Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų

Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, 68,14 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, 492,6 km apsauginių pylimų, per 16 tūkst. km kelių, 358 tvenkiniai.

Šio milžiniško turto vertė viršija 2 mlrd. eurų. Drenažas ir kiti melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja beveik 50 metų, o šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau nei 70 proc. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su įvairiais nesklandumais, tad investicijos į melioracijos sistemą yra būtinos. Ministro A. Palionio nuomone, melioracijos grioviai yra valstybės turtas ir ji privalo juo pasirūpinti. „Valstybės tikslas yra sutvarkyti melioracijos griovius, inžinerinius įrenginius ir perduoti dalį turto žemių savininkams“, – teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Žemių savininkai neturi atsakyti už turtą, kurio valstybė šitiek metų neprižiūrėjo. Tik tuomet, kai valstybė sutvarkys melioracijos griovius bei įrenginius, bus galima perduoti juos žemių savininkams ir reikalauti jį prižiūrėti“, – sako žemės ūkio ministras.

Melioracijos finansavimas išaugo

Daugelį metų iš valstybės biudžeto valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo darbams lėšų nebuvo skiriama iš viso. Pastaraisiais metais sausinimo sistemoms įrengti ir rekonstruoti skiriamos vis didesnės lėšos. 2019 m. tam skirta beveik 52 mln. Eur, šiemet 47,123 mln. Eur, dar 17 mln. Eur planuoja skirti Aplinkos bei Finansų ministerijos. Šiemet melioracijai numatyta suma – daugiau nei 60 mln. Eur – bus didžiausia per 25 metus.

Taigi šiemet melioracijai 19,169 mln. Eur skirta iš valstybės biudžeto lėšų, valstybės investicijų programos lėšų daugiau kaip 11 mln. Eur, iš Lietuvos kaimo plėtros 20142020 m. programos lėšų – 14,132 mln. Eur, iš  Europos Sąjungos Solidarumo fondo šiemet Lietuvai skirta daugiau kaip 3 mln. Eur (2019 m. skirta 13,74 mln. Eur.), dotacija valstybei nuosavybės teise priklausančiai pažeistai melioracijos infrastruktūrai atkurti, organizuojant melioracijos sistemų ir statinių remonto ir (ar) rekonstravimo darbus bei prevencinėms priemonėms taikyti savivaldybėse, kuriose 2017 m. nuo ilgalaikių liūčių nukentėjo pasėlių plotai.

Svarstant 2020 m. biudžetą žemės ūkio ministrui A. Palioniui pavyko išsiderėti papildomus 8,2 mln. Eur melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbams finansuoti. Žemės ūkio ministerija ilgai svarstė, kaip elgtis: ar dalyti, kaip kažkada anksčiau, kiekvienai savivaldybei po truputį, ar imti ir tvarkyti melioracijos sistemas iš esmės. „Kadangi Lietuvoje turime keturių upių baseinus,  pasitarę su melioratoriais atrankos kriterijumi pasirinkome didžiausią Nemuno baseiną, kuris yra ir problemiškiausia vieta, patenkanti į didžiausių potvynių rizikos grėsmės žemėlapį. Darbus pradėsime Šilutės, Pagėgių, Jurbarko ir Tauragės rajono savivaldybėse, – vardija ministras. – Mums teks daug bendradarbiauti ir su Aplinkos ministerija, nes darbai apims ne tik melioracijos griovius, bet ir sureguliuotus upelius. Miškuose yra daug kanalų, reikia derinti su miškininkystės specialistais, kadangi tai jau ne priežiūros darbai, o rekonstrukcija. Jei derinimo darbai su suinteresuotomis institucijomis užtruks, iškils rizika dėl pinigų panaudojimo 2020 metais, nes valstybės biudžeto lėšos į kitus metus nepersikelia. Tikimės, kad visi darbai bus atlikti laiku.“

Siekiant skatinti ekonomiką ir mažinti koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes žemės ūkiui,  melioracijos statinių remontui (melioracijos sistemų avariniams gedimams) ir priežiūrai papildomai skirta 7,5 mln. Eur.

