renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žmonės supranta naudą, kurią duoda aplinka (Eksperto komentaras)

Vis daugiau žmonių susidomi naujomis technologijomis, aplinkos tvarkymo ir priežiūros galimybėmis, labiausiai dėmesį kreipdami į kokybę, stilių. Nors dažniausiai madas diktuoja sostinės gyventojai, bet nuo jų neatsilieka ir marijampoliečiai.
Kokios yra gyvenamosios aplinkos gražinimo galimybės, pasakoja UAB „Aplinkotvarkos servisas“ kūrybos vadovas Karolis DVYLYS.

Debesyse valdoma sistema
Karoliui Dvyliui kompiuteriu įjungus laistymo pultą, po 20 sekundžių iš žemės išlenda vandens purkštukai. Kai karštomis, sausomis vasaromis nurunda ilgai puoselėta veja, žmonės vis dažniau pagalvoja apie išmaniąją laistymo sistemą, kuri prijungiama prie individualių tinklų ir valdoma nuotoliniu būdu.
Tokia sistema integruota vadinamuose debesyse, valdoma ir atnaujinama internetu. Įdiegta modernizuota programa, kuri nuolat, keletą kartų per metus, atnaujinama. Sistema unikali tuo, kad jungiama prie artimiausios metrologinės stoties. Taigi internetu online režimu gaunami duomenys apie vyraujančius orus. JAV kompanijos „Hunter“ sistema sukurta Australijoje – sausiausiame žemyne, kuriame problema dėl vandens išties didžiulė. Ji pati modeliuoja prognozę artimiausioms trims dienoms, numato oro prognozę į priekį ir tuomet, kai prognozuojamas lietus, laistymas atjungiamas. Prognozuojamos tikimybės, tad parametrus galima keisti pagal savo poreikius. Tarkime, nustačius 28 laipsnių temperatūros ribą, šiai pakilus daugiau, sistema laisto 30 procentų gausiau. Beje, įjungti, išjungti sistemą, veikiančią Marijampolėje, galima iš bet kurio pasaulio krašto, kad ir atostogaujant Turkijoje.
Laistymo sistema išvedžiojama žemės paviršiuje, 20–30 cm gylyje. Įjungus ją, iš žemės į paviršių išlenda purkštukai. Standartinis jų aukštis – 10–15 cm, aukštesniais, dvidešimties centimetrų, laistomos gėlės. Kad pasiektų šaknis, naudojami specialūs kapiliarai – nipeliai.
Purkštukais, lyginant su paprastu laistymu, sutaupoma 80 proc. vandens. Per valandą jo išpurškiama 1–2 litrai, bet kiekį pagal drėgmės poreikį galima padidinti. Kartu gali būti įdiegti ir trąšų dozatoriai, tačiau jie yra brangūs ir mažai kur naudojami.
Sistema yra moderni, bet paprasta, ir sugesti praktiškai nėra kam. Nebent reikia išplauti vandens filtrus ar išvalyti purkštukuose iš vandentiekio atsiradusias rūdis, kalkes. Bendrame valdymo pulte matyti, kai sistema neaktyvi. Dažniausiai tai būna tada, kai šeimininkai ją išjungia. Žiemą sistema neveikia, iš kompresoriaus išpučiamas vanduo, paruošiama žiemojimui.

