Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Nauji įpročiai – dėl visų gerovės

Dabartinėmis žiniomis ir atliktais medicinos tyrimais yra patvirtinta, kad pasaulį sudrebinęs koronavirusas plinta žmonių populiacijoje ir jo užsikrėtimo kelias yra oro lašeliniu būdu, todėl neatsakingi žmonių veiksmai ir nepagrįstos abejonės priimtais sprendimais daro didžiulę įtaką jo plitimui ir kelia grėsmę visuomenei.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė primena prevencines apsisaugojimo priemones ir pasakoja apie tai, kaip tinkamai laikytis visų rekomendacijų ir kodėl itin svarbu būti atsakingais piliečiais.

Kaukės apsaugo nuo užsikrėtimo
Norint apsaugoti save bei kitus, būtina laikytis visų prevencijos priemonių. 		Medicinos specialistų teigimu, apsauginių kaukių dėvėjimas visuomet buvo ir bus viena pagrindinių apsisaugojimo nuo kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių, todėl koronavirusas – ne išimtis.
„Kiekvienas žmogus, abejojantis kaukių apsauga, turėtų suprasti, kad šis virusas plinta oro lašeliniu būdu – kalbant, čiaudint ar kosint iš mūsų nosiaryklės ir organizmo virusas patenka į išorę ir nuskrenda tam tikrą atstumą. Norint sustabdyti oro lašelių plitimą ir sumažinti riziką užkrėsti aplinką ar palietus veidą užsikrėsti pačiam, – rekomenduojama dėvėti kaukę, kuri dengtų nosį, burną. Svarbu ją prispausti kuo arčiau veido iš visų pusių, kad liktų kuo mažiau tarpelių“, – pastebėjimais dalijasi A. Bartulienė.

Dėvėjimo taisyklių – ne viena
Pagrindinės apsauginių kaukių dėvėjimo taisyklės nurodo tai, kad vertėtų vengti liesti kaukę rankomis; nusiimti ją už galinių raištelių ir išmesti į uždarą šiukšliadėžę, po to būtinai nusiplaunant ar dezinfekuojant rankas; pakeisti kaukę nauja tada, kai dėvima tampa drėgna; nenaudoti vienkartinių kaukių pakartotinai, o panaudotas išmesti po kiekvieno naudojimo.
„Itin svarbu suprasti, kad įprastos medicininės kaukės nesulaiko viruso ir kartu neapsaugo nuo užsikrėtimo virusu, jei yra nesilaikoma rekomenduojamo dviejų metrų atstumo tarp žmonių“, – primena A. Bartulienė.
Kalbant apie kitų rūšių apsaugines kaukes, teigiama, kad nuo virusų efektyviau apsaugo aukšto filtravimo kaukės, vadinamos respiratoriais, turinčios specialų dviejų rūšių filtrą ir labai glaudžiai priglundančios prie veido. Be to, jei yra dėvima chirurginė kaukė, labai svarbi teisinga jos padėtis ant veido, o norint ją sureguliuoti reikia prispausti metalinį nosies spaustuką.

Visos rekomendacijos yra reikšmingos
Vien tik kaukės dėvėjimas nesuteikia visiškos apsaugos, todėl negalima pamiršti kitų prevencijos priemonių: rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo ar pirštinių.
Pasak specialistų, norint išvengti susirgimo, bene svarbiausia profilaktinė priemonė yra teisingas rankų plovimas. Rankas rekomenduojama plauti dažnai ir kruopščiai su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių. Nepamiršti suglausti delnų ir ištrinti supintų pirštų, tarpupirščių, sukamaisiais judesiais išmasažuoti nykščius ir kiekvienos rankos delnus, o rankoms nusausinti naudoti vienkartinį rankšluostį.
Tokiu atveju, kai muilo ir vandens nėra, galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60 proc. alkoholio.
„Virusas į organizmą gali patekti per akis, nosį ir burną, todėl reikėtų stengtis kuo mažiau liesti ir čiupinėti veidą, o ypač su nenuplautomis rankomis. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad negalime nuvertinti rankų higienos ir reikia tikrai sąžiningai ir atsakingai jas plauti“, – tvirtina A. Bartulienė.
Be to, kosint ir čiaudint privalu prisidengti nosį ir burną servetėle, o jei jos neturime, – sulenkta alkūne.

Būkime socialiai atsakingi
Kiekvienas žmogus yra atsakingas ne tik už save ar savo šeimą, bet ir už aplinką, todėl tik būdami sąmoningi galėsime sumažinti užsikrėtimo riziką.
„Natūralu, kad žmonės pripranta prie esamos situacijos ir užsimiršta, todėl pravartu vis priminti vieni kitiems apie tai, kad reikia vengti rankų paspaudimų ar glėbesčiavimosi ir laikytis dviejų metrų atstumo, dažnai vėdinti namus ar patalpas, kuriose dirbama. Taip pat labai svarbu teisingai dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines kaukes, tinkamai plauti rankas ir nepamiršti teisingos kosėjimo bei čiaudėjimo kultūros. Esantiems izoliacijoje būtina laikytis izoliacijai taikomų nurodymų“, – teigia A. Bartulienė.
Tiesa, šiais laikais, kai dezinformacijos mastai yra beribiai, labai svarbu pasitikėti tik kompetentingų medicinos ekspertų ir mokslininkų nuomone. Todėl naujausią informaciją, susijusią su koronavirusu ir priimtais sprendimais dėl prevencinių apsaugos priemonių, vertėtų skaityti oficialiuose atitinkamų įstaigų tinklalapiuose ir jų atstovų pranešimuose.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK) analitikai rugsėjo mėnesį atkreipė dėmesį, kad melagingos informacijos taikiniu pastaruoju metu tampa Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Vyriausybės socialiniai tinklai, kuriuose fiksuojamas didžiausias netikrų paskyrų suaktyvėjimas.
Šios paskyros įprastai būna imitacinio pobūdžio, kuomet naudojamos netikros profilio nuotraukos, pasivadinama išgalvotais vardu ir pavarde, o didelį komentarų srautą iš šių paskyrų tikslingai sukuria užprogramuoti robotai.
Tokios valstybinių institucijų socialiniuose tinkluose aktyviai veikiančios netikros paskyros tikslingai sukuriamos siekiant klaidinti visuomenę, formuojant neigiamą įvaizdį apie institucijų veiksmus, kurių imamasi kovojant su koronavirusu. Už šių paskyrų besislepiantys komentatoriai ypač dažnai ragina nedėvėti kaukių, neklausyti valdžios nurodymų.
Todėl gyventojai kviečiami kruopščiai atsirinkti informacinius kanalus ir patikrinti prieštaringai skambančią informaciją bent trijuose skirtinguose šaltiniuose.

Nuotrauka iš SAM archyvo

 

 

 

 

 

 

Užs. 1155.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pradėjau gyventi tuomet, kai sugebėjau atsispirti nuo dugno

    2022-10-15Pradėjau gyventi tuomet,  kai sugebėjau atsispirti nuo dugno
    Kalbėti apie savo problemas, kai jos pradėtos spręsti arba išspręstos, yra viena, tačiau išdrįsti pripažinti sau ir tai paversti atspirties tašku – visai kas kita. Kartais sugebėjusių atsitiesti ir pakeisti savo gyvenimą žmonių istorijos gali pasirodyti nereikšmingos ir neturinčios tikslo, tačiau tik ne tada, kai jos pasakojamos pirmuoju asmeniu. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimų duomenimis, nors kartą gyvenime narkotikus yra vartoję 14 procentų lietuvių. Būdamas penkiolikos, Kęstutis Kaupas pirmą kartą išbandė narkotikus, o šiandien, be medikų pagalbos savarankiškai įveikęs narkotikų priklausomybę, jis dalijasi savo patirtimi ir siekia įkvėpti kitus. Nuskausminamieji nuo emocinių traumų „Viskas prasidėjo nuo perskaitytų knygų. Džeko Keruako ...
  • Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“?

    2022-10-12Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“?
    Birželio mėnesį įtakingas Briuselio leidinys „Politico“ Suvalkų koridorių pavadino pavojingiausia vieta Žemėje. Kadangi žmonių baimės yra viena įdomiausių temų, netrukus Vakarų žiniasklaidoje pasirodė ir daugiau tokių straipsnių. Kaip jau buvome rašę, netrukus į Lietuvą ėmė važiuoti užsienio žurnalistai ir domėtis, kokia gi situacija Suvalkų koridoriuje. Vieno didžiausių Prancūzijos laikraščių „La Croix“ žurnalistas, taip pat Vokietijoje gyvenantis lenkų žurnalistas lankėsi ir „Suvalkiečio“ redakcijoje, jie domėjosi situacija pasienyje su Karaliaučiaus sritimi ir Baltarusija. Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“? Šia tema buvo diskutuojama ir Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje spalio 14 d. vykusiame Politikos diskusijų klubo renginyje. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: ...
  • „Į menininkus nepretenduoju…“

    2022-10-12„Į menininkus nepretenduoju...“
    Ričardo Mockaus darbų temos įvairios: drožia tai, „kas šauna galvon… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Pirmoje autorinėje parodoje „Medžio gyvenimas“ jos autorius marijampolietis Ričardas Mockus tai akcentavo ne kartą, turėdamas omenyje joje eksponuojamus medžio darbus ir vieną kitą koliažą… Tačiau kas galėtų paneigti, kad per keturis Marijampolėje pragyventus dešimtmečius jis nėra reiškęsis kituose menuose? Vieni jį pažįsta kaip teatrinio meno atstovą ir žinovą, kiti – kaip neprastą dainuojamosios poezijos atlikėją, buvo ir žurnalistinės veiklos tarpsnis (gal čia ir ne visada kūryba, bet…), prisiliesta prie kitų sričių. Toks tolesnis „Medžio gyvenimas“. „Medžiai mus lydi visą gyvenimą. Kol žali – teikia mums pavėsį, valo orą, nokina ...
  • Kviečiame kreiptis dėl paramos žvejybinių laivų variklių keitimui ir modernizavimui

    2022-10-12Kviečiame kreiptis dėl paramos žvejybinių laivų variklių keitimui ir modernizavimui
    Shrimper at the North Sea not far from Helgoland (Germany). Many seagulls are flying around the ship. Nuo spalio 4 d. iki gruodžio 2 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (Veiksmų programa) pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“ (Priemonė). Priemonės konkretus tikslas – paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimui, ir žinių perdavimo gerinimui. Pagal Priemonę remiama veikla – žvejybos laivo (-ų) variklio (-ių) pakeitimas. ...
  • Paaiškėjo Sūduvos regiono „Aukso vainiko“ konkurso nugalėtojai

    2022-10-12Paaiškėjo Sūduvos regiono  „Aukso vainiko“ konkurso nugalėtojai
    Marijampolės kultūros centre surengtas Sūduvos regioninės liaudies meno parodos-konkurso „Aukso vainikas“ uždarymas, kur paskelbti ir apdovanoti geriausiųjų darbų autoriai. Trys pirmųjų vietų nugalėtojai savo darbus pristatys konkurso nacionaliniame finaliniame etape, kuris ateinančių metų sausio 6-ąją, per Tris Karalius, vyks Šakių rajone, Gelgaudiškio dvare. Prijuosčių audėja Janina Blažukienė šio amato išmokė ir savo šeimos narius. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė, tautodailininkų klubo „Mūza“ vadovė Onutė Surdokienė gausiai į renginį susirinkusiems žiūrovas sakė, kad ši diena yra ypatinga šventė tautodailininkams ir amatininkams, nes pristatomi jų geriausi, brandžiausi kūriniai. Juos įvertino ir išrinko pačius geriausius solidi penkių specialistų komisija. Pasak renginį organizuojančio ...
  • Gatvės gimnastai stebina savo pasirodymais

    2022-10-12Gatvės gimnastai stebina savo pasirodymais
    Marijampolėje egzistuoja neoficiali gatvės gimnastų bendruomenė. Jaunuoliai buriasi prie įrenginių ir mokosi atlikti sudėtingus pratimus, salto, reikalaujančius jėgos, grakštumo, lankstumo ir koordinacijos.Neformalios mėgėjų gatvės gimnastikos komandos lyderis šiuo metu yra Paulius Milešinas. Jis mokosi kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybės Profesinio rengimo centre. „Dabar turime 21 komandos narį, anksčiau būdavo daugiau, bet vyresni jau išvyko mokytis ir gyventi kitur. Dabar pas mus komandoje yra daugiausia 14–16 metų vaikinai, bet ateina ir vyresnių, maždaug iki 19 metų“, – pasakojo vaikinas. Ant skersinio – jauniausias gimnastas Ąžuolas Šeduikis (už skersinio stovi jo tėtis Marius Šeduikis). Pasirodymas vyko vasarą renginyje „Sporto naktis“. Loretos Akelienės nuotrauka Per treniruotes ...
  • Nerimaujate dėl šildymo sąskaitų? Išeitis – namo renovacija

    2022-10-12Nerimaujate dėl šildymo sąskaitų? Išeitis – namo renovacija
    Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš APVA archyvo. Šiais metais šildymo ir elektros kainos sieks neregėtas aukštumas. Nenuostabu, kad daugelis suka galvas, kiek žiemą teks sumokėti už komunalines paslaugas. Ramiau atsipūsti gali tik tie gyventojai, kurie jau spėjo modernizuoti savo daugiabučius. Norintiems rinktis ilgalaikį ir tvarų būdą, kaip sutaupyti šilumos energijos, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, jog efektyviausias sprendimas yra seno gyvenamojo namo modernizacija. Kompleksiniu būdu atnaujintas daugiabutis smarkiai pagerina energinį efektyvumą. Pasak Gintarės Burbienės, APVA Pastatų energinio taupumo departamento vadovės, šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 11 proc. energetiškai neefektyvių daugiabučių, tačiau augančios šildymo ir elektros kainos vis daugiau gyventojų priverčia susimąstyti apie ...
  • Pasikeitę įpročiai lemia gerą savijautą ir sveikatą

    2022-10-12Pasikeitę įpročiai lemia gerą savijautą ir sveikatą
    Prasidėjus šaltajam sezonui ypač svarbu laikytis prevencinių ir apsaugos priemonių. Nuotrauka iš freepik.com Vasaros metu daugelis buvo labiau atsipalaidavę, tačiau prasidėjus šaltajam sezonui ypač svarbu būti socialiai atsakingiems ir laikytis prevencinių ir apsaugos priemonių, padedančių apsisaugoti nuo klastingos COVID-19 infekcijos. Svarbu apsaugoti save ir savo aplinką ir prisiminti, kad neatsakingi veiksmai gali sukelti tik dar didesnę grėsmę visuomenei. Apie imuniteto stiprinimą ir tinkamos asmeninės higienos svarbą pasakoja vaistininkas Tautvydas Endriukaitis. Pasak jo, tinkami įpročiai padeda apsisaugoti ne tik nuo COVID-19 infekcijos, bet ir kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų. Rekomenduoja naudoti Vaistininkas pastebi, kad atsakingi žmonės viešose vietose ir transporte vis dar dėvi medicinines ...
  • Kazlų Rūdoje sumontuota moderni oro taršą ir kokybę realiu laiku fiksuojanti įranga

    2022-10-08Kazlų Rūdoje sumontuota moderni oro taršą ir kokybę realiu laiku fiksuojanti įranga
    Naujasis daviklis yra stebimas ir vaizdo stebėjimo kamerų. Jau rašėme, kad Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo siūlydami savo idėjas, kaip būtų galima pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. Iš viso buvo atrinkti penki projektai – Kazlų Rūdos seniūnijoje sėkmingai įgyvendinami du, Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. Šiuo metu vieni viešieji pirkimai dar vykdomi, kiti jau yra įvykę ir visi penki projektai bus įgyvendinti. Dar viena įdomi ir svarbi idėja buvo gyvendinta ne šio projekto rėmuose, o panaudojant savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas – 10 tūkstančių eurų. Kazlų Rūdos miesto gyventojas ...
  • Judėti negalima kentėti: kur dėsime kablelį?

    2022-10-07Judėti negalima kentėti: kur dėsime kablelį?
    MOTUS VITA reabilitacijos ir kineziterapijos klinikos partnerė, vyr. kineziterapeutė, mokslininkė dr. Vilma Juodžbalienė turi daugiau nei 20 m. klinikinio darbo patirtį reabilitacijos srityje ir sako vienareikšmiškai – skausmo problemas reikia spręsti, ir kuo skubiau.
  • Socialinio darbuotojo dalia: ir džiaugsmas, ir pralaimėjimas

    2022-10-05Socialinio darbuotojo dalia: ir džiaugsmas,  ir pralaimėjimas
    Rugsėjo 27-ąją minėjome Socialinių darbuotojų dieną. Tai – ypatinga diena šioje srityje besidarbuojantiems specialistams, nes tai proga dar kartą padėkoti jiems už kasdien uoliai ir atsakingai atliekamą darbą, už nuolatinę pagalbą žmonėms, kurie susiduria su gyvenimo sunkumais. Būtent socialinių darbuotojų dėka nemaža dalis visuomenės sugeba išspręsti nelengvas jų daliai tenkančias problemas, įveikti negandas, keisti savo gyvenimus, nesijaučia tokie vieniši ir atskirti. Gyvenimo aplinkybės Ireną Senkutę atvedė į socialinio darbuotojo kelią, kuriuo ji dabar sėkmingai eina. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Minėdama savo profesinę šventę Marijampolės socialinės pagalbos centro Pagalbos šeimoms tarnybos vadovė Irena Senkutė už puikų darbą sulaukė ne vienos padėkos ir įvertinimo. ...
  • Pasienyje su Rusija esančio Kudirkos Naumiesčio gyventojai: mums nėra labai ramu čia gyventi

    2022-10-05Pasienyje su Rusija esančio  Kudirkos Naumiesčio gyventojai:  mums nėra labai ramu čia gyventi
    Kudirkos Naumiesčio seniūnas E. Belevičius sako, kad vietos žmonės nesijaučia ramiai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kudirkos Naumiestyje praėjusio penktadienio vakare lankėsi Europos Sąjungos šalių diplomatai, kurie domėjosi, kaip atrodo pasienis su Rusijos Federacija. Kudirkos Naumiestyje siena su Kaliningrado sritimi yra visai arti – Vytauto gatvės gale yra tiltas, kažkada jungęs šį miestą su anapus Širvintos upės buvusiu Širvintos miestu, kuris iki mūsų dienų neišliko. Tai – vienintelis miestas Europoje, neatstatytas po Antrojo pasaulinio karo. Į šią vietą atvykę diplomatai sakė, kad jie norėjo čia apsilankyti ir pamatyti, kaip atrodo pasienis su Rusija, vykdančia karinę agresiją Ukrainoje. Diplomatai teigė labai daug girdėję, žinantys ir ...
  • Kaip tinkamai gydytis nuo koronaviruso?

    2022-10-05Kaip tinkamai gydytis nuo koronaviruso?
    Dažniausiai koronaviruso infekcija pasireiškia karščiavimu, kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ar dusuliu, nuovargiu, raumenų skausmais, skonio ar kvapo praradimu, gerklės skausmu, sloga, pykinimu, vėmimu ar viduriavimu. Nuotrauka iš freepik.com COVID-19 infekcija – grėsminga ir apgaulinga liga, nes vieni asmenys simptomų visai nejaučia arba jie būna itin lengvi, o kitiems tenka gulėti ligoninėje ir kovoti dėl savo gyvybės. Nors šiuo metu izoliacija nėra privaloma, susirgus koronavirusu vertėtų elgtis atsakingai – būti namie, stebėti savo sveikatą ir laikytis visų gydytojo nurodymų. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė dr. Neringa Vagulienė įspėja – gydymo nereikėtų pradėti nuo antibiotikų, nes antibiotikai šio viruso neveikia. Ji informuoja, kaip ...
  • Suvalkų koridorius: istorija ir galimos grėsmės

    2022-10-01Suvalkų koridorius: istorija ir galimos grėsmės
    Siekdamas skatinti regiono gyventojų pasitikėjimą savo šalimi, Lietuvos kariuomene bei NATO pajėgomis, „Suvalkietis“ parengė ir pradeda įgyvendinti projektą „Suvalkų koridorius: vakar, šiandien, rytoj“, kurį remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Iki šių metų pabaigos savo publikacijose atskleisime termino „Suvalkų koridorius“ priešistorę, pasitelkę autoritetingus ekspertus sieksime objektyviai nušviesti dėl galimų Rusijos provokacijų Suvalkų koridoriaus regione kylančias grėsmes, skatinsime skaitytojus kritiškai vertinti Rusijos ir Baltarusijos informaciniuose kanaluose platinamą informaciją ir, žinoma, atskleisime, kas daroma, kad mūsų kraštas ir visa šalis būtų saugesnė. Taigi, rašysime ir apie adaptuotus Lietuvos kariuomenės, taip pat ir NATO gynybinius planus, apie Lietuvos kariuomenės vienetų stiprinimą ir ...
  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.