renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žmonės supranta naudą, kurią duoda aplinka (Eksperto komentaras)

Vis daugiau žmonių susidomi naujomis technologijomis, aplinkos tvarkymo ir priežiūros galimybėmis, labiausiai dėmesį kreipdami į kokybę, stilių. Nors dažniausiai madas diktuoja sostinės gyventojai, bet nuo jų neatsilieka ir marijampoliečiai.
Kokios yra gyvenamosios aplinkos gražinimo galimybės, pasakoja UAB „Aplinkotvarkos servisas“ kūrybos vadovas Karolis DVYLYS.

Debesyse valdoma sistema
Karoliui Dvyliui kompiuteriu įjungus laistymo pultą, po 20 sekundžių iš žemės išlenda vandens purkštukai. Kai karštomis, sausomis vasaromis nurunda ilgai puoselėta veja, žmonės vis dažniau pagalvoja apie išmaniąją laistymo sistemą, kuri prijungiama prie individualių tinklų ir valdoma nuotoliniu būdu.
Tokia sistema integruota vadinamuose debesyse, valdoma ir atnaujinama internetu. Įdiegta modernizuota programa, kuri nuolat, keletą kartų per metus, atnaujinama. Sistema unikali tuo, kad jungiama prie artimiausios metrologinės stoties. Taigi internetu online režimu gaunami duomenys apie vyraujančius orus. JAV kompanijos „Hunter“ sistema sukurta Australijoje – sausiausiame žemyne, kuriame problema dėl vandens išties didžiulė. Ji pati modeliuoja prognozę artimiausioms trims dienoms, numato oro prognozę į priekį ir tuomet, kai prognozuojamas lietus, laistymas atjungiamas. Prognozuojamos tikimybės, tad parametrus galima keisti pagal savo poreikius. Tarkime, nustačius 28 laipsnių temperatūros ribą, šiai pakilus daugiau, sistema laisto 30 procentų gausiau. Beje, įjungti, išjungti sistemą, veikiančią Marijampolėje, galima iš bet kurio pasaulio krašto, kad ir atostogaujant Turkijoje.
Laistymo sistema išvedžiojama žemės paviršiuje, 20–30 cm gylyje. Įjungus ją, iš žemės į paviršių išlenda purkštukai. Standartinis jų aukštis – 10–15 cm, aukštesniais, dvidešimties centimetrų, laistomos gėlės. Kad pasiektų šaknis, naudojami specialūs kapiliarai – nipeliai.
Purkštukais, lyginant su paprastu laistymu, sutaupoma 80 proc. vandens. Per valandą jo išpurškiama 1–2 litrai, bet kiekį pagal drėgmės poreikį galima padidinti. Kartu gali būti įdiegti ir trąšų dozatoriai, tačiau jie yra brangūs ir mažai kur naudojami.
Sistema yra moderni, bet paprasta, ir sugesti praktiškai nėra kam. Nebent reikia išplauti vandens filtrus ar išvalyti purkštukuose iš vandentiekio atsiradusias rūdis, kalkes. Bendrame valdymo pulte matyti, kai sistema neaktyvi. Dažniausiai tai būna tada, kai šeimininkai ją išjungia. Žiemą sistema neveikia, iš kompresoriaus išpučiamas vanduo, paruošiama žiemojimui.

„Žmonės turi priprasti, kad būtų gražu“
Lietuvoje iškrenta tik apie pusė vejai reikalingų kritulių. Jeigu visada norime turėti gražią, sodrią, lygią veją, varianto kito neturime, tik papildomai laistyti. Anksčiau, prieš 13–14 metų, 90 proc. žmonių sakydavo, kad to nereikia, nes čia – Lietuva, čia lietūs lyja. Dabar 95–98 proc. žmonių žino, kad be laistymo gražios vejos nebus.
Viena pirmųjų Marijampolėje laistymo sistemą įsirengė UAB „Mantinga“. Tada, maždaug prieš trylika metų, įžvalgus savininkų požiūris ir noras įdiegti naujovę daug ką stebino, daug kas atkalbinėjo, sakė, jog visas darbas ir išlaidos bus perniek. Man labai įstrigo įmonės vadovo Klemenco Agento žodžiai: „Žmonės turi priprasti, kad būtų gražu“. Pirmais metais, kai sistema buvo įdiegta, iš tikrųjų naktimis ir purkštukus nuspardydavo, ir medžius išlaužydavo. Bet kasmet tokių niokojimų pasitaiko vis mažiau, matyt, žmonės išties priprato ir įvertino grožį.
„Mantingos“ aplinka dabar – įspūdinga, traukia praeivių, pravažiuojančių dėmesį. Didžiulis plotas Stoties ir Beržų gatvėse laistomas naktimis, nes dieną vanduo tiesiog išgaruotų, nespėjęs susigerti į žemę, nepalaistęs augalų. Dviejų pozicijų – rotoriniai ir MP – purkštukai nustatyti taip, kad laistytų tik pievą, klombas ar medžius, o ne takus, kad neaptaškytų žmonių. Sistema veikia atskiromis zonomis, vanduo trykšta nuo vejos išorės į vidurį.

