Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

A. Lukašenkos era Baltarusijoje baigiasi, bet kada tai įvyks, telieka spėlioti

Po rugsėjo 9-ąją vykusių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjo protestai. Kai buvo paskelbta, kad absoliučia dauguma laimėjo Aliaksandras Lukašenka, žmonės ėmė mitinguoti, protestuoti, nes ne vienam atrodė, kad taip negali būti, kadangi buvo nemažai ir tokių, kurie išdrįso balsuoti už opoziciją.
Baltarusija – mūsų kaimynė, todėl tai, kas vyksta šioje šalyje, veikia ir mus, mūsų šalies saugumą, mūsų pačių saugumo jausmą. Žmonės nerimauja, kad jeigu ilgai užsitęsę neramumai kaimyninėje šalyje peraugtų į karinius veiksmus, susirėmimus tarp diktatūros šalininkų ir opozicijos, galime nukentėti ir mes. O kur dar šalia esanti grėsminga Astravo atominė elektrinė? Kas bus su ja, jeigu toje šalyje įsivyraus chaosas?
Susigaudyti politiniuose įvykiuose nėra paprasta, ypač jeigu padėtis šalyje nėra sekama ilgesnį laiką. O dar jeigu informacija ateina iškreipta, pateikiama neobjektyviai? Kad netektų kurti baubų tik dėl informacijos stygiaus, dėl nežinojimo, geriau pasiklausti specialistų nuomonės. Mūsų ekspertė dr. Dovilė Jakniūnaitė yra VU TSPMI profesorė, ji tyrinėja nykstančias ir atsirandančias sienas pasaulio politikoje, valstybių tapatybes, analizuoja užsienio politikos ir saugumo problemas.

Lietuviai surengė palaikymo akciją „Laisvės kelias“

Mitinguojantys žmonės

Mitinguojantys žmonės tiki ir tikisi, kad įmanoma išvengti didelių susirėmimų ir smurto. „Eltos“ nuotraukos

Kiek baltarusių balsavo prieš diktatoriaus išrinkimą kitai kadencijai, tikrų žinių nėra, bet kad rezultatai buvo suklastoti, tokią prielaidą daryti galima. Baltarusiją jau trečią mėnesį krečia protestai prieš A. Lukašenką, oficialiai paskelbtą rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų laimėtoju. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Vyksta masiniai protestai, sulaikomi ir kalinami juose dalyvaujantys žmonės. Yra sužeistų ir netgi žuvusių.

Lukasenka

Aliaksandras Lukašenka keičia taktiką ir atsisako plataus masto jėgos panaudojimo prieš protestuotojus.

Iki šiol besitęsiantys baltarusių protestai pradžioje buvo labai stip-rūs, aktyvūs ir energingi, o dabar jau matyti, kad tas aktyvumas šiek tiek silpsta.
Lietuva, siekdama pademonstruoti, kad remia baltarusių siekį nuversti autoritarinį režimą, surengė palaikymo akciją. Rugpjūčio 23-osios, sekmadienio, vakarą įvyko akcija „Laisvės kelias“, skirta palaikyti už demokratines permainas savo šalyje kovojančius Baltarusijos žmones. Tarp Vilniaus Katedros aikštės ir pasienyje esančio Medininkų memorialo (32 kilometrus) apie 50 tūkst. žmonių susikibo rankomis į gyvą grandinę. Šis istorinis momentas sulaukė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidos dėmesio. Į grandinę žmonės stojo apsivilkę baltais drabužiais, su vėliavėlėmis ar kardeliais rankose. Susikibę žmonės taip priminė ir Baltijos kelią, į kurį Lietuva, Latvija, Estija stojo prieš 31-erius metus.

ES sankcijos A. Lukašenkai dar nepritaikytos

Mitingai Baltarusijoje tęsiasi

Mitingai tęsiasi, nors per juos suiminėjami žmonės.