Ateities ekonomikos DNR

Šiuo metu rengiama Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo koncepcija Reguliuojamasis drenažas: melioracijos infrastruktūros rekonstravimas ir išmaniosios melioracijos pritaikymas sausringiems periodams (dotacijos valstybės ir privačių sklypų savininkams). Šiai priemonei skirta 10 mln. Eur. Šio veiksmo tikslas – didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, keičiantis klimato sąlygoms, užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę ir didinti derlingumą. Pasklidoji žemės ūkio tarša – intensyvaus ūkininkavimo pasekmė, daranti poveikį ežerų ir  upelių vandens kokybei. Teršalų pašalinimas iš paviršinių vandens telkinių – daug kainuojančios priemonės, efektyviau teršalus sulaikyti jų susidarymo vietoje.

Ūkine prasme patraukliausia priemonė – reguliuojamojo drenažo įrengimas. Pavyko susitarti su Aplinkos ministerija skirti 7 mln. Eur iš klimato kaitos fondo programos, kad nuo šių metų  būtų remiama išmanioji melioracijos sistema – reguliuojamojo drenažo, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose“, – aiškina  ministras. Tokiu būdu žemės ūkis labiau prisidėtų prie klimato kaitos  – su vandeniu nenuplauktų trąšos ir sausros metu ilgiau išsilaikytų drėgmė, didėtų žemės ūkio kultūrų derlingumas. Planuojama šias sistemas diegti sutvarkytuose grioviuose. Darbus numatoma atlikti 2021 m.

Drenažo ir kitų melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia daugiau nei 70 proc., tad investicijos į melioracijos sistemą yra būtinos.

Etaplius.lt nuotrauka.

Užs. 1273

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Mano Tėvyne

    2018-02-20
    Tėvyne mano, į Tave kreipiuosi, Tarytum motiną, mane auginusią. Tikiu, kad viską dalinai perpus. Ir savo, ir manas tiesas apgynei. Klausyk Tėvyne, kur Tava daina? Kur Tavo žodis, aiškiai parašytas? Juk tiek vargų pakėlei Tu viena. Gal liko Tau uždėtas juodas šydas? Tėvyne mano, Lietuva gimta. Na nusimesk tą rūko šydą nuo akių. Ir man, ir Tau ateis diena lemta: Gal džiaugsimės abi. Bet aš dabar verkiu. Žinau, Tau skauda – vaikai paliko. Jie nusivijo savo laimės paukštį. Bet neliūdėk, priglauski tuos, kurie dar liko. Gal jie pakels Tave į žydrą aukštį. Tėvyne brangi, Lietuva mana. Maironio eilėmis lyg perlais išpuošta. Galbūt nebyra iš dangaus mana, Bet kiekvienam Tavoji žemė švyti. Užteks visiems Tavosios žemės turtų. Nors ir pro debesis, čia saulė  ...
  • 100-mečio akcentai Liudvinavo seniūnijoje

    2018-02-20100-mečio akcentai Liudvinavo seniūnijoje
    Šventiškai pasipuošusi Liudvinavo seniūnija pasitinka Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Seniūnijos gyventojams netradicinę dovaną, šimtmečiui skirtą stendą, sukūrė miestelyje gyvenantis dailininkas Vytautas Buslys. Šimt-mečiui skirtas akcentas pastatytas prie seniūnijos. Dar vieną netikėtą dovaną – originalų sveikinimą – seniūnija gavo iš kraštiečio, Kauno technologijos universiteto dėstytojo, habilituoto technologijos mokslų daktaro Vytauto Barzdaičio. Seniūnijai, sveikindamas su Valstybės šimtmečiu, jis atsiuntė Lietuvos Nepriklausomybės Akto kopiją. 1918-ųjų Vasario 16-osios nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo dabar eksponuojamas seniūnijos fojė, kad visi gyventojai galėtų pamatyti, pasidžiaugti. Šventiška Liudvinavo seniūnijoje, pasitinkant Valstybės šimtmetį, buvo ir visa ši savaitė. Gyventojai, apsilankę seniūnijoje, išpuoštoje tautinėmis juostomis, dovanų gaudavo Trispalvę vėliavėlę. ...
  • Marijonų gimnazistai švenčia Lietuvos gimtadienį

    2018-02-20Marijonų gimnazistai švenčia Lietuvos gimtadienį
    Vasario 8 dieną Marijampolės marijonų gimnazijoje įvyko konferencija, skirta Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti. Renginio pradžioje susirinkusiuosius pasveikino II a klasės gimnazistai (mokytoja B. Talalajeva). Sveikinimo žodį tarė gimnazijos steigėjas dr. klebonas Andrius Šidlauskas, Marijampolės savivaldybės vicemeras Romualdas Makauskas ir gimnazijos direktorius Saulius Andriuška. Konferencijoje Lietuvos Nacionalinio muziejaus Etnografijos ir etninės kultūros skyriaus vedėja dr. E. Lazauskaitė perskaitė pranešimą „Jonas Basanavičius – etnokultūros tyrinėtojas“. Kanauninkas, profesorius, teologijos daktaras kunigas Kęstutis Žemaitis kalbėjo apie Nepriklausomybės akto signataro vyskupo J. Staugaičio veiklą. Žemaitijos krašto Nepriklausomybės akto signatarų M. Biržiškos, S. Kairio, J. Vileišio ir A. Petrulio veiklą pristatė Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos I klasės gimnazistai. ...
  • Kasryt – dainos Lietuvai

    2018-02-20Kasryt – dainos Lietuvai
    Tai vyksta Kazlų Rūdos „Elmos“ mokykloje-darželyje ir VšĮ Kazlų Rūdos Valdorfo progimnazijoje. Čia surastas vaikams labai priimtinas ir smagus būdas paminėti sukaktį – Lietuvos valstybės atsikūrimo 100-metį. Kiekvieną rytą 8.30 val. renkasi visi abiejų mokyklų mokiniai, mokytojai salėje ir kartu dainuoja lietuviškas dainas – tai akcija „Dainos Lietuvai“. Dainuoti gali visi, jokios atrankos nėra, kiekvienas gauna tekstą, tad prisijungti nėra sunku. Pasikviečiama padainuoti kartu ir svečių: buvo solistai Liudas Mikalauskas ir Egidijus Bavikinas (čia ugdomi jų vaikai), Savivaldybės administracijos direktorius Valdas Kazlas, Švietimo skyriaus vedėja Beta Zaveckienė, pats meras Vytautas Kanevičius, taip pat policininkai, šauliai. Buvo pakviesta ir Kazlų Rūdos lopšelio-darželio ...
  • „Marijampolės skautai: vakar ir šiandien“

    2018-02-20„Marijampolės skautai: vakar ir šiandien“
    Marijampolės kraštotyros muziejaus „Saulėračio“ galerijoje vasario 6 dieną įvyko parodos „Marijampolės skautai: vakar ir šiandien“ atidarymas. Taip Marijampolės skautai mini skautijos Lietuvoje 100-metį, mat 1918 m. lapkričio 1 d. Vilniuje susirinkę grupelė mokinių ir vadovas Petras Jurgelevičius nutarė įkurti pirmą skautų skiltį. O Marijampolėje skautai susibūrė 1922 m., pirmoji skiltis atsirado Rygiškių Jono gimnazijoje. Po kelerių metų atsirado ir visose to meto didžiosiose mokyklose – Marijonų gimnazijoje, Mokytojų seminarijoje. Skautų vadovais buvo ir kunigai, ir kariškiai, ši organizacija formavo jaunimo moralės principus. Jūrų skautija susikūrė 1934 metais, o šiandien Marijampolėje ji jau tapo dominuojanti. Sakoma, kad skautu tampama visam gyvenimui. Okupacijos metais ...
  • Renginiai Lietuvos nepriklausomybės dienai

    2018-02-12
    Marijampolėje Vasario 14 d. 11 val. ikimokyk­linio ugdymo įstaigų akcija-performansas „Aš tavo gimtinė“ (J. Basanavičiaus a.). Vasario 15–17 d. – Kraštotyros muziejaus paroda „Marijampoliečiai – valstybės kūrėjai“ (kultūros centro fojė). Vasario 15 d. 12 val. – atminimo lentos „Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarai“ ir bareljefų Vincui Kudirkai, Jonui Basanavičiui, Jonui Jablonskiui atidengimas ir konferencija (Rygiškių Jono gimnazija). Vasario 16 d. 11 val. – visuomeninė akcija „Uždek žvakutę ant savanorio kapo“ (senosios kapinės). 11.30 val. – malda už Tėvynę (Šv. arkangelo Mykolo bazilika). Varpų sąšauka „Gloria Lietuva“. 13 val. – vėliavos pakėlimas, iškilminga rikiuotė, karinės technikos paroda. Visuomeninė akcija „Varpo aidas – šimtmečio ...
  • Valstybės kelias – per mados prizmę

    2018-02-12Valstybės kelias – per mados prizmę
    Marijampolės profesinio rengimo centras artėjantį Lietuvos 100-metį pasitinka netradiciškai. Kirpėjo ir floristo mokymo programų mokiniai, vadovaujami mokytojų, gausiai susirinkusiai bendraamžių, dėstytojų auditorijai pateikė teatralizuotą sukurtų darbų programą – atvirą integruotą pamoką „Lietuvos kelias“, kurioje valstybės istoriją atskleidė per mados prizmę. Per 100 metų mados raidoje įvyko daug permainų, tad moksleiviai pasirinko ryškiausius laikotarpius, atspindinčius tų metų stilių: prieškarinės nepriklausomos Lietuvos retro modelius, hipių laikus, sovietų okupaciją ir to laiko madas. Lietuvos nepriklausomybę simbolizavo tema „Lietuvatė“, o renginį vainikavo nuotakos. Pasak renginio organizatorių profesijos mokytojų Vaidos Lukšienės, Giedrės Abraitienės, Linos Lelešienės ir Ramunės Žilinskienės, ruošiantis Lietuvos 100-mečiui skirtam renginiui buvo gilinamasi į šalies ...
  • Valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejaus renginių paletė

    2018-02-12
    Vasario 15 d. 12 val. Marijampolėje, prie Rygiškių Jono gimnazijos, bus atidengti Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus ir Jono Jablonskio bareljefai, taip pat atminimo lenta „Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai“. 10 val. Jankų kaime (Kazlų Rūdos sav.) pagrindinės mokyklos mokiniai ir Jankų kaimo bendruomenės nariai aplankys paminklą rezistencijos dalyviams ir nešini trispalvėmis bei valstybės vėliavos spalvų balionais grįš prie senosios mokyklos pastato. Čia prie Lietuvos aviacijos legenda tituluojamo Viktoro Ašmensko 1923 m. pasodinto ąžuolo bus atidengta atminimo lenta. Po to bendruomenės namuose vyks istorijos pamoka ir gitaristo, atlikėjo A. Danieliaus koncertas. Višakio Rūdoje (Kazlų Rūdos sav.) 16 ...
  • Valstybės atkūrimo šimtmečiui – ypatinga ūkininko dovana

    2018-02-12Valstybės atkūrimo šimtmečiui – ypatinga ūkininko dovana
    Pačiame Lietuvos ir Lenkijos valstybių pasienyje, Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnijos kaimuose, prie čia gyvenančių žmonių sodybų ir namų, šių metų Vasario 16-ąją turėtų suplazdėti mažiausiai šimtas naujų Trispalvių. Tuo pasirūpino šios seniūnijos Reketijos kaime ūkininkaujantis Vidas Bubinas. Valstybės atkūrimo šimtmečiui jis seniūnijos gyventojams padovanojo šimtą Trispalvių ir kotų joms pakabinti, o kad jo dovana pasiektų konkrečias šeimas ar žmones, pasirūpino Liubavo seniūnijos seniūnas Gintas Baliulis. Dovana… sau Ypatingą dovaną kaimynams ir kitiems seniūnijos gyventojams padovanoti nutaręs V. Bubinas iš pradžių norėjo likti nežinomas. „Sakyk, ką nori – kad verslininkas ar dar ką sugalvok, bet mano pavardės nebandyk prasitarti, – perduodamas vėliavas bičiuliui ...
  • Premjeras Antanave išdalijo 50 Trispalvių

    2018-02-12Premjeras Antanave išdalijo 50 Trispalvių
    Ketvirtadienį Antanavo (Kazlų Rūdos sav.) gyventojai turėjo retą galimybę pasimatyti su premjeru Sauliumi Skverneliu. Į mokyklą jis atvyko su patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Une Kaunaite. Į susitikimą atėjo ir keletas mokinių, kaip sakė premjeras, tie, kurių neįveikė gripas, nes mokykloje paskelbtas karantinas. Ministras Pirmininkas kvietė visus jaustis laisvai ir visko klausti, kas tik rūpi. Savo vizito tikslą jis apibūdino kaip norą susipažinti su mokykla, pasikalbėti apie mokyklas apskritai. Antra proga – artėjantis valstybės atkūrimo 100-metis. „Dar prieš metus pagalvojome su bendraminčiais, kaip padaryti, kad per nacionalinę šventę būtų keliama kuo daugiau vėliavų. Versti nieko nereikia, bet paskatinti norisi. 50 ...
  • Augalui, kaip ir žmogui, visko reikia saikingai (Eksperto komentaras)

    2018-02-09Augalui, kaip ir žmogui, visko reikia saikingai (Eksperto komentaras)
    Į klausimus atsako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialo Rumokų bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Zita BRAZIENĖ.   – Šiemet madingos violetinės daržovės. Sakoma, kad jose gausu augalinių komponentų, saugančių nuo insulto ir gerinančių atmintį. Kokie tai komponentai? Kokios daržovės turi jų daugiausia? Ar iš tiesų daržovių spalva lemia cheminę sudėtį? – Daržovėms, kaip ir visiems augalams, skirtingas spalvas suteikia skirtingos medžiagos, esančios ląstelėse, vadinamos pigmentais. Teigti, kad spalva nulemia visą daržovės cheminę sudėtį, būtų neteisinga, tačiau pigmento rūšis ir kiekis skirtingos spalvos daržovėse bus skirtingas. Pavyzdžiui, morkoms oranžinę spalvą suteikia pigmentas β-karotinas, pomidorų raudona spalva dėl pigmento likopeno. Violetinėse daržovėse ...
  • Ant palangių – pavasario pranašai

    2018-02-09Ant palangių – pavasario pranašai
    Sulig dienos ilgėjimu jaučiamas ir pavasario artėjimas. Sėklomis prekiaujančios parduotuvės kasdien vis daugiau sulaukia lankytojų – ne tik besmalsaujančių, naujienomis besidominčių, bet ir perkančių. O namuose ant palangių rikiuojasi daigyklos su jau išsikalusiais prieskoninių daržovių daigeliais, į žemę subertomis ilgesnės vegetacijos augalų sėklomis. Apsilankę Marijampolės „Sėkluvos“ ir „Žalios stotelės“ parduotuvėse tikrai pajusite pavasario dvelksmą ir sunkiai atsispirsite jo neįsileisdami į savo namus. Juolab kad pirkėjų dar neapgultos pardavėjos išsamiai atsakinėja į klausimus, patarinėja, siūlo išbandyti naujienas.   Violetinė – šių metų spalva Plačiai išsidėsčiusi praėjusių metų gruodį duris Vilkaviškio gatvėje atvėrusi parduotuvė „Žalia stotelė“ sodininkus vilioja gausiu sėklų, žemės, trąšų, daržo dirbimo įrankių, ...
  • Kultūros sostinė: svarbiausi vasario renginiai

    2018-02-09Kultūros sostinė: svarbiausi vasario renginiai
    Vasario 6 d. – kraštiečio skulptoriaus Petro Deltuvos kūrybos paroda (M. B. Stankūnienės menų galerija). Vasario 15 d. – konferencija „Mūsų signatarai“ (Rygiškių Jono gimnazija). Vasario 15 d. – bareljefų Vincui Kudirkai, Jonui Basanavičiui, Jonui Jablonskiui ir atminimo lentos „Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniai – Nepriklausomybės akto signatarai“ atidengimas (prie Rygiškių Jono gimnazijos). Vasario 16 d. – bendruomeninė akcija „Varpo aidas – šimtmečio atgarsiai“, skirta Lietuvos 100-mečiui (Jono Basanavičiaus aikštė). Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas: malda už Tėvynę, iškilminga rikiuotė ir karinės technikos paroda, bendruomeninė akcija „Varpai“, koncertas „Valstybės kūrėjų paslaptingi meilės akordai“ (Mažoji bazilika, Jono Basanavičiaus aikštė, kultūros centras). Instaliacija ...
  • Pirmas blynas – neprisvilęs (nuomonė)

