renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žmonės supranta naudą, kurią duoda aplinka (Eksperto komentaras)

Vis daugiau žmonių susidomi naujomis technologijomis, aplinkos tvarkymo ir priežiūros galimybėmis, labiausiai dėmesį kreipdami į kokybę, stilių. Nors dažniausiai madas diktuoja sostinės gyventojai, bet nuo jų neatsilieka ir marijampoliečiai.
Kokios yra gyvenamosios aplinkos gražinimo galimybės, pasakoja UAB „Aplinkotvarkos servisas“ kūrybos vadovas Karolis DVYLYS.

Debesyse valdoma sistema
Karoliui Dvyliui kompiuteriu įjungus laistymo pultą, po 20 sekundžių iš žemės išlenda vandens purkštukai. Kai karštomis, sausomis vasaromis nurunda ilgai puoselėta veja, žmonės vis dažniau pagalvoja apie išmaniąją laistymo sistemą, kuri prijungiama prie individualių tinklų ir valdoma nuotoliniu būdu.
Tokia sistema integruota vadinamuose debesyse, valdoma ir atnaujinama internetu. Įdiegta modernizuota programa, kuri nuolat, keletą kartų per metus, atnaujinama. Sistema unikali tuo, kad jungiama prie artimiausios metrologinės stoties. Taigi internetu online režimu gaunami duomenys apie vyraujančius orus. JAV kompanijos „Hunter“ sistema sukurta Australijoje – sausiausiame žemyne, kuriame problema dėl vandens išties didžiulė. Ji pati modeliuoja prognozę artimiausioms trims dienoms, numato oro prognozę į priekį ir tuomet, kai prognozuojamas lietus, laistymas atjungiamas. Prognozuojamos tikimybės, tad parametrus galima keisti pagal savo poreikius. Tarkime, nustačius 28 laipsnių temperatūros ribą, šiai pakilus daugiau, sistema laisto 30 procentų gausiau. Beje, įjungti, išjungti sistemą, veikiančią Marijampolėje, galima iš bet kurio pasaulio krašto, kad ir atostogaujant Turkijoje.
Laistymo sistema išvedžiojama žemės paviršiuje, 20–30 cm gylyje. Įjungus ją, iš žemės į paviršių išlenda purkštukai. Standartinis jų aukštis – 10–15 cm, aukštesniais, dvidešimties centimetrų, laistomos gėlės. Kad pasiektų šaknis, naudojami specialūs kapiliarai – nipeliai.
Purkštukais, lyginant su paprastu laistymu, sutaupoma 80 proc. vandens. Per valandą jo išpurškiama 1–2 litrai, bet kiekį pagal drėgmės poreikį galima padidinti. Kartu gali būti įdiegti ir trąšų dozatoriai, tačiau jie yra brangūs ir mažai kur naudojami.
Sistema yra moderni, bet paprasta, ir sugesti praktiškai nėra kam. Nebent reikia išplauti vandens filtrus ar išvalyti purkštukuose iš vandentiekio atsiradusias rūdis, kalkes. Bendrame valdymo pulte matyti, kai sistema neaktyvi. Dažniausiai tai būna tada, kai šeimininkai ją išjungia. Žiemą sistema neveikia, iš kompresoriaus išpučiamas vanduo, paruošiama žiemojimui.

