renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Komentaras: „Kavos mada? Aš pats sau mada, sakykit!

Jūs mėgstate švelnaus skonio kavą, vidutinio skrudinimo. Nenorite rūgščios, karčios kavos – tokios, kurioje jaučiasi konkreti ryški skonio nata. Jums svarbiausia, kad kava būtų subalansuota, subtili. Ar atspėjau? Per 15 metų, kai stebiu lietuvių kavos skonius, pamačiau, kad mums artima italų kavos paruošimo tradicija, bet kavos dermę itin vertiname kaip skandinavai. Kavai jau negailime kelių eurų kavos namuose arba patys ją ruošiame „kaip kavinėje“. Visgi yra tam tikrų kavos gėrimo madų, kurių nereikėtų vaikytis. Geriau ieškoti individualaus savo skonio.

Keletas įžvalgų, kad jūsų kava būtų skanesnė, tuo labiau, kad šiandien Tarptautinė kavos diena.

Kavinėse nebūtinai geriate gerą kavą

Kavinėse, restoranuose, picerijose, net kavos namuose nebūtinai geriate gerą kavą. Taip gali būti todėl, kad neretai kavinės ieško kavos tiekėjų, kurie mainais už bendradarbiavimą duoda įrangą nemokamai. Tokiu atveju įranga būna arba sena, arba nekokybiška, juk kokybiški nauji kavos aparatai gali kainuoti iki 50 tūkst. eurų. Prasti, nudėvėti kavos aparatai gali sugadinti pačią geriausią kavą.

Kitas svarbus aspektas – kavos aparatų kalibravimas. Lietuvoje tikrai yra žmonių, kurie moka taip sukalibruoti kavos aparatus, kad jie idealiai atskleistų kavos skonį, tačiau tokių žmonių nėra daug. Kavos aparatas veikia kaip kavos stiprintuvas. Pavyzdžiui, jei kavos pupelė turi rūgštumo, paruošus kavos aparatu rūgštumas bus intensyvus. Kavos aparate kava turi būti veikiama aukšto slėgio spaudimu bent 20 sekundžių. Jei, tarkim, kava gaminama tik 10 sekundžių, savo mėgstamos kavos galite net neatpažinti. Kavos aparatų kalibravimas yra kruopštus ir aukštos kompetencijos reikalaujantis procesas.

Tačiau gali būti ir visai atvirkščiai. Užpilta ar presiniu būdu pagaminta kokybiška kavos žaliava gali pasirodyti prasta, bet pagaminus ją tinkamu kavos aparatu jums atsivers visa turtinga skonių gama: subtiliai jausite saldumą, kartumą, rūgštumą ir sūrumą – tiesiog mėgausitės skonių harmonija. Tada gersite taip vadinamą „Cup of Excellence“ – jums tinkančią labai gardžią kavą.

Rūšinės kavos kavinėje nesirinkčiau, jei ji brangesnė

Lietuvoje kavos namuose esu girdėjęs klausimą: „Gersite paprastą ar rūšinę kavą?“. Paprastai rūšinė kava būna brangesnė. Jei taip yra, rinkitės paprastą kavą, dažniausiai neverta išlaidauti. Rūšinė kava yra kokybės ženklas, tačiau jis suteikiamas tik žaliavai. Tai yra kavos pupelės kokybės garantija tam tikram laikotarpiui, bet galutiniam gėrimui, kurį nusipirksite, juk svarbu ir kaip ši žaliava bus paskrudinta, sumalta, sąveikaus su karšto oro slėgiu. Jei kavinėje kavos aparatas sukalibruotas ne šiai kavai, o pavyzdžiui kavos mišiniui su stipriu skoniu žymiom ir ryškų pirmą įspūdį sukuriančiom robusta pupelėmis, jis rūšinės kavos subtilumų tikrai neatskleis.