Apsauga nuo nepageidaujamo kaimyno
Laistymo sistemą rengdami naujame sklype šeimininkams dažnai primename apie kurmius, kurie būna labiausiai nepageidaujami įsibrovėliai. Niekada negali žinoti, kada ir iš kur jie ateis, nebent nuspėti pasidairius į kaimyninius sklypus – buvo ten kurmių, ar ne. Tačiau būna ir taip, kad vasarą, kai viskas išdžiūsta, po nakties šeimininkai drėgnoje, prižiūrimoje, laistomoje savo vejoje aptinka kurmio kauburėlius. Tokia kuriozinė situacija neseniai buvo ir miesto centre, kai nežinia, iš kur atsiradęs, kurmis iškniso visą žolę.
Ruošiant žemės pagrindą vejai ir laistymo sistemai, ant jos klojamas specialus tinklas, apsaugantis nuo kurmių. Ant viršaus pilama ir lyginama žemė. Prieš tai aplink vandens purkštukus tinklas apkerpamas, kad šie išlįstų į paviršių. Kurmis pro tinklą į paviršių nepralenda ir kasasi tolyn, kol randa išėjimą. Tai itin humaniškas būdas atsikratyti nepageidaujamu kaimynu – kurmis tokiame sklype tiesiog neapsigyvena.
Tinklas klojamas 5–10 cm gylyje. Naujame sklype tai didesnių problemų nesukelia, tačiau patiesus tinklą, su sunkia technika važiuoti ant jo jau negalima ir žemę tada tvarkyti tenka arba rankomis, arba spec. technika. Patogiau apsauginį tinklą tiesti jau esamoje vejoje: tinklas tiesiamas ant viršaus, veja į jį įauga ir kurmiai daugiau netrukdo. Tik nereikia užmiršti, jog tokiu atveju artimiausiu metu vejos negalima aeruoti – tenka palaukti, kol užaugs velėna ir susiformuos gruntas.

Sklypo puošmena – apšvietimas
Šviesomis sukurtas įspūdingas Gintauto Kavaliausko baseino vaizdas. Karolio Dvylio albumo nuotraukaDidžioji mūsų metų dalis yra tamsoje, tad žmonės gražiausias sklypo vietas, augalus akcentuoja dekoratyviu apšvietimu. Įvairiu paros metu jis atrodo kitaip, ypač gražiai naktį.
Yra daug šviesos valdymo sistemų pultų. Pats šiuolaikiškiausias – astronominis laikrodis: pagal saulės kilimą, leidimąsi, kiekvieną dieną įsijungia skirtingu laiku sekundžių tikslumu. Nauja programuojama sistema, sukurta JAV, Europą pasiekė tik praėjusiais metais. Tai – sistema, kai kiekvienas šviestuvas šviečia pagal kodą. Galima programuoti – skirtingą šviesos intensyvumą, spalvas numatyti iš anksto. Pavyzdžiui, kai miegame, šviesa nusilpsta, kai organizuojame vakarėlį, laukiame draugų, šviesa gali mirksėti įvairiomis spalvomis. Pačiais silpniausiais, 2 vatų šviestuvais, apšviečiami nedideli medeliai, krūmai, galingiausiais – 9–12 vatų – dideli medžiai, pastatai.
LED šviestuvų efektas – ne tik labai įspūdingas, bet ir nebrangus. Pavyzdžiui, 40–50 šviestuvų, veikiančių 12 valandų, šviesa šeimininkui kainuos iki 20 centų. Taip pat jie ir saugūs: sistemos veikla nesutrinka net, kai žemos įtampos laidą nugraužia šuo ar nupjauna žoliapjovė.
Naudotis tokiu apšvietimu nesudėtinga. Be to, mes taip pat esame prisijungę prie sistemos ir iš bet kurios pasaulio vietos matome kaip kas veikia, telefonu gauname žinutes apie sutrikimus. Kad buvome atvažiavę kažką pataisyti, šeimininkai sužino tik gavę sąskaitą.