„Žmonės turi priprasti, kad būtų gražu“
Lietuvoje iškrenta tik apie pusė vejai reikalingų kritulių. Jeigu visada norime turėti gražią, sodrią, lygią veją, varianto kito neturime, tik papildomai laistyti. Anksčiau, prieš 13–14 metų, 90 proc. žmonių sakydavo, kad to nereikia, nes čia – Lietuva, čia lietūs lyja. Dabar 95–98 proc. žmonių žino, kad be laistymo gražios vejos nebus.
Viena pirmųjų Marijampolėje laistymo sistemą įsirengė UAB „Mantinga“. Tada, maždaug prieš trylika metų, įžvalgus savininkų požiūris ir noras įdiegti naujovę daug ką stebino, daug kas atkalbinėjo, sakė, jog visas darbas ir išlaidos bus perniek. Man labai įstrigo įmonės vadovo Klemenco Agento žodžiai: „Žmonės turi priprasti, kad būtų gražu“. Pirmais metais, kai sistema buvo įdiegta, iš tikrųjų naktimis ir purkštukus nuspardydavo, ir medžius išlaužydavo. Bet kasmet tokių niokojimų pasitaiko vis mažiau, matyt, žmonės išties priprato ir įvertino grožį.
„Mantingos“ aplinka dabar – įspūdinga, traukia praeivių, pravažiuojančių dėmesį. Didžiulis plotas Stoties ir Beržų gatvėse laistomas naktimis, nes dieną vanduo tiesiog išgaruotų, nespėjęs susigerti į žemę, nepalaistęs augalų. Dviejų pozicijų – rotoriniai ir MP – purkštukai nustatyti taip, kad laistytų tik pievą, klombas ar medžius, o ne takus, kad neaptaškytų žmonių. Sistema veikia atskiromis zonomis, vanduo trykšta nuo vejos išorės į vidurį.

Apsauga nuo nepageidaujamo kaimyno
Laistymo sistemą rengdami naujame sklype šeimininkams dažnai primename apie kurmius, kurie būna labiausiai nepageidaujami įsibrovėliai. Niekada negali žinoti, kada ir iš kur jie ateis, nebent nuspėti pasidairius į kaimyninius sklypus – buvo ten kurmių, ar ne. Tačiau būna ir taip, kad vasarą, kai viskas išdžiūsta, po nakties šeimininkai drėgnoje, prižiūrimoje, laistomoje savo vejoje aptinka kurmio kauburėlius. Tokia kuriozinė situacija neseniai buvo ir miesto centre, kai nežinia, iš kur atsiradęs, kurmis iškniso visą žolę.
Ruošiant žemės pagrindą vejai ir laistymo sistemai, ant jos klojamas specialus tinklas, apsaugantis nuo kurmių. Ant viršaus pilama ir lyginama žemė. Prieš tai aplink vandens purkštukus tinklas apkerpamas, kad šie išlįstų į paviršių. Kurmis pro tinklą į paviršių nepralenda ir kasasi tolyn, kol randa išėjimą. Tai itin humaniškas būdas atsikratyti nepageidaujamu kaimynu – kurmis tokiame sklype tiesiog neapsigyvena.
Tinklas klojamas 5–10 cm gylyje. Naujame sklype tai didesnių problemų nesukelia, tačiau patiesus tinklą, su sunkia technika važiuoti ant jo jau negalima ir žemę tada tvarkyti tenka arba rankomis, arba spec. technika. Patogiau apsauginį tinklą tiesti jau esamoje vejoje: tinklas tiesiamas ant viršaus, veja į jį įauga ir kurmiai daugiau netrukdo. Tik nereikia užmiršti, jog tokiu atveju artimiausiu metu vejos negalima aeruoti – tenka palaukti, kol užaugs velėna ir susiformuos gruntas.

