Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Augalininkystė – podukros vietoje

Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai.
Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks.
Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų lubų stambiems ūkiams. Daugiau paremti smulkius ir vidutinius ūkius bei jaunuosius ūkininkus pagal Žemės ūkio ministerijos scenarijų numatoma perskirstant tiesiogines išmokas.
Vis dėlto žemdirbiams didelį nerimą kelia siūlymai mažinti paramą augalininkystei. Pasak Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo Igno Jankausko, dabar auginantiems javus už ha vidutiniškai tenka 128 Eur tiesioginių išmokų, tačiau kasmet gamybos išlaidos auga, ypač brangsta žemės nuoma. Šiomis dienomis atlikta Grūdų augintojų asociacijos narių apklausa rodo, kad per pastaruosius penkerius metus žemės nuomos kainos pakilo beveik trečdaliu. Dabar už hektarą, priklausomai nuo derlingumo, mokama nuo 100 iki 250 Eur nuomos per metus. O itin derlingų žemių rajonuose tenka pakloti ir 300 ar net 350 eurų už hektarą. Tad dažnai jau dabar tiesioginių išmokų gaunama mažiau, nei išleidžiama vien žemės nuomai.
Todėl siūlymas neberemti išmokomis javų iš sertifikuotos sėk­los auginimo (dabar išmoka siekia 14,2 Eur hektarui), ir mažinti paramą auginantiems baltyminius augalus, – augalininkystės žlugdymas. Už baltymingų augalų, kaupiančių azotą, hektarą dabar mokama beveik 62 Eur, 2022 m. siūloma išmoka – 55 Eur.
„Čia mes matome neteisybę. Pastaraisiais metais grūdų augintojai daug darė, kad būtų didesnės tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams, o čia toks akibrokštas“, – sako Grūdų augintojų asociacijos administracijos direktorius Ignas Jankauskas. Pasak jo, nesuprantama, kodėl siekiama mažinti tiesiogines išmokas už vertingus, dirvožemį gerinančius baltyminius augalus. O sėjant sertifikuotą javų sėklą, reikia mažiau tręšti, kas yra palankiau aplinkai, išauginamas didesnis derlius.
Projekto rengėjai teigia, kad naudoti sertifikuotą javų sėklą ir taip ekonomiškai naudinga, tad toliau remti neracionalu. Jeigu siūlymai dėl tiesioginių išmokų mažinimo bus įgyvendinti, tuomet 2022 m. grūdų augintojai už ha gautų tik apie 108 Eur tiesioginių išmokų. Pasak Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo, augalininkystei mažinama investicinė-technologinė parama, o dabar užsimota nukirpti ir tiesiogines išmokas, taip vis labiau bloginant sąlygas augalininkystės ūkiams. Todėl asociacija gins jų interesus.
Žemės ūkio ministerijos pateiktas planas, kaip bus dalijamos tiesioginės išmokos nauju finansiniu laikotarpiu, dar negalutinis, dar vyks diskusijos su žemdirbiais, tad ir minėti išmokų dydžiai gali keistis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacija
Užs. 1220.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Facebook`as“ – ne namų svetainė, juolab ne miegamasis (Eksperto komentaras)

    2018-03-13„Facebook`as“ – ne namų svetainė, juolab ne miegamasis  (Eksperto komentaras)
    Apie socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją, jos panaudojimo galimybes masinės informacijos priemonėse kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedros docentu, daktaru Andriumi Gudausku. – Gerbiamas Andriau, stebint spaudos leidinių puslapius, taip pat televizijos, ypač komercinių kanalų reportažus, galima daryti išvadą, kad daugelis žurnalistų savo darbo dieną pradeda socialiniuose tinkluose ieškodami idėjų televizijos siužetams ir straipsniams. Kaip Jūs tai vertinate? – Tai yra tiesa. Dabartiniai žurnalistai iš tiesų kaip vieną iš galimų informacijos šaltinių jau pasitelkia ir socialinius tinklus, o tai vertinti galima dvejopai. Iš vienos pusės, tai yra natūralu, šiuolaikiška ir labai aktualu – pasitelkti tai, kas visuomenei jau ...
  • Socialiniai tinklai – vienas iš informacijos šaltinių senosioms medijoms