Žmones traukia vanduo
Ekologijos bangai augant, pasaulyje populiarėja prieš 30 metų Austrijoje sukurti išmanūs baseinai. Lietuvoje jų taip pat yra nemažai, Marijampolėje – bent du.
Šis baseinas išsiskiria tuo, kad jį rengiant sukuriama natūrali ekosistema, kuri nuolat valo vandenį. Priešingai, negu paprastame mėlyname baseine, kur naudojami chemikalai.
Fosfatus, nitratus iš vandens pašalina augalai, kuriems skiriama tam tikra zona. Vandens valymui naudojama filtracinė zona, lavos akmuo, korėti akmenys. Per akmenis siurblys traukia vandenį į filtrą, kuriame jis valomas ir vėl grąžinamas atgal į baseiną. Šiukšles nuo paviršiaus surenka, sutraukia skimeris. Vanduo tokiame baseine būna itin švarus, jį netgi galima gerti.
Baseino gylis gali būti bet koks. Jo pagrindas priklauso nuo darytojo fantazijos. Paprastai betoniniai pamatų blokeliai užpildomi betonu, dugnas betonuojamas, ant viršaus klojama ir vulkanizuojama membrana, tamsi gija. Ji atrodo labai natūraliai ir yra ilgaamžė, tarnavimo laikas – apie 50 metų, todėl ir žiemą vandens išleisti nereikia. Užšalęs baseinas gali tapti čiuožykla. Beje, vasarą vandenį gali tekti papildyti, nes jis nugaruoja.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“

    2021-02-10„Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“
    Ši mintis nuskambėjo besikalbant su Algimantu BABECKU – istoriku, kraštotyrininku, Kalvarijos gimnazijos ir Akmenynų pagrindinės mokyklos mokytoju. O pakalbinti jį paskatino knyga „Išnykę (ne)pamiršti dvarai/ Aleksandravas, Makauskai, Pagraužiai, Trempiniai“. Jos išleidimo data liudija: jau visas dešimtmetis praėjo nuo to smagaus laiko, kai dalyvavome jos sutiktuvėse – ne tik Kalvarijoje, Marijampolėje, bet ir kitur, paskui ji nukeliavo ir už jūrų marių… Algimantas – žmogus labai aktyvus, tad sukirbeno mintis: gal per tiek laiko jau kur nors „pakeliui“ dar viena panaši knyga – gal vėl apie dvarus? Tad apie juos ir laiką, apie darbus ir tai, kas svarbiausia, ir pabandėme pakalbėti. Pateikiame ...
  • Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų

    2021-02-10Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų
    Dantų implantai, jų įsodinimas – tai pažangiausia, patikimiausia ir ilgaamžiškiausia šiuolaikinė prarastų dantų atkūrimo technologija. Jei implantai ir ant jų atkurti dantys yra tinkamai bei reguliariai prižiūrimi, jie tarnauja visą gyvenimą. Kartu tai – ilgalaikė investicija į puikią išvaizdą bei galimybė valgyti tarsi su savais dantimis. Tik su dantų implantais įmanoma atkurti visą dantį nuo šak-nies iki vainiko, nes kiti metodai, pavyzdžiui, dantų protezavimas, gali atkurti tik danties vainiką, t. y. matomą danties dalį virš dantenų. Be to, atkurti dantis ant implantų galima, kai nėra vieno, kelių greta vienas kito esančių ar net visų dantų. Apie 97–98 proc. implantavimo procedūrų pažangiose ...
  • Ateitis jau čia – atsinaujinantys energijos šaltiniai daugiabučiuose

    2021-02-10Ateitis jau čia – atsinaujinantys  energijos šaltiniai daugiabučiuose
    Jau beveik 80 daugiabučių gali pasigirti įdiegtais atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagal Daugiabučių namų (atnaujinimo) modernizavimo programą. Vienas iš jų, esantis Marijampolėje, buvo pripažintas geriausiu 2019 metų renovacijos projektu. Čia energijos poreikis po priemonių įdiegimo sumažėjo daugiau kaip 80 proc., tokius sutaupymus leido pasiekti gyventojų pasirinkta geoterminio šildymo sistema. Šiandien dienai vykdomi dar daugiau kaip 1500 daugiabučių atnaujinimo projektų ir dalyje jų planuojama įdiegti alternatyvius energijos šaltinius.Pagal naujausio kvietimo reikalavimus renovuojamiems daugiabučiams, namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, kurios gamintų elektrą bendrosioms namo reikmėms.Daugiabučių gyventojai šio kvietimo metu gali nuspręsti, ar įrengs alternatyvių energijos šaltinių priemones, ...
  • „Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos

    2021-02-08„Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos
    Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva” kviečia smulkiuosius verslininkus dalyvauti 6-8 mėn. trukmės mentorystės programoje, kuri vyks regionuose veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius”. Taip pat kviečiami šalies verslo ekspertai ir įvairių sričių specialistai papildyti mentorių gretas ir programos metu su smulkiaisiais verslininkais pasidalinti savo žiniomis. Registracija į programą vyksta iki vasario 19 d. Planuojama, jog įvadinės mentorystės sesijos prasidės dar vasario pabaigoje. Po mentorystės – išaugę pardavimai ir pajamos „Verslios Lietuvos” vystomi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams skirti bendradarbystės centrai „Spiečius“ šiuo metu veikia septyniuose Lietuvos miestuose: Alytuje, Šiauliuose, Tauragėje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Marijampolėje. Šiuose centruose reziduojantys verslo ekspertai ir įvairių sričių ...
  • Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių

    2021-02-03Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių
    Karantinas sujaukė daugelio žmonių gyvenimą – prarasti darbai, skaudžios asmeninės netektys, ko pasekoje – vis labiau auganti emocinė įtampa. Apie tai kalba Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Psichikos sveikatos centro vedėja, gydytoja psichiatrė Rūta BURBIENĖ. – Karantinas yra didelis iššūkis ne tik mūsų Psichikos sveikatos centro pacientams, bet ir sveikiems žmonėms, vis dažniau susiduriantiems su psichikos problemomis. Situaciją dar pablogino ir dviprasmiški straipsniai bei įvairūs pasisakymai apie vakciną. Žmonės sutrikę dėl informacijos gausos ir skirtingų nuomonių. Yra nemažai žmonių, kurie pajutę koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą ar išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas, iškart kreipiasi pagalbos. Vis dėlto naujų pacientų antplūdžio nepajutome. ...
  • Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)

    2021-02-03Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)
    Dr. Odeta GELEŽĖLYTĖ,Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologė ir mokslininkė: – Nors koronaviruso pandemija pirmiausia sukėlė grėsmę žmonių fizinei sveikatai, tiek ligos plitimas, tiek su tuo susiję apribojimai neišvengiamai palietė ir mūsų psichologinę savijautą. 2020 m. pavasarį, dar COVID-19 pandemijos pradžioje, Europos psichologai išsakė susirūpinimą dėl su pandemija susijusių sunkumų poveikio žmonių psichikos sveikatai. Taigi Europos trauminio streso tyrimų asociacija (ESTSS) nusprendė suvienyti 11 Europos šalių ir atlikti itin didelio masto psichologinį tyrimą apie tai, su kokiais psichologiniais sunkumais pandemijos metu žmonės susiduria, kokios psichologinės to pasekmės bei kaip galima sau šiuo nelengvu metu bandyti padėti (daugiau apie tyrimą: www.manosavijauta.lt). Vilniaus universiteto ...
  • Artimieji gali įtarti sveikatos sutrikimus

    2021-02-03Artimieji gali įtarti sveikatos sutrikimus
    Ne paslaptis, kad psichikos ligą, ypač vyresni žmonės, vis dar laiko gėdinga, ir susidūrę su ja neskuba kreiptis pagalbos. Po ilgesnio nesimatymo į pakitusią per izoliaciją būseną dėmesį turėtų atkreipia artimieji. Kaip karantinas veikia žmonių psichinę būklę, kaip atpažinti ligos požymius, paklausėme Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriaus vedėjos, gydytojos psichiatrės Astos KLIMAŠAUSKIENĖS. – Užsitęsęs karantinas žmonėms kelia nerimą, įtampą, baimės jausmą, miego sutrikimus. Žmonės tampa irzlūs, dirglūs, pikti, nes slegia nežinia dėl ateities, finansiniai įsipareigojimai, socialinė atskirtis. Pradedame susidurti su karantino psichologine žala žmonėms. Deja, laikui bėgant, manau, tokių žmonių tik daugės. Psichikos sutrikimus galima įtarti, pastebėjus pasikeitusį žmogaus elgesį, užsitęsusį liūdesį, ...
  • Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos

    2021-02-03Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos
    Karantinui vis tebesitęsiant ne vienas pajuto, kad izoliacija neigiamai veikia psichiką. Mintimis apie „Covid-19“ pandemijos paveiktą žmonių psichologinę savijautą dalijasi psichologė Svetlana RAGELIENĖ, teikianti psichologinę pagalbą Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenei ir privačiai konsultuojanti kabinete „Pasijausk geriau“. – „Covid-19“ pandemija neabejotinai paveikė žmonių psichologinę savijautą. Visuomenė su tokia situacija nebuvo susidūrusi labai seniai, jei išvis kažkada buvo. Pandemijos žalą psichologinei sveikatai gerai iliustruoja ir įvairūs moksliniai tyrimai. Pernai vasarą VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai psichologai, vadovaujami prof. dr. Evaldo Kazlausko, atliko Lietuvos gyventojų psichologinės sveikatos tyrimą „Mano savijauta“. Tikslas: išsiaiškinti, kaip „Covid-19“ pandemija paveikė psichologinę savijautą ir kaip žmonėms padėti įveikiant to pasekmes. ...
  • Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius

    2021-02-03Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius
    Pasaulyje šiuo metu vyksta kova dėl vakcinos nuo COVID-19. Rodos, šalių bandymai gauti kuo pirmiau ir kuo daugiau vakcinos dozių įrodo, kad vakcina yra labai reikalinga ir yra saugi naudoti. Nepaisant to, apie vakciną vis dar sklando daugybė mitų ir legendų. Juos išsklaidyti ir paaiškinti sutiko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė. – Vakcina nuo koronaviruso sukurta ir pradėta naudoti palyginti neseniai, tačiau antivakseriai ir skiepų kritikai jau spėjo prikurti daugybę legendų apie COVID-19 skiepus. Vienas dažniausiai girdimų – vakcina nuo koronaviruso pasveikti nepadės. Neva ji sukurta tam, kad būtų galima žmonėms implantuoti ...
  • Katarakta: laukti ar operuoti?

    2021-02-01Katarakta: laukti ar operuoti?
    Pastebėjus regėjimo susilpnėjimą, akis tarsi aptraukus rūkui, atsiradus jautrumui ryškiai šviesai – reiktų ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, kadangi visi šie požymiai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta. Kas tai per liga, kokias gydymo galimybes gali pasiūlyti šiandienos medicina klausiame savo srities profesionalo A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ chirurgo oftalmologo Sauliaus Ačo. – Kas yra katarakta? – Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Katarakta dažniausiai pasireiškia regėjimo susilpnėjimu, žmogus mato kaip pro rūką, nyksta spalvos, dvejinasi daiktai, nebetinka anksčiau nešioti akiniai. Jei pablogėjęs matymas kenkia kasdieninei veiklai, žmogus nebegali atlikti įprastų darbų, tuomet reikalingas ...
  • „Nusprendžiau sustoti Lietuvoje…“ (Pažintis su Skaidra Jančaite)

    2021-01-30„Nusprendžiau sustoti Lietuvoje...“ (Pažintis su Skaidra Jančaite)
    Rubrika „Neatrasta kultūra“, kurią jau turbūt spėjote pastebėti mūsų laikraštyje, supažindina ne tik su kultūros reiškiniais, bet ir su įžymiais iš mūsų krašto kilusiais žmonėmis. Šį kartą „Suvalkiečio“ korespondentė Jolanta RAČAITĖ kalbina Skaidrą JANČAITĘ. Skaidra muzikos gerbėjams bene labiausiai žinoma kaip sakralinės muzikos atlikėja, koncertuojanti Lietuvos ir užsienio bažnyčiose, mokyklose, koncertų salėse. Ne kiekvienas šio žanro atlikėjas taip subtiliai geba pajusti ir perteikti sakralinės muzikos grožį. Šią atlikėją domina ir šiuolaikinė muzika. Neretai savo pasirodymuose ji jungia muzikos, dramos, šokio, pantomimos ir fotografijos meno išraiškos elementus. Taigi pažintis su Skaidra, šiuo metu gyvenančia Vilniuje, Sapiegynės Šveicarijoje, kaip įvardija pati pašnekovė… – Skaidra, žinome, ...
  • Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą

    2021-01-30Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą
    Koronaviruso pandemija yra didžiulio masto pasaulinė krizė, paliekanti skaudžius padarinius ir turinti milžinišką neigiamą poveikį ne tik žmogaus sveikatai, bet ir socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Norint greičiau grįžti į įprastą rutiną ir apkabinti seniai matytą artimą žmogų, yra būtinas visuotinis imunitetas, o jį įmanoma suformuoti tik skiepijantis. Apie koronaviruso vakcinacijos svarbą, ištirtą skiepų efektyvumą ir dezinformaciją kalba Santaros klinikų direktorius medicinai, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas. Taip pat aktoriaus Mariaus Jampolskio žmona Renata Jampolskė dalijasi savo šeimos skiepijimosi patirtimi ir pasakoja, kodėl planuoja skiepytis ir nuo koronaviruso. Saugumas ir efektyvumas Pasaulis jau neteko daugiau nei 2 milijonų žmonių, o koronaviruso atvejų užregistruota jau per ...
  • Sniego gniaužtuose: užpustyti keliai, avarijos, lūžtantys medžiai

    2021-01-27Sniego gniaužtuose: užpustyti keliai, avarijos, lūžtantys medžiai
    Naktį į antradienį prasidėjęs stiprus snygis ir pūga, trečiadienįpo pietų po truputį ėmė rimti, nors snaigės vis dar krenta, pažeme pusto. Gausaus sniego sukeltos problemos dar neįveiktos. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija įspėja, kad reikia būti atsargiems. Pagrindinių kelių dangos vietomis su šlapio ar pažliugusio sniego provėžomis, mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai su prispaustu sniegu, vietomis su puraus sniego sluoksniu iki 20 centimetrų. Rajoniniuose keliuose yra ruožų, kurie sunkiai pravažiuojami. Neišvažiuojamų kelių yra Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybėse. Eismas magistralėje „Via Baltica“ kėlė daugiausia problemų Marijampolės regione antradienį, iki trečiadienio pietų, visais keliais važiuoti buvo sudėtinga, kai kur ir neįmanoma. Tačiau ...
  • 2020-ieji – metai, kurie įsimins ilgam

    2021-01-272020-ieji - metai, kurie įsimins ilgam
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie nuėję metai buvo, kas pavyko, džiugino, kas nepasisekė, liko neįgyvendinta. Kokie 2020-ieji buvo Kazlų Rūdos savivaldybei, kalbamės su mero pavaduotoju Mariumi ŽITKUMI. – Tad kokie metai buvo Jūsų savivaldybei? – Nenustebinsiu atsakydamas, kad metai buvo įdomūs. Juos su kolegomis pradėjome turėdami didelių užmojų, tačiau jau kovo mėnesį darbų planus sujaukė koronaviruso infekcijos protrūkis šalyje ir pasaulyje. Tačiau vertinant apskritai – tai buvo metai, kurie įsimins kaip vieni iš vertingiausių dirbant šiose pareigose. Mero komanda, Savivaldybės taryba ir administracija nuveikė nemažai prasmingų ir būtinų infrastruktūros darbų, identifikuotos ir pradėtos taisyti viešojo valdymo spragos, parengta artimiausio ...
  • Vis grįžtant į pradžią: ar dar prisimename istoriją, vardus? (Istorijos be datų)

    2021-01-27Vis grįžtant į pradžią: ar dar prisimename istoriją, vardus? (Istorijos be datų)
    …O dingo tas laikas, pražuvo,Nubėgo kaip Jūre vanduo…Kur šokom jauni, kur dainavom – Beliko pražilęs akmuo… Taip 1979 metais rašė Jūrės kaimo poetė Domicelė Draugelytė-Stankevičienė. Gera patirti, kad žmonės, net ir jauni, dar domisi tuo, kas senais laikais vyko: savo krašto, gimtinės istorija, vietovardžiais ir protėvių likimais… Jie tik iš pasakojimų, prisiminimų gali susikurti buvusio pasaulio vaizdą. Žmogus auga, tobulėja, semiasi žinių ir patirties, keičiasi ir jo požiūris į gyvenimą… Sulaukus brandaus amžiaus, dažnai prisiminimų keliai veda į tėviškę, į gimtinę, atgal prie savo šaknų, artimųjų, kaimynų, bendramokslių, savo numintų takų, upeliuko kranto, girios kampelio – prie tik mums žinomų mėlynžiedžių ...