Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama

 

Ūkininkai palankiai vertina jiems skiriamą išimtinę paramą, nes tai padės sušvelninti pandemijos padarinius žemės ūkiui. Freepik.com nuotr.

Ūkininkai palankiai vertina jiems skiriamą išimtinę paramą, nes tai padės sušvelninti pandemijos padarinius žemės ūkiui. Freepik.com nuotr.

Nuo Lietuvą užklupusios koronaviruso pandemijos nukentėjo ir ūkininkai, ir labai mažos bei mažos įmonės. Būtent jiems skirta išimtinė laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę. Iš viso planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų.
Paraiškas paramai gauti bus galima teikti vieną mėnesį nuo spalio 19 iki lapkričio 20 d.

KPP papildyta nauja priemone
Reaguojant į COVID-19 protrūkį, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas patvirtino programos pakeitimus. Buvo pritarta tam, kad KPP būtų papildyta nauja priemone „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“.
Lėšos šiai priemonei perskirstytos iš kitų KPP priemonių, veiklos sričių, kuriose prognozuojamas nepanaudotų lėšų likutis programinio laikotarpio pabaigoje.
Perskirsčius KPP biudžetą, išimtinei laikinai paramai skirta 33 mln. eurų.

Parama vieniems – atsilieps ir kitiems
Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė, pristatydama naują KPP priemonę, teigė, kad išimtinės paramos tikslas – padėti COVID-19 krizės paveiktiems ūkininkams ir fiziniams asmenims, vykdantiems veiklą kaimo vietovėje.
Taip pat svarbu išlaikyti jų ekonominį gyvybingumą, kadangi ekonominė situacija pablogėjo ir finansinis poveikis tęsiasi ilgiau negu karantino laikotarpis.
Tokia parama turėtų teigiamai atsiliepti ir išsaugant Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus gamybos potencialą, nes ūkininkai ir kaimo vietovėse veiklą vykdančios labai mažos ir mažos įmonės yra šio sektoriaus dalis.
Šia laikina priemone taip pat siekiama spręsti likvidumo problemas, dėl kurių kyla pavojus ūkininkavimo veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančių mažųjų įmonių ir ūkių veiklos tęstinumui.

Kas gaus paramą

Pretenduoti gauti paramą gali visi kaimo vietovėje veikiantys žemės ūkio veiklos subjektai: ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir kt., taip pat – labai mažos ir mažos įmonės, fiziniai asmenys, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimą ar įregistravę individualią veiklą. Svarbu, kad tinkami pareiškėjai būtų registruoti Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje 2020 m. kovo 16 d. maisto gamintojais.

Paramos dydis

Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui – žemės ūkio veiklos subjektui (fiziniam ar juridiniam asmeniui, vykdančiam žemės ūkio veiklą) neviršys 7 tūkst. eurų, paramos dydis vertinamas atsižvelgiant į samdomų darbuotojų bei ūkio partnerių skaičių kovo 16 d.; fiziniam asmeniui, savarankiškai vykdančiam veiklą pagal veiklos liudijimą ar įregistravusiam individualią veiklą, numatoma parama – 1,8 tūkst. eurų. Labai mažai ir mažai įmonei (juridiniam asmeniui, neatsižvelgiant į jo teisinę formą) paramos suma neviršys 18 tūkst. eurų, jos dydis vertinamas atsižvelgiant į samdomų darbuotojų skaičių kovo 16 d.

Taip pat reikėtų žinoti, kad, jeigu pareiškėjas karantino laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 birželio 17 d.) yra gavęs subsidiją pagal Užimtumo įstatymą, parama būtų mažinama gautos subsidijos suma.

Parama – gyvybiškai reikalinga
Ūkininkai ir kiti kaimo vietovėje veikiantys žemės ūkio subjektai teigiamai vertina naują KPP priemonę, pagal kurią bus teikiama išimtinė parama dėl COVID-19 pandemijos.
Daug metų Mažeikių rajono Žemės ūkio skyriui vadovavusiam ir pačiam ilgus metus ūkininkaujančiam Rimantui Gramui gerai žinomos žemės ūkio sektoriaus problemos. Jis pastebėjo, kad pandemija – ne vienintelė bėda, sukėlusi problemų. R. Gramas prisiminė, kad praėjusieji treji metai buvo nepalankūs dėl stichinių meteorologinių reiškinių. Buvo skelbtos net trysekstremaliosios situacijos: 2017 – dėl ilgalaikio kritulių pertekliaus; 2018, 2019 – dėl stichinės sausros.
Anot jo, kai kurie ūkininkai iki šiol jaučia stichijų padarinius.
„COVID-19 – dar viena ekstremali situacija. Todėl parama nors šiek tiek švelnina pandemijos padarinius žemės ūkio sektoriuje“, – kalbėjo ūkininkas.

Nukentėjo ir vieni, ir kiti
R. Gramas pastebėjo, kad žemdirbiai, su kuriais jam tenka bendrauti, pripažįsta: gerai, kad išimtinės paramos sulauks ir ūkininkai, ir labai mažos bei mažos įmonės – vienokių ar kitokių sunkumų patyrė ir vieni, ir kiti.
Dėl COVID-19 protrūkio sustojo realizacija, ypač pieno produktų. O tokia situacija kirto ir per pieno gamintojų kišenę – krito pieno supirkimo kainos, nes pieno perdirbėjams atsirado sunkumų dėl apyvartinių lėšų. Ir kiti žemės ūkio produkcijos supirkėjai pristigo apyvartinių lėšų, jie negali atsiskaityti su žemdirbiais, pastarieji negali atsiskaityti su tiekėjais, negali nusipirkti trąšų, chemikalų, detalių, sėklos. O kur dar įsipareigojimai bankams…
„Užsisuka toks užburtas ratas. Tokia išimtinė parama nukentėjusiems nuo COVID-19 labai reikalinga. Ypač smulkiesiems ūkininkams, nedidelėms įmonėms“, – įsitikinęs Mažeikių rajono ūkininkas R. Gramas.


Užs. 1275.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Tik šiaip sau besivažinėjant… (Istorijos be datų)

    2021-06-02Tik šiaip sau besivažinėjant... (Istorijos be datų)
    Besibaigiantis pavasaris ir jau visur atvertos savivaldybių „sienos“ paskatino sutvarkyti ne savo valia atidėtus reikalus. (Kas būtų galėjęs kada pamanyti, kad ilgus mėnesius negalėsi aplankyti už dešimties kitos kilometrų esančių artimųjų kapų ar valandą kitą pasisvečiuoti pas tolokai gyvenančią krikštamotę ypatinga jos gyvenimo proga?) Kitaip sakant – pribrendo būtinybė apsukti nemažą ratą šio krašto keliais. O kadangi šeštadienis, kaip reta šią gegužę, išpuolė net ir saulėtas, tai atsirado proga pasidairyti po vietas, kuriose seniai bebūta. Savo malonumui, neturint kokio didesnio visuomeninio tikslo. Vis dėlto – važiuoji, pamatai, imi svarstyti… …Daug būtų galima kalbėti apie gegužės gražumynus – pradedant dar tądien nespėjusia ...
  • Tikrai minėsime Sūduvos metus (Seimas sutarė dėl atmintinų metų 2022-aisiais)

    2021-06-02
    Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 13 d. pranešime žiniasklaidai informuojama, kad posėdyje pritarta 13 iniciatyvų 2022-uosius skelbti proginiais metais, „skirtais pagerbti žymias asmenybes, pažymėti išskirtinių istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktis, atkreipti dėmesį į svarbias valstybės gyvenimo sritis. Vyriausybei pasiūlyta parengti minėjimų programas ir 2022 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti“. Seimas dar praėjusių metų pabaigoje 2022-uosius yra nusprendęs paskelbti Lietuvos karaimų metais, nes kitąmet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi 2022-aisiais iš viso minėsime 14 atmintinų metų. Kaip jau esame informavę anksčiau, marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko iniciatyva buvo teikiamas siūlymas ...
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Pasauliui reikia žiedų ir… poezijos (Sukaktis)

    2021-05-26Pasauliui reikia žiedų  ir... poezijos (Sukaktis)
    Nijolė LINIONIENĖ …1991 metų gegužės 24 dieną Kazlų Rūdos viešojoje bibliotekoje (dabar – Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka) gimė ypatingas reiškinys – Kazlų Rūdos krašto literatų ir menininkų klubas, pavadintas, tiesa, ne iš karto, gražiu ir paslaptingu „Girių versmės“ vardu. Jo turtas – kuriantys žmonės, kuriuos pakalbėti apie poeziją, pasidalinti savo kūryba tąsyk pakvietė Vitalija Filipova, nuo pradžios visų tik vardu vadinama. Ir jau 30 metų Vitalija vis dar visus myli, buria, skatina, organizuoja… Kiek būta smagių ir prasmingų savojo būrio susirinkimų, kelionių pas bičiulius ir renginių, priimant svečius pas save, kaip džiaugtasi pirmosiomis kukliomis knygelėmis – ir 2016 metais išėjusiu solidžiu ...
  • Antroji „Sibiro Madonos“ laida

    2021-05-26
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido antrąją knygos „Sibiro Madona“ laidą. Pirmoji laida pasirodė šių metų pradžioje ir buvo išpirkta per 2 mėnesius. „Mums žinoma daugiau kaip trys tūkstančiai tremties vietų, apie 1200 kalinimo vietų, apie 700–800 represuotųjų kapinių, tačiau tik vienose kapinėse – Korbiko – kaip centrinė maldos vieta stovėjo Švenčiausios Mergelės Marijos skulptūra, išdrožta politinio kalinio Jono Maldučio“, – sako knygos „Sibiro Madona“ sudarytoja Birutė Panumienė. Pasak LGGRTC vyr. istorikės Birutės Panumienės, centre yra surinkta apie 70 tūkst. represuotų Lietuvos piliečių prisiminimų ir apie 50 tūkst. nuotraukų iš represuotų vietų. Apie Korbiko arba kitaip vadinamą Sibiro Madoną taip ...
  • Muziejų naktis Paežerių dvare

    2021-05-26Muziejų naktis Paežerių dvare
    Penktadienio, gegužės 21-osios, pavakarę visus, išsiilgusius renginių, į oficialų turizmo sezono atidarymą pakvietė Vilkaviškio sav. Paežerių dvaras, kuriame vyko Muziejų nakties renginys „Pro šimtmečio miglas sugrįžta Suvalkijos dvarų kasdienybė“. Marija BURBIENĖ Po didelę Paežerių dvaro teritoriją pasklidę Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus lankytojai mėgavosi ne tik vakaro gaiva, bet ir galėjo ledainėje ir oficinoje nemokamai apžiūrėti senovinės technikos, buities rakandų ekspozicijas, pasigrožėti apylinkėmis iš 17 metrų aukščio belvederio bokšto, dalyvauti edukacijose „Senojo pašto paslaptys“, „Istorija iš močiutės šėpukės“, „Tai iš sapno pasakėlės pas vaikus keliauja lėlės“ ir kitose, pavaikščioti po dvaro rūmus ir susipažinti su jo istorija, taip pat pasiklausyti puikaus koncerto ant ...
  • Kalvarijietis – konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finale

    2021-05-26Kalvarijietis – konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finale
    Šiais metais organizuotame 26-ajame moksleivių konkurse „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ dalyvavo 140 moksleivių iš visos šalies. Kalvarijos gimnazijos istorijos mokytojas Algimantas Babeckas turi ilgametės patirties ruošti mokinius šiam konkursui. Ne kartą jie laimėję prizines vietas. Šiemet Kalvarijos gimnazijos gimnazistas Lukas Kubilius, vienintelis iš Suvalkijos moksleivių, taip pat pateko į šio konkurso respublikinį finalą. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos stadione įrengtame palapinių miestelyje vyresnių klasių moksleiviai varžėsi dėl geriausio Lietuvos kariuomenės ir karo istorijos žinovo vardo. Dalyvaudamas ketvirtą kartą Lukas garbingai atstovavo savo kraštui ir gimnazijai. Dalį jo atsakymų komisija įvertino aukščiausiais balais, tačiau patekti tarp prizininkų nepavyko. „Suvalkiečio“ informacija
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Rėjus (Ray) Bartkus: „Esu perfekcionistas“

    2021-05-22Rėjus (Ray) Bartkus:  „Esu perfekcionistas“
    Rėjų Bartkų – menininką, gyvenantį Niujorke ir Filadelfijoje (JAV), žinome, kaip išskirtinio reiškinio – Marijampolėje vykstančio tarptautinio meno simpoziumo „Malonny: Marijampolė, Londonas, Niujorkas, idėjų migracija“ („Malonny“) – sielą, iniciatorių, organizatorių. Tačiau yra ir kita R. Bartkaus asmenybės pusė – tai talentingas menininkas, vizualinei išraiškai naudojantis įvairias, kartais neįprastas, rafinuotas meno formas. Mūsų miestui R. Bartkus kasmet padovanoja po sienų tapybos darbą – ne vienas laukiame, kokį piešinį pristatys būtent jis, nes visuomet geba nustebinti originalia idėja ir dažniausiai – harmonija, sklindančia iš jo darbų. Taigi – pažintis su R. Bartkumi, kuris neabejingas mūsų miestui ir jau laukia vasarą vyksiančio tradicinio „Malonny“. – Kaip ...
  • Marijampolę garsinanti sienų tapyba

    2021-05-22Marijampolę garsinanti sienų tapyba
    Mūsų miestą garsinanti sienų tapyba – reiškinys, žinomas visoje šalyje ir net užsienyje. Mieste yra arti trijų dešimčių sienų piešinių, kai kurie iš jų – išskirtiniai gatvės meno pavyzdžiai. Įdomūs ir vizualine išraiška, ir originaliomis idėjomis. Įvairovę, originalumą lemia tai, kad piešinius kasmet kuria iš įvairių šalių suvažiavę talentingi, žinomi menininkai, kuriuos suburia tarptautinio meno simpoziumo iniciatorius, pagrindinis organizatorius Rėjus Bartkus iš JAV. Marijampolės sienų tapyba įvairiuose turistiniuose giduose įvardijama kaip reiškinys, dėl kurio verta aplankyti mūsų miestą. Tarptautinis meno simpoziumas „Malonny: Marijampolė, Londonas, Niujorkas, idėjų migracija“ jau tapo kasmetiniu, tradiciniu renginiu. Per aštuonerius simpoziumo metus buvo ne tik sukurti miestą garsinantys piešiniai, bet ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.