Spalio pabaigoje, nuo prezidento rinkimų Baltarusijoje praėjus daugiau nei pustrečio mėnesio, situacija šalyje tokia, kad A. Lukašenka, kuris jau inauguravosi ir atrodytų lyg ir kontroliuoja valdžią šalyje, vis negali susitvarkyti su protestais ir įtvirtinti savo legitimumo (teisėtumo). Bet nėra ir didelių permainų: diktatorius bando ieškoti būdų, kaip sustabdyti žmonių protestus ir drąsesnį jų kalbėjimą prieš jį, o protesto judėjimas vis nenurimsta, nors yra stichiškas ir neturi aiškaus lyderio, kuris prisiimtų atsakomybę arba nusakytų, ko konkrečiai siekti, kada sustoti, todėl nėra aišku kurlin viskas juda.
A. Lukašenkos era baigėsi, bet joks stebėtojas ar užsienio politikos ekspertas, ko gero, negalėtų tiksliai pasakyti, kiek truks ši griūtis – ar mėnesį, ar kelerius metus. Kaip viskas baigsis – šiandien yra didysis klausimas. Dešimtys tūkstančių baltarusių vis dar išeina į Minsko ir kitų miestų gatves dalyvauti protestuose prieš A. Lukašenką, nepaisydami valdžios grasinimų šaudyti į protestuotojus.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ištremta iš šalies ir suvienyti protesto jėgas bando būdama Lietuvoje. Beje, S. Cichanouskaja nominuota 2021 m. Nobelio taikos premijai.
Europos Sąjunga jau yra įvedusi sankcijas 40-čiai Baltarusijos pareigūnų, atsakingų už vykdytą smurtą prieš taikius protestuotojus. Baltijos šalys rugsėjo pabaigoje patvirtino savo sankcijų prieš Baltarusiją sąrašą, kuriame – 100 asmenų. Dabar ES ruošia antrą sankcionuojamų Baltarusijos atstovų sąrašą, kuriame gali būti įtraukta ir Aliaksandro Lukašenkos pavardė.

Į ultimatumą nereaguoja

Astravo AE

Baltarusija, ignoruodama branduolinės saugos problemas ir neįgyvendindama streso testų rekomendacijų, planuoja netrukus paleisti Astravo atominės elektrinės pirmą reaktorių.

Baltarusijos opozicijos lyderė S. Cichanouskaja spalio 13-ąją paskelbė Minsko režimui „liaudies ultimatumą“ ir pagrasino nacionaliniu streiku, jeigu valstybės vadovas per 13 dienų nepraneš apie atsistatydinimą, nebus nutrauktas smurtas prieš demonstrantus ir nebus paleisti politiniai kaliniai.
S. Cichanouskaja paragino A.Lukašenką, kuris valdo šalį nuo 1994 m., atsistatydinti iki spalio 25 dienos. Diktatorius nesureagavo.
Žmonės ir toliau rengia mitingus. Per sekmadienį, spalio 25 d., Baltarusijoje vykusias antivyriausybines protesto akcijas buvo sulaikyti 523 žmonės, 160 iš jų sulaikyti sostinėje Minske, pirmadienį tai paskelbė Vidaus reikalų ministerija, praneša agentūra „Reuters“.
Pirmadienį paskelbta ir apie nacionalinį streiką. Agentūros AFP reporterio teigimu, sostinėje Minske gatvės pirmadienio rytą iš esmės buvo tuščios, tačiau didžiosios parduotuvės ir vaistinės buvo atidarytos. Vėliau Minske į pirmadieninę protesto akciją išėjo pensininkai, kurie iš pradžių susirinko Nepriklausomybės aikštėje, o paskui, prie jų prisidėjus studentams, žygiavo centriniu Nepriklausomybės prospektu. Skelbta, kad streikuoti rengiasi ir kai kurios valstybinės gamyklos.
Kur pakryps įvykiai, belieka tik laukti ir stebėti. Bet kokia suirutė ar chaosas nenaudinga ir patiems baltarusiams, o tuo labiau kaimyninėms šalims. Mums tai būtų grėsminga dar ir dėl visai greta esančios Astravo atominės elektrinės – ji pastatyta apie 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei už 30 kilometrų nuo mūsų šalies sienos. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad Astravo AE pastatyta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija skelbia, kad Astravo atominės elektrinės pirmą reaktorių prie savo energetikos sistemos prijungti planuoja šių metų pabaigoje, o visa galia jis turėtų pradėti veikti 2021 m. vasarį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Atrado naujas formas ir temas

