Po rugsėjo 9-ąją vykusių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjo protestai. Kai buvo paskelbta, kad absoliučia dauguma laimėjo Aliaksandras Lukašenka, žmonės ėmė mitinguoti, protestuoti, nes ne vienam atrodė, kad taip negali būti, kadangi buvo nemažai ir tokių, kurie išdrįso balsuoti už opoziciją.
Baltarusija – mūsų kaimynė, todėl tai, kas vyksta šioje šalyje, veikia ir mus, mūsų šalies saugumą, mūsų pačių saugumo jausmą. Žmonės nerimauja, kad jeigu ilgai užsitęsę neramumai kaimyninėje šalyje peraugtų į karinius veiksmus, susirėmimus tarp diktatūros šalininkų ir opozicijos, galime nukentėti ir mes. O kur dar šalia esanti grėsminga Astravo atominė elektrinė? Kas bus su ja, jeigu toje šalyje įsivyraus chaosas?
Susigaudyti politiniuose įvykiuose nėra paprasta, ypač jeigu padėtis šalyje nėra sekama ilgesnį laiką. O dar jeigu informacija ateina iškreipta, pateikiama neobjektyviai? Kad netektų kurti baubų tik dėl informacijos stygiaus, dėl nežinojimo, geriau pasiklausti specialistų nuomonės. Mūsų ekspertė dr. Dovilė Jakniūnaitė yra VU TSPMI profesorė, ji tyrinėja nykstančias ir atsirandančias sienas pasaulio politikoje, valstybių tapatybes, analizuoja užsienio politikos ir saugumo problemas.

Lietuviai surengė palaikymo akciją „Laisvės kelias“

Mitinguojantys žmonės tiki ir tikisi, kad įmanoma išvengti didelių susirėmimų ir smurto. „Eltos“ nuotraukos

Kiek baltarusių balsavo prieš diktatoriaus išrinkimą kitai kadencijai, tikrų žinių nėra, bet kad rezultatai buvo suklastoti, tokią prielaidą daryti galima. Baltarusiją jau trečią mėnesį krečia protestai prieš A. Lukašenką, oficialiai paskelbtą rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų laimėtoju. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Vyksta masiniai protestai, sulaikomi ir kalinami juose dalyvaujantys žmonės. Yra sužeistų ir netgi žuvusių.

Aliaksandras Lukašenka keičia taktiką ir atsisako plataus masto jėgos panaudojimo prieš protestuotojus.

Iki šiol besitęsiantys baltarusių protestai pradžioje buvo labai stip-rūs, aktyvūs ir energingi, o dabar jau matyti, kad tas aktyvumas šiek tiek silpsta.
Lietuva, siekdama pademonstruoti, kad remia baltarusių siekį nuversti autoritarinį režimą, surengė palaikymo akciją. Rugpjūčio 23-osios, sekmadienio, vakarą įvyko akcija „Laisvės kelias“, skirta palaikyti už demokratines permainas savo šalyje kovojančius Baltarusijos žmones. Tarp Vilniaus Katedros aikštės ir pasienyje esančio Medininkų memorialo (32 kilometrus) apie 50 tūkst. žmonių susikibo rankomis į gyvą grandinę. Šis istorinis momentas sulaukė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidos dėmesio. Į grandinę žmonės stojo apsivilkę baltais drabužiais, su vėliavėlėmis ar kardeliais rankose. Susikibę žmonės taip priminė ir Baltijos kelią, į kurį Lietuva, Latvija, Estija stojo prieš 31-erius metus.

ES sankcijos A. Lukašenkai dar nepritaikytos

Mitingai tęsiasi, nors per juos suiminėjami žmonės.

