo objektą kartais sudėtingiau, nei pastatyti naują pastatą. Tačiau tai padaryti buvo verta – šis pastatas išlaikęs tarpukario miestų medinei architektūrai būdingus bruožus, architektūrines detales bei vidaus įrangos elementus ir reprezentuoja miestiečio gyvenamąją aplinką tarpukario laikotarpiu.
Namo kiemelyje įvyko pastato pristatymo visuomenei renginys. Apie advokato Andriaus Bulotos ir jo žmonos Aleksandros gyvenimą Marijampolėje parengtoje inscenizacijoje susirinkusiems pasakojo muziejininkai Valė Klesevičienė ir Tomas Kukauskas.
Šeima šiame name gyveno 1928–1940 m. A. Bulotos ir jo žmonos asmenybės – ypatingos. A. Bulota – visuomenės veikėjas, publicistas, teisininkas, Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis ir Rusijos valstybės dūmos narys. Jo žmona A. Bulotienė garsėjo inteligencija, rengė labdaros vakarus, rūpinosi kultūriniu švietimu. A. Bulota yra rašęs, kad į Marijampolę tikisi atvežti aukštosios kultūros iš Peterburgo, kitų Europos miestų, dvelksmą. Tad pastate vykdavo vaidinimai, koncertai, vakarai, arbatėlės, kurių metu buvo renkamos lėšos. Jos būdavo perduodamos Vaiko draugijos Marijampolės skyriui.
Bulotų šeima artimai bendravo su žymia rašytoja Žemaite. Kartu su ja buvo išvykę į JAV rinkti lėšų šelpti nukentėjusiems nuo karo. Grįžę iš Amerikos, Bulotai apsigyventi pasirinko Marijampolę, nes „Vilnius gyvenimui neįmanomas“ – taip rašė laiške Žemaitei, kurią kvietė atvykti į Marijampolę. Rašytoja atvyko 1921 metais. Tiesa, pradžioje Bulotai gyveno kitame name, Kęstučio g. Kartu su jais – ir rašytoja. Į pastatą P. Vaičaičio gatvėje šeima persikėlė vėliau, Žemaitei jau mirus.
Žemaitė įgaliojo Bulotus išleisti jos raštus. Pas juos rašytoja mirė ir, kaip žinome, palaidota Marijampolės senosiose kapinėse. Antkapinį paminklą skulptorius Petras Rimša sukūrė pagal A. Bulotos projektą.
Namo P. Vaičaičio g. istorija prasidėjo 1924 m. Buvo parengtas jo pertvarkymo projektas, advokatas su žmona Aleksandara intensyviai rūpinosi įrengimo darbais ir po kelerių metų persikėlė. 1940 m. išsikeldami į Kauną namą perdavė savivaldybei, kad ši įkurdintų jame vaikų darželį. Šis jų noras buvo išpildytas.

Miestas pasipuošė unikaliu pastatu
Susirinkusieji į Bulotų namo atidarymą klausėsi muziejininkų Valės Klesevičienės ir Tomo Kukausko paruošto pasakojimo apie namo istoriją ir jo gyventojų asmenybes.Marijampolės krašto ir K. Griniaus muziejaus direktorius Antanas Pileckas, prieš atveriant atnaujinto pastato duris, akcentavo jo unikalumą, ne tik istorinę, bet ir architektūrinę reikšmę. Sumanymas parodyti, pristatyti visuomenei tarpukario miestiečio, inteligento buitį – taip pat originalus. Namo tvarkybos, pritaikymo darbus finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Prisidėjo ir Marijampolės savivaldybė. Atnaujintas namas perduodamas muziejui ir bus naudojamas muziejinei, edukacinei veiklai, jis pritaikytas ir konferencijoms, renginiams. Antrajame aukšte yra konferencijų salė, pirmajame – ekspozicija, kuri dar plėsis. Lankantis svarbu atkreipti dėmesį į vertingas atnaujinto namo architektūros detales.
Svarbu ir tai, kad bus prisimenama istorinė A. Bulotos asmenybė, įkvepiantis pavyzdys jaunajai kartai.
Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda sakė, jog tikisi, kad dabartinė veikla šiame name bus skirta, kaip ir anksčiau, kultūros bei meno susitikimams, įprasmins ankstesnę veiką.
Namus naujam gyvenimui prikėlė Marijampolės įmonė – UAB „Vidara“, turinti licenziją restauruoti paveldo objektus. Jos vadovas Darius Kemeraitis pripažino, kad kelerius metus, nuo 2017-ųjų vasaros, trukę tvarkybos darbai buvo gana sudėtingi, nes visgi atnaujinamas buvo paveldo objektas. Darbai atlikti pagal istorinius, architektūros, konstrukcijų, medienos, polichromijos tyrimus, todėl pagal galimybes išsaugotas pastato autentiškumas.
Kadangi pastatas pritaikytas muziejinei veiklai, įrengta moderni rekuperacinė vėdinimo sistema.