    2021-04-28Atrado naujas formas ir temas
    Laiko skaitymui atsirado daugiau Marijampolės apygardoje į Seimą išrinktas Andrius Vyšniauskas socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi įvairių knygų rekomendacijomis. Karantino metu buvo galima pastebėti, kad Seimo narys laiko skaitymui ėmė skirti daugiau, nes rekomendacijų ir atsiliepimų apie perskaitytus kūrinius pastebimai padaugėjo. A. Vyšniauskas sakė, kad skaitymas jam – ne naujiena. Nemažai laiko ir dėmesio knygoms jis teigė skirdavęs ir prieš karantiną, tačiau ne visada tiek, kiek norėdavęs, todėl pandemija tapo puikia proga į rankas paimti eilėje laukiančius kūrinius. – Anksčiau nemažai laiko surydavo kelionės į darbą, kitą miestą. Darbams persikėlus į internetą, kelionių automobiliu, viešuoju transportu buvo galima atsisakyti, taigi pandemija tarsi prailgino ...
  • Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė

    2021-04-28Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė
    Ji – viena pirmųjų kelionių knygų rašytoja, leidėja ir vertėja, uoliai dirbusi lietuviškoje spaudoje. Kelionės, iš arti pažintos kitų šalių kultūros bei gyvenimas išeivijoje rodo Juliją Pranaitytę buvus itin spalvinga asmenybe. Ir nors apie ją nedaug žinoma ir menkai kalbama, J. Pranaitytė nusipelno būti prisiminta, pakviesta iš bevardžio vargšų kapo Filadelfijoje į gyvenimą šiandien, kad būtų suvokta, jog ir šiai moteriai turime būti dėkingi už mūsų tapatybės išsaugojimą, lietuvybės puoselėjimą. Nuo kaimo Suvalkijoje iki leidyklos JAV Julija Pranaitytė gimė 1881 metų birželio 26 dieną pasiturinčių ūkininkų šeimoje Panenupių kaime netoli Griškabūdžio, Šakių rajone. Ji buvo jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Vyriausias brolis Justinas ...
  • Bibliotekų savaitės renginiai – ne tik virtualiai

    2021-04-28
    Kiekvienais metais balandžio 23–29 dienomis Lietuvoje minima Nacionalinė bibliotekų savaitė – svarbiausia metų savaitė šioms kultūros įstaigoms. Šiemet jos šūkis „Nauja realybė – naujos formos“ atliepia į šiandieninę situaciją, kai daugelis veiklų vyksta naujomis formomis: nuotoliniu būdu mokomės ir dirbame, renginiuose dalyvaujame tik virtualiai. Jau daugiau kaip metai gyvename naujoje realybėje, tačiau ir tokiomis sąlygomis bibliotekos prisidėjo prie karantino laiko namuose kokybės gerinimo, siūlydamos kokybišką skaitmeninį turinį ir dovanodamos skaitymo džiaugsmą. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu įvertindamos naują realybę ir „prisijaukinusios“ naujas formas bibliotekos jau pasiūlė ir dar siūlo bendruomenei aktualių, įdomių ir įtraukiančių renginių. Bibliotekų savaitė prasidėjo paro­da Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos ...
  • ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka

    2021-04-28ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka
    Augantis švaistomo maisto kiekis, brangstančios žaliavos, sunkiau pataisomi ir dažnai išmetami daiktai, toliau šylantis klimatas – tokios tendencijos lemia, kad Europos Sąjunga (ES) vis aktyviau orientuojasi į žiedinės ekonomikos kūrimą. Pokyčiai ir ES pagalba laukia ir žemės ūkio bei maisto pramonės.Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė prisimena, kad prieš maždaug 15 metų įmonės neturėdavo kur dėti pjuvenų ir sulaukdavo aplinkosaugininkų baudų, tačiau netrukus pavyko padaryti įspūdingą proveržį, o šiandien Lietuva jau didžiąją dalį šilumos gamina iš biomasės, kurios savikaina mažesnė už iškastinio kuro. Tokie pavyzdžiai skatina daryti pokyčius ir kitose srityse. Skatins gaminti tvariau Europos Parlamento nario teigimu, atliekų tvarkymo problema yra ...
  • Katarakta? Padėsime pasveikti.

