Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Vilkaviškio, Šakių kaimiškųjų seniūnijų seniūnai pasirinko aktyvų gyventojų aptarnavimo modelį. Tai reiškia, kad pareigūnai keletą kartų per savaitę atvyksta į seniūnijas, patruliuoja jose, tikrina vairuotojų blaivumą, stebi eismo saugumą, ar Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikosi pėstieji, dviratininkai, elektriniais paspirtukais važinėjantys paaugliai. Veiklos tyrėjai lanko į viešosios tvarkos pažeidimus, nusikalstamas veikas linkusių asmenų susibūrimo vietas, „karštuosius“ taškus, kur daugiausia padaroma viešosios tvarkos pažeidimų, nusikalstamų veikų. Kiekviena seniūnija yra skyrusi pareigūnams kabinetą, kur prireikus jie galėtų susitikti su gyventojais, išklausyti žmonių problemas.

Generalinio policijos komisaro sprendimą sugrąžinti į kaimiškas seniūnijas policijos pareigūnus „Suvalkiečio“ pakalbinta Liudvinavo seniūnijos seniūnė Jolanta Maceikienė vertino teigiamai. „Mūsų seniūniją aptarnauja Marius Kargelis ir Agnė Matusaitė. Esame susitarę, kad pareigūnai iš anksto numatytu laiku patruliuoja seniūnijoje, lanko problemines vietas, stebi eismo saugumą. Pareigūnams seniūnijoje yra skirtas kabinetas. Ant durų pritvirtintas lapas su informacija apie pareigūnų darbo laiką, kaip su jais susisiekti. Tokią informaciją skelbėme ir Liudvinavo seniūnijos socialinėje paskyroje „Facebook“.

Pastebiu, kad žmonės domisi, klausinėja, kada Liudvinave bus pareigūnai, aš pati miestelyje matau daug daugiau policijos. Manau, kad gyventojai jaučiasi saugesni“, – sakė J. Maceikienė.

Šunskų seniūnijos seniūnas Rimantas Lekeckas, paklaustas, ar teigiamai vertina į seniūnijas sugrąžintus pareigūnus, vienareikšmiškai atsakė, kad pirmiausia nereikėjo panaikinti apylinkės inspektorių funkcijų. „Kurį laiką, kai neliko šių pareigūnų, buvo bėda, neturėdavome, kur kreiptis, nebuvo su kuo pasitarti dėl elementarių rūpesčių teisėtvarkos klausimais. Dėl kiekvienos problemos Bendruoju pagalbos telefonu juk neskambinsi. Paskui jau turėjome savo seniūnijai priskirtus veiklos tyrėjus, tad dabar iš esmės kažko labai naujo nėra. Gal tik gyventojams patogiau. Jie žino, kad prireikus seniūnijoje galėtų susitikti su Šunskų seniūniją aptarnaujančiais veiklos tyrėjais. Mes esame tik už aktyvų policijos darbą. Sėdinčių ir taip visur daug“, – kalbėjo R. Lekeckas.

Pasak seniūno, gal ir juokinga kam pasakyti, bet dabar didžiausia problema seniūnijoje – girtuokliai. Jų atžvilgiu imtis kokių nors priemonių negalima, nes bus pažeistos teisės, suvaržyta laisvė, tačiau negalima ir palikti visko likimo valiai. „Vidury baltos dienos pamatai autobusų stotelėje miegantį girtuoklį, bet neturi, kur jo dėti. Paskambinome Bendruoju pagalbos telefonu, atsiuntė greitąją. Tas girtuoklis medikes išplūdo ir toliau miega. Policijos pareigūnai jo išvežti negali, nes išblaivinimo įstaiga panaikinta. Girdėjome kalbas, kad bus uždaryta ir Marijampolės areštinė. Ką tuomet reikės daryti, nežinau, į Kauną juk kiekvieno smurtautojo ar pažeidėjo negabensi, – nerimavo seniūnas. Jo teigimu, kuo dažniau seniūniją lanko policijos pareigūnai, tuo geresnė prevencija.

Antanavo seniūnijos seniūnas Artūras Urbonas pasakojo, kad į Antanavo seniūniją nuo spalio 1-osios policijos pareigūnai atvyksta ketvirtadieniais nuo 11 iki 13 valandos. Jeigu nebūna užsirašiusių susitikimui gyventojų, policija važinėja po visą seniūniją ir stebi problematiškiausias vietas, taškus, kur vyksta nelegali prekyba akcizais neapmokestintomis prekėmis, lanko asmenis, linkusius smurtauti, pažeidinėti viešąją tvarką. Juk į kaimus irgi ateina kontrabandinės cigaretės, narkotikai. „Vertinu tik teigiamai. Tai pati geriausia prevencija“, – sakė seniūnas. Anot jo, gyventojų, užsirašiusių pokalbiams su pareigūnais, dar nebuvo, nes žmonės atpratę. Kelerius metus juk nebuvo tokių galimybių, tad ne visi dar ir žino apie šią naujovę. Visa informacija apie pareigūnų lankymąsi seniūnijoje, jų kontaktai pateikiama seniūnijos socialiniuose tinkluose. Seniūnas neabejoja, kad ilgainiui tikrai bus norinčių pakalbėti, pasiskųsti. Kreiptis į pareigūnus akis į akį nukentėjusiajam patikimiau, nei mėginti ieškoti pagalbos telefonu ar internetu. Be to, kaimuose yra nemažai žmonių, kurie neturi interneto ir nežino, kaip ieškoti informacijos.