Galimybė pažinti miesto istoriją ir daugiau sužinoti apie čia gyvenusias asmenybes
Namo viduje išsaugotos autentiškos spalvos, atnaujinta nemažai vertingų detalių.Muziejininkė Jurgita Klesevičienė sakė, kad šiuose namuose vyks edukacinė veikla, bus rengiami seminarai, konferencijos.
Surinkta nemažai medžiagos apie Bulotų veiklą ir to meto kontekstą, yra išlikusių asmeninių daiktų, laiškai. Renginyje dalyvavo nemažai Bulotų giminaičių, jų atstovai pasirašė eksponatų perdavimo aktą. Muziejininkai tikisi įgyvendinti ir dar vieną projektą, kurio metu būtų papildyta ekspozicija ir renovuotas ūkinis pastatas.
Apie namo istorinę, architektūrinę veiklą ir Bulotų asmenybes nemažai įdomių faktų buvo galima sužinoti tą pačią dieną surengtos konferencijos „Bulotų namai atveria duris“ metu.
Jos pradžioje kalbėjusi Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėja Violeta Kasperavičiūtė akcentavo, kad per keletą metų vykusį restauravimo procesą, kurį praeinantys miestiečiai galėjo stebėti gyvai, apleistas pastatas visiškai pasikeitė. Atkurti puošybos elementai pastato fasaduose, restauruoti langai, durys. Pakeista stogo danga iš šiferio į autentiškai artimą lygios skardos dangą. Labai džiugina atkurtas buvęs pastato tūris – tam reikėjo nugriauti soviet-wmečiu pastatytą priestatą. Viduje restauruos dvi vertingos krosnys, sieninės spintos, atkurta lubų ir grindų danga. Restauruotos autentiškos grindų plytelės.
Restauravimo procesas gana sudėtinga ir lėtas, nes siekta išsaugoti kiek galima daugiau autentiškų detalių. Tačiau restauravimo prioritetai kiti, nei naujos statybos. Stengtasi, nors ir gerokai apnykusią detalę išsaugoti, išpjaunant pažeistas vietas. Užtat dabar namas reikšmingas savo architektūrine išraiška ir puošyba. Atkurta ir tvora su varteliais, prie kurių kadaise nusifotografavo šių namų savininkai Andrius Bulota su žmona ir atvykusi jų aplankyti rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
Medinių pastatų Marijampolėje ne tiek ir daug išlikę. Buvęs vyraujantis stilius išstumtas atėjus mūrui. Šis pastatas nėra pavienis. Jis yra saugomo objekto komplekso dalis. Ne ką mažiau svarbus yra ir ūkinis statinys, kuris dar laukia savo atkūrimo eilės.
„Mums patiems yra svarbu savo paveldą atrasti ir suprasti jo vertę. Ir kartu pamąstyti, kaip mus veikia kultūros paveldas, ir kas šiandien būtume, jeigu viso to neturėtume?“ – sakė pranešėja.
Istorikas dr. Rimantas Miknys skaitė pranešimą „Andrius Bulota – XX a. pradžios Lietuvos ir Rusijos politikas“. O istorikas, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Vytautas Plečkaitis sudomino pranešimu „Andrius Bulota – pirmasis XX a. Lietuvos masonas (laisvasis mūrininkas)“. Žurnalistas Juozas Bulota kalbėjo apie tai, koks A. Bulota išliko šeimos prisiminimuose. Po konferencijos susirinkusių laukė arbatėlė ir tarpukario vaišės.

Jolanta RAČAITĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

    2021-02-15Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“
    2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius. – Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės ...
  • Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama

    2021-02-12Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama
    2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas. Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bend­ra paramos suma ...
  • Pasižvalgykime ir į langus… (Kaipgi be kultūros?)