    2021-04-27Katarakta? Padėsime pasveikti.
    Paprastai tariant, katarakta yra lęšiuko sudrumstėjimas. Tai – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių visame pasaulyje. Tačiau šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia ją sėkmingai gydyti ir pasveikti. Pagrindinė priežastis – amžius Katarakta gali būti perduodama iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Bėgant metams vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys, todėl žmogus pradeda blogai matyti. Nors pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti rimtų regėjimo problemų, tačiau ligai progresuojant silpstantis regėjimas gali baigtis aklumu. Kai lęšiuko drumstis pradeda trukdyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į specialistą. Kaip pasireiškia liga? Sergant katarakta jokie akiniai ...
  • Įstatymų Lietuvoje ir užsienyje palyginimas

    2021-04-26
    Tikriausiai esate girdėję apie labai įdomius ir išskirtinius įstatymus visame pasaulyje, tačiau ar kada pagalvojote, kaip jie atrodo Lietuvos atžvilgiu. O gal kaip tik, Lietuvoje yra tokių įstatymų, kurie kitose užsienio valstybėse atrodytų labai keistai? Būtent apie tai ir yra šis straipsnis – čia palyginsime skirtingus Lietuvos įstatymus su užsienio šalimis ir aptarsime, kodėl taip ir yra ir kaip tai keičia visuomenės gyvenimą. Viena tema, kuri susilaukia daug diskusijų įvairiose pasaulio šalyse yra lošimai. Tikriausiai girdėjote, kad visai neseniai JAV buvo legalizuoti lošimai. Lietuvoje tai gali atrodyti itin keistai, kadangi tiek kazino salonai, tiek lažybų bendrovės čia veikia itin ilgai. Kai ...
  • „Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų

    2021-04-24„Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų
    Paveikslus iš vinių ir siūlų, vadinamus styginių menu, XIX amžiaus viduryje sugalvojo viena Anglijos matematikos mokytoja, norėdama mokiniams originaliai pademonstruoti geometrijos mokymą. Vėliau įdomia technika susidomėjo ir amerikietis dizaineris, pradėjęs kurti savo originalius paveikslus. Nors teigiama, kad „stygomis“ – lentelėje prikaltomis vinimis ir siūlu – sumodeliuoti įvairias figūras yra nesunku, visgi sukurti gražius raštus, piešinius ar net paveikslus ne kiekvienam lengvai pavyksta. Pirmiausia, matyt, todėl, kad tam reikalinga begalinė kantrybė, užsispyrimas ir kūrybinė fantazija. Viso to pavydėti galima marijampolietei Jovitai Dabašinskienei, kuri „styginių menu“ susidomėjo tik prieš metus. Originalų paveikslų „tapymo“ būdą Jovita atrado pernai pavasarį, per pirmąjį koronaviruso pandemijos karantiną. – Prieš ...
  • Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?

    2021-04-24Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?
    Kalvarija galėtų didžiuotis unikaliu sinagogų kompleksu, įrašytu į Kultūros paveldo registrą. Deja, istoriškai vertingo ir nepaprastai gražaus komplekso iš pagrindų atnaujinti niekaip nepavyksta, nors norų, pastangų ir netgi lėšų įdėta nemažai. Neseniai per vieną iš Lietuvos televizijų rodytas reportažas, kurio metu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Kalvarijos savivaldybei priminė, kad derėtų pasirūpinti šiais pastatais. Savivaldybės meras Vincas Plikaitis atsakė, kad šiuo metu to padaryti neįmanoma, nes neturima finansavimo šaltinio. Finansavimo šaltinių ne kartą ieškota ir darbai pradėti, bet … Kalvarijos sinagogų kompleksas (dvi sinagogos ir Talmudo mokykla (rabino namas) – vienas unikaliausių visoje šalyje. Tačiau pastatų niekaip nepavyksta restauruoti, nors negalima ...
  • Unikalūs pastatai primena senus žydų verslo klestėjimo metus

