Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų

Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, 68,14 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, 492,6 km apsauginių pylimų, per 16 tūkst. km kelių, 358 tvenkiniai.

Šio milžiniško turto vertė viršija 2 mlrd. eurų. Drenažas ir kiti melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja beveik 50 metų, o šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau nei 70 proc. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su įvairiais nesklandumais, tad investicijos į melioracijos sistemą yra būtinos. Ministro A. Palionio nuomone, melioracijos grioviai yra valstybės turtas ir ji privalo juo pasirūpinti. „Valstybės tikslas yra sutvarkyti melioracijos griovius, inžinerinius įrenginius ir perduoti dalį turto žemių savininkams“, – teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Žemių savininkai neturi atsakyti už turtą, kurio valstybė šitiek metų neprižiūrėjo. Tik tuomet, kai valstybė sutvarkys melioracijos griovius bei įrenginius, bus galima perduoti juos žemių savininkams ir reikalauti jį prižiūrėti“, – sako žemės ūkio ministras.

Melioracijos finansavimas išaugo

Daugelį metų iš valstybės biudžeto valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo darbams lėšų nebuvo skiriama iš viso. Pastaraisiais metais sausinimo sistemoms įrengti ir rekonstruoti skiriamos vis didesnės lėšos. 2019 m. tam skirta beveik 52 mln. Eur, šiemet 47,123 mln. Eur, dar 17 mln. Eur planuoja skirti Aplinkos bei Finansų ministerijos. Šiemet melioracijai numatyta suma – daugiau nei 60 mln. Eur – bus didžiausia per 25 metus.

Taigi šiemet melioracijai 19,169 mln. Eur skirta iš valstybės biudžeto lėšų, valstybės investicijų programos lėšų daugiau kaip 11 mln. Eur, iš Lietuvos kaimo plėtros 20142020 m. programos lėšų – 14,132 mln. Eur, iš  Europos Sąjungos Solidarumo fondo šiemet Lietuvai skirta daugiau kaip 3 mln. Eur (2019 m. skirta 13,74 mln. Eur.), dotacija valstybei nuosavybės teise priklausančiai pažeistai melioracijos infrastruktūrai atkurti, organizuojant melioracijos sistemų ir statinių remonto ir (ar) rekonstravimo darbus bei prevencinėms priemonėms taikyti savivaldybėse, kuriose 2017 m. nuo ilgalaikių liūčių nukentėjo pasėlių plotai.

Svarstant 2020 m. biudžetą žemės ūkio ministrui A. Palioniui pavyko išsiderėti papildomus 8,2 mln. Eur melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbams finansuoti. Žemės ūkio ministerija ilgai svarstė, kaip elgtis: ar dalyti, kaip kažkada anksčiau, kiekvienai savivaldybei po truputį, ar imti ir tvarkyti melioracijos sistemas iš esmės. „Kadangi Lietuvoje turime keturių upių baseinus,  pasitarę su melioratoriais atrankos kriterijumi pasirinkome didžiausią Nemuno baseiną, kuris yra ir problemiškiausia vieta, patenkanti į didžiausių potvynių rizikos grėsmės žemėlapį. Darbus pradėsime Šilutės, Pagėgių, Jurbarko ir Tauragės rajono savivaldybėse, – vardija ministras. – Mums teks daug bendradarbiauti ir su Aplinkos ministerija, nes darbai apims ne tik melioracijos griovius, bet ir sureguliuotus upelius. Miškuose yra daug kanalų, reikia derinti su miškininkystės specialistais, kadangi tai jau ne priežiūros darbai, o rekonstrukcija. Jei derinimo darbai su suinteresuotomis institucijomis užtruks, iškils rizika dėl pinigų panaudojimo 2020 metais, nes valstybės biudžeto lėšos į kitus metus nepersikelia. Tikimės, kad visi darbai bus atlikti laiku.“

Siekiant skatinti ekonomiką ir mažinti koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes žemės ūkiui,  melioracijos statinių remontui (melioracijos sistemų avariniams gedimams) ir priežiūrai papildomai skirta 7,5 mln. Eur.

Ateities ekonomikos DNR

Šiuo metu rengiama Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo koncepcija Reguliuojamasis drenažas: melioracijos infrastruktūros rekonstravimas ir išmaniosios melioracijos pritaikymas sausringiems periodams (dotacijos valstybės ir privačių sklypų savininkams). Šiai priemonei skirta 10 mln. Eur. Šio veiksmo tikslas – didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, keičiantis klimato sąlygoms, užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę ir didinti derlingumą. Pasklidoji žemės ūkio tarša – intensyvaus ūkininkavimo pasekmė, daranti poveikį ežerų ir  upelių vandens kokybei. Teršalų pašalinimas iš paviršinių vandens telkinių – daug kainuojančios priemonės, efektyviau teršalus sulaikyti jų susidarymo vietoje.

Ūkine prasme patraukliausia priemonė – reguliuojamojo drenažo įrengimas. Pavyko susitarti su Aplinkos ministerija skirti 7 mln. Eur iš klimato kaitos fondo programos, kad nuo šių metų  būtų remiama išmanioji melioracijos sistema – reguliuojamojo drenažo, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose“, – aiškina  ministras. Tokiu būdu žemės ūkis labiau prisidėtų prie klimato kaitos  – su vandeniu nenuplauktų trąšos ir sausros metu ilgiau išsilaikytų drėgmė, didėtų žemės ūkio kultūrų derlingumas. Planuojama šias sistemas diegti sutvarkytuose grioviuose. Darbus numatoma atlikti 2021 m.

Drenažo ir kitų melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia daugiau nei 70 proc., tad investicijos į melioracijos sistemą yra būtinos.

Etaplius.lt nuotrauka.

Užs. 1273

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • (Ne) šventinės mintys

    2018-03-30(Ne) šventinės mintys
    Nepriklausomybės akto sig­nataro Petro Klimo giminaitis, Vasario 16-osios klubo, vienijančio signatarų artimuosius, pirmininkas, profesorius Remigijus GULBINAS šiais, ypatingais Lietuvai metais, daug kur kviečiamas, su daug kuo susitinka, mato ir džiugiąją šimtmečio renginių pusę, gražius darbus, bet yra ir daug dalykų, keliančių neramias mintis. Tad ir paprašėme jomis pasidalinti su mūsų skaitytojais. – Jau keletą metų gyvename laukimo nuotaikomis: kaip švęsime Nepriklausomos Lietuvos šimtmetį, ką naujo pastatysime, surengsime, kokių svečių prikviesime. Vyriausybės, šita ir buvusioji, buvo rimtų dalykų prigalvojusios: Tautos namus Vilniuje pastatyti, Lukiškių aikštę rekonstruoti taip, kad visi aiktelėtų, o paminklų pristatyti galybę – signatarams, Lietuvos savanoriams, partizanams ir kitiems mūsų ...
  • Kovas: iš praeities – stiprybė, dabartyje – viltys (renginių apžvalga)

    2018-03-30Kovas: iš praeities – stiprybė, dabartyje – viltys (renginių apžvalga)
    Po didžiųjų visuotinų iškilmių ir euforijos minint Vasario 16-ąją, šiemet – išskirtinę, jubiliejinę, kita reikšminga šventė – Kovo 11-oji, pripažįsta daugelis, tarsi mažumą lieka pirmosios šešėlyje… Vis dėlto – svarstydami bei sverdami tai, kas Lietuvoje įvyko per šimtmetį tarp dviejų vasarių ir beveik per tris dešimtmečius tarp dviejų kovo mėnesių, istorikai ir visi, neabejingi Lietuvos likimui, sutaria: jei ne ryžtingi veiksmai, pasibaigę svarbiųjų dokumentų priėmimu, viskas būtų kitaip. Abiem atvejais pasauliui buvo garsiai pareikšta: mes esame. Laisvi. Už tų veiksmų buvo konkretūs žmonės, vieni labiau, kiti gal mažiau buvę matomi, tačiau visi verti pagarbos ir atminimo. Prisimename juos šventės dieną, ...
  • Antanas Guoga. Lietuva 2118: žmonės, kokybė ir po šešis vaikus kiekvienoje šeimoje

    2018-03-30Antanas Guoga. Lietuva 2118: žmonės, kokybė  ir po šešis vaikus kiekvienoje šeimoje
    Šimtmetį atšventėm puikiai. Tikrai! Labai nuoširdžiai taip manau. Tiek vienybės ir pasididžiavimo savo valstybe šioje šalyje jau seniai nesu matęs. Ir nors labiau pritariu minčiai, kad Lietuva ne šimtais, o tūkstančiais metų savo amžių skaičiuoja, šiuolaikinio valstybingumo šimtmetis mums yra tikrai svarbus. Praėjęs amžius – kaip tvirtas pamatas tam Lietuvos projektui, kurį sukursime ateityje. Nuo mūsų priklauso, kokia bus ateities Lietuva. Kiekvieną dieną kiekvienas galėtume savęs paklausti, ką padarėme, kad Lietuvoje būtų geriau gyventi. Jeigu visi klausime savęs ir paruošime atsakymus, tada ateis pokyčiai, pamatysite. Ir žinote, ką? Būtent tie pokyčiai galėtų tapti didžiausiu praėjusio šimtmečio ir jo herojų įprasminimu.   Ateities Lietuva. ...
  • Ką primena fotografijos? (Fotomįslė)

    2018-03-20Ką primena fotografijos? (Fotomįslė)
    Kviečiame „Suvalkiečio“ skaitytojus paspėlioti, kokia šventė užfiksuota šioje Romo Linionio fotografijoje: žmonių gausa, pirmame plane – į viršų mėtomas dirigentas ar kolektyvo vadovas… Gal esate patys ten buvę, o gal jus pačius taip pagerbė? Kur tai vyko, kada – bent apytikriai. Atsakymų lauksime savaitę (iki kito ketvirtadienio) adresu kultura@suvalkietis.lt. Primename, kad fotomįslių kadrai – iš viso regiono.
  • Vytauto parkas: primena praeitį, džiugina šiandien…

    2018-03-20Vytauto parkas: primena praeitį, džiugina šiandien...
    Miesto sodas, Vytauto Didžiojo sodas, Vytauto parkas… Kaip bepavadintum, vyresniems marijampoliečiams, iš šio miesto kilusiems ar iš svetur atvykusiems ir čia jaunystėje mokslus ėjusiems, dirbusiems, šios vietos įvardijimas pažeria pluoštą prisiminimų bei kelia nostalgiją. Nes ši vieta, ar tai būtų klestėjimo metas, ar atvirkščiai, mieste ilgai buvo vienintelė tokia: seniausias ir vienintelis parkas. Dabar, kai parkų Marijampolėje priskaičiuojama ne du ar trys, Vytauto parkas tebelieka išskirtinis ir dėl savo istorijos, ir dėl… naujumo. Marijampolės kraštotyros muziejaus muziejininkai, o konkrečiai – Jurgita Jasevičienė ir Rasa Gražytė-Bernotienė Lietuvos valstybingumo šimtmečio metais nutarė atgaivinti atmintį ir pakviesti miestelėnus prisiminti ir galbūt sužinoti daugiau, ...
  • Iš savanorio pasakojimų

    2018-03-13
    1919 metų pradžioje Marijampolėje pradėtas formuoti 1-asis pėstininkų pulkas. Į jį atvyko patriotiškai nusiteikę jaunuoliai, tarp jų ir Išlandžių kaimo (prie Šeštokų) ūkininko sūnus, dar nė aštuoniolikos neturintis Jonas Pečiulis. Jo, mano tėvo, pasakojimai apie kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės mano atmintyje išliko visam gyvenimui. Nors jis mūšiuose su bolševikais buvo sunkiai sužeistas, neteko vienos rankos dviejų pirštų, bet tuos laikus prisiminė kaip prasmingiausią savo gyvenimo laikotarpį. Domėjausi, iš kur kaimų vyrai sužinojo, kas šalyje vyksta, kad skelbiama Lietuvos nepriklausomybė, kviečiami savanoriai dėl jos kovoti, ją ginti. Juk nei radijo, nei telefonų kaimuose nebuvo. Spauda taip pat mažai ką pasiekdavo, jei šiokia tokia ...
  • Prisiminti – ir ieškoti toliau…

    2018-03-13Prisiminti – ir ieškoti toliau...
    Šventinis vasaris Marijampolėje baigėsi solidžiu Nepriklausomybės šimtmečio paminėjimo akcentu. Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filiale atidaryta paroda „Marijampolės miestas 1918–1940 metais: burmistrai, taryba, jų darbai“. Tai – šio filialo vadovo istoriko Rimvydo Urbonavičiaus iniciatyvos ir jo didelio darbo rezultatas. Kaip atidarydamas parodą pats sakė, „Marijampolė šiemet – Kultūros sostinė, 2018 metai – istoriniai, todėl norėjosi parodyti kažką išskirtinio, susijusio ir su miestu (sulaukiame svečių, norisi parodyti ką nors reikšmingo), ir su valstybe. Kalbėdami apie valstybę pirmiausia minime Nepriklausomybės akto signatarus, prezidentus, ministrus, studijuojame jų veiklą, domimės gyvenimu… O vietose nemažesnis vaidmuo teko tuomečiams vadovams. Rengiant parodą orientavausi į burmistrus, nes ...
  • ,,Lietuviški obuoliukai“ – Bartaškevičių trejetukui

    2018-03-13,,Lietuviški obuoliukai“ – Bartaškevičių trejetukui
    Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį kūrybingi žmonės ėmėsi originalių iniciatyvų, skirtų paminėti savo šalies jubiliejų. Marijampolietė Ilona Abramavičienė šiai sukakčiai įprasminti nutapė paveikslą, kuriuo nutarė pradžiuginti kitus. Marijampoliečiams labiau žinoma, kaip rūbų dizainerė Ilona Abramavičienė tapyti pradėjo augindama dukrą, kaimynės menininkės paskatinta. – Tai buvo tarsi relaksacija. Pirmas paveikslas buvo Gedimino pilis. Ypač įsijaučiau į medžius – jų formos, šviesų ir spalvų žaismas mane tiesiog įtraukė. Jūra, gėlės, vaisiai… Piešdavau dalimis, atskirus fragmentus, prie drobės užsisėdėdavau iki trijų nakties. Vėliau pamėgau juodą foną ir gėles – nutapiau visą ciklą paveikslų, nors kiekvieną dieną nupiešdavau tik po gėlę. Sunkiausia būdavo jas sujungti, kad ...
  • „Ačiū žmonėms, besidomintiems istorija“

    2018-03-13„Ačiū žmonėms, besidomintiems istorija“
     Kalvarijos viešojoje bibliotekoje surengtas solidus ir šilumą visiems dalyvavusiems padovanojęs renginys, kuriame dar kartą prisimintas ir pagerbtas Vasario 16-osios akto signataras Petras Klimas. Kušliškių kaime gimęs ūkininkų sūnus tapo vienu ryškiausių valstybės kūrėjų, proto galias ir energiją, visą gyvenimą pašventęs Lietuvai. Dėl jos gyvenęs, dirbęs, kentėjęs… Retai kur rasi tiek sukauptos medžiagos apie P. Klimą, kaip Kalvarijos bibliotekoje. Čia ne pirmą kartą vyksta ir renginiai, kiekvieną kartą vis kitokie. Nes, kaip buvo pasakyta ir šį kartą, besigilinant į Lietuvos istoriją vis atrandama naujų faktų bei dokumentų – ir apie visą valstybę, ir apie atskirus žmones. Ne pirmą kartą į Kalvariją atvyko ...
  • Radijo laidoje aptartas žurnalas „Baltas kambarys“

    2018-03-06Radijo laidoje aptartas žurnalas „Baltas kambarys“
    Vasario 27 dienos LRT Klasikos radijo laidoje „Ryto allegro“ buvo pristatinėjamas kultūros žurnalas „Baltas kambarys“, kurį leidžia jo sumanytoja marijampolietė rašytoja, filosofė, matematikė Luana Masienė. Šis žurnalas, kuris kaip deklaruoja leidėja, yra skirtas kūrybinei klasei, pradėtas leisti 2016 m. vasarą. Jau išėjo trys jo numeriai. Laidoje kalbėjęs literatūrologas, humanitarinių mokslų dr. Ramūnas Čičelis sakė, kad toks žurnalas labai reikalingas, nes kuria tam tikrą nišą. Pasak R. Čičelio, žurnalas aiškiai pristatomas politiškai – tai kairiųjų pažiūrų žmonių leidinys, nors neskirtas politinėms manifestacijoms. Pasak jo, tą akcentuoja žodis „klasė“, asocijuojamas su tam tikru visuomenės sluoksniu. Literatūrologas teigė, kad tai savotiškas tarpukario tradicijos tęsinys, kai ...
  • Marijampolėje nacionalinis diktantas – su ilgiausiu linkėjimu miestui!