Sklypo puošmena – apšvietimas
Šviesomis sukurtas įspūdingas Gintauto Kavaliausko baseino vaizdas. Karolio Dvylio albumo nuotraukaDidžioji mūsų metų dalis yra tamsoje, tad žmonės gražiausias sklypo vietas, augalus akcentuoja dekoratyviu apšvietimu. Įvairiu paros metu jis atrodo kitaip, ypač gražiai naktį.
Yra daug šviesos valdymo sistemų pultų. Pats šiuolaikiškiausias – astronominis laikrodis: pagal saulės kilimą, leidimąsi, kiekvieną dieną įsijungia skirtingu laiku sekundžių tikslumu. Nauja programuojama sistema, sukurta JAV, Europą pasiekė tik praėjusiais metais. Tai – sistema, kai kiekvienas šviestuvas šviečia pagal kodą. Galima programuoti – skirtingą šviesos intensyvumą, spalvas numatyti iš anksto. Pavyzdžiui, kai miegame, šviesa nusilpsta, kai organizuojame vakarėlį, laukiame draugų, šviesa gali mirksėti įvairiomis spalvomis. Pačiais silpniausiais, 2 vatų šviestuvais, apšviečiami nedideli medeliai, krūmai, galingiausiais – 9–12 vatų – dideli medžiai, pastatai.
LED šviestuvų efektas – ne tik labai įspūdingas, bet ir nebrangus. Pavyzdžiui, 40–50 šviestuvų, veikiančių 12 valandų, šviesa šeimininkui kainuos iki 20 centų. Taip pat jie ir saugūs: sistemos veikla nesutrinka net, kai žemos įtampos laidą nugraužia šuo ar nupjauna žoliapjovė.
Naudotis tokiu apšvietimu nesudėtinga. Be to, mes taip pat esame prisijungę prie sistemos ir iš bet kurios pasaulio vietos matome kaip kas veikia, telefonu gauname žinutes apie sutrikimus. Kad buvome atvažiavę kažką pataisyti, šeimininkai sužino tik gavę sąskaitą.

Žmones traukia vanduo
Ekologijos bangai augant, pasaulyje populiarėja prieš 30 metų Austrijoje sukurti išmanūs baseinai. Lietuvoje jų taip pat yra nemažai, Marijampolėje – bent du.
Šis baseinas išsiskiria tuo, kad jį rengiant sukuriama natūrali ekosistema, kuri nuolat valo vandenį. Priešingai, negu paprastame mėlyname baseine, kur naudojami chemikalai.
Fosfatus, nitratus iš vandens pašalina augalai, kuriems skiriama tam tikra zona. Vandens valymui naudojama filtracinė zona, lavos akmuo, korėti akmenys. Per akmenis siurblys traukia vandenį į filtrą, kuriame jis valomas ir vėl grąžinamas atgal į baseiną. Šiukšles nuo paviršiaus surenka, sutraukia skimeris. Vanduo tokiame baseine būna itin švarus, jį netgi galima gerti.
Baseino gylis gali būti bet koks. Jo pagrindas priklauso nuo darytojo fantazijos. Paprastai betoniniai pamatų blokeliai užpildomi betonu, dugnas betonuojamas, ant viršaus klojama ir vulkanizuojama membrana, tamsi gija. Ji atrodo labai natūraliai ir yra ilgaamžė, tarnavimo laikas – apie 50 metų, todėl ir žiemą vandens išleisti nereikia. Užšalęs baseinas gali tapti čiuožykla. Beje, vasarą vandenį gali tekti papildyti, nes jis nugaruoja.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje

    2021-01-09Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje
    Sausio 14 dieną 14 val. galėsite stebėti tiesioginę transliaciją iš Vilniaus rotušės: archyvarų bendruomenė atidarys Archyvų metus. Praėjo šimtmetis nuo pirmo archyvo įkūrimo Lietuvos Respub­likoje. Minint šią sukaktį 2021-ieji paskelbti Archyvų metais. Numatytų renginių ir iniciatyvų ciklą valstybės archyvai kviečia pradėti su žymiais šalies kultūros, mokslo ir politikos sričių atstovais, ištirti nepažintas „Atminties teritorijas“ ir paklaidžioti šviesos erdvėje. Nuo 1921-ųjų spalio 19-osios, kai tuometis Lietuvos Respublikos švietimo ministras Kazys Bizauskas patvirtino Centralinio valstybės archyvo statutą, iki šių dienų valstybės archyvai patyrė nemažai pertvarkų, reorganizacijų, buvo priskiriami tai vienai, tai kitai valstybės valdymo sričiai, tačiau esminė jų funkcija ir pagrindinė paskirtis per šimtą ...
  • Šunskuose – lauko bibliotekėlė (Iniciatyvos)

