Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų

Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, 68,14 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, 492,6 km apsauginių pylimų, per 16 tūkst. km kelių, 358 tvenkiniai.

Šio milžiniško turto vertė viršija 2 mlrd. eurų. Drenažas ir kiti melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja beveik 50 metų, o šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau nei 70 proc. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su įvairiais nesklandumais, tad investicijos į melioracijos sistemą yra būtinos. Ministro A. Palionio nuomone, melioracijos grioviai yra valstybės turtas ir ji privalo juo pasirūpinti. „Valstybės tikslas yra sutvarkyti melioracijos griovius, inžinerinius įrenginius ir perduoti dalį turto žemių savininkams“, – teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Žemių savininkai neturi atsakyti už turtą, kurio valstybė šitiek metų neprižiūrėjo. Tik tuomet, kai valstybė sutvarkys melioracijos griovius bei įrenginius, bus galima perduoti juos žemių savininkams ir reikalauti jį prižiūrėti“, – sako žemės ūkio ministras.

Melioracijos finansavimas išaugo

Daugelį metų iš valstybės biudžeto valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo darbams lėšų nebuvo skiriama iš viso. Pastaraisiais metais sausinimo sistemoms įrengti ir rekonstruoti skiriamos vis didesnės lėšos. 2019 m. tam skirta beveik 52 mln. Eur, šiemet 47,123 mln. Eur, dar 17 mln. Eur planuoja skirti Aplinkos bei Finansų ministerijos. Šiemet melioracijai numatyta suma – daugiau nei 60 mln. Eur – bus didžiausia per 25 metus.

Taigi šiemet melioracijai 19,169 mln. Eur skirta iš valstybės biudžeto lėšų, valstybės investicijų programos lėšų daugiau kaip 11 mln. Eur, iš Lietuvos kaimo plėtros 20142020 m. programos lėšų – 14,132 mln. Eur, iš  Europos Sąjungos Solidarumo fondo šiemet Lietuvai skirta daugiau kaip 3 mln. Eur (2019 m. skirta 13,74 mln. Eur.), dotacija valstybei nuosavybės teise priklausančiai pažeistai melioracijos infrastruktūrai atkurti, organizuojant melioracijos sistemų ir statinių remonto ir (ar) rekonstravimo darbus bei prevencinėms priemonėms taikyti savivaldybėse, kuriose 2017 m. nuo ilgalaikių liūčių nukentėjo pasėlių plotai.

Svarstant 2020 m. biudžetą žemės ūkio ministrui A. Palioniui pavyko išsiderėti papildomus 8,2 mln. Eur melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbams finansuoti. Žemės ūkio ministerija ilgai svarstė, kaip elgtis: ar dalyti, kaip kažkada anksčiau, kiekvienai savivaldybei po truputį, ar imti ir tvarkyti melioracijos sistemas iš esmės. „Kadangi Lietuvoje turime keturių upių baseinus,  pasitarę su melioratoriais atrankos kriterijumi pasirinkome didžiausią Nemuno baseiną, kuris yra ir problemiškiausia vieta, patenkanti į didžiausių potvynių rizikos grėsmės žemėlapį. Darbus pradėsime Šilutės, Pagėgių, Jurbarko ir Tauragės rajono savivaldybėse, – vardija ministras. – Mums teks daug bendradarbiauti ir su Aplinkos ministerija, nes darbai apims ne tik melioracijos griovius, bet ir sureguliuotus upelius. Miškuose yra daug kanalų, reikia derinti su miškininkystės specialistais, kadangi tai jau ne priežiūros darbai, o rekonstrukcija. Jei derinimo darbai su suinteresuotomis institucijomis užtruks, iškils rizika dėl pinigų panaudojimo 2020 metais, nes valstybės biudžeto lėšos į kitus metus nepersikelia. Tikimės, kad visi darbai bus atlikti laiku.“

Siekiant skatinti ekonomiką ir mažinti koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes žemės ūkiui,  melioracijos statinių remontui (melioracijos sistemų avariniams gedimams) ir priežiūrai papildomai skirta 7,5 mln. Eur.

Ateities ekonomikos DNR

Šiuo metu rengiama Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo koncepcija Reguliuojamasis drenažas: melioracijos infrastruktūros rekonstravimas ir išmaniosios melioracijos pritaikymas sausringiems periodams (dotacijos valstybės ir privačių sklypų savininkams). Šiai priemonei skirta 10 mln. Eur. Šio veiksmo tikslas – didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, keičiantis klimato sąlygoms, užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę ir didinti derlingumą. Pasklidoji žemės ūkio tarša – intensyvaus ūkininkavimo pasekmė, daranti poveikį ežerų ir  upelių vandens kokybei. Teršalų pašalinimas iš paviršinių vandens telkinių – daug kainuojančios priemonės, efektyviau teršalus sulaikyti jų susidarymo vietoje.

Ūkine prasme patraukliausia priemonė – reguliuojamojo drenažo įrengimas. Pavyko susitarti su Aplinkos ministerija skirti 7 mln. Eur iš klimato kaitos fondo programos, kad nuo šių metų  būtų remiama išmanioji melioracijos sistema – reguliuojamojo drenažo, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose“, – aiškina  ministras. Tokiu būdu žemės ūkis labiau prisidėtų prie klimato kaitos  – su vandeniu nenuplauktų trąšos ir sausros metu ilgiau išsilaikytų drėgmė, didėtų žemės ūkio kultūrų derlingumas. Planuojama šias sistemas diegti sutvarkytuose grioviuose. Darbus numatoma atlikti 2021 m.

Drenažo ir kitų melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia daugiau nei 70 proc., tad investicijos į melioracijos sistemą yra būtinos.

Etaplius.lt nuotrauka.

Užs. 1273

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Reikia vaikus pakreipti tinkama linkme (Eksperto komentarai)

    2019-02-15Reikia vaikus pakreipti tinkama linkme (Eksperto komentarai)
    Kadangi medijų raštingumas yra integruojamas į pamokas, praktiškai visi mokytojai turėtų jį ugdyti. Visgi paprasčiau, ko gero, tiems, kurių mokomąjį dalyką galima susieti su kasdienybės aktualijomis. Kaip mums sakė vienos gimnazijos informatikos mokytojas, jis mokinius supažindina su pavojais, tykančiais interneto platybėse, tik iš tėviškų paskatų, nes informatikos dalyko programoje nėra medijų raštingumo temų… Kalbamės su Marijonų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rima DRAGŪNEVIČIENĖ, kaip ji savo pamokose ugdo medijų ir informacinį raštingumą. – Kaip jums atrodo, ar pakanka medijų ir informacinį raštingumą palikti tik kaip integruojamąjį dalyką? – Manau, kad turėtų būti modulinis ugdymas, nes ugdyti medijų raštingumą šiandien labai aktualu. Kaip klasės ...
  • Ugdymo programose 2020 metais medijų problematika bus dar labiau išryškinta

    2019-02-15Ugdymo programose 2020 metais medijų problematika bus dar labiau išryškinta
    Medijų ir informacinis raštingumas yra viena iš esminių šiuolaikinio žmogaus kompetencijų. Labai svarbu, kad mokiniai išmoktų kritiškai priimti pateikiamą gausią informaciją, sugebėtų atsirinkti tai, ko jiems reikia iš tikrųjų, mokėtų etiškai elgtis socialiniuose tinkluose ir pan. Iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus sužinojome, kad apie tai, jog medijų raštingumas mokyklose būtų įvestas kaip privalomasis atskiras dalykas, šiuo metu nesvarstoma. Šiandien medijų raštingumo problematika yra integruojama į įvairių dalykų pamokas. Nuo 2015 metų, kai buvo pradėtas Ugdymo plėtotės centro ir Šiaurės Ministrų Tarybos biuro projektas „Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas“, nuolat vyksta seminarai mokytojams, taip pat paskaitos, kiti užsiėmimai mokiniams. Kaip ...
  • Vaidino Kaune

    2019-02-12Vaidino Kaune
    Pirmąjį vasario šeštadienį Marijampolės dramos teatro lėlininkų trupė Kauno valstybiniame lėlių teatre parodė pasaką „Utėlių skūrų skrandutė“ (režisierė Alma Vosylienė, dailininkas Deimantas Populaigis, projekto vadovė Milda Mažėtytė). Tai pirmasis prieš dvejus metus grupės entuziastų sukurtas lėlių spektaklis, kuris iš tiesų tapo šio žanro atgimimo Marijampolėje pranašu… Anelės Prakapienės papasakota ir Jauniaus Vyliaus užrašyta pasaka virto intriguojančiu spektakliu. Po sėkmingo pasirodymo Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje marijampoliečių laukė susitikimas su Kauno lėlių teatro aktoriais ir direktoriumi Sigitu Klibavičiumi. Kauniečiai ne tik supažindino su ilgą istoriją turinčio teatro (beje, užgimusio Marijampolėje) lobiais, bet ir aptarė tolesnį abiejų teatrų bendradarbiavimą, geranoriškai pasiūlė dalintis ...
  • „Esu skolingas mokytojams, ryškioms asmenybėms…“

