Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Baltarusijoje protestai pasižymi taikingumu

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė JAKNIŪNAITĖ sutiko pakomentuoti padėtį Baltarusijoje ir atsakyti į „Suvalkiečio“ klausimus.

 

Dovile Jakniunaite

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė JAKNIŪNAITĖ.

– Koks Rusijos vaidmuo įvykiuose Baltarusijoje?
– Žinoma, kad Rusija daro didelę įtaką Baltarusijai, ši yra labai stipriai priklausoma ekonomiškai, o iš to seka – ir politiškai nuo Rusijos. Buvo net sudaryta vadinamoji sąjunginė Rusijos-Baltarusijos valstybė, nors ji realiai niekada neegzistavo.
Visgi panašu, kad Rusija nesitikėjo, jog rinkimai įvyks taip nesėkmingai Lukašenkai, ir nebuvo pasiruošusi tokiam scenarijui. Iš dalies ir dėl to, kad pats Lukašenka labai savotiškai elgėsi per priešrinkiminį laikotarpį: kalbėjo, kad gyventojai už jį turi balsuoti, nes tik jis apsaugos Baltarusijos suverenitetą nuo Rusijos. Aliaksandras Lukašenka savo rinkimų kampaniją kūrė per tokią priešpriešą su Rusija. Aišku, Rusijai tai nepatinka. Visgi A. Lukašenka neretai ir anksčiau laviruodavo tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.
Rusijai reikalingas A. Lukašenka, nes užtikrina šalyje stabilumą, bet jis jau nėra toks patikimas jos partneris, kaip iki šiol. Mano spėjimu, Lukašenka jau nurašytas kaip partneris, su kuriuo ilgą laiką būtų galima bendradarbiauti. Deja, nėra kito kandidato, kuris galėtų jį pakeisti. Taigi šiandien Rusijai – dilema, kaip „neperspausti“, nes gali suerzinti dalį žmonių, o kita vertus, nepaleisti šio proceso Baltarusijoje iš rankų, nes gali sukelti visišką suirutę, o tada šalis net gali pasukti link Vakarų, taip nusisukdama nuo Rusijos.
Taigi daug čia pridėta Rusijos rankos ir patarimų, o dabar ir Lukašenka, ir Rusija stengiasi išlaikyti ir sukontroliuoti šią taip sunkiai kontroliuojamą situaciją šalyje.
– Ar Sviatlana Cichanouskaja turi realios jėgos pasipriešinti diktatoriui?

protestai Baltarusijoje

Policinė valstybė prieš protestuotojus naudoja fizinę jėgą: vaiko mitingus, sodina į areštinę labiausiai neįtinkančius.