    2018-03-13Socialiniai tinklai – vienas iš informacijos šaltinių senosioms medijoms
    Socialiniai tinklai yra priskiriami naujųjų, šiuolaikinių medijų rūšims. Tačiau milijardai socialinių tinklų vartotojų už jų atsiradimą vis dėlto turėtų būti dėkingi JAV karo pramonei. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedros docentas, daktaras Andrius Gudauskas publikacijoje „Naujųjų medijų vartotojas – kūrėjas ir kinematografinis mąstymas“ rašo, kad „kompiuteriai į vieną vidinį tinklą pirmą kartą buvo sujungti 1960 m. JAV Gynybos departamento iniciatyva. Toks paskirų ir erdvės požiūriu pasklidusių kompiuterių sujungimas į vieną sistemą ir buvo pavadintas vidiniu (lot. inter) tinklu (angl. net) – internetu.“ Kitas didelis ir svarbus žingsnis į priekį buvo žengtas praėjusio amžiaus pabaigoje, kai devintajame dešimtmetyje buvo ...
  • Iš savanorio pasakojimų

    2018-03-13
    1919 metų pradžioje Marijampolėje pradėtas formuoti 1-asis pėstininkų pulkas. Į jį atvyko patriotiškai nusiteikę jaunuoliai, tarp jų ir Išlandžių kaimo (prie Šeštokų) ūkininko sūnus, dar nė aštuoniolikos neturintis Jonas Pečiulis. Jo, mano tėvo, pasakojimai apie kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės mano atmintyje išliko visam gyvenimui. Nors jis mūšiuose su bolševikais buvo sunkiai sužeistas, neteko vienos rankos dviejų pirštų, bet tuos laikus prisiminė kaip prasmingiausią savo gyvenimo laikotarpį. Domėjausi, iš kur kaimų vyrai sužinojo, kas šalyje vyksta, kad skelbiama Lietuvos nepriklausomybė, kviečiami savanoriai dėl jos kovoti, ją ginti. Juk nei radijo, nei telefonų kaimuose nebuvo. Spauda taip pat mažai ką pasiekdavo, jei šiokia tokia ...
  • Prisiminti – ir ieškoti toliau…

    2018-03-13Prisiminti – ir ieškoti toliau...
    Šventinis vasaris Marijampolėje baigėsi solidžiu Nepriklausomybės šimtmečio paminėjimo akcentu. Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filiale atidaryta paroda „Marijampolės miestas 1918–1940 metais: burmistrai, taryba, jų darbai“. Tai – šio filialo vadovo istoriko Rimvydo Urbonavičiaus iniciatyvos ir jo didelio darbo rezultatas. Kaip atidarydamas parodą pats sakė, „Marijampolė šiemet – Kultūros sostinė, 2018 metai – istoriniai, todėl norėjosi parodyti kažką išskirtinio, susijusio ir su miestu (sulaukiame svečių, norisi parodyti ką nors reikšmingo), ir su valstybe. Kalbėdami apie valstybę pirmiausia minime Nepriklausomybės akto signatarus, prezidentus, ministrus, studijuojame jų veiklą, domimės gyvenimu… O vietose nemažesnis vaidmuo teko tuomečiams vadovams. Rengiant parodą orientavausi į burmistrus, nes ...
  • ,,Lietuviški obuoliukai“ – Bartaškevičių trejetukui

