renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žmonės supranta naudą, kurią duoda aplinka (Eksperto komentaras)

Vis daugiau žmonių susidomi naujomis technologijomis, aplinkos tvarkymo ir priežiūros galimybėmis, labiausiai dėmesį kreipdami į kokybę, stilių. Nors dažniausiai madas diktuoja sostinės gyventojai, bet nuo jų neatsilieka ir marijampoliečiai.
Kokios yra gyvenamosios aplinkos gražinimo galimybės, pasakoja UAB „Aplinkotvarkos servisas“ kūrybos vadovas Karolis DVYLYS.

Debesyse valdoma sistema
Karoliui Dvyliui kompiuteriu įjungus laistymo pultą, po 20 sekundžių iš žemės išlenda vandens purkštukai. Kai karštomis, sausomis vasaromis nurunda ilgai puoselėta veja, žmonės vis dažniau pagalvoja apie išmaniąją laistymo sistemą, kuri prijungiama prie individualių tinklų ir valdoma nuotoliniu būdu.
Tokia sistema integruota vadinamuose debesyse, valdoma ir atnaujinama internetu. Įdiegta modernizuota programa, kuri nuolat, keletą kartų per metus, atnaujinama. Sistema unikali tuo, kad jungiama prie artimiausios metrologinės stoties. Taigi internetu online režimu gaunami duomenys apie vyraujančius orus. JAV kompanijos „Hunter“ sistema sukurta Australijoje – sausiausiame žemyne, kuriame problema dėl vandens išties didžiulė. Ji pati modeliuoja prognozę artimiausioms trims dienoms, numato oro prognozę į priekį ir tuomet, kai prognozuojamas lietus, laistymas atjungiamas. Prognozuojamos tikimybės, tad parametrus galima keisti pagal savo poreikius. Tarkime, nustačius 28 laipsnių temperatūros ribą, šiai pakilus daugiau, sistema laisto 30 procentų gausiau. Beje, įjungti, išjungti sistemą, veikiančią Marijampolėje, galima iš bet kurio pasaulio krašto, kad ir atostogaujant Turkijoje.
Laistymo sistema išvedžiojama žemės paviršiuje, 20–30 cm gylyje. Įjungus ją, iš žemės į paviršių išlenda purkštukai. Standartinis jų aukštis – 10–15 cm, aukštesniais, dvidešimties centimetrų, laistomos gėlės. Kad pasiektų šaknis, naudojami specialūs kapiliarai – nipeliai.
Purkštukais, lyginant su paprastu laistymu, sutaupoma 80 proc. vandens. Per valandą jo išpurškiama 1–2 litrai, bet kiekį pagal drėgmės poreikį galima padidinti. Kartu gali būti įdiegti ir trąšų dozatoriai, tačiau jie yra brangūs ir mažai kur naudojami.
Sistema yra moderni, bet paprasta, ir sugesti praktiškai nėra kam. Nebent reikia išplauti vandens filtrus ar išvalyti purkštukuose iš vandentiekio atsiradusias rūdis, kalkes. Bendrame valdymo pulte matyti, kai sistema neaktyvi. Dažniausiai tai būna tada, kai šeimininkai ją išjungia. Žiemą sistema neveikia, iš kompresoriaus išpučiamas vanduo, paruošiama žiemojimui.

„Žmonės turi priprasti, kad būtų gražu“
Lietuvoje iškrenta tik apie pusė vejai reikalingų kritulių. Jeigu visada norime turėti gražią, sodrią, lygią veją, varianto kito neturime, tik papildomai laistyti. Anksčiau, prieš 13–14 metų, 90 proc. žmonių sakydavo, kad to nereikia, nes čia – Lietuva, čia lietūs lyja. Dabar 95–98 proc. žmonių žino, kad be laistymo gražios vejos nebus.
Viena pirmųjų Marijampolėje laistymo sistemą įsirengė UAB „Mantinga“. Tada, maždaug prieš trylika metų, įžvalgus savininkų požiūris ir noras įdiegti naujovę daug ką stebino, daug kas atkalbinėjo, sakė, jog visas darbas ir išlaidos bus perniek. Man labai įstrigo įmonės vadovo Klemenco Agento žodžiai: „Žmonės turi priprasti, kad būtų gražu“. Pirmais metais, kai sistema buvo įdiegta, iš tikrųjų naktimis ir purkštukus nuspardydavo, ir medžius išlaužydavo. Bet kasmet tokių niokojimų pasitaiko vis mažiau, matyt, žmonės išties priprato ir įvertino grožį.
„Mantingos“ aplinka dabar – įspūdinga, traukia praeivių, pravažiuojančių dėmesį. Didžiulis plotas Stoties ir Beržų gatvėse laistomas naktimis, nes dieną vanduo tiesiog išgaruotų, nespėjęs susigerti į žemę, nepalaistęs augalų. Dviejų pozicijų – rotoriniai ir MP – purkštukai nustatyti taip, kad laistytų tik pievą, klombas ar medžius, o ne takus, kad neaptaškytų žmonių. Sistema veikia atskiromis zonomis, vanduo trykšta nuo vejos išorės į vidurį.

Apsauga nuo nepageidaujamo kaimyno
Laistymo sistemą rengdami naujame sklype šeimininkams dažnai primename apie kurmius, kurie būna labiausiai nepageidaujami įsibrovėliai. Niekada negali žinoti, kada ir iš kur jie ateis, nebent nuspėti pasidairius į kaimyninius sklypus – buvo ten kurmių, ar ne. Tačiau būna ir taip, kad vasarą, kai viskas išdžiūsta, po nakties šeimininkai drėgnoje, prižiūrimoje, laistomoje savo vejoje aptinka kurmio kauburėlius. Tokia kuriozinė situacija neseniai buvo ir miesto centre, kai nežinia, iš kur atsiradęs, kurmis iškniso visą žolę.
Ruošiant žemės pagrindą vejai ir laistymo sistemai, ant jos klojamas specialus tinklas, apsaugantis nuo kurmių. Ant viršaus pilama ir lyginama žemė. Prieš tai aplink vandens purkštukus tinklas apkerpamas, kad šie išlįstų į paviršių. Kurmis pro tinklą į paviršių nepralenda ir kasasi tolyn, kol randa išėjimą. Tai itin humaniškas būdas atsikratyti nepageidaujamu kaimynu – kurmis tokiame sklype tiesiog neapsigyvena.
Tinklas klojamas 5–10 cm gylyje. Naujame sklype tai didesnių problemų nesukelia, tačiau patiesus tinklą, su sunkia technika važiuoti ant jo jau negalima ir žemę tada tvarkyti tenka arba rankomis, arba spec. technika. Patogiau apsauginį tinklą tiesti jau esamoje vejoje: tinklas tiesiamas ant viršaus, veja į jį įauga ir kurmiai daugiau netrukdo. Tik nereikia užmiršti, jog tokiu atveju artimiausiu metu vejos negalima aeruoti – tenka palaukti, kol užaugs velėna ir susiformuos gruntas.

Sklypo puošmena – apšvietimas
Šviesomis sukurtas įspūdingas Gintauto Kavaliausko baseino vaizdas. Karolio Dvylio albumo nuotraukaDidžioji mūsų metų dalis yra tamsoje, tad žmonės gražiausias sklypo vietas, augalus akcentuoja dekoratyviu apšvietimu. Įvairiu paros metu jis atrodo kitaip, ypač gražiai naktį.
Yra daug šviesos valdymo sistemų pultų. Pats šiuolaikiškiausias – astronominis laikrodis: pagal saulės kilimą, leidimąsi, kiekvieną dieną įsijungia skirtingu laiku sekundžių tikslumu. Nauja programuojama sistema, sukurta JAV, Europą pasiekė tik praėjusiais metais. Tai – sistema, kai kiekvienas šviestuvas šviečia pagal kodą. Galima programuoti – skirtingą šviesos intensyvumą, spalvas numatyti iš anksto. Pavyzdžiui, kai miegame, šviesa nusilpsta, kai organizuojame vakarėlį, laukiame draugų, šviesa gali mirksėti įvairiomis spalvomis. Pačiais silpniausiais, 2 vatų šviestuvais, apšviečiami nedideli medeliai, krūmai, galingiausiais – 9–12 vatų – dideli medžiai, pastatai.
LED šviestuvų efektas – ne tik labai įspūdingas, bet ir nebrangus. Pavyzdžiui, 40–50 šviestuvų, veikiančių 12 valandų, šviesa šeimininkui kainuos iki 20 centų. Taip pat jie ir saugūs: sistemos veikla nesutrinka net, kai žemos įtampos laidą nugraužia šuo ar nupjauna žoliapjovė.
Naudotis tokiu apšvietimu nesudėtinga. Be to, mes taip pat esame prisijungę prie sistemos ir iš bet kurios pasaulio vietos matome kaip kas veikia, telefonu gauname žinutes apie sutrikimus. Kad buvome atvažiavę kažką pataisyti, šeimininkai sužino tik gavę sąskaitą.

Žmones traukia vanduo
Ekologijos bangai augant, pasaulyje populiarėja prieš 30 metų Austrijoje sukurti išmanūs baseinai. Lietuvoje jų taip pat yra nemažai, Marijampolėje – bent du.
Šis baseinas išsiskiria tuo, kad jį rengiant sukuriama natūrali ekosistema, kuri nuolat valo vandenį. Priešingai, negu paprastame mėlyname baseine, kur naudojami chemikalai.
Fosfatus, nitratus iš vandens pašalina augalai, kuriems skiriama tam tikra zona. Vandens valymui naudojama filtracinė zona, lavos akmuo, korėti akmenys. Per akmenis siurblys traukia vandenį į filtrą, kuriame jis valomas ir vėl grąžinamas atgal į baseiną. Šiukšles nuo paviršiaus surenka, sutraukia skimeris. Vanduo tokiame baseine būna itin švarus, jį netgi galima gerti.
Baseino gylis gali būti bet koks. Jo pagrindas priklauso nuo darytojo fantazijos. Paprastai betoniniai pamatų blokeliai užpildomi betonu, dugnas betonuojamas, ant viršaus klojama ir vulkanizuojama membrana, tamsi gija. Ji atrodo labai natūraliai ir yra ilgaamžė, tarnavimo laikas – apie 50 metų, todėl ir žiemą vandens išleisti nereikia. Užšalęs baseinas gali tapti čiuožykla. Beje, vasarą vandenį gali tekti papildyti, nes jis nugaruoja.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Netradicinė pamoka Matutynėje

    2016-10-25Netradicinė pamoka Matutynėje
    Spalio 4 d. į netradicinę pamoką „Pagauk rudens spalvas“ Anzelmo Matučio tėviškėje Zomčinės kaime mokinius pakvietė Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos pedagogės. Vyko integruota pamoka ir kūrybinės dirbtuvės. Čia susijungė dailė, technologijos, muzika, fotografija ir literatūra. Vaikai kūrė puokštes iš rudens gėrybių, gamino kompoziciją iš įvairių gamtos dovanų. Grupė mokinių po sodybą ieškojo gražių rudeniškų kadrų fotografijoms, kiti tapė, dar kiti kūrė žodžio meną. Buvo atvykę mokinių iš Padovinio pagrindinės mokyklos, kurie taip pat susidomėjo ir pasinaudojo netradicinės ...
  • Poeto vardą garbingai neša gimnazija

    2016-10-25Poeto vardą garbingai neša gimnazija
    1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai buvo suteiktas A. Matučio vardas. Dabar tai – Igliaukos A. Matučio gimnazija. Geros ugdymo sąlygos Gimnazijos direktorė Janina Alesienė sako, kad čia ugdymo sąlygos net geresnės negu kai kuriose miesto mokyklose. „Mes turime aplink tiek puikių vietų, kur galima vesti neformalias pamokas. Štai vasarą prie šalia esančio Yglos ežero buvome pasikvietę narus, ugniagesius gelbėtojus, kad pademonstruotų vaikams savo darbo specifiką. Iš tiesų, nenoriu sutikti, kad mieste mokiniams sąlygos geresnės. Mes ...
  • Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

    2016-10-25Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai
    Anzelmas Matulevičius-Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Marijampolės apskrities Zomčinės kaime. Dar mažas būdamas pamėgo skaityti ir su knyga nesiskyrė visą gyvenimą. Eilėraščius kurti ėmė besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Šešiolikmetis gimnazistas žurnalo „Žiburėlis“ surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas. Mokytojo profesiją įgijo besimokydamas Marijampolės mokytojų seminarijoje (baigė 1942 m.). Mokytojavo Santaikos kaime, Simne (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.). Nuo 1950 metų gyveno Alytuje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams. Savo ...
  • Ne tik pažiūrėti…

    2016-10-18Ne tik pažiūrėti...
    Beveik tuo pat metu, kai buvo rengiamas pirmasis, juostų, katalogas, muziejuje prasidėjo intensyvi edukacinė veikla. Buvo siūloma pabandyti įvairių dalykų, tarp kitų – ir patiems pasidaryti juosteles. Šie užsiėmimai sulaukė didelio dėmesio, muziejininkai sako nė patys nesitikėję, kad susidomėjimas taip ilgai neslūgs. Reikėjo registruotis iš anksto ir dar palaukti eilės – mat, be marijampoliečių, į muziejų ėmė plūsti grupės iš Kauno… Viena priežasčių, tai paskatinusių, buvo paroda Kaune „Sūduvos spalvos“ (tų parodų buvo daug – ...
  • Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“

    2016-10-18Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“
    Rengiant visus tekstilės katalogus viena sudarytojų, lydėjusi leidinius visu keliu, buvo Asta Vandytė – tautodailininkė, tautinio kostiumo ekspertė, įmonės „Tautinio kostiumo studija“ Kaune vadovė, pati surinkusi, atgaivinusi daug tradicinės tekstilės pavyzdžių, išleidusi leidinių. Paprašėme išsakyti savo minčių apie sritį, į kurią yra giliai panirusi. „Kiek prisimenu, vaikystėje ir paauglystėje vartant namuose buvusį Mikalinos Glemžaitės tautinių kostiumų leidinį, vis pagalvodavau, kad norėčiau kada nors taip apsirengti… Buvo gražu žiūrėti į plačius, „kaip karalaitės“, sijonus, liemenes ir švarkelius. ...
  • Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą

    2016-10-18Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą
    Vilkaviškio kultūros centre veikianti Mažoji audimo artelė šiemet minėjo pirmąjį apvalų jubiliejų. Prieš dešimtmetį, po netrumpo parengiamojo darbo (kultūros centrui pritarus projektui ir skyrus patalpas, reikėjo surasti ne tik stakles, bet ir audėjas – vienas, kad mokytų, kitas – kad norėtų išmokti šio nelengvo amato, tampančio ir kūryba) ji buvo iškilmingai atidaryta. Buvo garbių svečių, gražių palinkėjimų, nuostabos – panašių centrų ar sambūrių visoje Lietuvoje buvo vos vienas kitas, ne ką daugiau ir dabar… Idėja suburti ...
  • Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

    2016-10-18Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“
    „Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“   Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… ...
  • Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

    2016-10-03
      „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.   Kartą išmokti nepakanka Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, ...
  • „Kol matau gimtinės grožį, giedu ir dainuoju“…

    2016-09-26
    Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės kolegijos lektorė, skaitovė: Tai paskutinės eilutės iš nuoširdaus paties K. Knoro sukurto eilėraščio apie gimtinę, jos grožį, apie save. Atviras, vyriškai lyriškas gimtųjų vietų ir savo gyvenimo apdainavimas, kuris vėliau sugulė į dainų knygą „Esu čia, gimtine“. Pirmasis susitikimas su Maestro K. Knoru įvyko, kaip ir daugeliui marijampoliečių, tuometiniame J. Bendoriaus muziejuje. Koks renginys ar vakaras tada buvo, jau nepamenu. Širdin įstrigo gražaus, aukšto, žilo, be galo inteligentiško vyriškio (jau vien rankos pabučiavimas man ...
  • Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega

    2016-09-26
    Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė: Su K. Knoru, savo vyresniuoju kolega, bendrauti pradėjome, kai aš buvau visai dar „žalia“ chorvedė – tik ką baigusi studijas atvykau dirbti. Tai – nepaprastai geranoriškas žmogus, suteikęs man labai daug vertingų patarimų. Ne paslaptis, į jaunus specialistus daug kas žiūri kaip į būsimus konkurentus, galinčius vėliau užimti jų vietą ir neskuba dalintis savo patirtimi. Tačiau Maestro Knorui tai netiko. Sulaukiau nepaprastai daug vertingų, ...
  • „Esu čia, gimtine“

    2016-09-26
    Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti: Muzikų, o vaizdžiau tariant – šios srities menininkų miške, Maestro Kazimieras Knoras buvo aukštas, tvirtas ir daugiašakis medis. Daug metų reikliai ir oriai muzikos meno paslapčių mokė jaunimą, reiškėsi kaip solistas, turintis pavydėtinai gražų balsą, buvo puikus chorvedys. Turėjo ir ryškų kompozitoriaus – melodisto talentą. Kadangi kūrė ne tik instrumentinę muziką, bet ...
  • Imponavo įvairiapusiška K. Knoro veikla, humoro jausmas, inteligencija

    2016-09-26
    Aldona MURAUSKIENĖ – literatūros ir muzikos renginių organizatorė, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja: Jo sukurtų dainų knyga „Esu čia, gimtine“ su autoriaus autografu bei kartu su kitais autoriais sudarytas populiarių dainų rinkinėlis „Dainuokim visi“ ir šiandien tebepuošia mūsų – Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Muzikos ir meno skaityklą, iš bibliotekoje organizuotų ir vestų renginių įrašų tebeskamba Jo galingu vargonininko balsu atliekamos dainos. Tik paties Maestro – dainininko, chorvedžio, pedagogo, kompozitoriaus K. Knoro jau seniai nebėra tarp ...
  • Buvo ryškus…

    2016-09-26
    Vytautas VILIŪNAS, ilgametis Marijampolės kolegijos darbuotojas: Pedagogas, kūrėjas, vokalo meistras – K. Knoro asmenybė buvo daugialypė. Gana reiklus ir griežtas pedagogas, tačiau tuometinių pedagoginės mokyklos dėstytojų ir auklėtinių kontekste – išskirtinė asmenybė. Buvo darbštus, reiklus, šiek tiek žemaitiškai užsispyręs. Moksleiviai jo griežtumo gal kiek ir prisibijojo, tačiau jis pats buvo labai ryškus visuomenėje, gabumų nestokojantis žmogus – tai, be abejo, imponavo studentams ir tarsi kompensavo pedagogo griežtumą. Įsimintinas vokalistas, atlikdavęs ir boso, ir baritono partijas (kaip ...
  • Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta

    2016-09-26Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta
    Talentingas kūrėjas, charizmatiška asmenybė Šiuos puslapius skiriame Kazimiero Knoro (1921–2004) atminimui. Tai – Marijampolės pedagogas ir kompozitorius, solistas, chorvedys ir vargonininkas. Įsimintina, charizmatiška asmenybė, palikusi nemenką kūrybinį kraitį. Senosios kartos inteligentas. Tokios asmenybės nenueina užmarštin netgi iškeliavusios anapus… Kazimieras Knoras gimė Žemaitijoje, Telšių rajone, mokėsi tenykštėje gimnazijoje, o vėliau specialiuosius muzikos mokslus tęsė Klaipėdoje. Vos pradėjęs dirbti pasižymėjo kaip puikus pedagogas ir organizatorius. Į tuometinį Kapsuką atvyko 1955-aisiais, dirbo pedagoginėje mokykloje (dabartinė kolegija), vadovavo chorams, šioje srityje ...
  • Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje

    2016-09-26Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje
    Vos atėjusi 1989 metais dirbti į pedagoginę mokyklą Vida Mickuvienė ėmė organizuoti renginius, juos vesti, pamažu į šią veiklą vis labiau įtraukė studentus. Perėmė skaitovų ruošimą, kuris iki šiol vyksta jos vadovaujamoje dabar jau Marijampolės kolegijos raiškiojo žodžio studijoje. 2001 metais V. Mickuvienei buvo pavesta vadovauti vienai grandžiai seniausio pedagoginės mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblio (veikia nuo 1964 m.). Dabar tai – tautinio meno ansamblis „Sūduonėlė“, kuriam ir vardą pati sugalvojo: nuo upeliuko, iš ...