– S. Cichanouskaja, kaip pati sako, nėra ta, kuri perims valdžią, ji esanti ta, kuri padės atsikratyti diktatoriaus ir sudarys sąlygas naujai valdžiai išrinkti. Šalyje įvyko pasipriešinimas, o ji tapo jo simboliu, kaip ir norėjo. Ji pati sako: „Esu simbolis, vaizdinys, per kurį atspindžiu Baltarusijos žmonių nepasitenkinimą valdžia.“ Ji jau tapo pasipriešinimo dalyve, priemone, bet ar sugebės atvesti iki diktatoriaus A. Lukašenkos nuvertino, nežinia. Dar negalime atsakyti, nors visi norime tikėtis. Ultimatumas valdžiai buvo paskelbtas iki spalio 25 d. (Kalbėjomės prieš 25-ąją, – red. pastaba), tai parodys jos žodžio galią, bet didžioji pasipriešinimo emocija jau nuslūgusi.
S. Cichanouskaja yra žmogus, kuris įkūnija pasipriešinimą, bet ar sugebės atvesti iki pergalės, neaišku, nors ji yra vienintelė, kuri ir galėtų tai padaryti, kaip atrodo dabar.
A. Lukašenka ilgą laiką uždarydavo už grotų opozicionierius arba priversdavo išvykti, todėl nebuvo žmogaus – opozicijos veido. Iš principo S. Cichanouskaja irgi išvyta iš šalies, ir A. Lukašenka manė, kad taip ją neutralizuos. Bet išėjo priešingai, per ją dabar yra alternatyva A. Lukašenkai. Ir Vakarams, kurie nori palaikyti demokratėjimą Baltarusijoje, reikia jos, per ją, kaip simbolį, galima demonstruoti, kaip kritiškai žiūrima į diktatorių ir kad jis nelaikomas tikruoju šalies vadovu.
– Lietuva priėmė S. Cichanouskają ir net sportininkus, kurie irgi dėl represijų turėjo išvykti. Ar parama opozicijai neatsisuks prieš mus, ar neužrūstinsime diktatoriaus taip, kad jis imtųsi kokių veiksmų prieš Lietuvą?
– Gal ir suprantama, kad žmonės baiminasi, ką jie gali padaryti. Visgi galime sakyti, kad Lietuva jau seniai remia Baltarusijos opoziciją, netgi sakoma, kad Varšuva ir Vilnius yra dvi Baltarusijos opozicijos sostinės. Vilniuje jau seniai gyvena daug opozicionierių, čia ne pirmoji jų banga atvyksta. Visgi, aišku, S. Cichanouskaja yra ryškus veidas, labiausiai matoma.
Taigi nieko naujo diktatoriui, kad mes nesame politiškai draugiški.
Kitas reikalas, kad kai Lietuva savarankiškai paskelbė sankcijas, A. Lukašenka pagrasino nutraukti tranzitą per mūsų šalį, sienas uždaryti, bet nieko neįvykdė. Aišku, mums ekonomiškai tai nebūtų dramatiška, bet būtų atsiliepę. Visgi jis to nepadarė, nes jam pačiam tai nenaudinga. Kol kas jis neturi rimtesnių įrankių pagrasinti.
Visa Europa gali bijoti to, kad protestai formuosis link karinių veiksmų, nors toks scenarijus mažai tikėtinas. Tada ir mes galėtume sulaukti jėgos naudojimo šalia mūsų sienų. Tai, aišku, gali kelti pavojų, visgi tai nebūtų Lietuvos prisidėjimas ar nuopelnas, tokiu atveju tai būtų vidiniai procesai, pavirtę tokiais negatyviais dalykais.

Tūkstantiniai mitingai Baltarusijoje

Tūkstantiniai mitingai Baltarusijoje – tai bandymas taikiai nuversti įsipykusią A. Lukašenkos diktatūrą. „Eltos“ nuotraukos