    2019-02-12„Esu skolingas mokytojams, ryškioms asmenybėms...“
    Tai, be kitų dalykų, akcentavo skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, kuris pats šiandien vadinamas „modernizmo epochos klasiku“ ir yra tarp ryškiausių XX amžiaus meno kūrėjų. Labiausiai ne tik Lietuvoje, bet ir plačiai pasaulyje žinomas darbas – Kauno IX forto memorialas (1984). Yra sukūręs paminklines kompozicijas Vincui Krėvei Druskininkuose, Jonui Basanavičiui Mažeikiuose, „Laimės žiburį“ Anykščiuose, paminklą tremtiniams Varėnoje, daug paminklų, skulptūrinių kompozicijų žymiems Lietuvos meno veikėjams. Marijampolėje yra du šio autoriaus kūriniai: paminklas Vincui Mykolaičiui-Putinui prie Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos ir paminklas Tauro apygardos partizanams. O pakalbinti skulptorių buvo ypatinga proga: išleista ir pirmiausia Marijampolėje pristatyta jo knyga „Dekonstruktyvizmo pradmenys“. Neatsitiktinai. Skoningai ...
  • Senoji Marijampolės istorija prabyla meno kalba

    2019-02-12Senoji Marijampolės istorija prabyla meno kalba
    Lietuvos Prezidento K. Griniaus memorialiniame muziejuje atidaryta marijampoliečio menininko Eduardo Končiaus miniatiūrų paroda „Senoji Marijampolė“. Paroda įdomi ir meno, ir istoriniu pažintiniu požiūriu. Meno raiška miesto istoriją daro dar įdomesnę. Muziejuje veikiančioje parodoje eksponuojamos unikalios, daug darbo bei itin didelio kruopštumo, atidumo ir atsidavimo iš autoriaus pareikalavusios įspūdingos miniatiūros, kuriose užfiksuota miesto istorija, vaizduojami Marijampolės istoriniai pastatai. Kai kurie iš jų pasikeitę, bet išlikę iki šiol, kiti likę tik prisiminimuose. E. Končius – Respublikinio konkurso „Aukso vainikas“, organizuojamo Lietuvos liaudies kultūros centro, laureatas, įvairių paro­dų dalyvis, konkursų laimėtojas puikiai įvertintas už vaizduojamosios dailės kūrinius, garsinantis mūsų miestą savo išskirtiniais nuostabiais darbais. Marijampolės metraštininkas ...
  • Didysis žirgų lenktynių „Sartai 2019“ prizas atiteko uteniškiui

    2019-02-07Didysis žirgų lenktynių „Sartai 2019“ prizas atiteko uteniškiui
    Pirmąjį vasario šeštadienį Dusetose, ant Sartų ežero, vyko tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės „Sartai 2019“, kuriose varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkai. Lenktynes ir nacionalinį paveldą bei etnines vertybes propaguojančią žiemos mugę organizavo Žemės ūkio ministerija kartu su Zarasų rajono savivaldybe. Didįjį lenktynių prizą trečią kartą iš eilės pelnė uteniškis Egidijus Gudonis.   Rengiamos jau antrą šimtmetį Istoriniai šaltiniai byloja, kad šiemetinės lenktynės buvo jau 221-os, pasak organizatorių, oficialios jau 111-os. Teigiama, kad lenktynės ant Sartų ežero buvo rengiamos jau nuo 1905 metų. Pirmąsias premijas 1933 metais įsteigė Žemės ūkio rūmai, kurie tada jas ir organizavo, tik kiek vėliau vairą perėmė Žemės ūkio ministerija. Šiemet ...
  • Grožis gelbsti pasaulį

    2019-02-05Grožis gelbsti pasaulį
    Jauna marijampolietė menininkė Ieva Olimpija Voroneckytė daugeliui gerai žinoma dėl savo įgyvendintų iniciatyvų, užkrečiančio kūrybiškumo, meilės savo miestui ir talentų. Apie šiuos dalykus ir kalbamės su ja, tikėdamiesi, kad savo entuziazmu įkvėps optimizmo ir kitiems, taip pat domėdamiesi, ką dar yra sumaniusi Marijampolės centre esančioje požeminėje perėjoje akį džiuginančios Veidasienės ir simpatiškiausiu visoje šalyje pripažinto namo dekoravimo idėjų autorė. „Menas yra mano pomėgis ir darbas, o kūrybiškumas – gyvenimo būdas, – pasakoja Ieva. – Dalyvauju draugų projektuose, kasmet keliauju į įvairias šalis su kūrybinėmis mainų programomis. Mėgstu eksperimentuoti, keisti kūrybos sritis.“ Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete ketverius metus Ieva studijavo stiklo ...
  • Norėtumėte Laimės formulės? (o iš tikrųjų daug kas atvirkščiai…)

    2019-02-05Norėtumėte Laimės formulės? (o iš tikrųjų daug kas atvirkščiai...)
    „Dažnai tai, kas iš pradžių atrodo kaip bausmė, galiausiai pasirodo kaip apdovanojimas. Tiesiog likimas mus taip augina: vienus išbandydamas turtais ir galia, kitus – aistromis. Žmonėmis mus daro ne sėkmės, o pralaimėjimai. Sielos žaizdos ir dvasinės traumos apsaugo nuo kvailybių ir tarsi injekcijos pamažėle mus verčia kitokiais – sąmoningesniais nei buvome vakar, bet primityvesniais nei būsime rytoj. Ir jei šiandien dar nepajėgiame išpildyti savo vaizduotės užmojų, vadinasi, dar ne laikas. Kol mintys didingesnės už esamos dienos darbus, tol ir skauda.“ Tai – mintys, pabirusios ant Anos Lu knygos „Nr. 122“, išleistos 2015 metais, viršelio… Kaip greitai bėga laikas, ar ne? Atrodo, ...
  • Kitoks Kauno menas Marijampolėje (Įžvalgos)

    2019-01-29Kitoks Kauno menas Marijampolėje (Įžvalgos)
    Iki vasario 16 dienos marijampoliečiai gali aplankyti Marijampolės kultūros centro Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje veikiančią kauniečių Viliaus Ksavero Slavinsko ir Kazimiero Sigito Straigio parodą „Kitokie“. Skulptorius K. S. Straigis gimė 1945 m. Išlauže, yra surengęs apie 40 personalinių parodų, dalyvavęs 150 grupinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Danijoje, Švedijoje ir kt. Jo kūrinių yra įsigiję meno mylėtojai iš Rusijos, Švedijos, Italijos, JAV ir Vokietijos. Tapytojas V. K. Slavinskas – kaunietis nuo gimimo, t. y., nuo 1943-ųjų. Parodose dalyvauja nuo 1978 metų. Surengė per 100 asmeninių parodų Lietuvoje, Norvegijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV ir Prancūzijoje. Dalyvavo daugiau nei 80-yje grupinių parodų Lietuvoje, JAV, ...
  • Restauruotas istorinis pastatas džiugina grožiu ir autentiškumu

    2019-01-29Restauruotas istorinis pastatas džiugina grožiu ir autentiškumu
    Sausio 25 d. Kalvarijoje buvo atidaryta restauruota Arklių pašto stotis. Tiksliau – tai Pašto stoties komplekso vienas iš statinių (buvusi smuklė). Šį kompleksą įprasta vadinti Kalvarijos arklių paštu. Tokios pašto stotys ne viename mieste buvo įrengtos XIX a. pirmoje pusėje tiesiant Peterburgo–Varšuvos plentą, šiuo metu jas imta restauruoti kaip vertingą paveldą. Sujudo atnaujinti šias stotis ir akcentuoti jų istorinę vertę ir lietuviai, ir kaimynai lenkai. Pastatas restauruotas išsaugant autentiškumą Statinys atnaujintas pagal bendrą su Suchovolės (Lenkija) miestu projektą „Kultūrinio paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas Kalvarijoje ir Suchovolėje“. Investuota 963 266 eurų, didžioji dalis – Europos regioninės plėtros fondo lėšos, prisidėjo ir Kalvarijos savivaldybė. Skiriant ...
  • Prisiminti ir priminti

    2019-01-29Prisiminti ir priminti
    Marijampolės kultūros centro folkloro ansamblis „Žibinyčia“ pakvietė marijampoliečius į dainų ir prisiminimų vakarą „Daugel krito sūnų“. Taip pavadinta ir kovotojo už Lietuvos nepriklausomybę, partizanų vado, pedagogo ir žurnalisto Adolfo Ramanausko-Vanago, kurio gimimo 100-ąsias metines minėjome pernai, knyga. Kaip sakė „Žibinyčios“ vadovas Žydrūnas Rutkauskas, šio renginio tikslas – priminti ir prisiminti ne tik šį, bet ir daugybę kitų žmonių, įvairiais istorijos tarpsniais kovojusių ir paaukojusių gyvybę už Lietuvos laisvę. Lietuviai už ją kovojo daug – dažnai beviltiškai. Tad ansamblio programoje – ir istorinės karinės, ir autentiškos partizanų, ir pagal literatūros kūrinius gimusios dainos. Senosios, iki mūsų dienų atkeliavusios iš lūpų į lūpas ...
  • Linkėčiau švęsti bendrystę

    2019-01-29Linkėčiau švęsti bendrystę
    – Linkėčiau, kad šiais ypatingais metais, kuomet Liudvinavas švenčia 300 metų sukaktį ir turi garbingą Mažosios kultūros sostinės titulą, žmonės švęstų bendrystę, juk taip gera būti kartu. Tai veda prie gerosios patirties ir augimo. Per kultūrą mes tobulėjame dvasiškai. Tad Liudvinavo bendruomenė turi kuo džiaugtis, turi ką parodyti savo svečiams. Mūsų parapija nelieka nuošalyje. Kartu minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo šventę, Motinos, Tėvo dienas. Planuojame gražią šventę per Šv. Liudviko atlaidus, kurie sutampa su miestelio gimtadieniu. Džiaugiuosi, kad Liudvinavas turi Kultūros sostinės vardą, o žmonės – kuo džiaugtis ir dalintis.
  • Gimnazija – neatskiriama bendruomenės dalis

    2019-01-29Gimnazija – neatskiriama bendruomenės dalis
    – Kalbant apie Liudvinavą, kaip Mažąją kultūros sostinę, noriu pasidžiaugti, ne tik, kad ja tapome, bet ir tuo, kad į miestelio kultūrinį gyvenimą įsilies ir Kazio Borutos gimnazijos bendruomenė. Didžiuojamės vadindamiesi šio rašytojo vardu, didžiuojamės jo pasakytais žodžiais, kad Liudvinavas – gražiausias pasaulio miestas. Šiais metais mes turime ypatingą jubiliejų, mūsų mokymo įstaiga mini 30 metų, kai jai suteiktas rašytojo K. Borutos vardas, ir 65-erius metus, kai Liudvinave veikia vidurinė mokykla. Šiais dviem jubiliejais tikimės įsilieti į Mažosios kultūros sostinės renginius. Juk esame neatskiriama Liudvinavo bendruomenės dalis. Kaip tik šiais metais mūsų gimnazijoje vyks Marijampolės regiono gimnazijų šventė, iš visos ...
  • Laukiame visų gyventojų

    2019-01-29Laukiame visų gyventojų
    – Liudvinavo miestelyje gyvena apie 1000 gyventojų, visoje seniūnijoje – apie 5000. Įgyvendinami projektą „Sūduvos krašto mažajai kultūros sostinei Liudvinavui – 300 metų“ norime, kad į renginius ateitų kuo daugiau seniūnijos žmonių, kad jie dalyvautų koncertuose, spektak­liuose, parodose, kultūrinis miestelio gyvenimas teiktų džiaugsmą. Juk tai – atgaiva sielai, praturtina žmogaus vidų, skatina jį tobulėti. Kartu norime paraginti gyventojus būti aktyvius, siūlyti įvairias idėjas, juk Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, metai tik prasidėjo. Mūsų tikslas – sudaryti sąlygas pasireikšti Liudvinavo miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų meninei saviraiškai ir kūrybingumui. Organizacinis komitetas aptaręs programą visiems metams, aišku, atsižvelgsime į finansavimą, kiek turėsime lėšų, ...
  • Kazio Borutos gražiausias miestas – ir Lietuvos mažoji kultūros sostinė

    2019-01-29Kazio Borutos gražiausias miestas – ir Lietuvos mažoji kultūros sostinė
    Penktadienį Liudvinave vyko Mažosios kultūros sostinės atidarymo iškilmės. Liudvinavas visus metus didžiuosis Lietuvos mažosios kultūros sostinės titulu, čia nuolatos vyks įvairiausi kultūriniai renginiai. Simboliška tai, kad šį garbingą titulą miestelis gavo būtent šiais – 2019 metais, minėdamas 300 metų jubiliejų. Seniūnės idėją parėmė visos bendruomenės Idėja dalyvauti Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos organizuotame konkurse „Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2019“ kilo Liudvinavo seniūnijos seniūnei Jolantai Maceikienei. Ji yra ir asociacijos „Liudvinavo miestelio bendruomenė“ vadovė. Seniūnės idėjai pritarė Liudvinavo bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Čekauskas. Rekomendacijas dalyvauti konkurse parašė Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė ir Liudvinavo šv. Liudviko parapijos klebonas Žyd­rūnas Kulpys. Atrankoje Liudvinavo miestelio bendruomenė iškovojo ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.