„Žmonės turi priprasti, kad būtų gražu“
Lietuvoje iškrenta tik apie pusė vejai reikalingų kritulių. Jeigu visada norime turėti gražią, sodrią, lygią veją, varianto kito neturime, tik papildomai laistyti. Anksčiau, prieš 13–14 metų, 90 proc. žmonių sakydavo, kad to nereikia, nes čia – Lietuva, čia lietūs lyja. Dabar 95–98 proc. žmonių žino, kad be laistymo gražios vejos nebus.
Viena pirmųjų Marijampolėje laistymo sistemą įsirengė UAB „Mantinga“. Tada, maždaug prieš trylika metų, įžvalgus savininkų požiūris ir noras įdiegti naujovę daug ką stebino, daug kas atkalbinėjo, sakė, jog visas darbas ir išlaidos bus perniek. Man labai įstrigo įmonės vadovo Klemenco Agento žodžiai: „Žmonės turi priprasti, kad būtų gražu“. Pirmais metais, kai sistema buvo įdiegta, iš tikrųjų naktimis ir purkštukus nuspardydavo, ir medžius išlaužydavo. Bet kasmet tokių niokojimų pasitaiko vis mažiau, matyt, žmonės išties priprato ir įvertino grožį.
„Mantingos“ aplinka dabar – įspūdinga, traukia praeivių, pravažiuojančių dėmesį. Didžiulis plotas Stoties ir Beržų gatvėse laistomas naktimis, nes dieną vanduo tiesiog išgaruotų, nespėjęs susigerti į žemę, nepalaistęs augalų. Dviejų pozicijų – rotoriniai ir MP – purkštukai nustatyti taip, kad laistytų tik pievą, klombas ar medžius, o ne takus, kad neaptaškytų žmonių. Sistema veikia atskiromis zonomis, vanduo trykšta nuo vejos išorės į vidurį.

Apsauga nuo nepageidaujamo kaimyno
Laistymo sistemą rengdami naujame sklype šeimininkams dažnai primename apie kurmius, kurie būna labiausiai nepageidaujami įsibrovėliai. Niekada negali žinoti, kada ir iš kur jie ateis, nebent nuspėti pasidairius į kaimyninius sklypus – buvo ten kurmių, ar ne. Tačiau būna ir taip, kad vasarą, kai viskas išdžiūsta, po nakties šeimininkai drėgnoje, prižiūrimoje, laistomoje savo vejoje aptinka kurmio kauburėlius. Tokia kuriozinė situacija neseniai buvo ir miesto centre, kai nežinia, iš kur atsiradęs, kurmis iškniso visą žolę.
Ruošiant žemės pagrindą vejai ir laistymo sistemai, ant jos klojamas specialus tinklas, apsaugantis nuo kurmių. Ant viršaus pilama ir lyginama žemė. Prieš tai aplink vandens purkštukus tinklas apkerpamas, kad šie išlįstų į paviršių. Kurmis pro tinklą į paviršių nepralenda ir kasasi tolyn, kol randa išėjimą. Tai itin humaniškas būdas atsikratyti nepageidaujamu kaimynu – kurmis tokiame sklype tiesiog neapsigyvena.
Tinklas klojamas 5–10 cm gylyje. Naujame sklype tai didesnių problemų nesukelia, tačiau patiesus tinklą, su sunkia technika važiuoti ant jo jau negalima ir žemę tada tvarkyti tenka arba rankomis, arba spec. technika. Patogiau apsauginį tinklą tiesti jau esamoje vejoje: tinklas tiesiamas ant viršaus, veja į jį įauga ir kurmiai daugiau netrukdo. Tik nereikia užmiršti, jog tokiu atveju artimiausiu metu vejos negalima aeruoti – tenka palaukti, kol užaugs velėna ir susiformuos gruntas.