    2021-02-10Pasižvalgykime ir į langus... (Kaipgi  be kultūros?)
    Šiuo keistu, išskirtiniu laiku daug dalykų vyksta kitaip, nei buvome įpratę. Besidomintieji (o kai kas gal ir netikėtai) jau senokai gali bent iš dalies kompensuoti kultūrinio gyvenimo apraiškų stygių netradicinėse erdvėse net ir neplanuotai. Virtualioje erdvėje galime klausytis geriausių atlikėjų koncertų, „pasivaikščioti“ po tokias parodų sales ir pamatyti kūrinius, kokių šiaip jau gyvenime gal nebūtume išvydę dėl įvairiausių priežasčių, dalyvauti pačiuose netikėčiausiuose projektuose… Ir nors visi pripažįsta (na, išskyrus nebent tuos, kuriems tikrojo, gyvo meno nelabai ...
  • Himnas krašto grožiui ir medžiui

    2021-02-10Himnas krašto grožiui ir medžiui
    Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrę į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų komandą, 2020 metų pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų – „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ ir mokslinių, publicistinių bei meninių tekstų leidinį – himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“. „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“ Mokslo darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-mečiui, LKAS veiklos 25-mečio sukakčiai, lietuvių ir latvių kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio 110-osioms gimimo metinėms, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, kūrusio ir Lietuvoje, Eduardo F. Andrė ...
  • Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)

    2021-02-10Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)
    Dantų implantai mus gelbėja ir, galima sakyti, pratęsia mūsų jaunystę, gerina gyvenimo kokybę. Nuo to laiko, kai jie atsirado, keitėsi jų kokybė, tobulėjo implantacijos procesas. Apie tai kalbamės su marijampoliečiu mokslų mgr. (mokslų magistru, angl. Master of Sciences) gydytoju implantologu Žydrūnu Kazakevičiumi, kuris Marijampolėje įkūrė ir vadovauja Ž. Kazakevičiaus implantologijos centrui. – Dantų implantai – kada jie atsirado? Nuo to laiko turbūt keitėsi ir jų kokybė ir pats implantavimo procesas. Kiek ir kaip dabar visa tai ...
  • Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą

    2021-02-10Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą
    Kai dantų implantai prigyja, pacientas kviečiamas protezavimo procesui – ant implanto (implantų) reikia uždėti danties vainikėlį. Keletas gydytojos ortopedės Monikos ZALECKYTES minčių ir patarimų apie šį procesą ir tai, kaip reikia prižiūrėti implantuotus dantis. – Kokiais atvejais yra reikalingas protezavimas? – Dantų protezavimas šiandien gali pasiūlyti didelę dantų restauracijos įvairovę. Svarbu paminėti, kad netekus bent vieno danties, reikia kuo greičiau planuoti implantaciją ir protezavimą. Atidėliojant gydymą vėlesniam laikui, deja, bet tenka susidurti su sudėtingais pokyčiais, įvykstančiais dėl dantų ...
  • „Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“

    2021-02-10„Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“
    Ši mintis nuskambėjo besikalbant su Algimantu BABECKU – istoriku, kraštotyrininku, Kalvarijos gimnazijos ir Akmenynų pagrindinės mokyklos mokytoju. O pakalbinti jį paskatino knyga „Išnykę (ne)pamiršti dvarai/ Aleksandravas, Makauskai, Pagraužiai, Trempiniai“. Jos išleidimo data liudija: jau visas dešimtmetis praėjo nuo to smagaus laiko, kai dalyvavome jos sutiktuvėse – ne tik Kalvarijoje, Marijampolėje, bet ir kitur, paskui ji nukeliavo ir už jūrų marių… Algimantas – žmogus labai aktyvus, tad sukirbeno mintis: gal per tiek laiko jau kur nors ...
  • Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų

    2021-02-10Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų
    Dantų implantai, jų įsodinimas – tai pažangiausia, patikimiausia ir ilgaamžiškiausia šiuolaikinė prarastų dantų atkūrimo technologija. Jei implantai ir ant jų atkurti dantys yra tinkamai bei reguliariai prižiūrimi, jie tarnauja visą gyvenimą. Kartu tai – ilgalaikė investicija į puikią išvaizdą bei galimybė valgyti tarsi su savais dantimis. Tik su dantų implantais įmanoma atkurti visą dantį nuo šak-nies iki vainiko, nes kiti metodai, pavyzdžiui, dantų protezavimas, gali atkurti tik danties vainiką, t. y. matomą danties dalį virš dantenų. ...
  • Ateitis jau čia – atsinaujinantys energijos šaltiniai daugiabučiuose

    2021-02-10Ateitis jau čia – atsinaujinantys  energijos šaltiniai daugiabučiuose
    Jau beveik 80 daugiabučių gali pasigirti įdiegtais atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagal Daugiabučių namų (atnaujinimo) modernizavimo programą. Vienas iš jų, esantis Marijampolėje, buvo pripažintas geriausiu 2019 metų renovacijos projektu. Čia energijos poreikis po priemonių įdiegimo sumažėjo daugiau kaip 80 proc., tokius sutaupymus leido pasiekti gyventojų pasirinkta geoterminio šildymo sistema. Šiandien dienai vykdomi dar daugiau kaip 1500 daugiabučių atnaujinimo projektų ir dalyje jų planuojama įdiegti alternatyvius energijos šaltinius.Pagal naujausio kvietimo reikalavimus renovuojamiems daugiabučiams, namai, kurių plotas viršija ...
  • „Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos

    2021-02-08„Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos
    Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva” kviečia smulkiuosius verslininkus dalyvauti 6-8 mėn. trukmės mentorystės programoje, kuri vyks regionuose veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius”. Taip pat kviečiami šalies verslo ekspertai ir įvairių sričių specialistai papildyti mentorių gretas ir programos metu su smulkiaisiais verslininkais pasidalinti savo žiniomis. Registracija į programą vyksta iki vasario 19 d. Planuojama, jog įvadinės mentorystės sesijos prasidės dar vasario pabaigoje. Po mentorystės – išaugę pardavimai ir pajamos „Verslios Lietuvos” vystomi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams skirti ...
  • Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių

    2021-02-03Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių
    Karantinas sujaukė daugelio žmonių gyvenimą – prarasti darbai, skaudžios asmeninės netektys, ko pasekoje – vis labiau auganti emocinė įtampa. Apie tai kalba Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Psichikos sveikatos centro vedėja, gydytoja psichiatrė Rūta BURBIENĖ. – Karantinas yra didelis iššūkis ne tik mūsų Psichikos sveikatos centro pacientams, bet ir sveikiems žmonėms, vis dažniau susiduriantiems su psichikos problemomis. Situaciją dar pablogino ir dviprasmiški straipsniai bei įvairūs pasisakymai apie vakciną. Žmonės sutrikę dėl informacijos gausos ir skirtingų ...
  • Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)

    2021-02-03Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)
    Dr. Odeta GELEŽĖLYTĖ,Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologė ir mokslininkė: – Nors koronaviruso pandemija pirmiausia sukėlė grėsmę žmonių fizinei sveikatai, tiek ligos plitimas, tiek su tuo susiję apribojimai neišvengiamai palietė ir mūsų psichologinę savijautą. 2020 m. pavasarį, dar COVID-19 pandemijos pradžioje, Europos psichologai išsakė susirūpinimą dėl su pandemija susijusių sunkumų poveikio žmonių psichikos sveikatai. Taigi Europos trauminio streso tyrimų asociacija (ESTSS) nusprendė suvienyti 11 Europos šalių ir atlikti itin didelio masto psichologinį tyrimą apie tai, su kokiais ...
  • Artimieji gali įtarti sveikatos sutrikimus

    2021-02-03Artimieji gali įtarti sveikatos sutrikimus
    Ne paslaptis, kad psichikos ligą, ypač vyresni žmonės, vis dar laiko gėdinga, ir susidūrę su ja neskuba kreiptis pagalbos. Po ilgesnio nesimatymo į pakitusią per izoliaciją būseną dėmesį turėtų atkreipia artimieji. Kaip karantinas veikia žmonių psichinę būklę, kaip atpažinti ligos požymius, paklausėme Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriaus vedėjos, gydytojos psichiatrės Astos KLIMAŠAUSKIENĖS. – Užsitęsęs karantinas žmonėms kelia nerimą, įtampą, baimės jausmą, miego sutrikimus. Žmonės tampa irzlūs, dirglūs, pikti, nes slegia nežinia dėl ateities, finansiniai įsipareigojimai, socialinė ...
  • Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos

    2021-02-03Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos
    Karantinui vis tebesitęsiant ne vienas pajuto, kad izoliacija neigiamai veikia psichiką. Mintimis apie „Covid-19“ pandemijos paveiktą žmonių psichologinę savijautą dalijasi psichologė Svetlana RAGELIENĖ, teikianti psichologinę pagalbą Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenei ir privačiai konsultuojanti kabinete „Pasijausk geriau“. – „Covid-19“ pandemija neabejotinai paveikė žmonių psichologinę savijautą. Visuomenė su tokia situacija nebuvo susidūrusi labai seniai, jei išvis kažkada buvo. Pandemijos žalą psichologinei sveikatai gerai iliustruoja ir įvairūs moksliniai tyrimai. Pernai vasarą VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai psichologai, vadovaujami prof. dr. ...
  • Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius

    2021-02-03Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius
    Pasaulyje šiuo metu vyksta kova dėl vakcinos nuo COVID-19. Rodos, šalių bandymai gauti kuo pirmiau ir kuo daugiau vakcinos dozių įrodo, kad vakcina yra labai reikalinga ir yra saugi naudoti. Nepaisant to, apie vakciną vis dar sklando daugybė mitų ir legendų. Juos išsklaidyti ir paaiškinti sutiko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė. – Vakcina nuo koronaviruso sukurta ir pradėta naudoti palyginti neseniai, tačiau antivakseriai ir skiepų kritikai jau ...