Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja

Bendram projekto vystymui rinktis giminaičius – dažna praktika. Vis dėlto pasitaiko ir tokių atvejų, kai kaimynystėje gyvenantys ūkininkai arba ūkininkaujantys draugai pasitiki vienas kitu ir ryžtasi drauge įgyvendinti projektą. Neringos Švelnienės nuotr.Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja

Jau galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Paraiškos bus priimamos visą spalį – iki lapkričio 4 d. Šįmet ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimui vystyti skirta daugiau nei 2,3 mln. Eur, o įsisavintos paramos pavyzdžiai rodo, kad drauge įgyvendinti projektus ne tik įmanoma, bet ir naudinga.

Vienas pavyzdžių – Akmenės rajone besidarbuojantis smulkusis ūkininkas Vaidas Gauronskas, pagal priemonės veiklos sritį gavęs beveik 50 tūkst. Eur paramos. Jo partnere projekte tapo mama, taip pat ūkininkė, Gražina Gauronskienė. Gautą paramą mama ir sūnus panaudojo naujam kombainui pirkti, mat senasis vos pajėgdavo nukulti javų lauką – nuolatos strigdavo ir gesdavo.

Telšių rajone ūkininkaujantis Gintas Palekas taip pat buvo vienas pirmųjų ūkininkų, pasinaudojusių smulkių ūkių bendradarbiavimui skirta parama. Finansavimą jis gavo projektui, kurio viso vertė – 150 tūkst. Eur. Už gautą paramą ūkininkas įsigijo modernų traktorių, plūgus, priekabą, skutiką. Tiesa, su partneriu, kuriuo tapo žmonos sesers vyras, turėjo investuoti ir savų lėšų – 60 tūkst. Eur.

Iš tiesų, bendram projekto vystymui rinktis giminaičius – tėvus, vaikus, brolius, seseris ir pan. – dažna praktika. Vis tik pasitaiko ir tokių atvejų, kai kaimynystėje gyvenantys ūkininkai arba ūkininkaujantys draugai pasitiki vienas kitu ir ryžtasi drauge įgyvendinti projektą. Svarbiausia šiuo atveju – turėti bendrą tikslą.

Daugiau kaip 2,3 mln. Eur

Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 2 314 570 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 90 tūkst. Eur, visu 2014–2020 metų laikotarpiu vienam paramos gavėjui ji negali viršyti 200 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas priklauso nuo tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos: projekto bendrosios išlaidos finansuojamos 100 proc., verslo plano įgyvendinimo išlaidos – 60 proc., o tais atvejais, kai smulkieji ūkiai bendradarbiauja gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriuose, yra kompensuojama iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Pagal priemonės veiklos sritį remiamas smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimas, organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą. Parama pasinaudoti gali smulkieji ūkiai, smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės bei fiziniai asmenys. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paramos paraišką pareiškėjas turi teikti kartu tik su tais partneriais, kurie užsiima ta pačia veikla, t. y. žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai paraišką teikia kartu su su žemės ūkio veikla užsiimančiais subjektais, miškininkystės veikla užsiimantys subjektai – su miškininkystės veikla užsiimančiais subjektais ir t. t.

Partnerystei – reikalavimai ir įsipareigojimai

Partnerių įtraukimas į projektą – itin aktualus. Kuo daugiau partnerių, tuo daugiau atrankos balų suteikiama, vertinant paraiškas ir projektus.

Partnerystė negali būti sudaroma su paties pareiškėjo įsteigtu juridiniu asmeniu. Taip pat su juridiniu asmeniu, kurio valdyme pareiškėjas arba partneris dalyvauja.

Per vieną kvietimą partneriai gali dalyvauti tik įgyvendinant vieną projektą. Be to, paramos gavėjas projekto realizavimo laikotarpiu negali dalyvauti, įgyvendinant kitas investicines Programos priemones ir veiklos sritis (yra išimčių). Partneriai ir paramos gavėjas projekto įgyvendinimo ir projekto kontrolės laikotarpiu negali būti keičiami. Jie taip pat negali nutraukti jungtinės veiklos sutarties, nebent viena iš šalių dėl patirtų finansinių sunkumų (bankrotas) pažeidžia sutartį ir kita šalis negali toliau tinkamai vykdyti projekto arba užtikrinti jo veiklų tęstinumo. Tuomet nukentėjusioji šalis turi teisę pakeisti kaltąją šalį kitu visus kriterijus atitinkančiu partneriu.

Už aplinkosauginę veiklą – papildomi balai

Prie tinkamų finansuoti išlaidų pagal priemonės veiklos sritį priskiriama: einamosios bendradarbiavimo išlaidos (ne daugiau kaip 5 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų be PVM), nauja žemės ūkio technika ir įranga, susijusi su žemės ūkio produktų gamyba, nauja N, O kategorijų bazinės komplektacijos transporto priemonė, nauji technologiniai įrenginiai, nauja kompiuterinė ir programinė įranga, skirta projekto reikmėms, kitos ūkio paskirties pastatų nauja statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas (darbus atliekant ūkio būdu, finansuojamos tik naujų statybinių medžiagų įsigijimo išlaidos), infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimas, nauja miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technika bei įranga (išskyrus medienos vežimo keliais techniką), dirvos paruošimo miško želdiniams / žėliniams mechanizmai, taip pat viešinimo bei bendrosios išlaidos (ne daugiau kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM ir ne daugiau kaip 1 800 Eur, o kai projekte numatyti statybos, pastatų atnaujinimo (modernizavimo), rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar infrastruktūros įrengimo darbai, finansuojama bendrųjų išlaidų suma be PVM gali būti ne didesnė kaip 3 000 Eur).

Smulkių ūkio subjektų, norinčių vystyti tarpusavio bendradarbiavimą, paraiškos vertinamos pagal atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai.

Kai projekto dalyvių skaičius yra 5 ir daugiau, pareiškėjui suteikiama 30 balų, nuo 3 iki 4 – 20 balų. Kai projekte dalyvaujančių subjektų smulkiųjų ūkių ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, vidurkis yra nuo 4 000 Eur iki 4 999 Eur, pareiškėjas gauna 15 balų; nuo 5000 Eur iki 6 999 Eur, – 10 balų. Kai smulkiųjų miško valdytojų miško valdų dydžio vidurkis nuo 1 ha iki 3 ha įskaitytinai, – pareiškėjui suteikiama 15 balų, nuo 3 ha iki 7 ha, – 10 balų. Kai labai mažų įmonių ir (ar) fizinių asmenų vykdomos veiklos trukmės vidurkis yra daugiau nei 5 metai, – suteikiama 15 balų, nuo 3 iki 5 metų įskaitytinai, – 10 balų.

10 balų suteikiama, kai projektas yra susijęs su klimato kaita ir su aplinkosaugos veikla. 25 balai suteikiami, kai projektas yra susijęs su gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės, miškų ūkio arba kaimo turizmo plėtra, o įgyvendinus projektą, pajamos iš numatyto sektoriaus sudarys ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų.


Užs. 1274.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Domėjosi, tyrinėjo, užrašė…

    2016-06-28
    Sakoma, kad tikras pilietis yra tas, kuris pažįsta ir brangina tėvynę, siekia išsaugoti jos praeitį, pasirūpinti dabartimi ir kurti ateitį. Liudvinavo miestelio ir seniūnijos istorija, čia gyvenusiais žmonėmis, jų prasmingais darbais savo krašto kultūrai, dvasiniam lobynui, tradicijomis domėjosi, tyrinėjo ir jas užrašė ne vienas Liudvinavo seniūnijos gyventojas.   „Triobiškių dainose“ atgyja senelių dainos, istorijos Išsaugant savojo krašto istoriją didelį įnašą paliko Želsvoje gyvenusi Elvyra Kalindrienė, išleidusi knygą „Triobiškių dainos“. Čia sudėtos dainos surinktos maždaug prieš 140 metų Liudvinavo apylinkėse. Dirbdama Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje ji sutvarkė ir atnaujino „Triobiškių dainų“ leidinį. Knygos pamatas – rusų kalbininkų F. Fortunatovo ir V. Milerio surinktos ...
  • Kraštotyrininkė T. Vizbarienė: ieškoti, atrasti, kaupti, pasidalinti

    2016-06-28
    Knygos apie Liudvinavą, pavadintos „Prie Šešupės, Dovinės ir Sūduonios“ su paantrašte „Liudvinavo kraštas, įvykiai ir žmonės“, kurios sudarytoja yra Teresė Marijona Vizbarienė, ištraukas „Suvalkietis“ spausdino praėjusią vasarą. Šį kartą domėjomės, kaip sekasi autorei įgyvendinti savo svajonę – išleisti knygą, prie kurios rašymo ji sugaišo daug laiko ir įdėjo nemažai pastangų ieškodama istorinės medžiagos, rinkdama ją. Kraštotyrininkės klausėme, kodėl ji ėmėsi tyrinėti gimtojo karšto istoriją. Ar tai pomėgis, ar tiesiog pareiga neleisti užmarštin nugrimzti svarbiems įvykiams, kaupti ir kitiems perduoti žinias apie savo gimtinę? Knyga leidybai paruošta Pasak Teresės Vizbarienės, knyga leidybai jau paruošta. Nuotraukos ir medžiaga atrinkta, peržiūrėti rankraščiai, sudėlioti skyriai. Iš ...
  • Vaikų vasaros poilsiui – rekordinė suma

    2016-06-16Vaikų vasaros poilsiui – rekordinė suma
    Pasibaigus mokslo metams daugelis vaikų pramogauja kaip išmano. Tačiau kad vasara nenueitų vėjais ir dar būtų galima ko nors išmokti, specialistai siūlo savo atžalą leisti į vasaros stovyklą. Dalis jų remiamos valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos fondų lėšomis.  Ugdo ir lavina Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys tikina, kad prasidėjus vasarai vaikų smalsumas neišblėsta, todėl jį reikia skatinti. Vasaros stovyklos tam – puiki galimybė. „Ar tai būtų dienos, ar stacionari stovykla, vaikams jos labai naudingos. Nors ir vasara, vaikas neturi būti užsidaręs namuose ir užsiimti nežinia kuo, o tėvai ne visada turi laiko rūpintis kokybišku jo užimtumu. Šį rūpestį ...
  • Marijampolės fotografijos puslapiai

    2016-06-14
    Iš Marijampolės kilusio ir Sūduvos krašto fotografijos istoriją tyrinėjusio fotomenininko Valentino Juraičio nuomone, Marijampolę fotografija galėjo pasiekti apie 1863 metus, kai dabartinės Lietuvos teritorijoje veikė jau septynios fotoateljė. 2011-aisiais išleistame leidinyje „Senoji Marijampolė fotografijose“ V. Juraitis nurodo, kad seniausia išlikusia Marijampolės fotografija laikytina 1873 m. fotografo Leono Anšero daryta paviljoninė nuotrauka, kurioje su grupe vietos gimnazistų įamžintas Jonas Basanavičius. Ši nuotrauka saugoma Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Garsiausias XIX a. pabaigos Marijampolės fotografas, pasak V. Juraičio, buvo apie 1890–1892 metus savo veiklą pradėjęs Moisiejus Buhalteris (1868–1941 m.). Pasakojama, kad Buhalteris buvo gabus portretistas. „Kaip prisiminė senieji marijampoliečiai ir fotografo sūnus, M. ...
  • Fotografo A. Senkaičio genus paveldėjo jo vaikaitis

    2016-06-14
    Marijampolėje gyvenusio, prieš 14 metų Amžinybėn išėjusio inžinieriaus, fotografo ir fotografijos kolekcininko Antano Senkaičio artimieji šių metų liepą minės 100-ąsias A. Senkaičio gimimo metines. Fotografo dukra marijampolietė odontologė Lilija Patamsienė, pasakodama apie didįjį tėvo pomėgį, neslepia mananti, kad nors jos tėvas sulaukė 86 metų, jei ne fotografija, būtų gyvenęs dar gerokai ilgiau. „Mano tėvas buvo kilęs iš ilgaamžių giminės, – sako L. Patamsienė. – Štai viena jo sesuo, mano teta, jau sulaukė 96 metų ir yra žvali bei energinga. Manau, kad tėčiui gyvenimo amžių patrumpino fotografijoje naudoti įvairūs chemikalai. Juk jis fotografuoti pradėjo dar Nepriklausomos Lietuvos laikais, kai išvažiavo studijuoti ...
  • Diagnozė – priklausomybė

    2016-06-14
    Profesionalus Marijampolės architektas, jaunosios Marijampolės fotografų kartos atstovas Vytenis Skroblas, keletą kartų paklaustas, kas jam yra fotografija, ištaria: „Priklausomybė“, o paskui paaiškina: „Kaip kitaip visa tai gali pavadinti, kai kažką darai, tačiau nežinai, kodėl.“ Tai, kad tokia „diagnozė“ išties gali būti rimta problema, paaiškėja vėliau, kai Vytenis prisipažįsta pastaruoju metu nebeužsukantis į fototechnikos parduotuves ir fototechnika prekiaujančius interneto portalus. „Tiesiog ten neinu, nes žinau, kad išvydęs kokį naują „žaisliuką“ galiu neįstengti atsilaikyti, – atvirauja fotografas. – Fototechnikos naujienos kainuoja didelius pinigus, todėl nutariau, kad geriau tegul pinigai lieka šeimai, nei būtų išleisti mano įnoriams patenkinti. Juolab kad nesvarbu, koks tas ...
  • Romas Linionis: keturi dešimtmečiai su fotoaparatu

    2016-06-14
    Pastarųjų dešimtmečių Marijampolės fotografijos grandą Romą Linionį iš matymo, ko gero, pažįsta kone visa Marijampolė. Yra žmonių, kurie jį prisimena ir pažįsta dar nuo mokyklos suolo, taip pat nuo tų laikų, kai baigęs aukštąsias inžinieriaus mechaniko studijas grįžo į gimtąjį miestą ir tuometėje Maisto pramonės automatų gamykloje pradėjo inžinieriaus konstruktoriaus karjerą. Ypač puikiai Romą pažįsta vietos kultūros ir meno žmonės, nes jis ir jo gyvenimo bendražygė mūsų kolegė Nijolė Linionienė jau daug metų, kaip sakoma, verda tose pačiose kultūrinio gyvenimo ir meno pasaulio sultyse. Vis dėlto dauguma marijampoliečių Romą Linionį, manau, yra įsidėmėję ir tariasi bent iš matymo pažįstantys dėl ...
  • Kraštotyrininkės darbo rezultatas – mokyklos muziejus

    2016-05-31
    Jono Totoraičio progimnazijos muziejus įkurtas 2001 metais, švenčiant mokyklos 30-metį. Kaip papasakojo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Salvinija Šimonėlienė, aprodydama jaukią muziejaus patalpą, ne visos šalies mokyklos turi tokius savo muziejus. Šiai mokyklai pasisekė, kad buvo tokia entuziastė kaip mokytoja P. D. Vidrinskienė, kuri tuo užsiėmė, ir kad palaikė mokyklos vadovai. Pasak pavaduotojos, šalyje iš maždaug pusantro tūkstančio mokyklų muziejus teturi apie 400. Istorijos mokytoja S. Šimonėlienė perėmė muziejaus veiklą iš Vidrinskienės, kuri šioje mokykloje dirbo nuo 1971 metų – įkūrimo dienos (pradžioje atėjo kartu su vyru Zigmu, vėliau jis perėjo kitur). „Šiame muziejuje yra 100 proc. to, ką paliko mokytoja. Aišku, palaipsniui kaupiasi ...
  • Sausio 13-osios didvyris Rimantas Juknevičius

    2016-05-31
    2012 m. abiejų Vidrinskų bendras darbas – knyga apie Rimantą Juknevičių išleista pavadinimu „Lietuvos laisvės gynėjas Rimantas Juknevičius. 1991 m. Sausio 13-oji“. 187 puslapių knygoje sudėta gausybė asmeninių nuotraukų, Rimantą pažinojusiųjų atsiminimai, Sausio 13-osios liudininkų pasakojimai, didvyriui skirtų eilėraščių posmai, net užrašai ant laidotuvių vaikinų, nemažai straipsnių iš to laiko spaudos, daugybė nuotraukų iš laidotuvių ir kt. „Aš vis laukiau, kada kas nors apie Rimantą parašys knygą. Tikėjausi, gal žurnalistai. O ką aš – juk tik eilinė kraštotyrininkė. Bet matau, kad niekas nieko nesiima. Tada galvoju: o kas kitas, jei ne aš? Su Rimanto mama Vanda mes kartu dirbome – privalau ...
  • Mokytojos P. D. Vidrinskienės bibliografija

    2016-05-31
    Mokytoja P. D. Vidrinskienė rašo lietuvių ir esperanto kalbomis, verčia iš ir į esperanto k. Yra parašiusi, sudariusi ir išleidusi šias knygas: „Rudens ugnelė“ (vaizdeliai ir atsiminimai, 1997 m.). Išvertė iš esperanto k. P. Gavėno knygą „Šventasis Kazimieras“ (1997 m.). „Marijampolės 5-oji vidurinė mokykla 1971–2001 m.“ (2001 m.). „Neužpustytos pėdos“ (apie nusipelniusią mokytoją Juzefą Jakelaitienę, 2002 m.). „Lernu diligente“ (esperanto k. vadovėlis, 2002 m.). „Koloroj de sopiro“ (skaitiniai esperanto k., 2003 m.). „Švyturiu dek“ (sudarė eilėraščių rinkinį apie mokyklą ir mokytojus, 2003 m.). Suredagavo J. Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorijos“ antrą leidimą (2003 m.). „Skambančios rugsėjų upės“ (mokytojų atsiminimai, I ir II d., 2006 m., 2010 m.). „Paulina – Žiemgalos dukra“ ...
  • Gana netikėtas gyvenimo posūkis – kurti poeziją

    2016-05-31
    Kurti eiles P. D. Vidrinskienė pradėjo išėjusi užtarnauto poilsio. Gegužės 7 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje ji pristatė net keturias savo poezijos knygas: „Saulėlydžio paukštė“, „Randuotos pilnaties pievos“, „Vilčių ežeruos“ ir „Varvek­lių stygos“. Tiek poezijos parašė per tuos 5 metus, kai nebedirba mokykloje. Renginys buvo pavadintas poetės eilėraščio žodžiais „Dar pabūkim“. „Poezija kaip panelė, vienam patinka, kitam ne. Pamatau pašešupy gražius vaizdus ir gimsta eilės. Supratau, kad ne tik skausmas gimdo poeziją, džiaugsmas – irgi“, – kalbėjo poetė gausiai susirinkusiems klausytojams. Ji buvo pristatyta kaip muziejaus įkūrėja, kraštotyros knygų autorė, Pasaulinės esperanto asociacijos narė. Danutė ilgai rašė apie kitus, o išėjusi į užtarnautą ...
  • Mokytoja D. VIDRINSKIENĖ: lituanistika, esperanto kalba, sovietmečio disidentų likimai

    2016-05-31
    Paulina Danutė Vidrinskienė save vadina Žiemgalos dukra, nes kilusi iš šalies šiaurės, Žagarės, ir, kaip pati sako, tarsi tas vyšnios kauliukas likimo permesta per Nemuną į trąšią Suvalkijos žemę. Čia prigijo, subrendo, sulapojo ir duoda tokį didelį šešėlį, kuris saugo, globoja, glaudžia daugybę žmonių, kurių veikla, geri darbai jos dėka išlieka ne tik žmonių atmintyje, bet ir knygose. Tos knygos – tai kraštotyrinė medžiaga apie atskiras iškilias asmenybes, apie įvairias grupes, įstaigas, laikotarpius, veiklas. 2008 m. mokytojai P. D. Vidrinskienei suteiktas „Nusipelniusios marijampolietės“ vardas. Pedagoginė lituanistinė  veikla – nuo 17 metų Vaikystėje Danutės charakterį formavo graži Žagarės gamta ir knygos. Su bendramoksliais liko ...
  • Ir nuvilnijo garsas… (jį išgirdo ir Vytautas Ciplijauskas, ir Henrikas Šablevičius)

    2016-05-17
    Nežinia, kaip būtų susiklostęs Juozo Adomaičio, unikalaus talento kūrėjo, darbų likimas, jei skulptorius Julius Narušis, o paskui jau ir kiti, nebūtų ėmę skleisti žinios apie juos. Juk dešimtmečius tuos akmenis kalė, kai kas pagirdavo, kai kas stebėjosi, bet pagal kitų norus ar užsakymus nedirbo ir pinigų nesiekė užsidirbti. Koks bebuvo racionalus, apskaičiuojantis, antkapinių pamink­lų nesiruošė kalti, nors kryžiaus, nukryžiuotojo motyvais darbų ir sukurta. (Beje, pasitaikė atvejų, kai koks kūrinys „prisišaukdavo“ kitą žmogų: štai Višakio Rūdos kapinėse J. Adomaičio darbas žymi devynerių metų mergaitės amžinojo poilsio vietą…) Etnologas Juozas Kudirka yra rašęs: „J. Adomaitis šiandien mums įdomus tuo, kad būdamas natūraliai izoliuotas ...
  • Gandrai nepalieka meistro sodybos

    2016-05-17
    Sunku įvertinti žmogaus gyvenimo turtus: gali suskaičiuoti pastatus, hektarus ar galvijus (dabar – jau ir mašinas ar net jachtas su lėktuvais, vilas užsieniuose), įmantrių drapanų pilnas spintas ir brangius papuošalus, bet… „Raktai iškris iš rankos – ir viskas liks. Kai prisimenu, mano vyro senelis ir jo tėvas nieko „tokio“ neturėjo, o kokie jie buvo laimingi! Aš labiausiai patenkinta, kad tėtis išmokė darbštumo – visko, visų darbų išmokė. Ir perdavė tą darbštumą – be vyro likus kaip sunku buvo, bet nieko, neprapuoliau…“ Tai Juozo Adomaičio vyriausios dukros Joanos Matulevičienės žodžiai. Ji visą laiką gyvena tėvų sodyboje – taigi natūraliai tenka ir ...
  • Akmenorius Juozas Adomaitis: prakalbinti akmenį ir išlikti…

    2016-05-17
    2015-ųjų birželį sukako 110 metų, kai mūsų krašte, Igliškėlių kaime ūkininko šeimoje gimė unikalaus talento žmogus akmenorius Juozas Adomaitis. O rudenį buvo 25-osios mirties metinės: išėjo, kaip pats yra sakęs, „namo“… Jubiliejinė sukaktis nenuskambėjo plačiau, tik gausi giminė tradiciškai susirinko į jo sodybą, kur tebegyvena kūrėjo dvasia: tiek paties įamžinta akmens darbuose, tiek laukuose, iš kur tie akmenys atkeliavo, didžiųjų medžių apsuptoje sodyboje, kur svečių visada laukia čia nuolat gyvenanti vyriausioji meistro dukra. Neužmiršo jo ir kažkada bendravę, visokių reikalų turėję aplinkinių kaimų žmonės – per gyvenimą yra visokių darbų daręs, daug reikalų išrišęs, tad ir jį pažinojusių buvo daug. ...