    2021-04-24
    Buvo metas, kuomet Kalvarijoje kone visos parduotuvės, pramonės dirbtuvėlės priklausė žydams. Taigi nenuostabu, kad miestelyje iškilo ir vienintelis šalyje toks žydų maldos namų – sinagogų – kompleksas. Šie maldos namai pradėti statyti po to, kai 1713 metais žydams buvo suteikta privilegija užsiimti įvairiais verslais ir amatais, prekiauti, įrengti kapines, pastatyti ne aukštesnę nei bažnyčia sinagogą. XVIII amžiuje (tikslių datų nėra nustatyta) miesto centre išdygo barokinė Vasarinė bei eklektinė Žieminė sinagogos ir iki šiol nepakitusi Talmudo mokykla (rabino namas). Pastatai unikalūs, nes tai vienintelis išlikęs trijų pastatų kompleksas Lietuvoje. Vertingiausias statinys – barokinė Vasarinė sinagoga. Tai – vienas vertingiausių mūrinių žydų maldos namų ...
  • 80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

    2021-04-2280 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems
    Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...
  • Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga

    2021-04-21Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga
    Apie tai, kaip šiuolaikinės technologijos integruojasi į mūsų gyvenimus, sritis, kurioms patobulėti labai padėjo technologijų pažanga, taip pat apie galimybes, kurias ši pažanga atveria, – neformaliojo švietimo mokyklos LISPA vadovo Vaido Baranausko komentaras. Tobulėjant technologijoms, tobulėja produktai Daugelis iš mūsų sukurtą produktą suprantame kaip žmogaus veiklos, t. y. gamybos ir kūrimo, rezultatą, turintį didesnę ar mažesnę paklausą ir vertę. Technologijoms sparčiai tobulėjant ir progresuojant, gana sparčiai tobulėja ir kuriami produktai. Pavyzdžiui, mobilusis telefonas. Anksčiau jis taip ir vadinosi. Tačiau šis produktas vis tobulėjo ir dabar tai – jau išmanusis įrenginys. Į telefoną integravus tam tikrus inžinerinius sprendimus, šiandien jau naudojamės ne mobiliuoju telefonu, ...
  • Ko galima išmokti Marijampolėje?

    2021-04-21Ko galima išmokti Marijampolėje?
    Inžinerija, dizainas, programavimas – kertinės mūsų miesto centre įsikūrusios neformaliojo švietimo mokyklos LISPA sritys. Viso to pradmenis galima įgyti čia. Rengiami mokymai grupėms, norintys labiau tobulėti mokosi individualiai – yra visos galimybės ir pakankama techninė bazė. Neseniai mokykla įsigijo naujos įrangos. Ji ypač naudinga besimokantiems inžinerijos pagrindų. Inžinerija – tai viena plačiausių disciplinų, joje taikomos, galima sakyti, visų mokslo šakų žinios. Pastaruoju metu inžinieriai naudoja itin daug kompiuterinės technikos programų, ypač kompiuterinio modeliavimo, kompiuterinio projektavimo ir kitų informacinių technologijų. Ši sritis sparčiai tobulėja, todėl kartu su pačia sfera sparčiai tobulėti privalo ir visi profesijos atstovai – inžinieriai, kurių šiuo metu pasigendama. LISPA jau ...
  • Besidomintiems programavimu…

    2021-04-21Besidomintiems programavimu...
    Programavimas patrauklus šių dienų vaikams ir jaunimui. Ne vieną ši veikla įtraukia, o ir profesija yra paklausi. Tad ką verta žinoti besidomintiems programavimu vaikams, jaunimui ir jų tėvams, kad padėtų savo atžaloms realizuoti tikslus? Kodėl naudinga mokytis programavimo? Jei susidomime programavimu, turime iš pradžių patys suprasti, kodėl šiandien programavimas yra toks svarbus. Iš tiesų, programavimas primena mokymą, tik šiuo atveju konkrečios užduoties mokote kompiuterį, o kompiuteris jus supras ir jūsų klausys tik tuo atveju, jei mokėsite programavimo kalbą. Bėgant metams, programavimo kalbos keitėsi, tad vargu ar kas nors suprastų, kas buvo užprogramuota prieš 60 ar 70 metų. Iš pradžių programavimo kalba nė iš ...
  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...