Sklypo puošmena – apšvietimas
Šviesomis sukurtas įspūdingas Gintauto Kavaliausko baseino vaizdas. Karolio Dvylio albumo nuotraukaDidžioji mūsų metų dalis yra tamsoje, tad žmonės gražiausias sklypo vietas, augalus akcentuoja dekoratyviu apšvietimu. Įvairiu paros metu jis atrodo kitaip, ypač gražiai naktį.
Yra daug šviesos valdymo sistemų pultų. Pats šiuolaikiškiausias – astronominis laikrodis: pagal saulės kilimą, leidimąsi, kiekvieną dieną įsijungia skirtingu laiku sekundžių tikslumu. Nauja programuojama sistema, sukurta JAV, Europą pasiekė tik praėjusiais metais. Tai – sistema, kai kiekvienas šviestuvas šviečia pagal kodą. Galima programuoti – skirtingą šviesos intensyvumą, spalvas numatyti iš anksto. Pavyzdžiui, kai miegame, šviesa nusilpsta, kai organizuojame vakarėlį, laukiame draugų, šviesa gali mirksėti įvairiomis spalvomis. Pačiais silpniausiais, 2 vatų šviestuvais, apšviečiami nedideli medeliai, krūmai, galingiausiais – 9–12 vatų – dideli medžiai, pastatai.
LED šviestuvų efektas – ne tik labai įspūdingas, bet ir nebrangus. Pavyzdžiui, 40–50 šviestuvų, veikiančių 12 valandų, šviesa šeimininkui kainuos iki 20 centų. Taip pat jie ir saugūs: sistemos veikla nesutrinka net, kai žemos įtampos laidą nugraužia šuo ar nupjauna žoliapjovė.
Naudotis tokiu apšvietimu nesudėtinga. Be to, mes taip pat esame prisijungę prie sistemos ir iš bet kurios pasaulio vietos matome kaip kas veikia, telefonu gauname žinutes apie sutrikimus. Kad buvome atvažiavę kažką pataisyti, šeimininkai sužino tik gavę sąskaitą.

Žmones traukia vanduo
Ekologijos bangai augant, pasaulyje populiarėja prieš 30 metų Austrijoje sukurti išmanūs baseinai. Lietuvoje jų taip pat yra nemažai, Marijampolėje – bent du.
Šis baseinas išsiskiria tuo, kad jį rengiant sukuriama natūrali ekosistema, kuri nuolat valo vandenį. Priešingai, negu paprastame mėlyname baseine, kur naudojami chemikalai.
Fosfatus, nitratus iš vandens pašalina augalai, kuriems skiriama tam tikra zona. Vandens valymui naudojama filtracinė zona, lavos akmuo, korėti akmenys. Per akmenis siurblys traukia vandenį į filtrą, kuriame jis valomas ir vėl grąžinamas atgal į baseiną. Šiukšles nuo paviršiaus surenka, sutraukia skimeris. Vanduo tokiame baseine būna itin švarus, jį netgi galima gerti.
Baseino gylis gali būti bet koks. Jo pagrindas priklauso nuo darytojo fantazijos. Paprastai betoniniai pamatų blokeliai užpildomi betonu, dugnas betonuojamas, ant viršaus klojama ir vulkanizuojama membrana, tamsi gija. Ji atrodo labai natūraliai ir yra ilgaamžė, tarnavimo laikas – apie 50 metų, todėl ir žiemą vandens išleisti nereikia. Užšalęs baseinas gali tapti čiuožykla. Beje, vasarą vandenį gali tekti papildyti, nes jis nugaruoja.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Aš esu ir aš būsiu“

    2021-02-17„Aš esu ir aš būsiu“
    Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šių metų Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį, skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą. Šios kampanijos idėja yra ta, kad vėžys nėra tik vieno žmogaus sveikatos sutrikimas, šis susirgimas dėl didelio susirgimų skaičiaus paliečia visus aplinkos žmones. Mintimis apie ...
  • Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti

    2021-02-17Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti
    Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Minint šią dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Prevencinės programos įgyvendinamos ir per karantiną Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. Negalutiniai šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y., apie 29 proc. mažiau nei 2019 m. (123 tūkst. moterų). Krūties vėžio prevencinėje programoje numatytas paslaugas gavo 86 tūkst. moterų, t. y., 28 proc. mažiau nei ...
  • Mokslinis laipsnis Vokietijoje – labiau socialinis statusas