    2021-01-09Šunskuose – lauko bibliotekėlė (Iniciatyvos)
    Pernai, nepaisant du kartus buvusio karantino, išradingiausiai ir aktyviai dirbantys per keletą mėnesių surado būdų, kaip atsigriebti už prarastą laiką, ir spėjo daug nuveikti. Ypač daug kultūrinio, bendruomeninio vyksmo buvo Šunskuose, kur ne tik vietinius traukė ir tradiciniai, ir dar nebuvę renginiai. Vienas iš tokių – skulptorių pleneras (dalyvavo Raimundas Blažaitis, Juozas Videika, Artūras Zienka, Antanas Lastauskas ir Rimantas Lekeckas), jo rezultatais galime pasigėrėti stabtelėję miestelyje. Bet, pasirodo, plenero pabaiga anaiptol nereiškė, kad vyksmo čia nebebus. Baigiantis 2020-iesiems buvo padėtas dar vienas, iš karto gal ir nepastebimas „potėpis“ šioje erdvėje. Skulptūra „Mokslo šviesos simbolis – pelėda“ yra ypatinga. Marijampolės kultūros centro Šunskų ...
  • Vainikas Tautodailės metams

    2021-01-09Vainikas Tautodailės metams
    Trijų Karalių dieną, sausio 6-ąją, jau penkiolika metų vis kitame mieste ar miestelyje susirinkdavo visos šalies geriausi tautodailininkai, kad iš gražaus būrio būtų išrinkti vertieji „Aukso vainiko“ – didžiausio įvertinimo šioje srityje. (Nors kas iš tiesų gali pasverti tokius dalykus kaip meniškumas, meistrystė, įtaiga, pamatuoti, kiek širdies įdėta…). Kaip bebūtų – tai visada šventė jau vien todėl, kad galima susitikti su bendraminčiais, įvertinti vieniems kitų darbus. Tad pernai 15-osios parodos, skirtos Tautodailės metų pradžiai, iškilmėse tradiciškai buvo atsisveikinta „iki kitų metų Trijų Karalių…“ Visi žinome, kokie buvo praėję metai, daugelio planuotų dalykų teko atsisakyti, bet Lietuvos nacionalinio kultūros centro sumanyta ir ...
  • Muziejus kviečia į virtualius turus

    2021-01-09Muziejus kviečia į virtualius turus
    Kaip jau esame informavę, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus parengė virtualų turą, skirtą garsiam mūsų krašto tautodailininkui, grafikui Romanui Krasninkevičiui. Užsukę į muziejaus interneto svetainę galėsite susipažinti su jo kūryba, svarbiais biografijos momentais, jo paties mintimis apie kūrybą ir gyvenimą, kuris buvo tikrai išskirtinis. Oficialus pristatymas bus surengtas ir R. Krasninkevičiaus darbų paroda pakvies tada, kai jau galėsime rinktis į renginius… Beje, muziejaus svetainėje galite rasti ir daugiau įdomių dalykų – pasidomėkite. „Suvalkiečio“ informacija Nuorodos R. Krasninkevičiaus turas https://turas.marijampolesmuziejus.lt Muziejaus turas: lietuvių kalba https://turai.limis.lt/marijampole-lt anglų kalba http://turai.limis.lt/marijampole-en
  • „Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius

    2021-01-07„Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius
    Su Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PODOLSKIU kalbamės apie 2020-ųjų Savivaldybės administracijos darbus, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas, asmeninius lūkesčius. Loreta TUMELIENĖ – 2020 metais savivaldybėms teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų kokybišką teikimą visuomenei, išsaugoti savo gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį sunkų etapą? – Praėję metai buvo iššūkis ir sveikatos, ir socialinei, ir švietimo sistemai. Turėjo persiorientuoti visas viešasis sektorius, nes pandemijos grėsmė labai greitai iš nuogąstavimų tapo realybe. Žinoma, didžiausias iššūkis teko medikams, visam medicinos personalui. Todėl noriu padėkoti visiems sveikatos sistemos darbuotojams: ligoninės, Pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenėms, Greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvui už pasiaukojantį ...
  • Povilas Isoda: laimė slypi paprastuose dalykuose

