Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Augalininkystė – podukros vietoje

Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai.
Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks.
Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų lubų stambiems ūkiams. Daugiau paremti smulkius ir vidutinius ūkius bei jaunuosius ūkininkus pagal Žemės ūkio ministerijos scenarijų numatoma perskirstant tiesiogines išmokas.
Vis dėlto žemdirbiams didelį nerimą kelia siūlymai mažinti paramą augalininkystei. Pasak Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo Igno Jankausko, dabar auginantiems javus už ha vidutiniškai tenka 128 Eur tiesioginių išmokų, tačiau kasmet gamybos išlaidos auga, ypač brangsta žemės nuoma. Šiomis dienomis atlikta Grūdų augintojų asociacijos narių apklausa rodo, kad per pastaruosius penkerius metus žemės nuomos kainos pakilo beveik trečdaliu. Dabar už hektarą, priklausomai nuo derlingumo, mokama nuo 100 iki 250 Eur nuomos per metus. O itin derlingų žemių rajonuose tenka pakloti ir 300 ar net 350 eurų už hektarą. Tad dažnai jau dabar tiesioginių išmokų gaunama mažiau, nei išleidžiama vien žemės nuomai.
Todėl siūlymas neberemti išmokomis javų iš sertifikuotos sėk­los auginimo (dabar išmoka siekia 14,2 Eur hektarui), ir mažinti paramą auginantiems baltyminius augalus, – augalininkystės žlugdymas. Už baltymingų augalų, kaupiančių azotą, hektarą dabar mokama beveik 62 Eur, 2022 m. siūloma išmoka – 55 Eur.
„Čia mes matome neteisybę. Pastaraisiais metais grūdų augintojai daug darė, kad būtų didesnės tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams, o čia toks akibrokštas“, – sako Grūdų augintojų asociacijos administracijos direktorius Ignas Jankauskas. Pasak jo, nesuprantama, kodėl siekiama mažinti tiesiogines išmokas už vertingus, dirvožemį gerinančius baltyminius augalus. O sėjant sertifikuotą javų sėklą, reikia mažiau tręšti, kas yra palankiau aplinkai, išauginamas didesnis derlius.
Projekto rengėjai teigia, kad naudoti sertifikuotą javų sėklą ir taip ekonomiškai naudinga, tad toliau remti neracionalu. Jeigu siūlymai dėl tiesioginių išmokų mažinimo bus įgyvendinti, tuomet 2022 m. grūdų augintojai už ha gautų tik apie 108 Eur tiesioginių išmokų. Pasak Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo, augalininkystei mažinama investicinė-technologinė parama, o dabar užsimota nukirpti ir tiesiogines išmokas, taip vis labiau bloginant sąlygas augalininkystės ūkiams. Todėl asociacija gins jų interesus.
Žemės ūkio ministerijos pateiktas planas, kaip bus dalijamos tiesioginės išmokos nauju finansiniu laikotarpiu, dar negalutinis, dar vyks diskusijos su žemdirbiais, tad ir minėti išmokų dydžiai gali keistis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacija
Užs. 1220.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ugnė Galadauskaitė: „Kad būsiu žurnalistė, žinojau jau vaikystėje“

    2017-12-05
    Iš Marijampolės kilusi jaunoji LRT ikona – laidų vedėja ir žurnalistė Ugnė Galadauskaitė – į tėvų namus jau kuris laikas grįžta kur kas rečiau nei studijų metais. Darbas LRT ir LRT Kultūros kanalų eteryje, laidų ir reportažų filmavimas, renginių vedimas netgi ir itin veržlaus, ugningo temperamento žmogui, kokia, mūsų akimis, ir yra Ugnė, diktuoja naujus įpročius. Beje, „Suvalkietis“, U. Galadauskaitės teigimu, tebėra mylimiausias regiono laikraštis. Būtent „Suvalkiečio“ redakcijoje studijuodama žurnalistiką Vilniaus universitete ji po pirmo kurso atliko praktiką, kada ir įsitikinome, kad Ugnės tėvai nė kiek neprašovė išrinkę jai tokį vardą. Būsimoji žurnalistė nestokojo idėjų, o su visomis redakcijos užduotimis ...
  • Opšrūtuose – ginkluotas atkirtis kolonistams

    2017-11-07Opšrūtuose – ginkluotas atkirtis kolonistams
    Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo įsakymu likviduotas atsparos punktas Opšrūtuose, Vilkaviškio r., sustabdė masinį rusų kolonistų apgyvendinimą Lietuvoje. Po karo Rusijoje buvo daug sugriautų miestų, sunaikintų kaimų, minios alkanų žmonių, ieškančių vietos, kur galima būtų prasimaitinti. Ypatingo dėmesio susilaukė Baltijos šalys, nes čia dar nebuvo kolūkių, o pas ūkininkus visada buvo duonos. Okupacinė valdžia palaikė rusakalbius atvykėlius, jais buvo labiau pasitikima, negu vietiniais gyventojais, remiančiais laisvės kovotojus. Kolonistai turėjo visokių lengvatų, jiems nereikėjo atlikti prievolių, kurias privalėjo atlikti vietos gyventojai. Atvykėliai iš valdžios gaudavo ir negrąžinamas pinigines paskolas, ir gyvulių, ir miško. Ne viename Suvalkijos valsčiuje atsirado tokių „naujakurių“, kurie buvo ...
  • Atmintis gyva

    2017-11-07Atmintis gyva
    Tauro apygardos partizanų ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai – vienas ryškiausių pokario istorijoje. Tie įvykiai neužmiršti lig šiol. Apie tai byloja atkurtos nepriklausomybės metais partizanų žūties vietose pastatyti paminklai, partizanų tėviškes žymintys kryžiai. O visa medžiaga partizanų kovoms Suvalkijoje ir šio krašto žmonių tremtims atminti eksponuojama Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje.   Muziejuje – ne tik Tauro apygardos istorija Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus – vienas informatyviausų šios rūšies muziejų šalyje. Vietos politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva 1992 m. įsteigtas Marijampolės kraštotyros muziejaus filialas nuo 1999 m. įsikūrė erdviose patalpose Vytauto g. 29. Pirmąja jo vedėja tapo didžiausia tokio muziejaus įkūrimo iniciatorė, ...
  • Antanas Baltūsis-Žvejys: nuo atsargos karininko iki Tauro apygardos partizanų vado

    2017-11-07Antanas Baltūsis-Žvejys: nuo atsargos karininko iki Tauro apygardos partizanų vado
    Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Rytų frontas priartėjo prie Lietuvos. Iki 1944 m. pabaigos sovietai vėl užėmė ir okupavo Lietuvą. Prasidėjo represijos prieš šalies gyventojus, prievartinis šaukimas į sovietų karo tarnybą. Norėdami to išvengti gyventojai pasitraukė į miškus, organizavo būrius ir pradėjo kovą su okupantais ir vietiniais jų rėmėjais.   Tauro partizanų apygarda – viena pirmųjų Lietuvoje 1944–1953 m. šalis buvo padalinta į 3 partizaniškas sritis (Pietų Lietuvos arba Nemuno, Vakarų Lietuvos arba Jūros, Rytų Lietuvos arba Kalnų, Karaliaus Mindaugo) ir 10 apygardų. Visa Lietuvos teritorija, išskyrus pajūrį, buvo suskirstyta į partizaniškas apygardas, kurias sudarė rinktinės. Viena pirmųjų 1945 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje Marijampolės ...
  • Amžius mokslui ne kliūtis: suaugusiųjų švietimas padeda atsitiesti ir atrasti save

    2017-11-07Amžius mokslui ne kliūtis: suaugusiųjų švietimas padeda atsitiesti ir atrasti save
    Lietuvoje populiarėja suaugusiųjų švietimas. Vis daugiau žmonių supranta, kad užvėrus mokyklos ar universiteto duris, mokymasis nesustoja. Norintieji tobulinti profesines žinias ar paįvairinti laisvalaikį prasminga veikla renkasi iš gausybės suaugusiems rengiamų programų ir kursų. Suaugusiuosius moko specialiai parengti mokytojai – andragogai.   Tobulėjimas – vidinis variklis Marijampolietė Roma Koncevičienė švietimo srityje dirba daugiau nei dvidešimt metų ir pasirinko ji ne įprastą darbą su vaikais, o kiek kitokią kryptį. Ji – andragogė, arba suaugusiųjų mokytoja, ir šiandien šios profesijos sako nekeistų į nieką. „Man patinka griauti sienas, paprastai egzistuojančias tarp mokytojo ir mokinio. Pedagogai turi būti panašūs į besimokančiuosius“, – priduria ji, ne vienerius metus dirbanti ...
  • Kuo gyvena Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centras?

    2017-10-10
    „Gera matyti besišypsančius veidus, girdėti linksmus balsus, atsakinėti į keliamus klausimus, palydėti jauną žmogų – padėti jam žengiant gyvenimo keliu grįsti pamatus krikščioniškomis vertybėmis. Tuo gyvena ir kvėpuoja Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centras“, – sako centro referentė Rūta Jurkšaitė. Pasak Rūtos, sutikdami jaunuolius iš visos Vilkaviškio vyskupijos – nuo Šakių iki Lazdijų, nuo Vilkaviškio iki Aleksoto, Alytaus ir Prienų – jie įsitikino, kaip labai jaunimui reikia tikro pavyzdžio, nesumeluoto nuoširdumo, paprastumo, išklausymo, supratimo ir liudijimo, kad Kristus yra tas asmuo, kuris visada laukia ir besąlygiškai priima. Jaunimo centro komanda rūpinasi, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos susitikimui vieniems su kitais ir su Kristumi. Jaunimo ...
  • „Apskritas stalas“ jungia daugiau kaip 20 jaunimo organizacijų

    2017-10-10„Apskritas stalas“ jungia daugiau kaip 20 jaunimo organizacijų
    Marijampolės jaunimo organizacijų taryba „Apskritas stalas“ (MJOTAS) – tai skėtinė organizacija, vienijanti daugiau kaip 20 jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, kurios tikslas – vienyti Marijampolės regione veikiančias organizacijas, koordinuoti jų veiklą, atstovauti jų interesams visuomenėje, valdžios institucijose ir tenkinti kitus viešuosius interesus. Pasak šios organizacijos vadovės Aistės Mikulionytės, MJOT savo struktūra skiriasi tuo, jog šios organizacijos nariai – tai kitos organizacijos, turinčios juridinį statusą. Pagrindinis valdymo organas – visuotinis susirinkimas, kurio metu organizacijų narių vadovai renka naujuosius MJOT valdymo organus, tvirtina finansines bei veiklos ataskaitas, teikia siūlymus Savivaldybės administracijai, aptaria kitus jaunimo politikos klausimus. Kaip ir visos organizacijos, taip ir MJOT ...
  • Andrius Vyšniauskas: „Noriu išjudinti savo miestą, savo žmones“

    2017-10-10Andrius Vyšniauskas: „Noriu išjudinti savo miestą, savo žmones“
    Marijampolės savivaldybės Tarybos nario Andriaus Vyšniausko marijampoliečiams pristatinėti nereikia. Miestelėnams jis puikiai žinomas ne tik dėl to, kad dalyvavo Seimo ir savivaldos rinkimuose, bet ir dėl aštrių pasisakymų viešoje erdvėje, „švogerizmo“ kritikos, drąsos, savos nuomonės gynimo. Politika susidomėjo anksti Andrius pasakoja, kad dar besimokydamas 6-ojoje vidurinėje (dabar Sūduvos gimnazija) pradėjo domėtis politika. Tėvų namuose nė vienas vakaras neprabėgdavo be prie vakarienės stalo įjungtų žinių, o kartu ir gyvo politinių aktualijų aptarimo. Mokykloje jam labiausiai sekėsi istorija. Andrius dėkingas šauniems mokytojams Vaidai ir Sauliui Pituškams, kurie savo mokinius pratino domėtis politika ir skatino sveiką diskusiją apie politines idėjas ir kasdienybės įvykius. Tai buvo ...
  • Povilo Isodos moto – džiaugtis kiekviena diena

    2017-10-10Povilo Isodos moto – džiaugtis kiekviena diena
    Kitų metų pradžioje trisdešimtmetį švęsiantį Marijampolės savivaldybės vicemerą Povilą Isodą galima vadinti vienu jauniausių vicemerų šalyje. Politikoje Povilo naujoku nepavadinsi. Šiuo keliu jis ėjo pamažu, bet užtikrintai. Šiandien skaitytojams Povilas pasakoja apie savojo kelio paieškas.   Veikla studentų atstovybėje Pasak vicemero, vaikystėje jis nebuvo aktyvus moksleivis, kaip ir daugelis to laiko mokinių, mėgo sportą, gana gerai mokėsi, bet iš anksto tikrai nebuvo numatęs „kuo bus užaugęs“. Povilas pasirinko verslo vadybos studijas Marijampolės kolegijoje, nes jam atrodė, kad vadyba – platus mokslas, leisiantis ateityje rinktis platų spekt­rą darbo variantų. Studijos buvo tik­rai įdomios, bet daugiausia patirties jis įgijo dirbdamas Marijampolės kolegijos studentų atstovybėje, kuriai ...
  • Alva Zita Rinkevičiūtė-Sidaravičienė (Bedalė, Vosilka)

    2017-10-10Alva Zita Rinkevičiūtė-Sidaravičienė (Bedalė, Vosilka)
    Gimė 1931 metais Panevėžyje. Gyvenimo vėtros Rinkevičių šeimą 1937 m. atbloškė į Suvalkiją. Alva nuo 1945 m. Marijampolėje pradėjo lankyti Marijampolės 1-ąją gimnaziją, kaip tuo metu vadinosi Rygiškių Jono gimnazija. Netruko įsitraukti į laisvės kovas, nes tai jau darė bendraklasiai, kaimynai. Pirmieji žingsniai buvo nedrąsūs: numestas laiškelis, pašnibždomis persakytas nurodymas… 1949 m. ją suėmė saugumas, tada ji jau buvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ryšininkė. Kalėjo iki 1965 m. A. Sidaravičienė – rezistencinės kovos dalyvė ir politinė kalinė, išleido knygą, kurioje sudėjo savo atsiminimus apie šeimą, apie artimuosius, kurių daugelis patyrė sovietų valdžios represijas, tremtis, slapstymąsi, nuolatinį persekiojimą. „Beveik visa Lietuva kilo ...
  • Jie paaukojo jaunystę, laisvę ir gyvybę

    2017-10-10Jie paaukojo jaunystę, laisvę ir gyvybę
    Ketvirtadienį prie Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas memorialas žuvusiems gimnazistams, kovotojams su sovietine okupacija, už Lietuvos laisvę. Šis paminklas inicijuotas senosios Marijampolės gimnazijos auklėtinės, buvusios partizanų ryšininkės Alvos Sidaravičienės-Bedalės, o pastatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro lėšomis. Kaip sakė šio centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, be vietinių žmonių iniciatyvos ir pagalbos centras nieko nebūtų galėjęs padaryti. Su gimnazijos ir miesto bendruomene atidengimo iškilmėse dalyvavo gausus būrys svečių. Tarp jų buvo Seimo narys Juozas Olekas, Marijampolės merė Irena Lunskienė, Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorė ...
  • Sovietų valdžios priešai – ir Rygiškių Jono gimnazijoje

    2017-10-10Sovietų valdžios priešai – ir Rygiškių Jono gimnazijoje
    Okupavus Lietuvą, rezistencinė kova truko apie 10 metų: 1945–1955 m. Tie, kas nenorėjo paklusti sovietų valdžiai, nenorėjo tarnauti sovietinėje kariuomenėje, lankstytis okupantams, išėjo į miškus, tapo „miškiniais.“ Dalis jaunimo buvo jų ryšininkai, padėjėjai. Visi jie buvo laikomi sovietų valdžios priešais, persekiojami, gaudomi, žudomi ir kankinami. Net už Stalino vardo paniekinimą, ištarimą nepagarbiai jau galėjo būti žmogus sušaudytas ar ištremtas.   Gimnazistai nebuvo abejingi 1945 m. susikūrė Vytenio laisvės kovotojų būrys, bet jo nariai dar nebuvo tikrieji partizanai, tik kandidatai. Tauro partizanų apygardos vadovybė duodavo jiems užduotis: sekti partorgus, susprogdinti geležinkelį, kad nevežtų žmonių Sibiran, platinti atsišaukimus, slaptą literatūrą. Daug tarp jų buvo Rygiškių ...
  • Idėjų pakankamai, žmonių joms įgyvendinti – menkai

    2017-09-12Idėjų pakankamai, žmonių joms įgyvendinti – menkai
    Bagotosios kaimo jaunimo klubas „Bigeris“ veikia jau 14 metų. Įsikūręs kaip jaunimo galimybių klubas, vėliau ėmė įgyvendinti įvairius ES projektus, turinčius pagerinti jaunimo ir kitų amžiaus grupių vietinių žmonių gyvenimą. Minčių ir idėjų, kaip prisidėti prie Bagotosios gerovės, „Bigeris“ turėjo ir daugiau, tačiau organizacija susidūrė su ta pačia kaip ir ankstesnės organizacijos problema – motyvuotų žmonių trūkumu.   Jaunimą subūrė vyresnieji Bagotosios kaimo jaunimo organizacija „Bigeris“ buvo įkurta 2003 metų rudenį. Organizacijos vadovo Audriaus Raškausko pasakojimu, iniciatyvinę grupę, sumaniusią įkurti jaunimą vienijančią organizaciją, sudarė vyresnioji karta. – Norėjome jaunimui suteikti galimybę realizuoti save, rasti užsiėmimą, susitikti, bendrauti, kurti. Kadangi pats jaunimas iniciatyvos susiburti nerodė, ...
  • Jaunimo organizacijų gyvavimo galimybė – palaikymas ir skatinimas

    2017-09-12Jaunimo organizacijų gyvavimo galimybė – palaikymas ir skatinimas
    Kazlų Rūdoje veikusi asociacija „Jaunoji Sūduva“, vienijusi apie 50 jaunų, aktyvių ir veiklių žmonių, savo miestui yra nemažai nuveikusi. Asociacijos įkūrėjas Mantas Varaška sako, kad ji rūpinosi ir sprendė įvairius klausimus: pradedant jaunimo užimtumu, baigiant išankstiniu karjeros planavimu. Deja, bėgant metams jaunimo susidomėjimas „Jaunąja Sūduva“ blėso, prie veiklos prisidėti sutikdavo vis mažiau žmonių. Asociacija buvo priversta sustabdyti veiklą, tačiau anot M. Varaškos, taško „Jaunosios Sūduvos“ istorijoje dar niekas nededa. Jei tik atsirastų norinčių veikti drauge, M. Varaška tiki, kad asociacijos veiklą būtų galima atgaivinti.   Pritrūko palaikymo ir motyvacijos 2007 metais 15 maždaug 25–28 metų amžiaus Kazlų Rūdos gyventojų, nusprendę įkurti „Jaunąją Sūduvą“, ...
  • Kazliškių organizacijos „Largo“ atsiradimą įkvėpė miestelyje vykęs festivalis

    2017-09-12Kazliškių organizacijos „Largo“ atsiradimą įkvėpė miestelyje vykęs festivalis
    Nedidelis Kazlų Rūdos savivaldybės kaimas Kazliškiai, rodos, niekuo nesiskiria nuo kitų aplink esančių kaimų, bet jis turi vieną dalyką, ko kiti neturi. Tai – scena. Įspūdingo dydžio ir architektūros lauko estrada kaime atsirado dėl festivalio „Bardų naktys“. Šis renginys – kaimo vizitinė kortelė, o bėgant metams jis taip išpopuliarėjo, kad ėmė plūsti minios žmonių. Į Kazliškius stebėti renginio kartą atvyko ir kaunietis Tadas Pranevičius. Festivalio atmosfera vaikiną tuomet taip sužavėjo, kad jis nusprendė įkurti muzikuojančius žmones vienijantį klubą, kurį pavadino „Largo“.   Sužavėjo scena Tadas Pranevičius jo vadovaujamą organizaciją „Largo“ pristato kaip klubą, kuris organizuoja koncertus, paskaitas, seminarus, spektaklius, įvairius mokymus. Kadangi Kazliškiai ...