Šiuo metu nemadinga gerti puodelyje užpiltą kavą. Rinkoje turime didelę kavos prietaisų pasiūlą ir „tikrą“ kavą lengvai galime pasidaryti darbe ar namuose vieno mygtuko paspaudimu. Arba ruošiame kavą „pour over“ užpiltiniu būdu naudojant įvairius kavos ruošimo įrankius, presus: moka, chemex, hario, aero, french ar kt. Jeigu norite pažinti rūšines kavas, geriau ruoškite senoviniu būdu tiesiog užpylę karštu vandeniu, nebent turite kokybišką sukalibruotą kavos aparatą. Kuo mažesnė paruošimo būdo intervencija, tuo labiau rūšinė kava jums atsiskleis. Tokį būdą renkasi ir profesionalūs kavos degustatoriai, vertindami skirtingas kavas, kurdami jų mišinius. Tik jei kavą užpilate, tirščius būtinai pašalinkite. Su tirščiais ilgą laiką palikta kava išskiria rūgštis, kurios dirgina skrandžio gleivinę.

Atraskite kavos mišinius

Kviečiu jus paragauti kavos iš kavos pupelių mišinių. Geri mišiniai sukuria skonio gylį. Lietuvoje jau yra kokybiškų mišinių, kurių skonis yra žymiai turtingesnis nei mono (iš vienos rūšies, regiono kavos pupelių) kavų. Mišinyje paprastai sumaišomos 5-6 regionų kavos pupelės, ir šis rezultatas, išsiskiriantis skirtingais kavos skonių sluoksniais, išties gali jus nustebinti. Prieš juos, būna, nublanksta ir ypatingos tinkamai pagamintos rūšinės kavos.

Kavos mišiniai suteikia ir pastovumą. Mono pupelės skonis gali suprastėti dėl tais metais vykusios sausros ar kitų derlių lemiančių priežasčių – panašiai kaip su vynu. O gaminant mišinius lengviau sukurti stabilų kavos skonį tokį, kokį pamėgote anksčiau.

Lietuvoje madingi mono skoniai, o kavos mišiniai yra pernelyg nuvertinami. Karti tiesa, kad mišiniai pas mus rinkoje daugiausiai orientuoti į ekonominį segmentą, yra gaminami iš pigios žaliavos norint pigiau ją parduoti parduotuvėse. Tokiuose mišiniuose skonių nėra daug, jų tikslas – niveliuoti skonius.

Paieškokite kokybiškų kavos mišinių, kuriuos galima nusipirkti specializuotose kavos parduotuvėse. Jų kūryba – aukštasis pilotažas, gal todėl Lietuvoje mišinių dar gaminame labai mažai. Kuriant gerus kokybiškus kavos mišinius kavos technologai įdeda daug darbo ir ekspertiškumo, eksperimentuoja, pildo kavos skonių žemėlapius, testuoja su vartotojais ir pan. Jei mono pupelėje skonį stipriai lemia kavos pupelės skrudinimas, kokybiškuose mišiniuose vadovauja kavos pupelės.

Geros kavos skonis skleidžiasi 2 valandas

Aš labiausiai mėgstu espresso kavą, gamintą iš mano pamėgto kavos pupelių mišinio. Renkantis kavą man svarbiausia yra kavos pupelės šviežumas ir kokybė – šviežiai paskrudinta žaliava ir iš kokybiškų pupelių. Tada yra stiprus aromatas, subalansuotas skonis.

Man asmeniškai kava panašiai kaip kvepalai. Kai pasikvėpiname, iš pradžių jaučiame vieną kvapų bangą, paskui ateina antra, dar palaukus – trečia. Geriant kavą man taip pat. Būna, kad iš pradžių labai skanu, bet per kelias minutes tas pirmas kavos įspūdis pasikeičia, lieka tik vienas skonis, lyg kažko trūksta – nėra pasitenkinimo. Tikrasis malonumas, kai geriant kavą ji pamažu atsiveria, tarsi skleidžiasi. Tokios kavos skonį jaučiu 2 valandas. Tada nevalgau, noriu analizuoti, kokius skonius jaučiu, ir taip su savimi šnekėtis.