– Kokios prognozės dėl neramumų Baltarusijoje? Ar galima tikėtis ginkluotų susirėmimų?
– Pavyzdžiui, Kalnų Karabacho ar kituose konfliktuose yra etninės įtampos, kurią lengviau transformuoti į karinius veiksmus. O Baltarusijoje kovojama prieš valdžią – protestai pasižymi taikingumu. Pastebima, kokią klaidą padarė A. Lukašenka tuoj po rinkimų, pirmą savaitę – leido prieš protestuotojus naudoti jėgą. Taip atsirado socialiniuose tinkluose ir tiesiogiai tarp žmonių išplitusių nuotraukų – siaubingų, sumuštų žmonių, įrodančių smurtą, o tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą.
Literatūroje, analizuojančioje įvairius protestus prieš valdžią, teigiama, kad kai tik valdžia pradeda naudoti griežtas priemones ir malšinti, tada pakyla didesnė protestų banga. Jei valdžia naudoja jėgą, jos tikimybė išsilaikyti gerokai sumažėja. Taigi pastebime, kad po poros savaičių jėgos naudojimas sumažėjo, matyt, diktatorius supranta, kad padidinus represijas, jo dienos būtų suskaičiuotos. Tada ir Rusija nepalaikytų.
Nė vienai pusei nenaudinga naudoti jėgą, net ir protestuotojai, jei panaudotų jėgą, atstumtų dalį žmonių, kurie tam nepritaria. Jėgos naudojimas niekam naudos neduos. Taigi dabar matome laukimo situaciją. Aišku, tikimybė ginkluotų susirėmimų yra, negalima visiškai sukontroliuoti situacijos, bet ekspertai taip vertina, ir aš su tuo sutinku, kad tikimybė nėra didelė, bet aišku ir ne nulinė.
– Ar dėl neramumų Baltarusijoje mums reikia dar labiau baimintis ir dėl Astravo atominės elektrinės saugumo?
– Baltarusijai Astravo klausimas nėra labai didelis politinis klausimas, tai mums jis toks yra. Būtent, jeigu būtų šalyje neramumai, kai niekas neatsako ir nekontroliuoja situacijos, aišku, rizika dėl elektrinės kiltų, kaip ir dėl daugelio kitų dalykų. Bet kol kas, stebint tai, kaip situacija dabar plėtojasi, neatrodo, kad susidūrimų ar karo reikėtų laukti.
O Astravo klausimas lieka toks, kaip iki šiol. Nepaisant to, kad jei teoriškai, tarkime, įsivaizduotume, kad A. Lukašenkos po poros mėnesių neliktų, ateitų nauja valdžia, aš manyčiau, niekas ten nesiruoštų Astravo elektrinės uždaryti – tai susiję su valstybės skolomis, ryšiais su Rusija ir pan. Kad ir kokia būtų valdžia, elektrinės neuždarytų.
– Ar Europos Sąjungos atsakas paskelbiant sankcijas Baltarusijai yra ne per menkas? Ar duos rimtesnių rezultatų?
– Čia ir yra bėda, kad 30 metų Europos Sąjungos Baltarusijoje nebuvo – aišku, šiokie tokie ryšiai yra, bandymai bendradarbiauti, šiokia tokia pagalba – finansinė, projektinė teikiama, bet labai maža. Todėl svertai paveikti, įtikinti Lukašenką yra labai menki. Dėl to tos sankcijos, kurias mes ir kartu su ES, ir atskirai paskelbėme (gal jos dar pasipildys ir naujais vardais), yra simbolinės – parodyti opozicijos palaikymą, demonstruoti gebėjimą susitarti.
Skamba griežtai – sankcijos, o tai – sąrašas žmonių, kuriems atimta teisė atvykti į ES šalis. Diskutuojama dar dėl sąskaitų įšaldymo, bet tik nedidelei daliai žmonių. Turiu pabrėžti, kad šios sankcijos yra tikslinės – nukreiptos ne į ekonomikos sektorių, bet į konkrečius žmones – politikus, kad suvaržymai nekenktų visiems piliečiams – režimo aukoms, bet tik politikams. O ar sankcijos sumažins politikų, pareigūnų lojalumą diktatoriui? Kol gero, tai lems kiti dalykai.
– Dėkojame už išsamius atsakymus.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...
  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...
  • 10 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį

    2021-05-1910 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį
    Pavasarį ir vasarą, kuomet atšilęs oras skatina kur kas daugiau laiko praleisti lauke, automobilį vis dažniau iškeičiame į kitas transporto priemones. Anksčiau pagrindine alternatyva tapdavo dviratis, tačiau dabar, kai tokio transporto pasirinkimas yra ypatingai platus, vis dažniau suabejojama dėl dviračio privalumų. Jei tokių dvejonių kilo ir Jums, siūlome dar kartą prisiminti, kokią naudą mums suteikia šios transporto priemonės – išskyrėme net 10 pagrindinių dviračių privalumų. Prisidėsite prie gamtos išsaugojimo Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog važinėjimas dviračiu yra naudingas ne tik Jums, bet ir Jus supančiai aplinkai. Tokios transporto priemonės neišskiria kenksmingų išmetamųjų dujų, o ir jų gamybos kaštai dažniausiai yra ...
  • Kas slypi už melagingos informacijos?

    2021-05-19Kas slypi už melagingos informacijos?
    Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu. – Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai ...