Vis daugiau žmonių susidomi naujomis technologijomis, aplinkos tvarkymo ir priežiūros galimybėmis, labiausiai dėmesį kreipdami į kokybę, stilių. Nors dažniausiai madas diktuoja sostinės gyventojai, bet nuo jų neatsilieka ir marijampoliečiai.
Kokios yra gyvenamosios aplinkos gražinimo galimybės, pasakoja UAB „Aplinkotvarkos servisas“ kūrybos vadovas Karolis DVYLYS.

Debesyse valdoma sistema
Kai karštomis, sausomis vasaromis nurunda ilgai puoselėta veja, žmonės vis dažniau pagalvoja apie išmaniąją laistymo sistemą, kuri prijungiama prie individualių tinklų ir valdoma nuotoliniu būdu.
Tokia sistema integruota vadinamuose debesyse, valdoma ir atnaujinama internetu. Įdiegta modernizuota programa, kuri nuolat, keletą kartų per metus, atnaujinama. Sistema unikali tuo, kad jungiama prie artimiausios metrologinės stoties. Taigi internetu online režimu gaunami duomenys apie vyraujančius orus. JAV kompanijos „Hunter“ sistema sukurta Australijoje – sausiausiame žemyne, kuriame problema dėl vandens išties didžiulė. Ji pati modeliuoja prognozę artimiausioms trims dienoms, numato oro prognozę į priekį ir tuomet, kai prognozuojamas lietus, laistymas atjungiamas. Prognozuojamos tikimybės, tad parametrus galima keisti pagal savo poreikius. Tarkime, nustačius 28 laipsnių temperatūros ribą, šiai pakilus daugiau, sistema laisto 30 procentų gausiau. Beje, įjungti, išjungti sistemą, veikiančią Marijampolėje, galima iš bet kurio pasaulio krašto, kad ir atostogaujant Turkijoje.
Laistymo sistema išvedžiojama žemės paviršiuje, 20–30 cm gylyje. Įjungus ją, iš žemės į paviršių išlenda purkštukai. Standartinis jų aukštis – 10–15 cm, aukštesniais, dvidešimties centimetrų, laistomos gėlės. Kad pasiektų šaknis, naudojami specialūs kapiliarai – nipeliai.
Purkštukais, lyginant su paprastu laistymu, sutaupoma 80 proc. vandens. Per valandą jo išpurškiama 1–2 litrai, bet kiekį pagal drėgmės poreikį galima padidinti. Kartu gali būti įdiegti ir trąšų dozatoriai, tačiau jie yra brangūs ir mažai kur naudojami.
Sistema yra moderni, bet paprasta, ir sugesti praktiškai nėra kam. Nebent reikia išplauti vandens filtrus ar išvalyti purkštukuose iš vandentiekio atsiradusias rūdis, kalkes. Bendrame valdymo pulte matyti, kai sistema neaktyvi. Dažniausiai tai būna tada, kai šeimininkai ją išjungia. Žiemą sistema neveikia, iš kompresoriaus išpučiamas vanduo, paruošiama žiemojimui.

„Žmonės turi priprasti, kad būtų gražu“
Lietuvoje iškrenta tik apie pusė vejai reikalingų kritulių. Jeigu visada norime turėti gražią, sodrią, lygią veją, varianto kito neturime, tik papildomai laistyti. Anksčiau, prieš 13–14 metų, 90 proc. žmonių sakydavo, kad to nereikia, nes čia – Lietuva, čia lietūs lyja. Dabar 95–98 proc. žmonių žino, kad be laistymo gražios vejos nebus.
Viena pirmųjų Marijampolėje laistymo sistemą įsirengė UAB „Mantinga“. Tada, maždaug prieš trylika metų, įžvalgus savininkų požiūris ir noras įdiegti naujovę daug ką stebino, daug kas atkalbinėjo, sakė, jog visas darbas ir išlaidos bus perniek. Man labai įstrigo įmonės vadovo Klemenco Agento žodžiai: „Žmonės turi priprasti, kad būtų gražu“. Pirmais metais, kai sistema buvo įdiegta, iš tikrųjų naktimis ir purkštukus nuspardydavo, ir medžius išlaužydavo. Bet kasmet tokių niokojimų pasitaiko vis mažiau, matyt, žmonės išties priprato ir įvertino grožį.
„Mantingos“ aplinka dabar – įspūdinga, traukia praeivių, pravažiuojančių dėmesį. Didžiulis plotas Stoties ir Beržų gatvėse laistomas naktimis, nes dieną vanduo tiesiog išgaruotų, nespėjęs susigerti į žemę, nepalaistęs augalų. Dviejų pozicijų – rotoriniai ir MP – purkštukai nustatyti taip, kad laistytų tik pievą, klombas ar medžius, o ne takus, kad neaptaškytų žmonių. Sistema veikia atskiromis zonomis, vanduo trykšta nuo vejos išorės į vidurį.