    2018-02-09Pirmas blynas – neprisvilęs (nuomonė)
    Šeštadienį Marijampolėje įvyko Kultūros sostinės atidarymo renginys. Galima teigti, kad pirmas blynas nebuvo prisvilęs. Gana gausiai J. Basanavičiaus aikštėje susirinkusius marijampoliečius ir miesto svečius sužavėjo 3D filmas ir muzikiniai fejerverkai, gražus buvo ir smilgininkų iš Klaipėdos pasirodymas. Organizatoriai sako, kad filmas buvo kuriamas kelis mėnesius. Rezultatas pavykęs, juolab kad tokio reginio mūsų mieste iki šiol dar nebūta. Nemažai žmonių, dalyvavusių atidarymo renginyje, liko pasižiūrėti šio filmo dar kartą (jis buvo kartojamas dukart). Nebloga idėja buvo ir susirinkusius sveikinusios istorinės asmenybės. Nedidelis minusas – tolėliau nuo veiksmo vietos stovėję žiūrovai nematė jų atvykimo karieta ar senoviniais automobiliais, girdėjo tik renginio vedėjo raginimą praleisti atvykusius ...
  • Nuo sausio 20-osios – jau Lietuvos kultūros sostinė

    2018-02-09Nuo sausio 20-osios – jau Lietuvos kultūros sostinė
    (visus jubiliejinius, ypatingus šaliai metus) Tai įvyko! Planai, idėjos, darbai, diskusijos, pasitarimai ir derinimai (nemigo naktys taip pat) pagaliau materializavosi ir tapo pirmąja dovana, kurią organizatoriai įteikė miestelėnams, savivaldybės gyventojams ir Marijampolės svečiams. Tų dovanų visus metus, iki pat gruodžio, bus daug – per 200, nes visi renginiai bus nemokami. O Kultūros sostinės atidarymo šventė „Laikas keičiasi ir keičia“ – tarsi solidi ir spalvinga, vasaros šilumą skleidžianti puokštė beįpusėjant žiemai (renginio režisierius – Marijampolės neužmirštantis Vytenis Pauliukaitis). Beje, kol kas neatskleista, kas tarp daugelio šventę organizavusių žmonių buvo atsakingas už orą, bet jis tikrai pasistengė… Praėjusį šeštadienį rinkdamiesi į Jono Basanavičiaus aikštę ...
  • Visose apygardose buvo iš Suvalkijos kilusių žmonių

    2017-12-19
    Iš 112 išrinktų Steigiamojo Seimo narių nemaža dalis atstovų buvo iš Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės. Žmonių, kilusių iš mūsų krašto, į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta ne tik 1-oje, bet ir kitose rinkimų apygardose. Voldemaras Vytautas Čarneckis, savo gyvenimo kelią pradėjęs Mockavos pradžios mokykloje, Steigiamojo Seimo nariu išrinktas 4-oje (Telšių) rinkimų apygardoje. Eliziejus Draugelis, gimęs Bardauskuose, Gižų valsčiuje, 1918 m. gruodžio 20 d. – 1919 m. kovo 23 d. buvęs pirmas Marijampolės burmistras, į Steigiamąjį Seimą išrinktas 2-oje (Kauno) rinkimų apygardoje. Broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai iš Sintautų valsčiaus, Šakių apskr., Jonas Andziulis iš Paežerių valsčiaus, Vilkaviškio apskrities, Jonas Matulevičius iš Gulbiniškių, Marijampolės apskr., Jeronimas ...
  • Marijampolei atstovavo ir dvi moterys

    2017-12-19Marijampolei atstovavo ir dvi moterys
    Kaip rašoma knygoje „Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais“, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė – Suvalkijos krašto dukra, gimusi 1896 m. vasario 15 d. Dobilaičiuose, Virbalio valsč., Vilkaviškio apskrityje. O. Muraškaitė mokėsi Kybartų vokiečių pradžios mokykloje ir dviklasėje miesto mokykloje. 1912–1914 m. mokėsi Marijampolės „Žiburio“ progimnazijoje. Nuo 1914 m. pabaigos mokytojavo Ošiškių kaime (Trakų apskritis), „Ryto“ draugijos slaptoje liaudies mokykloje, organizavo valdžios draudžiamus vakarinius kursus suaugusiems. 1915 m. atvyko pas giminaičius į Vilnių, o artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui persikėlė į Voronežą. 1918 m. ten baigė Martyno Yčo gimnaziją, dalyvavo ateitininkų veikloje. 1917–1918 m. Voronežo liaudies universitete dėstė Lietuvos istoriją. 1918 metų pirmoje pusėje grįžusi į ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.