Svarbu jūsų skonis

Ant kavos pupelių pakuočių (nekalbu apie tas, kuriose yra pridėtinių aromatų) galite rasti kavos skonio aprašymą, pavyzdžiui: „Kavoje jaučiamas juodojo šokolado, karamelės, uogų skonis“ ir pan. Pasidomėkite, iš kokios rūšies pupelių pagaminta kava, kad patikus jų vėl galėtumėte nusipirkti, tačiau vaizdingo aprašymo neskaitykite. Aprašymas tarsi užprogramuoja jus ieškoti to aprašyto skonio, o jūs galbūt atrasite visai kitus, savus prisiminimus? Neabejokite, jums tinkančios kavos skonio ekspertas esate tik jūs.

Šiandien, Tarptautinę kavos dieną, linkiu jums paieškoti naujų kavos skonių, pagaminimo būdų ir pasidžiaugti kavos pauze. Pasikalbėkite su savo kava.

Komentaro autorius – Andrius Bondarevas, „Sorpreso“ kava, steigėjas

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje

    2016-09-26Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje
    Vos atėjusi 1989 metais dirbti į pedagoginę mokyklą Vida Mickuvienė ėmė organizuoti renginius, juos vesti, pamažu į šią veiklą vis labiau įtraukė studentus. Perėmė skaitovų ruošimą, kuris iki šiol vyksta jos vadovaujamoje dabar jau Marijampolės kolegijos raiškiojo žodžio studijoje. 2001 metais V. Mickuvienei buvo pavesta vadovauti vienai grandžiai seniausio pedagoginės mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblio (veikia nuo 1964 m.). Dabar tai – tautinio meno ansamblis „Sūduonėlė“, kuriam ir vardą pati sugalvojo: nuo upeliuko, iš ...
  • Pedagoginės mokyklos patriotai

    2016-09-26Pedagoginės mokyklos patriotai
    Tai Stasė ir Vytautas Alenskai, dabar gyvenantys Klaipėdoje. Stasė Alenskienė – Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė, o Vytautas Alenskas – Klaipėdos universiteto Menų akademijos docentas. Abu susiję su buvusia Kapsuko pedagogine mokykla. Vytautas Alenskas 1966–1977 metais Kapsuko pedagoginėje mokykloje dirbo muzikos dėstytoju. Dėstė instrumentinę muziką (fortepijoną ir akordeoną), grojo mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblyje. Tuo laiku ansambliui vadovavo Algis Vitlipas, vėliau apie 30 metų – Frida Lokomina. Repertuaras buvo daugiausia lietuviškas, tik viena ...
  • „Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“

    2016-09-26„Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“
    Savo prisiminimais apie mokslo metus Marijampolės pedagoginėje mokykloje sutiko pasidalinti Saulius Andriuška, Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius: „Prisiminus Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą (dabar kolegija), kur mokiausi 1990–1995 m., pirmiausia pagalvoju apie žmones, kurie ten dirbo: R. Klasavičienę, O. Sakalauskienę, A. Uzėlą, I. Šalčiūnienę, A. ir L. Šepkus, O. Dumčiuvienę, L. Leonavičienę ir daug kitų. Pamiršau kai kurias jų perteiktas akademines žinias, kitą informaciją, datas, bet dėstytojų parodyta bendravimo kultūra su studentais, gebėjimas išklausyti ir padėti rasti ...
  • Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos

    2016-09-26Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos
    Aleksandra ir Lionginas Šepkai – du lituanistai, kurie pusę amžiaus dirbo pedagoginėje mokykloje – pradžioje Kapsuko, paskui Marijampolės. Aleksandra dėstė lietuvių kalbos dalykus (dirbo iki 1994 m., 50 metų stažas), o Lionginas (dirbo iki 1996 m., 52 m. stažas) dėstė literatūrą, vaikų literatūrą, pedagoginę praktiką ir kt.   „Normalioje laisvoje valstybėje, kuriai niekas negrasina, nereikia įrodinėti savo tautinių ir valstybingumo teisių, todėl patriotizmo (išorinio, matomo) nedaug. Tie patriotiniai šūkiai suskamba, kai atsiranda priešų“, – tai L. Šepkaus ...
  • Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams

    2016-09-16Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams
    Iš viso šiemet jau tradiciniu tapusiame konkurse sulaukėme 450 nuotraukų. Pirmą kartą jas visas publikavome laikraščio feisbuko paskyroje. Taigi ir nugalėtojai buvo išrinkti du – vieną rinko visi feisbuko lankytojai, kitą – mūsų redakcijos sudaryta komisija.   Antradienį buvo paskelbti nugalėtojai ir įteikti redakcijos įsteigti prizai. Plačiosios visuomenės favorite, feisbuke surinkusi 1665 balsus, tapo Audronės Mikulionienės nuotrauka – paežerės peizažas. Mūsų komisija nugalėtoja išrinko Karolinos Giraitytės nuotrauką, kurioje užfiksuota varliuko ir vaikinuko draugystė. Redakcijos komisijos dar išrinkti ...
  • Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis

    2016-09-15Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis
    Prasidėjus naujiems mokslo metams tėvams pravartu pagalvoti, kuo jų atžala užsiims po pamokų – lankys šokio užsiėmimus, patriotinio ugdymo būrelį, o gal lavins viešojo kalbėjimo įgūdžius. Šiemet, kaip ir pernai, būreliams skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, o pasirinkimas – dar gausesnis. Tik norintiems pasinaudoti krepšeliu reikėtų suskubti – pasirašyti sutartis su finansuojamų būrelių organizatoriais reikia iki savivaldybės nustatytos datos.     Išaugo pasirinkimas  Neformaliojo vaikų švietimo veikloms nuo 2015 m. spalio 1 d. skiriamas tikslinis valstybės finansavimas bus tęsiamas ...
  • Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai…

    2016-08-29Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai...
    Kasmet prieš Vėlines simbolinį generolo A. Gustaičio kapą senosiose Marijampolės kapinėse aplanko Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų atstovai, padeda gėlių, uždega žvakę, nes tikrojo generolo kapo neturima.   Artėjant aviacijos šimtmečiui Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyr. specialistas Gintautas Deksnys ruošiasi išleisti knygą apie aviacijos istoriją „Praeities laiškai“. Joje bus laiškas ir generolui Antanui Gustaičiui. „Marijampolė turėtų dar daugiau dėmesio skirti aviacijai, nes šis kraštas padovanojo daugiausia lakūnų. Tai didelis indėlis besivystančiai aviacijai“, – sakė ...
  • Atgaivino tėviškę

    2016-08-29Atgaivino tėviškę
    Maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“ susikūrusios iniciatyvinės grupės, kuri rūpinosi Antano Gustaičio tėviškės sutvarkymu ir atstatymu, entuziastas Vidmantas Kačergis ir šiandien prisimena, kaip prasidėjo jo pažintis su Antano Gustaičio gyvenimo istorija. „1980 metais Obelinėje dalino sklypus kolektyviniams sodams. Gavo sklypą ir mūsų šeima. Apie tai, kad netoliese yra Antano Gustaičio tėviškė, apie jį patį, nieko nežinojome. Tik to sklypo niekam neskyrė. Buvo likę medžiai ir sodas“, – pasakojo Marijampolėje gyvenantis Vidmantas Kačergis. Tuo metu jis dirbo maisto ...
  • Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

    2016-08-29Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
    Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano ...
  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės ...
  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir ...