renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų

Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, 68,14 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, 492,6 km apsauginių pylimų, per 16 tūkst. km kelių, 358 tvenkiniai.

Šio milžiniško turto vertė viršija 2 mlrd. eurų. Drenažas ir kiti melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja beveik 50 metų, o šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau nei 70 proc. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su įvairiais nesklandumais, tad investicijos į melioracijos sistemą yra būtinos. Ministro A. Palionio nuomone, melioracijos grioviai yra valstybės turtas ir ji privalo juo pasirūpinti. „Valstybės tikslas yra sutvarkyti melioracijos griovius, inžinerinius įrenginius ir perduoti dalį turto žemių savininkams“, – teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Žemių savininkai neturi atsakyti už turtą, kurio valstybė šitiek metų neprižiūrėjo. Tik tuomet, kai valstybė sutvarkys melioracijos griovius bei įrenginius, bus galima perduoti juos žemių savininkams ir reikalauti jį prižiūrėti“, – sako žemės ūkio ministras.

Melioracijos finansavimas išaugo

Daugelį metų iš valstybės biudžeto valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo darbams lėšų nebuvo skiriama iš viso. Pastaraisiais metais sausinimo sistemoms įrengti ir rekonstruoti skiriamos vis didesnės lėšos. 2019 m. tam skirta beveik 52 mln. Eur, šiemet 47,123 mln. Eur, dar 17 mln. Eur planuoja skirti Aplinkos bei Finansų ministerijos. Šiemet melioracijai numatyta suma – daugiau nei 60 mln. Eur – bus didžiausia per 25 metus.

Taigi šiemet melioracijai 19,169 mln. Eur skirta iš valstybės biudžeto lėšų, valstybės investicijų programos lėšų daugiau kaip 11 mln. Eur, iš Lietuvos kaimo plėtros 20142020 m. programos lėšų – 14,132 mln. Eur, iš  Europos Sąjungos Solidarumo fondo šiemet Lietuvai skirta daugiau kaip 3 mln. Eur (2019 m. skirta 13,74 mln. Eur.), dotacija valstybei nuosavybės teise priklausančiai pažeistai melioracijos infrastruktūrai atkurti, organizuojant melioracijos sistemų ir statinių remonto ir (ar) rekonstravimo darbus bei prevencinėms priemonėms taikyti savivaldybėse, kuriose 2017 m. nuo ilgalaikių liūčių nukentėjo pasėlių plotai.

Svarstant 2020 m. biudžetą žemės ūkio ministrui A. Palioniui pavyko išsiderėti papildomus 8,2 mln. Eur melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbams finansuoti. Žemės ūkio ministerija ilgai svarstė, kaip elgtis: ar dalyti, kaip kažkada anksčiau, kiekvienai savivaldybei po truputį, ar imti ir tvarkyti melioracijos sistemas iš esmės. „Kadangi Lietuvoje turime keturių upių baseinus,  pasitarę su melioratoriais atrankos kriterijumi pasirinkome didžiausią Nemuno baseiną, kuris yra ir problemiškiausia vieta, patenkanti į didžiausių potvynių rizikos grėsmės žemėlapį. Darbus pradėsime Šilutės, Pagėgių, Jurbarko ir Tauragės rajono savivaldybėse, – vardija ministras. – Mums teks daug bendradarbiauti ir su Aplinkos ministerija, nes darbai apims ne tik melioracijos griovius, bet ir sureguliuotus upelius. Miškuose yra daug kanalų, reikia derinti su miškininkystės specialistais, kadangi tai jau ne priežiūros darbai, o rekonstrukcija. Jei derinimo darbai su suinteresuotomis institucijomis užtruks, iškils rizika dėl pinigų panaudojimo 2020 metais, nes valstybės biudžeto lėšos į kitus metus nepersikelia. Tikimės, kad visi darbai bus atlikti laiku.“

Siekiant skatinti ekonomiką ir mažinti koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes žemės ūkiui,  melioracijos statinių remontui (melioracijos sistemų avariniams gedimams) ir priežiūrai papildomai skirta 7,5 mln. Eur.

Ateities ekonomikos DNR

Šiuo metu rengiama Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo koncepcija Reguliuojamasis drenažas: melioracijos infrastruktūros rekonstravimas ir išmaniosios melioracijos pritaikymas sausringiems periodams (dotacijos valstybės ir privačių sklypų savininkams). Šiai priemonei skirta 10 mln. Eur. Šio veiksmo tikslas – didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, keičiantis klimato sąlygoms, užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę ir didinti derlingumą. Pasklidoji žemės ūkio tarša – intensyvaus ūkininkavimo pasekmė, daranti poveikį ežerų ir  upelių vandens kokybei. Teršalų pašalinimas iš paviršinių vandens telkinių – daug kainuojančios priemonės, efektyviau teršalus sulaikyti jų susidarymo vietoje.

Ūkine prasme patraukliausia priemonė – reguliuojamojo drenažo įrengimas. Pavyko susitarti su Aplinkos ministerija skirti 7 mln. Eur iš klimato kaitos fondo programos, kad nuo šių metų  būtų remiama išmanioji melioracijos sistema – reguliuojamojo drenažo, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose“, – aiškina  ministras. Tokiu būdu žemės ūkis labiau prisidėtų prie klimato kaitos  – su vandeniu nenuplauktų trąšos ir sausros metu ilgiau išsilaikytų drėgmė, didėtų žemės ūkio kultūrų derlingumas. Planuojama šias sistemas diegti sutvarkytuose grioviuose. Darbus numatoma atlikti 2021 m.

Drenažo ir kitų melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia daugiau nei 70 proc., tad investicijos į melioracijos sistemą yra būtinos.

Etaplius.lt nuotrauka.

Užs. 1273

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Nepatogus kinas“ kviečia palaikyti mėgstamus kino teatrus žiūrint kiną iš namų

    2020-12-22„Nepatogus kinas“ kviečia palaikyti mėgstamus kino teatrus žiūrint kiną iš namų
    Daugiau informacijos: https://www.spinduliokinas.lt/slaptasis-agentas-2 Kino teatrams sustabdžius veiklą, „Nepatogus kinas“ kviečia padėti jiems, kai tik tai bus įmanoma, vėl atverti duris. Įsigijus bilietą į virtualų filmo „Slaptasis agentas“ seansą, papildomą eurą galima skirti pamėgtai kino rodymo vietai palaikyti. „Kasmet su šeima per šventes susitinkame kino salėje, tad akcijos idėja ir kilo su noru, kad tradicija tęstųsi. Šiuo metu kino teatrai išgyvena itin sudėtingą metą, tad tikimės ir kiti festivaliai ar filmų platintojai paseks mūsų pavyzdžiu, kad pavasarį ir vėl galėtume susitikti prie didžiųjų ekranų“ – apie akciją pasakojo „Nepatogaus kino“ koordinatorė Judita Ragauskaitė. Prie akcijos prisijungė bene visi Lietuvos kino teatrai: „Romuva“, „Garsas“, „Minija“, ...
  • Tiek aistrų dėl Lakštingalų gatvės remonto

    2020-12-16Tiek aistrų dėl Lakštingalų gatvės remonto
    Lapkričio pirmąją pusę Marijampolės savivaldybės Kantališkių kaime buvo išasfaltuota Lakštingalų gatvė. Džiaugsmą dėl naujai pakloto asfalto užgožė pasipylę gyventojų priekaištai, kas padaryta blogai, kodėl tokia nuošali gatvė, kuria naudojasi vos ne du gyventojai, iš viso asfaltuota. Skaitytojų pastabas paprašėme pakomentuoti Marijampolės savivaldybės vadovus ir kelią remontavusius statybinių bendrovių specialistus. Loreta TUMELIENĖ Asfaltas degalinės savininkui? Prie pat senojo kelio Marijampolė–Kaunas esančiame Kantališkių kaime Lakštingalų gatve į namus vyksta tik keleto sodybų gyventojai. Gatvę remontavusios UAB „Alkesta“ statybos darbų vadovo Raimundo Šumino teigimu, gatve naudojasi praktiškai tik vienas gyventojas, į antrųjų kiemą įvažiavimas yra nuo kelio. Daugiausia keliu naudojasi „Stateta“ degalinės darbuotojai ir klientai, nes ...
  • Kazlų Rūdos savivaldybėje gatvės šviesesnės, keliai geresni

    2020-12-16Kazlų Rūdos savivaldybėje gatvės šviesesnės, keliai geresni
    Kelių remontavimo darbų sezonas oficialiai būdavo baigiamas lapkričio viduryje. Šiemet šiltesni nei įprastai orai gatvių, kelių tvarkymo, asfaltavimo darbus leidžia tęsti ir ilgiau. Tad ne vieno miesto gatvėje ar užmiesčio keliuose dar gali pamatyti dirbančią kelininkų techniką. Gatvių tvarkymo, kelių remonto darbai šiemet aktyviai vyko ir Kazlų Rūdos savivaldybėje. Pasak Kazlų Rūdos savivaldybės mero Manto Varaškos, iki šiol visi darbai dar nėra baigti, bet bendras rekonstruotų arba atnaujintų gatvių, kelių ilgis sudaro apie 10 kilometrų. Pėsčiųjų takų ar šaligatvių rekonstruota apie 3,5 kilometro. „Šiemet, kaip ir buvo minėta savivaldos rinkimų įsipareigojimuose, didžioji kelių remontų dalis keliavo į gyvenvietes. Pvz., Plutiškėse atnaujintos trys ...
  • COVID skyriuje lengvų ligonių nėra. Medikai daro, ką gali

    2020-12-16COVID skyriuje lengvų ligonių nėra. Medikai daro, ką gali
    Mes visi dabar susiduriame su COVID-19 liga, nes sergančiųjų vis daugiau. Vieni – iš toliau: girdime, analizuojame skaičius, vertiname Vyriausybės sprendimus. Kiti – iš arčiau, kai teko izoliuotis dėl kontaktų ar matyti sergančius artimuosius. Treti – betarpiškai, sergantys arba besigydantys nuo šios ligos. Sumanymas parengti reportažą iš Marijampolės ligoninės COVID-19 ligonius gydančio skyriaus kilo stebint vis didėjantį sergamumą koronavirusu, girdint, kaip šis virusas retina medikų gretas, kokiomis sąlygomis jie dirba, ką mato. Sutikime, retas iš mūsų dabar norėtų su medikais pasikeisti vietomis. COVID-19 skyrius – pilnutėlis Marijampolės ligoninės skyriaus, kuriame gydomi COVID-19 pacientai, vedėja Rasa Birutė Brazaitienė pasakoja, kad nuo spalio 26 ...
  • Atskleisti duomenis sutinkame ne visais atvejais

    2020-12-16Atskleisti duomenis sutinkame ne visais atvejais
    Renginiams šiuo metu nevykstant, asmens duomenis, susijusius su COVID-19, aktyviausiai renka gydymo įstaigos – odontologijos, šeimos klinikos, ligoninės. Norėdami patekti pas gydytoją VšĮ Marijampolės ligoninės Konsultacijų poliklinikoje taip pat esame prašomi pateikti įvairius asmens duomenis. Ligoninės direktorius Mantas Čėsna sako, kad dauguma pacientų – supratingi ir duomenis pateikti nesipriešina. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais informacija būtų galima keistis aktyviau ir noriau. Didelių nepatogumų nesukelia Marijampolės ligoninės vadovas teigia, kad įstaiga asmens duomenis renka ir tvarko vadovaudamasi įstatymų nustatyta tvarka. Pasak M. Čėsnos, ligoninė turi pakankamai patirties su BDAR reglamento įgyvendinimu, todėl duomenų, susijusių su COVID-19, rinkimas neišgąsdino ir ...
  • BDAR nedraudžia rinkti ir tvarkyti su COVID-19 susijusius duomenis

    2020-12-16BDAR nedraudžia rinkti ir tvarkyti  su COVID-19 susijusius duomenis
    Pakomentuoti asmens duomenų rinkimo procesą per pandemiją kreipėmės į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – Inspekcija). Jos specialistai atsakė, ar su COVID-19 susijęs asmens duomenų rinkimas ir tvarkymas yra suderinamas su BDAR, taip pat paaiškino, ką reikia žinoti, į ką atkreipti dėmesį pateikiant asmens duomenis per pandemiją to prašantiems subjektams. Nėra susijusių arba nesusijusių su COVID-19 BDAR nustato taisykles, susijusias su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis. Minėtų taisyklių tikslas yra apsaugoti fizinį asmenį, kai yra tvarkomi jo asmens duomenys, ir kartu užtikrinti laisvą asmens duomenų judėjimą. Pastebėtina, kad BDAR papildomai asmens duomenis išskiria į specialių kategorijų asmens duomenis, t. y., ...
  • Asmens duomenys ir pandemija

    2020-12-16Asmens duomenys ir pandemija
    2018-ųjų gegužę įsigaliojo ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Juo įvesti reikalavimai įmonėms ir organizacijoms, tvarkančioms asmens duomenis.Per porą BDAR galiojimo metų spėjome priprasti prie įvairių anketų pildymo, kuriomis sutinkame pasidalinti, leisti tvarkyti įvairius mūsų duomenis. Suprasdami, kokia jautri informacija yra asmens duomenys, kuriems tvarkyti reikalingi įvairūs sutikimai ir dokumentai, ėmėme juos net akyliau saugoti ir atskleidžiame ne bet kam, ne bet kur.Viskas pasikeitė pasaulį apėmus koronaviruso pandemijai. Siekiant valdyti viruso plitimą, esame raginami įvairiems subjektams atskleisti ne tik vardą, pavardę, gimimo metus ar telefono numerį. Mūsų prašoma pasidalinti informacija, susijusia su mūsų kūnu ir net judėjimo trajektorija. Tokius duomenis ...
  • „Iš gyvenimo“ (Naujos knygos)

    2020-12-16„Iš gyvenimo“ (Naujos knygos)
    Taip lakoniškai ir tuo pat metu – labai erdviai savo pirmą eilėraščių rinkinį pavadino kalvarijietis Tadas Simanavičius (leidykla „Trys žvaigždutės“). Jurgežerių apylinkėse gausioje šeimoje augęs, dabar jau seniai gyvenantis Kalvarijoje vyras, prisistatydamas skaitytojams, sako eilėraščius bandęs rašyti anksčiau, tačiau tikroji rašymo banga plūstelėjo praėjusias metais – tai tapo didžiausiu pomėgiu. Autorius rašo apie tai, ką mato aplink, kas jį džiugina, jaudina: gamtos grožį, artimus žmones ir jausmus jiems, laimę ir, žinoma, meilę… Kai kurie eilėraščiai labiau tiktų ir patiktų vaikams, kiti – tiems, kurie yra šalia ir suteikia gyvenimui pilnatvės. „Aušros vartai atverti visiems, kas nori,/ pro juos praeiti galime ...
  • Eilėraščiai

    2020-12-16Eilėraščiai
    Zita ŠIUPŠINSKAITĖ Medikams Jūs reikalingi prie lauko kelio, prie gluosnio ir prie klevo.Jūs reikalingi rankų švelnumui, širdies ir žodžio meilei.Jūs reikalingi pasakų gėlei, tikrovės priminimui.Jūs reikalingi žmogaus gerumui, lankų spalvoms ir mėliui.Jūs reikalingi ir bitės skrydžiui, ir drugiui vienadieniui,Ir tam, kas sėja, ir tam, kas pjauna, ir vaiko smėlio piliai.Jūs reikalingi ir tam, kur verkia, ir tam, kas šypsos naiviai…Jūs reikalingi lyg amžiaus duona: kvapni, skalsi, grūdėta… * * * Naktį ieškai dienos,vakare – naujo ryto. Ką sutiksi laike – net sapne neišlyta. Skamba bokštų varpaimigla sugeria aidą… Praradai – atradai – Atgailoj išsakyta. Ir sustoji prie durų – tarp šviesos ir tamsos… Niekada neatspėsi:žengt per slenkstį ar stot? * ...
  • Pandemijos gniaužtuose atsidūrusiam Marijampolės verslui – valstybės pagalbos priemonės

    2020-12-16Pandemijos gniaužtuose atsidūrusiam Marijampolės verslui – valstybės pagalbos priemonės
    Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių ir kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais. Saulenis Poška Šiuo metu verslas gali pasinaudoti INVEGOS garantijomis už imamas paskolas, gauti sutelktines paskolas, taip pat kreditus iš alternatyvių finansuotojų itin palankiomis sąlygomis. Šią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pradėjo tartis su Europos Komisija dėl kitų skubios pagalbos verslui ...
  • Alternatyva Marijampolės įmonėms – paskolos už ne daugiau kaip 7 procentus palūkanų

    2020-12-16Alternatyva Marijampolės įmonėms – paskolos  už ne daugiau kaip 7 procentus palūkanų
    Patekusios į Covid-19 pandemijos verpetus nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Saulenis Poška Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos. Paskolos – investicijoms ir apyvartinėms lėšoms „Nors daugelis įmonių verslo plėtrą ir kasdienes išlaidas įprastai finansuoja nuosavomis lėšomis, tačiau dėl Covid-19 pandemijos ne vienas ...
  • Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui – 150 milijonų eurų subsidijų apyvartinėms lėšoms

    2020-12-12Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui – 150 milijonų eurų subsidijų apyvartinėms lėšoms
    Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo „Covid-19“ pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų. Saulenis Poška Naujoji subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija. Pastarosios institucijos patvirtinimą tikimasi gauti per artimiausias savaites, tad įmonės paraiškas galės teikti po Naujųjų metų. Subsidijos dydį lems sumokėti mokesčiai Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo–spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginus su tuo ...
  • Naujoje knygoje – tikrasis Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“ herojės likimas

    2020-12-11Naujoje knygoje – tikrasis Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“ herojės likimas
    Leidykla „Alma littera“ ką tik išleido knygą „Manėme, kad plaukiame į Ameriką“. Knygą parašė 92-iejų Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė, kurią daugelis žino, kaip moterį, įkvėpusią pasaulinio garso lietuvių kilmės rašytoją Rūtą Šepetys parašyti savo romaną „Tarp pilkų debesų“. Gyvenimas tremtyje, už poliarinio rato, mėginimas išgyventi, išsilaikyti, neprarasti žmogiškumo ir kelionė atgal, į išsvajotą Lietuvą. Knygoje I.S. Valaitytė-Špakauskienė pirmą kartą atvirai pasakoja savo gyvenimo istoriją. Siūlome jums knygos sudarytojos, žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės parengtą tekstą apie Ireną Saulutę Valaitytę-Špakauskienę. Irenos Saulutės Valaitytės-Špakauskienės gyvenimo istorija įkvėpė Rūtą Šepetys parašyti romaną „Tarp pilkų debesų“, – jis tapo garsus visame pasaulyje, pagal jį susuktas ir filmas. O ...
  • Projektas, padėjęs Prienų jaunimui ne tik save realizuoti, bet ir suprasti, ką studijuoti

    2020-12-11Projektas, padėjęs Prienų jaunimui ne tik save realizuoti, bet ir suprasti, ką studijuoti
    Prienų miesto bendruomenės nariai, stingantys užimtumo, buvo kviečiami save išbandyti primirštoje veikloje – drožyboje. Projektas „Prakalbinkime medį sava kalba“ subūrė dešimtis prieniškių, kuriems užsiėmimai leido ne tik geriau pažinti drožėjo amatą, bet ir suprasti, ką toliau norėtų veikti gyvenime. Per projekto veiklas buvo siekiama suteikti pagalbą darbingiems bedarbiams, socialinę atskirtį patiriantiems ir neaktyviems asmenims, kad jie lengviau prisijungtų prie darbo rinkos Prienų mieste. Tačiau projekte buvo laukiami visi jauni žmonės, kurie nori save realizuoti naujose veiklose. Vienas iš pavyzdžių – aktyvus moksleivis Danielius, pasirinkęs laisvalaikį leisti kitaip nei jo bendraamžiai – dirbtuvėse drožinėjant skulptūras. „Didžiąją dalį gyvenimo galvojau apie menus, bet šis ...
  • Manto Bartuševičiaus „žalioji kelionė“ – nuo žmonių su priklausomybėmis integracijos iki daiktų prikėlimo antram gyvenimui

    2020-12-10Manto Bartuševičiaus „žalioji kelionė“ – nuo žmonių su priklausomybėmis integracijos iki daiktų prikėlimo antram gyvenimui
    Lietuvoje gausu verslų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios geba sujungti ekologijos ir socialinės atsakomybės svarbą. Žinomas Lietuvos komikas Mantas Bartuševičius tuo įsitikino gyvai ir virtualiai bendravęs su Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Kaune įsikūrusių verslų, taip pat Žemaitijos nacionalinio parko atstovais. Gerai žmonėms, gerai ir mūsų planetai M. Bartuševičius dvi savaites itin daug dėmesio skyrė ekologijos ir socialinėms temoms, leisdamasis į pažintinę kelionę po Lietuvą gyvai ir virtualiai, laikydamasis visų saugumo reikalavimų. „Džiaugiuosi, kad net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu pavyko susisiekti su įdomiais verslais bei NVO atstovais, kurie man padėjo plačiau kalbėti apie ekologiją ir tvarumą. Susitikau ar internetu kalbėjau su žmonėmis, kurie savo veiklą ...