Loreta AKELIENĖ

Menotyros profesorė Rasa Žukienė (kairėje) ir dailininko dukra Rasa Bačiulienė kartu pristatė V. Žiliaus parodą.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Spalio 8 d. Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje įvyko parodos „Vladas Žilius. Mano ženklai“ atidarymas. Renginyje muzikavo birbynininkas Darius Klišys.
Parodos autorių V. Žilių susirinkusiems pristatė Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros profesorė Rasa Žukienė, kuri taip pat yra ir Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro darbuotoja, o centras ir inicijavo šią parodą.
Atidaryme dalyvavo autoriaus dukra vilnietė Rasa Bačiulienė, kuriai buvo dėkojama už suteiktą galimybę publikai pamatyti tėvo kūrinius iš šeimos kolekcijos.
Kaip sakė R. Bačiulienė, tai tik antras šios šeimos kolekcijos eksponavimas visuomenei, pirmas kartas buvo Vilniuje Nacionalinio dailės muziejaus filiale – Vytauto Kasiulio dailės muziejuje.
Autorius dukra paaiškino, kad kai kurie paveikslai vietomis padengti aukštos prabos 16 karatų itališko aukso folijos lakšteliais. Ši technika dailės kūriniams suteikia ypatingų bruožų.
Pasirodo, V. Žilius visada buvo svarbus Lietuvos dailės istorijoje – įbrėžė vagą ir savo kūryba, ir asmenybės nuostatomis. Kaip pasakojo menotyrininkė R. Žukienė, šis abstrakcionizmo atstovas labai nederėjo su tuo laiku vyravusio socialistinio realizmo pakraipa.
Dailininko kūryba užtraukė jam formalisto vardą, o tai buvo per daug tolima nuo socialistinio realizmo ir todėl užkliuvo sovietų valdžiai. V. Žilius buvo pašalintas iš Dailininkų sąjungos, o 1976 metais jam buvo duotas leidimas išvykti iš šalies. Nuo 1976 m. iki 2012 m., iki mirties, gyveno JAV. Ten surengė daug parodų, bet turėjo ir dirbti „paprastą“ darbą – reklamos firmoje, o kūrė tik laisvalaikiu. Kaip sakė R. Žukienė, V. Žiliaus istorija buvo svarbi dailininkų sąmonėjimui, kaip ir režisieriaus J. Jurašo istorija – jis taip pat buvo priverstas pasiprašyti leidimo emigruoti.
V. Žilius sukūrė labai daug darbų. Parodoje eksponuojamieji – tai kompaktiškas ciklas. „Ženklai“ yra laisvai kurti iš autoriaus asmeninių įspūdžių. Nors tai abstrakcijos, bet jo potėpiai apgalvoti – tokia autoriaus raiška. 7–8 dešimtmečiais „normalių“ Europos šalių mene buvo labai paplitusi abstrakcija, o sovietai nekentė abstrakcijos, nes tai per daug gilu, asmeniška, to nepaformuosi, kaip realizmo, neprimesi savo ideologijos.
Paroda veiks iki gruodžio 31 dienos.