    2018-03-13,,Lietuviški obuoliukai“ – Bartaškevičių trejetukui
    Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį kūrybingi žmonės ėmėsi originalių iniciatyvų, skirtų paminėti savo šalies jubiliejų. Marijampolietė Ilona Abramavičienė šiai sukakčiai įprasminti nutapė paveikslą, kuriuo nutarė pradžiuginti kitus. Marijampoliečiams labiau žinoma, kaip rūbų dizainerė Ilona Abramavičienė tapyti pradėjo augindama dukrą, kaimynės menininkės paskatinta. – Tai buvo tarsi relaksacija. Pirmas paveikslas buvo Gedimino pilis. Ypač įsijaučiau į medžius – jų formos, šviesų ir spalvų žaismas mane tiesiog įtraukė. Jūra, gėlės, vaisiai… Piešdavau dalimis, atskirus fragmentus, prie drobės užsisėdėdavau iki trijų nakties. Vėliau pamėgau juodą foną ir gėles – nutapiau visą ciklą paveikslų, nors kiekvieną dieną nupiešdavau tik po gėlę. Sunkiausia būdavo jas sujungti, kad ...
  • „Ačiū žmonėms, besidomintiems istorija“

    2018-03-13„Ačiū žmonėms, besidomintiems istorija“
     Kalvarijos viešojoje bibliotekoje surengtas solidus ir šilumą visiems dalyvavusiems padovanojęs renginys, kuriame dar kartą prisimintas ir pagerbtas Vasario 16-osios akto signataras Petras Klimas. Kušliškių kaime gimęs ūkininkų sūnus tapo vienu ryškiausių valstybės kūrėjų, proto galias ir energiją, visą gyvenimą pašventęs Lietuvai. Dėl jos gyvenęs, dirbęs, kentėjęs… Retai kur rasi tiek sukauptos medžiagos apie P. Klimą, kaip Kalvarijos bibliotekoje. Čia ne pirmą kartą vyksta ir renginiai, kiekvieną kartą vis kitokie. Nes, kaip buvo pasakyta ir šį kartą, besigilinant į Lietuvos istoriją vis atrandama naujų faktų bei dokumentų – ir apie visą valstybę, ir apie atskirus žmones. Ne pirmą kartą į Kalvariją atvyko ...
  • Radijo laidoje aptartas žurnalas „Baltas kambarys“

    2018-03-06Radijo laidoje aptartas žurnalas „Baltas kambarys“
    Vasario 27 dienos LRT Klasikos radijo laidoje „Ryto allegro“ buvo pristatinėjamas kultūros žurnalas „Baltas kambarys“, kurį leidžia jo sumanytoja marijampolietė rašytoja, filosofė, matematikė Luana Masienė. Šis žurnalas, kuris kaip deklaruoja leidėja, yra skirtas kūrybinei klasei, pradėtas leisti 2016 m. vasarą. Jau išėjo trys jo numeriai. Laidoje kalbėjęs literatūrologas, humanitarinių mokslų dr. Ramūnas Čičelis sakė, kad toks žurnalas labai reikalingas, nes kuria tam tikrą nišą. Pasak R. Čičelio, žurnalas aiškiai pristatomas politiškai – tai kairiųjų pažiūrų žmonių leidinys, nors neskirtas politinėms manifestacijoms. Pasak jo, tą akcentuoja žodis „klasė“, asocijuojamas su tam tikru visuomenės sluoksniu. Literatūrologas teigė, kad tai savotiškas tarpukario tradicijos tęsinys, kai ...
  • Marijampolėje nacionalinis diktantas – su ilgiausiu linkėjimu miestui!

    2018-03-06Marijampolėje nacionalinis diktantas – su ilgiausiu linkėjimu miestui!
    Keli šimtai marijampoliečių gimtosios kalbos entuziastų kovo 2 d. kartu su viso pasaulio lietuviais rašė nacionalinį diktantą. Šioje kalbos šventėje panoro dalyvauti per tris šimtus Marijampolės savivaldybės mokyklų ir gimnazijų mokinių, 67 entuziastai rašyti diktantą rinkosi Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos filialus, o devyniolika marijampoliečių atvyko į Savivaldybės tarybos salę. Kiek marijampoliečių lietuvių kalbos žinias tikrinosi įmonėse, organizacijose ar namuose, nežinoma. Įveikę nacionaliniam diktantui parinkto vienuolio Juliaus Sasnausko teksto „Vienkartinumas“ vingrybes marijampoliečiai čia pat išradingumu, kūrybiškumu ir išmintimi varžėsi kitoje rungtyje – konkurse „Rašau Marijampolei“. Suvalkijos sostinėje ne vieną žinomą lituanistą išugdęs pedagogas Jonas Kvederaitis buvo sudaręs ilgiausią lietuvišką žodį (šiuo metu ilgiausias lietuviškas žodis ...
  • Vietoj tradicinio knygos pristatymo – koncertas miesto žmonėms

    2018-03-06Vietoj tradicinio knygos pristatymo – koncertas miesto žmonėms
    Išleidusi naujausią savo eilėraščių knygą „Troškimų spindesy“ marijampolietė poetė Biruta Pėveraitytė-Giraitienė ir šiais metais nutarė laikytis savo tradicijos – vietoje įprasto knygos pristatymo padovanoti miesto žmonėms koncertą, kur skambėtų jos tekstais sukurtos dainos. Užmojo, kaip ir ankstesniais kartais, būta nemenko – literatė pakvietė žinomus šalies atlikėjus, kompozitorius, sukūrusius muziką jos eilėms, o miesto žmones – į nemokamą koncertą „Himnas moteriai“ Marijampolės kultūros centre. Koncerto, įvykusio praėjusį šeštadienį ir skirto Tarptautinei moters dienai, pavadinimas iš tiesų atspindi ir jo nuotaiką, ir Birutos kuriamų tekstų esmę. Jos eilės, skaitantieji tai žino, iš tiesų tarsi himnas pasaulio ir Tėvynės grožiui, meilei ir moteriai, nes ...
  • Eksperto komentaras

    2018-03-06Eksperto komentaras
    Į klausimus apie žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę atsako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis. – Lietuvoje pastebimas didelis žiniasklaidos rinkos koncentravimas. Kokių privalumų ir kokių trūkumų galima įžvelgti tokioje situacijoje? – Rinkos, nesvarbu kokioje verslo srityje, koncentravimas vienos ar kelių bendrovių rankose neigiamai atsiliepia vartotojams. Monopolininkas visada pasinaudoja proga padidinti savo paslaugų ar prekių kainas, daro spaudimą mažesniems konkurentams. Žiniasklaidos atveju, pirma neigiama koncentracijos pusė yra ta, kad didelė bendrovė, turinti labai daug skaitytojų arba klausytojų, žiūrovų, gali daryti didžiulę įtaką auditorijos nuomonei. Taigi, kuo didesnė žiniasklaidos priemonė, kuo ji turi didesnę auditoriją, tuo ji gali paveikti didesnės dalies visuomenės nuomonę (pvz.: ...
  • Žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę už ūsų tampo politikai ir verslas

    2018-03-06Žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę už ūsų tampo politikai ir verslas
    Viena svarbiausių demokratinės valstybės egzistavimo sąlygų yra laisva ir nepriklausoma žiniasklaida. Ji yra laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija, todėl dažnai žiniasklaida yra vadinama „ketvirtąja valdžia“. Šiandien gyvename laisvoje, nepriklausomoje demokratinėje valstybėje, taigi ir žiniasklaida mūsų šalyje yra laisva ir nepriklausoma. Todėl visuomenės informavimo įstatymas valstybės ir savivaldybių institucijoms, bankams, politinėms partijoms draudžia būti viešosios informacijos rengėjais ir jų dalyviais. Kitaip tariant, įstatymas numato galimybę piliečiams gauti tikslią, nepriklausomą informaciją, kuria jie galėtų pasitikėti ir pagal tai vertinti juos supantį pasaulį, priimti jų požiūrį ir nuomonę atitinkančius sprendimus. Nepaisant šių įstatymo nuostatų, Lietuvoje žiniasklaidos priemonių savininkais dažnai tampa politinių partijų ...
  • Įspūdžiai, nuomonės

    2018-02-27
    Renginių buvo daug ir įvairių, atrodo, visokiam skoniui, jie vyko keletą dienų. Įspūdžių sulaukėme (skaitytojai daugiausia skambino, rašiusiųjų vardus žinome) irgi įvairių. Teigiamų, gražių atsiliepimų sulaukta apie renginius Rygiškių Jono gimnazijoje: kai kieno nuomone, ir dabar ji yra pagrindinis tautiškumo, lietuvybės žiburys Marijampolėje. Nemažai gerų atsiliepimų buvo apie išmoningus renginius kitose mokyklose, vaikų darželiuose, ne vieną miestietį nustebino šventės Šunskuose ar Liudvinave… Tačiau yra ir kitokių atsiliepimų. Pagrindiniame Vasario 16-osios renginyje Jono Basanavičiaus aikštėje pasigesta režisūros, nes žiūrovai nelabai ką matė, o graži varpų kabinimo akcija nebuvo iškilminga. „Gal niekas varpus nešantiems nepadirigavo? Pradžioje eisena buvo lyg tvarkinga, o paskui visi ...
  • Kultūros sostinė: svarbiausi kovo renginiai

    2018-02-27
    Kviečiame lankytis, dalyvauti Kultūros sostinė: svarbiausi kovo renginiai Kovo 1 d. – grafiko Broniaus Leonavičiaus jubiliejinė kūrybos paroda (M. B. Stankūnienės menų galerija). Kovo 3 d. – koncertas, skirtas Tarptautinei moters dienai „Himnas moteriai“ (kultūros centras). Kovo 9 d. – respublikinis moksleivių dailės, istorijos, lietuvių kalbos ir muzikos projektas „Rankšluosty įausiu Lietuvą tėvynę…“ („Šaltinio“ pagrindinė mokykla). Kovą-balandį veiks Čikagos lietuvių Albino Enskaus, Algimanto Kezio, Vaclovo Gutausko fotografijų paroda (Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija). Kovą-balandį vyks projektas „Sūduvių ugnys – budinam svietą“ (ant savivaldybės piliakalnių). Kovą-birželį vyks lėlių teatro „Trivainėlis“ keliaujantis edukacinis spektaklis „Knygos pasakoja 100-mečio istoriją“ (švietimo, kultūros įstaigos, Vytauto parkas, P. Kriaučiūno viešoji biblioteka). Kovo 11 d. – ...
  • Eksperto komentaras

    2018-02-27Eksperto komentaras
    Istorikas Jonas GUSTAITIS, ne viename renginyje vasarį buvęs kaip dalyvis, o kituose pats kalbėjęs apie Lietuvą, Vasario 16-ąją ir apie tai, kaip šiandien vertiname turimą laisvę ir savo valstybę, teigia, kad turime žvelgti plačiau. Akcentuojamas šimtmetis, tačiau ar pagalvojame, koks šimtmetis? Ir ar ne per intensyviai ir garsiai skanduojame, kad mylime Lietuvą? O kaip su darbais? Taigi – istoriko mintys. – Pastaruoju metu atrodo, kad minėdami neeilinę Vasario 16-ąją ne tik labai garsiai apie tai kalbame, bet ir labai skubame viską daryti, kuo greičiau užbaigti… O ar susimąstėme, kokį šimtmetį minime? Šimtą metų nuo tos dienos, kai buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas. ...
  • Vasaris: mėnesio renginių apžvalga

    2018-02-27Vasaris: mėnesio renginių apžvalga
    Kadangi sausis buvo tarsi įžanga į 2018-ųjų Kultūros sostinės programą (vartai į ją atverti sausio 20 dieną), tai ir pagrindinė veikla, renginiai – ruošimasis ne tik šiam įvykiui, bet ir tolesniam visų metų vyksmui. Beje, būtent sausiui baigiantis Kraštotyros muziejuje įvykęs solidus ir informatyvus renginys, skirtas Nepriklausomybės kūrėjams broliams Vailokaičiams, buvo tarsi įžanga į vasarį, nes aprėpta gana plati istorinė panorama, leidusi geriau suprasti, kaip atsirado galimybė žengti svarbiausius Lietuvos valstybės atkūrimo žingsnius. Jau vasariui baigiantis kita paroda (Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje „Didžiojo tikslo link: lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“) ir papildė, ir dar labiau išryškino tai, kas ...