    2018-03-06Marijampolėje nacionalinis diktantas – su ilgiausiu linkėjimu miestui!
    Keli šimtai marijampoliečių gimtosios kalbos entuziastų kovo 2 d. kartu su viso pasaulio lietuviais rašė nacionalinį diktantą. Šioje kalbos šventėje panoro dalyvauti per tris šimtus Marijampolės savivaldybės mokyklų ir gimnazijų mokinių, 67 entuziastai rašyti diktantą rinkosi Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos filialus, o devyniolika marijampoliečių atvyko į Savivaldybės tarybos salę. Kiek marijampoliečių lietuvių kalbos žinias tikrinosi įmonėse, organizacijose ar namuose, nežinoma. Įveikę nacionaliniam diktantui parinkto vienuolio Juliaus Sasnausko teksto „Vienkartinumas“ vingrybes marijampoliečiai čia pat išradingumu, kūrybiškumu ir išmintimi varžėsi kitoje rungtyje – konkurse „Rašau Marijampolei“. Suvalkijos sostinėje ne vieną žinomą lituanistą išugdęs pedagogas Jonas Kvederaitis buvo sudaręs ilgiausią lietuvišką žodį (šiuo metu ilgiausias lietuviškas žodis ...
  • Vietoj tradicinio knygos pristatymo – koncertas miesto žmonėms

    2018-03-06Vietoj tradicinio knygos pristatymo – koncertas miesto žmonėms
    Išleidusi naujausią savo eilėraščių knygą „Troškimų spindesy“ marijampolietė poetė Biruta Pėveraitytė-Giraitienė ir šiais metais nutarė laikytis savo tradicijos – vietoje įprasto knygos pristatymo padovanoti miesto žmonėms koncertą, kur skambėtų jos tekstais sukurtos dainos. Užmojo, kaip ir ankstesniais kartais, būta nemenko – literatė pakvietė žinomus šalies atlikėjus, kompozitorius, sukūrusius muziką jos eilėms, o miesto žmones – į nemokamą koncertą „Himnas moteriai“ Marijampolės kultūros centre. Koncerto, įvykusio praėjusį šeštadienį ir skirto Tarptautinei moters dienai, pavadinimas iš tiesų atspindi ir jo nuotaiką, ir Birutos kuriamų tekstų esmę. Jos eilės, skaitantieji tai žino, iš tiesų tarsi himnas pasaulio ir Tėvynės grožiui, meilei ir moteriai, nes ...
  • Įspūdžiai, nuomonės

    2018-02-27
    Renginių buvo daug ir įvairių, atrodo, visokiam skoniui, jie vyko keletą dienų. Įspūdžių sulaukėme (skaitytojai daugiausia skambino, rašiusiųjų vardus žinome) irgi įvairių. Teigiamų, gražių atsiliepimų sulaukta apie renginius Rygiškių Jono gimnazijoje: kai kieno nuomone, ir dabar ji yra pagrindinis tautiškumo, lietuvybės žiburys Marijampolėje. Nemažai gerų atsiliepimų buvo apie išmoningus renginius kitose mokyklose, vaikų darželiuose, ne vieną miestietį nustebino šventės Šunskuose ar Liudvinave… Tačiau yra ir kitokių atsiliepimų. Pagrindiniame Vasario 16-osios renginyje Jono Basanavičiaus aikštėje pasigesta režisūros, nes žiūrovai nelabai ką matė, o graži varpų kabinimo akcija nebuvo iškilminga. „Gal niekas varpus nešantiems nepadirigavo? Pradžioje eisena buvo lyg tvarkinga, o paskui visi ...
  • Kultūros sostinė: svarbiausi kovo renginiai

    2018-02-27
    Kviečiame lankytis, dalyvauti Kultūros sostinė: svarbiausi kovo renginiai Kovo 1 d. – grafiko Broniaus Leonavičiaus jubiliejinė kūrybos paroda (M. B. Stankūnienės menų galerija). Kovo 3 d. – koncertas, skirtas Tarptautinei moters dienai „Himnas moteriai“ (kultūros centras). Kovo 9 d. – respublikinis moksleivių dailės, istorijos, lietuvių kalbos ir muzikos projektas „Rankšluosty įausiu Lietuvą tėvynę…“ („Šaltinio“ pagrindinė mokykla). Kovą-balandį veiks Čikagos lietuvių Albino Enskaus, Algimanto Kezio, Vaclovo Gutausko fotografijų paroda (Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija). Kovą-balandį vyks projektas „Sūduvių ugnys – budinam svietą“ (ant savivaldybės piliakalnių). Kovą-birželį vyks lėlių teatro „Trivainėlis“ keliaujantis edukacinis spektaklis „Knygos pasakoja 100-mečio istoriją“ (švietimo, kultūros įstaigos, Vytauto parkas, P. Kriaučiūno viešoji biblioteka). Kovo 11 d. – ...
  • Eksperto komentaras

    2018-02-27Eksperto komentaras
    Istorikas Jonas GUSTAITIS, ne viename renginyje vasarį buvęs kaip dalyvis, o kituose pats kalbėjęs apie Lietuvą, Vasario 16-ąją ir apie tai, kaip šiandien vertiname turimą laisvę ir savo valstybę, teigia, kad turime žvelgti plačiau. Akcentuojamas šimtmetis, tačiau ar pagalvojame, koks šimtmetis? Ir ar ne per intensyviai ir garsiai skanduojame, kad mylime Lietuvą? O kaip su darbais? Taigi – istoriko mintys. – Pastaruoju metu atrodo, kad minėdami neeilinę Vasario 16-ąją ne tik labai garsiai apie tai kalbame, bet ir labai skubame viską daryti, kuo greičiau užbaigti… O ar susimąstėme, kokį šimtmetį minime? Šimtą metų nuo tos dienos, kai buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas. ...
  • Vasaris: mėnesio renginių apžvalga

    2018-02-27Vasaris: mėnesio renginių apžvalga
    Kadangi sausis buvo tarsi įžanga į 2018-ųjų Kultūros sostinės programą (vartai į ją atverti sausio 20 dieną), tai ir pagrindinė veikla, renginiai – ruošimasis ne tik šiam įvykiui, bet ir tolesniam visų metų vyksmui. Beje, būtent sausiui baigiantis Kraštotyros muziejuje įvykęs solidus ir informatyvus renginys, skirtas Nepriklausomybės kūrėjams broliams Vailokaičiams, buvo tarsi įžanga į vasarį, nes aprėpta gana plati istorinė panorama, leidusi geriau suprasti, kaip atsirado galimybė žengti svarbiausius Lietuvos valstybės atkūrimo žingsnius. Jau vasariui baigiantis kita paroda (Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje „Didžiojo tikslo link: lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“) ir papildė, ir dar labiau išryškino tai, kas ...
  • Vasario 16-ajai ruošėmės jau nuo rudens…

    2018-02-20
    Mums pasisekė, kad turėjome galimybę švęsti 100-ąjį Nepriklausomos Lietuvos gimtadienį. Šiam įvykiui Antanavo kultūros klubas „Dvarkiemis“ atsakingai ruošėsi jau nuo rudens. Gavę projekto „Lietuvos Šimtmetį pasitinkant“ finansavimą, Antanavo parke pastatėme skulptūrą pirmiesiems žuvusiems Nepriklausomos Lietuvos savanoriams (1918–1923), pagal tuometį regioninį skirstymą kilusiems iš Antanavo apylinkių. Paminklo viziją padėjo įgyvendinti medžio drožėjas Renatas Gružinskas. Vasario 16-ąją mišias už savanorius aukojo ir paminklą pašventino Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčios vicedekanas kunigas Gediminas Bulevičius. Ceremonijai iškilmingumo suteikė KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 202 kuopos savanorių padovanotos 3 salvės: „Už Lietuvą“, „Už savanorius“, „Už Antanavo žmones“. Klubo moterys nupynė gimtadieniui trispalves apyrankes, kuriomis pasipuošėme pačios ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.