Apsauga nuo nepageidaujamo kaimyno
Laistymo sistemą rengdami naujame sklype šeimininkams dažnai primename apie kurmius, kurie būna labiausiai nepageidaujami įsibrovėliai. Niekada negali žinoti, kada ir iš kur jie ateis, nebent nuspėti pasidairius į kaimyninius sklypus – buvo ten kurmių, ar ne. Tačiau būna ir taip, kad vasarą, kai viskas išdžiūsta, po nakties šeimininkai drėgnoje, prižiūrimoje, laistomoje savo vejoje aptinka kurmio kauburėlius. Tokia kuriozinė situacija neseniai buvo ir miesto centre, kai nežinia, iš kur atsiradęs, kurmis iškniso visą žolę.
Ruošiant žemės pagrindą vejai ir laistymo sistemai, ant jos klojamas specialus tinklas, apsaugantis nuo kurmių. Ant viršaus pilama ir lyginama žemė. Prieš tai aplink vandens purkštukus tinklas apkerpamas, kad šie išlįstų į paviršių. Kurmis pro tinklą į paviršių nepralenda ir kasasi tolyn, kol randa išėjimą. Tai itin humaniškas būdas atsikratyti nepageidaujamu kaimynu – kurmis tokiame sklype tiesiog neapsigyvena.
Tinklas klojamas 5–10 cm gylyje. Naujame sklype tai didesnių problemų nesukelia, tačiau patiesus tinklą, su sunkia technika važiuoti ant jo jau negalima ir žemę tada tvarkyti tenka arba rankomis, arba spec. technika. Patogiau apsauginį tinklą tiesti jau esamoje vejoje: tinklas tiesiamas ant viršaus, veja į jį įauga ir kurmiai daugiau netrukdo. Tik nereikia užmiršti, jog tokiu atveju artimiausiu metu vejos negalima aeruoti – tenka palaukti, kol užaugs velėna ir susiformuos gruntas.

Sklypo puošmena – apšvietimas
Didžioji mūsų metų dalis yra tamsoje, tad žmonės gražiausias sklypo vietas, augalus akcentuoja dekoratyviu apšvietimu. Įvairiu paros metu jis atrodo kitaip, ypač gražiai naktį.
Yra daug šviesos valdymo sistemų pultų. Pats šiuolaikiškiausias – astronominis laikrodis: pagal saulės kilimą, leidimąsi, kiekvieną dieną įsijungia skirtingu laiku sekundžių tikslumu. Nauja programuojama sistema, sukurta JAV, Europą pasiekė tik praėjusiais metais. Tai – sistema, kai kiekvienas šviestuvas šviečia pagal kodą. Galima programuoti – skirtingą šviesos intensyvumą, spalvas numatyti iš anksto. Pavyzdžiui, kai miegame, šviesa nusilpsta, kai organizuojame vakarėlį, laukiame draugų, šviesa gali mirksėti įvairiomis spalvomis. Pačiais silpniausiais, 2 vatų šviestuvais, apšviečiami nedideli medeliai, krūmai, galingiausiais – 9–12 vatų – dideli medžiai, pastatai.
LED šviestuvų efektas – ne tik labai įspūdingas, bet ir nebrangus. Pavyzdžiui, 40–50 šviestuvų, veikiančių 12 valandų, šviesa šeimininkui kainuos iki 20 centų. Taip pat jie ir saugūs: sistemos veikla nesutrinka net, kai žemos įtampos laidą nugraužia šuo ar nupjauna žoliapjovė.
Naudotis tokiu apšvietimu nesudėtinga. Be to, mes taip pat esame prisijungę prie sistemos ir iš bet kurios pasaulio vietos matome kaip kas veikia, telefonu gauname žinutes apie sutrikimus. Kad buvome atvažiavę kažką pataisyti, šeimininkai sužino tik gavę sąskaitą.

Žmones traukia vanduo
Ekologijos bangai augant, pasaulyje populiarėja prieš 30 metų Austrijoje sukurti išmanūs baseinai. Lietuvoje jų taip pat yra nemažai, Marijampolėje – bent du.
Šis baseinas išsiskiria tuo, kad jį rengiant sukuriama natūrali ekosistema, kuri nuolat valo vandenį. Priešingai, negu paprastame mėlyname baseine, kur naudojami chemikalai.
Fosfatus, nitratus iš vandens pašalina augalai, kuriems skiriama tam tikra zona. Vandens valymui naudojama filtracinė zona, lavos akmuo, korėti akmenys. Per akmenis siurblys traukia vandenį į filtrą, kuriame jis valomas ir vėl grąžinamas atgal į baseiną. Šiukšles nuo paviršiaus surenka, sutraukia skimeris. Vanduo tokiame baseine būna itin švarus, jį netgi galima gerti.
Baseino gylis gali būti bet koks. Jo pagrindas priklauso nuo darytojo fantazijos. Paprastai betoniniai pamatų blokeliai užpildomi betonu, dugnas betonuojamas, ant viršaus klojama ir vulkanizuojama membrana, tamsi gija. Ji atrodo labai natūraliai ir yra ilgaamžė, tarnavimo laikas – apie 50 metų, todėl ir žiemą vandens išleisti nereikia. Užšalęs baseinas gali tapti čiuožykla. Beje, vasarą vandenį gali tekti papildyti, nes jis nugaruoja.