    2020-12-29Povilas Isoda: laimė slypi paprastuose dalykuose
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie buvo nueinantys metai, pasidžiaugti realizuotais planais ir nuveiktais darbais, taip pat pasvarstyti ir paplanuoti, ką galima būtų nuveikti ateinančiais metais. Kuo turi pasidžiaugti apžvelgdamas 2020-uosius ir ko laukia iš 2021-ųjų, pasakoja Marijampolės savivaldybės meras Povilas ISODA. Loreta TUMELIENĖ – Tad kokie 2020-ieji buvo Jums, kaip Savivaldybės vadovui? – Šie metai savivaldybei, kaip ir visam pasauliui, buvo sudėtingi dėl koronaviruso pandemijos. Ir ne tik dėl tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai, kas, aišku, kėlė didžiulį nerimą. Virusas sutrikdė labai daug įprastų savivaldybės gyvenimo procesų, įnešė neapibrėžtumo, nežinios. Turėjome ir turime sudėtingų situacijų ir net praradimų globos, slaugos, gydymo ...
  • Virtualios Kalėdos keliautojams arba kaip numalšinti kelionių alkį karantino metu

    2020-12-25Virtualios Kalėdos keliautojams arba kaip numalšinti kelionių alkį karantino metu
    Kalėdos šiemet… susitraukė! Mažesnis šventinis stalas, virtualūs pokalbiai su šeima ir atidėtos kelionės po mylimą šalį. Vis dėlto, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrais pasirūpino, kad atradimo džiaugsmas neaplenktų nė vienų namų ir siūlo šūsnį idėjų, ką nuveikti po šventinės vakarienės. „Tikra tiesa, kad Kalėdos šiemet mums visiems bus kuklios. Bet kuklios šventės tikrai neturi būti ir nuobodžios. Šiandien turime kaip niekada daug galimybių pažinti Lietuvą, planuoti keliones, plėsti žinojimą apie meną, istoriją, paveldą virtualiu būdu, tad labai kviečiu pasidaryti šventę sau ir artimiesiems – pasidovanokite ekskursiją po muziejų, kuriame niekad nebuvote, įsigykite meno ...
  • Per šį sunkų laikotarpį – ir daug stebuklų

    2020-12-23Per šį sunkų laikotarpį – ir daug stebuklų
    Pasaulį alinanti koronaviruso pandemija, sunkumai, su kuriais susiduria sergantieji ir juos gydantieji, mirtys, baimė susirgti, pasikeitęs gyvenimas, apribotos galimybės, vienišumas. Taip gyvename šiandien. Vis dėlto visos nelaimės turi ir šviesią pusę. Per jas atsiskleidžia iki tol nepažinti dalykai: žmonių gerumas, galimybės įveikti net ir sunkiausią situaciją, išeiti į šviesą. Mūsų kalbinti pašnekovai neslėpė, kad COVID-19 liga ne tik daug iš jų atėmė, bet ir davė. Loreta TUMELIENĖ Susirgo beveik visi darbuotojai ir globotiniai Spalį koronavirusas pradėjo siaubti Marijampolės globos įstaigas. Pirmieji krito Specialieji socialinės globos namai Bažnyčios gatvėje. Po mėnesio grėsmingasis COVID-19 įsisuko į Švč. Marijos globos namus. Susirgo darbuotojai ir globotiniai. Viešojoje ...
  • „Nepatogus kinas“ kviečia palaikyti mėgstamus kino teatrus žiūrint kiną iš namų