    2021-02-17Mokslinis laipsnis Vokietijoje –  labiau socialinis statusas
    Mūsų šalies kultūrą plačiąja prasme sudaro ir sėkmingos menininkų, mokslininkų, kitų sričių intelektualių specialistų karjeros siekiantieji užsienyje. Norime priminti, papasakoti apie tokius iš mūsų krašto kilusius žmones. Pasaulis globalus, nesvarbu, kokioje šalyje bedirbtų ar kurtų, šie žmonės išlieka lietuviais. Šį kartą kalbamės su iš Marijampolės kilusia, Lietuvoje mokslus baigusia, bet Vokietijoje sėkmingai dirbančia medicinos mokslų daktare Aiste Mockute. Aistei – 29 eri metai, šiuo metu ji dirba Veimaro (Weimar) klinikose, yra penktų metų gydytoja rezidentė. Specializuojasi radiologijos srityje – dirba radiologijos skyriuje. Vokietijoje Aistė sukūrė šeimą, augina sūnų Joną. Aistė Mockutė Marijampolėje yra baigusi Rygiškių Jono gimnaziją, po to pasirinko medicinos studijas Vilniaus ...
  • Teigiama emigracijos pusė: patirtis, iššūkiai, savirealizacija

    2021-02-17
    Reiškinys, kai emigruojama į užsienį, intelektualiosios dalies lietuvių vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni tai įvardija protų nutekėjimu ir akcentuoja, kad dėl to apmaudu, kiti vertina galimybę įgyti patirties, realizuoti karjeros planus. Lietuviais išliekama, kokioje šalyje begyventume… Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla atliko tyrimą, kuris parodė tikruosius emigravusių lietuvių karjeros pokyčius. Tarp emigracijos priežasčių – anaiptol ne tik finansai. Tyrimo metu apklausta apie 90 respondentų. Apklausti lietuviai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Dauguma apklaustųjų – 20–40 metų, beveik visi turi aukštojo mokslo diplomą. Apklaustieji kitose šalyse gyvena nuo vienerių iki 10 metų. Daugiau nei pusė iš jų vedę ir turi vaikų. Jų profesijos ...
  • Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

    2021-02-15Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“
    2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius. – Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės Europos reikalų ir Kaimo reikalų komitetuose, taip pat Antikorupcijos komisijoje. Be to, Jūs – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas, trijų parlamentinių ir penkiolikos ...
  • Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama

    2021-02-12Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama
    2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas. Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bend­ra paramos suma siekia daugiau nei 33 mln. Eur. Tiesa, minėtoje statistikoje neįskaičiuoti kooperatyvai, kurie teikia paraiškas žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu dėl paramos pagal su plotu susijusias ...
  • Pasižvalgykime ir į langus… (Kaipgi be kultūros?)

    2021-02-10Pasižvalgykime ir į langus... (Kaipgi  be kultūros?)
    Šiuo keistu, išskirtiniu laiku daug dalykų vyksta kitaip, nei buvome įpratę. Besidomintieji (o kai kas gal ir netikėtai) jau senokai gali bent iš dalies kompensuoti kultūrinio gyvenimo apraiškų stygių netradicinėse erdvėse net ir neplanuotai. Virtualioje erdvėje galime klausytis geriausių atlikėjų koncertų, „pasivaikščioti“ po tokias parodų sales ir pamatyti kūrinius, kokių šiaip jau gyvenime gal nebūtume išvydę dėl įvairiausių priežasčių, dalyvauti pačiuose netikėčiausiuose projektuose… Ir nors visi pripažįsta (na, išskyrus nebent tuos, kuriems tikrojo, gyvo meno nelabai ir reikia), kad tai nėra tikrieji kūrybiniai bei dvasiniai mainai, bet vis tiek geriau, nei tuštuma… Ilgą laiką mažai tesikeičianti situacija privertė kūrėjus, kultūros lauko artojus ...
  • Himnas krašto grožiui ir medžiui

    2021-02-10Himnas krašto grožiui ir medžiui
    Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrę į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų komandą, 2020 metų pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų – „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ ir mokslinių, publicistinių bei meninių tekstų leidinį – himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“. „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“ Mokslo darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-mečiui, LKAS veiklos 25-mečio sukakčiai, lietuvių ir latvių kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio 110-osioms gimimo metinėms, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, kūrusio ir Lietuvoje, Eduardo F. Andrė (1840–1911) 180-osioms gimimo metinėms ir kraštovaizdžio architektūros bakalauro studijų programos Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) pradžiai pažymėti. Abiejuose leidiniuose publikuojami vilkaviškiečių – Arboristų asociacijos prezidento ...
  • Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)

    2021-02-10Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)
    Dantų implantai mus gelbėja ir, galima sakyti, pratęsia mūsų jaunystę, gerina gyvenimo kokybę. Nuo to laiko, kai jie atsirado, keitėsi jų kokybė, tobulėjo implantacijos procesas. Apie tai kalbamės su marijampoliečiu mokslų mgr. (mokslų magistru, angl. Master of Sciences) gydytoju implantologu Žydrūnu Kazakevičiumi, kuris Marijampolėje įkūrė ir vadovauja Ž. Kazakevičiaus implantologijos centrui. – Dantų implantai – kada jie atsirado? Nuo to laiko turbūt keitėsi ir jų kokybė ir pats implantavimo procesas. Kiek ir kaip dabar visa tai yra patobulėję? – Pirmi burnos implantai buvo pradėti sukti maždaug prieš 60 metų. To pradininkas – švedų burnos chirurgas Peras Ingvaras Branemarkas (Per-Ingvar Branemark). Tačiau yra ...
  • Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą

    2021-02-10Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą
    Kai dantų implantai prigyja, pacientas kviečiamas protezavimo procesui – ant implanto (implantų) reikia uždėti danties vainikėlį. Keletas gydytojos ortopedės Monikos ZALECKYTES minčių ir patarimų apie šį procesą ir tai, kaip reikia prižiūrėti implantuotus dantis. – Kokiais atvejais yra reikalingas protezavimas? – Dantų protezavimas šiandien gali pasiūlyti didelę dantų restauracijos įvairovę. Svarbu paminėti, kad netekus bent vieno danties, reikia kuo greičiau planuoti implantaciją ir protezavimą. Atidėliojant gydymą vėlesniam laikui, deja, bet tenka susidurti su sudėtingais pokyčiais, įvykstančiais dėl dantų migracijos. Dantų migraciją pastebėti pačiam pacientui sunku. Tad jeigu uždelsiama, gydytojui tenka susidurti su dideliais iššūkiais, norint situaciją atitaisyti. Patarčiau atsakingai žiūrėti į savo burnos ...
  • „Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“

    2021-02-10„Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“
    Ši mintis nuskambėjo besikalbant su Algimantu BABECKU – istoriku, kraštotyrininku, Kalvarijos gimnazijos ir Akmenynų pagrindinės mokyklos mokytoju. O pakalbinti jį paskatino knyga „Išnykę (ne)pamiršti dvarai/ Aleksandravas, Makauskai, Pagraužiai, Trempiniai“. Jos išleidimo data liudija: jau visas dešimtmetis praėjo nuo to smagaus laiko, kai dalyvavome jos sutiktuvėse – ne tik Kalvarijoje, Marijampolėje, bet ir kitur, paskui ji nukeliavo ir už jūrų marių… Algimantas – žmogus labai aktyvus, tad sukirbeno mintis: gal per tiek laiko jau kur nors „pakeliui“ dar viena panaši knyga – gal vėl apie dvarus? Tad apie juos ir laiką, apie darbus ir tai, kas svarbiausia, ir pabandėme pakalbėti. Pateikiame ...
  • Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų

    2021-02-10Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų
    Dantų implantai, jų įsodinimas – tai pažangiausia, patikimiausia ir ilgaamžiškiausia šiuolaikinė prarastų dantų atkūrimo technologija. Jei implantai ir ant jų atkurti dantys yra tinkamai bei reguliariai prižiūrimi, jie tarnauja visą gyvenimą. Kartu tai – ilgalaikė investicija į puikią išvaizdą bei galimybė valgyti tarsi su savais dantimis. Tik su dantų implantais įmanoma atkurti visą dantį nuo šak-nies iki vainiko, nes kiti metodai, pavyzdžiui, dantų protezavimas, gali atkurti tik danties vainiką, t. y. matomą danties dalį virš dantenų. Be to, atkurti dantis ant implantų galima, kai nėra vieno, kelių greta vienas kito esančių ar net visų dantų. Apie 97–98 proc. implantavimo procedūrų pažangiose ...
  • Ateitis jau čia – atsinaujinantys energijos šaltiniai daugiabučiuose

    2021-02-10Ateitis jau čia – atsinaujinantys  energijos šaltiniai daugiabučiuose
    Jau beveik 80 daugiabučių gali pasigirti įdiegtais atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagal Daugiabučių namų (atnaujinimo) modernizavimo programą. Vienas iš jų, esantis Marijampolėje, buvo pripažintas geriausiu 2019 metų renovacijos projektu. Čia energijos poreikis po priemonių įdiegimo sumažėjo daugiau kaip 80 proc., tokius sutaupymus leido pasiekti gyventojų pasirinkta geoterminio šildymo sistema. Šiandien dienai vykdomi dar daugiau kaip 1500 daugiabučių atnaujinimo projektų ir dalyje jų planuojama įdiegti alternatyvius energijos šaltinius.Pagal naujausio kvietimo reikalavimus renovuojamiems daugiabučiams, namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, kurios gamintų elektrą bendrosioms namo reikmėms.Daugiabučių gyventojai šio kvietimo metu gali nuspręsti, ar įrengs alternatyvių energijos šaltinių priemones, ...
  • „Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos

    2021-02-08„Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos
    Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva” kviečia smulkiuosius verslininkus dalyvauti 6-8 mėn. trukmės mentorystės programoje, kuri vyks regionuose veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius”. Taip pat kviečiami šalies verslo ekspertai ir įvairių sričių specialistai papildyti mentorių gretas ir programos metu su smulkiaisiais verslininkais pasidalinti savo žiniomis. Registracija į programą vyksta iki vasario 19 d. Planuojama, jog įvadinės mentorystės sesijos prasidės dar vasario pabaigoje. Po mentorystės – išaugę pardavimai ir pajamos „Verslios Lietuvos” vystomi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams skirti bendradarbystės centrai „Spiečius“ šiuo metu veikia septyniuose Lietuvos miestuose: Alytuje, Šiauliuose, Tauragėje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Marijampolėje. Šiuose centruose reziduojantys verslo ekspertai ir įvairių sričių ...
  • Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių

    2021-02-03Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių
    Karantinas sujaukė daugelio žmonių gyvenimą – prarasti darbai, skaudžios asmeninės netektys, ko pasekoje – vis labiau auganti emocinė įtampa. Apie tai kalba Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Psichikos sveikatos centro vedėja, gydytoja psichiatrė Rūta BURBIENĖ. – Karantinas yra didelis iššūkis ne tik mūsų Psichikos sveikatos centro pacientams, bet ir sveikiems žmonėms, vis dažniau susiduriantiems su psichikos problemomis. Situaciją dar pablogino ir dviprasmiški straipsniai bei įvairūs pasisakymai apie vakciną. Žmonės sutrikę dėl informacijos gausos ir skirtingų nuomonių. Yra nemažai žmonių, kurie pajutę koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą ar išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas, iškart kreipiasi pagalbos. Vis dėlto naujų pacientų antplūdžio nepajutome. ...