Spalio pabaigoje, nuo prezidento rinkimų Baltarusijoje praėjus daugiau nei pustrečio mėnesio, situacija šalyje tokia, kad A. Lukašenka, kuris jau inauguravosi ir atrodytų lyg ir kontroliuoja valdžią šalyje, vis negali susitvarkyti su protestais ir įtvirtinti savo legitimumo (teisėtumo). Bet nėra ir didelių permainų: diktatorius bando ieškoti būdų, kaip sustabdyti žmonių protestus ir drąsesnį jų kalbėjimą prieš jį, o protesto judėjimas vis nenurimsta, nors yra stichiškas ir neturi aiškaus lyderio, kuris prisiimtų atsakomybę arba nusakytų, ko konkrečiai siekti, kada sustoti, todėl nėra aišku kurlin viskas juda.
A. Lukašenkos era baigėsi, bet joks stebėtojas ar užsienio politikos ekspertas, ko gero, negalėtų tiksliai pasakyti, kiek truks ši griūtis – ar mėnesį, ar kelerius metus. Kaip viskas baigsis – šiandien yra didysis klausimas. Dešimtys tūkstančių baltarusių vis dar išeina į Minsko ir kitų miestų gatves dalyvauti protestuose prieš A. Lukašenką, nepaisydami valdžios grasinimų šaudyti į protestuotojus.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ištremta iš šalies ir suvienyti protesto jėgas bando būdama Lietuvoje. Beje, S. Cichanouskaja nominuota 2021 m. Nobelio taikos premijai.
Europos Sąjunga jau yra įvedusi sankcijas 40-čiai Baltarusijos pareigūnų, atsakingų už vykdytą smurtą prieš taikius protestuotojus. Baltijos šalys rugsėjo pabaigoje patvirtino savo sankcijų prieš Baltarusiją sąrašą, kuriame – 100 asmenų. Dabar ES ruošia antrą sankcionuojamų Baltarusijos atstovų sąrašą, kuriame gali būti įtraukta ir Aliaksandro Lukašenkos pavardė.

Į ultimatumą nereaguoja

Baltarusija, ignoruodama branduolinės saugos problemas ir neįgyvendindama streso testų rekomendacijų, planuoja netrukus paleisti Astravo atominės elektrinės pirmą reaktorių.

Baltarusijos opozicijos lyderė S. Cichanouskaja spalio 13-ąją paskelbė Minsko režimui „liaudies ultimatumą“ ir pagrasino nacionaliniu streiku, jeigu valstybės vadovas per 13 dienų nepraneš apie atsistatydinimą, nebus nutrauktas smurtas prieš demonstrantus ir nebus paleisti politiniai kaliniai.
S. Cichanouskaja paragino A.Lukašenką, kuris valdo šalį nuo 1994 m., atsistatydinti iki spalio 25 dienos. Diktatorius nesureagavo.
Žmonės ir toliau rengia mitingus. Per sekmadienį, spalio 25 d., Baltarusijoje vykusias antivyriausybines protesto akcijas buvo sulaikyti 523 žmonės, 160 iš jų sulaikyti sostinėje Minske, pirmadienį tai paskelbė Vidaus reikalų ministerija, praneša agentūra „Reuters“.
Pirmadienį paskelbta ir apie nacionalinį streiką. Agentūros AFP reporterio teigimu, sostinėje Minske gatvės pirmadienio rytą iš esmės buvo tuščios, tačiau didžiosios parduotuvės ir vaistinės buvo atidarytos. Vėliau Minske į pirmadieninę protesto akciją išėjo pensininkai, kurie iš pradžių susirinko Nepriklausomybės aikštėje, o paskui, prie jų prisidėjus studentams, žygiavo centriniu Nepriklausomybės prospektu. Skelbta, kad streikuoti rengiasi ir kai kurios valstybinės gamyklos.
Kur pakryps įvykiai, belieka tik laukti ir stebėti. Bet kokia suirutė ar chaosas nenaudinga ir patiems baltarusiams, o tuo labiau kaimyninėms šalims. Mums tai būtų grėsminga dar ir dėl visai greta esančios Astravo atominės elektrinės – ji pastatyta apie 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei už 30 kilometrų nuo mūsų šalies sienos. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad Astravo AE pastatyta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija skelbia, kad Astravo atominės elektrinės pirmą reaktorių prie savo energetikos sistemos prijungti planuoja šių metų pabaigoje, o visa galia jis turėtų pradėti veikti 2021 m. vasarį.