    2020-12-22„Nepatogus kinas“ kviečia palaikyti mėgstamus kino teatrus žiūrint kiną iš namų
    Daugiau informacijos: https://www.spinduliokinas.lt/slaptasis-agentas-2 Kino teatrams sustabdžius veiklą, „Nepatogus kinas“ kviečia padėti jiems, kai tik tai bus įmanoma, vėl atverti duris. Įsigijus bilietą į virtualų filmo „Slaptasis agentas“ seansą, papildomą eurą galima skirti pamėgtai kino rodymo vietai palaikyti. „Kasmet su šeima per šventes susitinkame kino salėje, tad akcijos idėja ir kilo su noru, kad tradicija tęstųsi. Šiuo metu kino teatrai išgyvena itin sudėtingą metą, tad tikimės ir kiti festivaliai ar filmų platintojai paseks mūsų pavyzdžiu, kad pavasarį ir vėl galėtume susitikti prie didžiųjų ekranų“ – apie akciją pasakojo „Nepatogaus kino“ koordinatorė Judita Ragauskaitė. Prie akcijos prisijungė bene visi Lietuvos kino teatrai: „Romuva“, „Garsas“, „Minija“, ...
  • Tiek aistrų dėl Lakštingalų gatvės remonto

    2020-12-16Tiek aistrų dėl Lakštingalų gatvės remonto
    Lapkričio pirmąją pusę Marijampolės savivaldybės Kantališkių kaime buvo išasfaltuota Lakštingalų gatvė. Džiaugsmą dėl naujai pakloto asfalto užgožė pasipylę gyventojų priekaištai, kas padaryta blogai, kodėl tokia nuošali gatvė, kuria naudojasi vos ne du gyventojai, iš viso asfaltuota. Skaitytojų pastabas paprašėme pakomentuoti Marijampolės savivaldybės vadovus ir kelią remontavusius statybinių bendrovių specialistus. Loreta TUMELIENĖ Asfaltas degalinės savininkui? Prie pat senojo kelio Marijampolė–Kaunas esančiame Kantališkių kaime Lakštingalų gatve į namus vyksta tik keleto sodybų gyventojai. Gatvę remontavusios UAB „Alkesta“ statybos darbų vadovo Raimundo Šumino teigimu, gatve naudojasi praktiškai tik vienas gyventojas, į antrųjų kiemą įvažiavimas yra nuo kelio. Daugiausia keliu naudojasi „Stateta“ degalinės darbuotojai ir klientai, nes ...
  • Kazlų Rūdos savivaldybėje gatvės šviesesnės, keliai geresni

    2020-12-16Kazlų Rūdos savivaldybėje gatvės šviesesnės, keliai geresni
    Kelių remontavimo darbų sezonas oficialiai būdavo baigiamas lapkričio viduryje. Šiemet šiltesni nei įprastai orai gatvių, kelių tvarkymo, asfaltavimo darbus leidžia tęsti ir ilgiau. Tad ne vieno miesto gatvėje ar užmiesčio keliuose dar gali pamatyti dirbančią kelininkų techniką. Gatvių tvarkymo, kelių remonto darbai šiemet aktyviai vyko ir Kazlų Rūdos savivaldybėje. Pasak Kazlų Rūdos savivaldybės mero Manto Varaškos, iki šiol visi darbai dar nėra baigti, bet bendras rekonstruotų arba atnaujintų gatvių, kelių ilgis sudaro apie 10 kilometrų. Pėsčiųjų takų ar šaligatvių rekonstruota apie 3,5 kilometro. „Šiemet, kaip ir buvo minėta savivaldos rinkimų įsipareigojimuose, didžioji kelių remontų dalis keliavo į gyvenvietes. Pvz., Plutiškėse atnaujintos trys ...
  • COVID skyriuje lengvų ligonių nėra. Medikai daro, ką gali

    2020-12-16COVID skyriuje lengvų ligonių nėra. Medikai daro, ką gali
    Mes visi dabar susiduriame su COVID-19 liga, nes sergančiųjų vis daugiau. Vieni – iš toliau: girdime, analizuojame skaičius, vertiname Vyriausybės sprendimus. Kiti – iš arčiau, kai teko izoliuotis dėl kontaktų ar matyti sergančius artimuosius. Treti – betarpiškai, sergantys arba besigydantys nuo šios ligos. Sumanymas parengti reportažą iš Marijampolės ligoninės COVID-19 ligonius gydančio skyriaus kilo stebint vis didėjantį sergamumą koronavirusu, girdint, kaip šis virusas retina medikų gretas, kokiomis sąlygomis jie dirba, ką mato. Sutikime, retas iš mūsų dabar norėtų su medikais pasikeisti vietomis. COVID-19 skyrius – pilnutėlis Marijampolės ligoninės skyriaus, kuriame gydomi COVID-19 pacientai, vedėja Rasa Birutė Brazaitienė pasakoja, kad nuo spalio 26 ...
  • Atskleisti duomenis sutinkame ne visais atvejais

    2020-12-16Atskleisti duomenis sutinkame ne visais atvejais
    Renginiams šiuo metu nevykstant, asmens duomenis, susijusius su COVID-19, aktyviausiai renka gydymo įstaigos – odontologijos, šeimos klinikos, ligoninės. Norėdami patekti pas gydytoją VšĮ Marijampolės ligoninės Konsultacijų poliklinikoje taip pat esame prašomi pateikti įvairius asmens duomenis. Ligoninės direktorius Mantas Čėsna sako, kad dauguma pacientų – supratingi ir duomenis pateikti nesipriešina. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais informacija būtų galima keistis aktyviau ir noriau. Didelių nepatogumų nesukelia Marijampolės ligoninės vadovas teigia, kad įstaiga asmens duomenis renka ir tvarko vadovaudamasi įstatymų nustatyta tvarka. Pasak M. Čėsnos, ligoninė turi pakankamai patirties su BDAR reglamento įgyvendinimu, todėl duomenų, susijusių su COVID-19, rinkimas neišgąsdino ir ...
  • BDAR nedraudžia rinkti ir tvarkyti su COVID-19 susijusius duomenis

    2020-12-16BDAR nedraudžia rinkti ir tvarkyti  su COVID-19 susijusius duomenis
    Pakomentuoti asmens duomenų rinkimo procesą per pandemiją kreipėmės į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – Inspekcija). Jos specialistai atsakė, ar su COVID-19 susijęs asmens duomenų rinkimas ir tvarkymas yra suderinamas su BDAR, taip pat paaiškino, ką reikia žinoti, į ką atkreipti dėmesį pateikiant asmens duomenis per pandemiją to prašantiems subjektams. Nėra susijusių arba nesusijusių su COVID-19 BDAR nustato taisykles, susijusias su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis. Minėtų taisyklių tikslas yra apsaugoti fizinį asmenį, kai yra tvarkomi jo asmens duomenys, ir kartu užtikrinti laisvą asmens duomenų judėjimą. Pastebėtina, kad BDAR papildomai asmens duomenis išskiria į specialių kategorijų asmens duomenis, t. y., ...
  • Asmens duomenys ir pandemija

    2020-12-16Asmens duomenys ir pandemija
    2018-ųjų gegužę įsigaliojo ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Juo įvesti reikalavimai įmonėms ir organizacijoms, tvarkančioms asmens duomenis.Per porą BDAR galiojimo metų spėjome priprasti prie įvairių anketų pildymo, kuriomis sutinkame pasidalinti, leisti tvarkyti įvairius mūsų duomenis. Suprasdami, kokia jautri informacija yra asmens duomenys, kuriems tvarkyti reikalingi įvairūs sutikimai ir dokumentai, ėmėme juos net akyliau saugoti ir atskleidžiame ne bet kam, ne bet kur.Viskas pasikeitė pasaulį apėmus koronaviruso pandemijai. Siekiant valdyti viruso plitimą, esame raginami įvairiems subjektams atskleisti ne tik vardą, pavardę, gimimo metus ar telefono numerį. Mūsų prašoma pasidalinti informacija, susijusia su mūsų kūnu ir net judėjimo trajektorija. Tokius duomenis ...