Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Baltarusijoje protestai pasižymi taikingumu

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė JAKNIŪNAITĖ sutiko pakomentuoti padėtį Baltarusijoje ir atsakyti į „Suvalkiečio“ klausimus.

 

Dovile Jakniunaite

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė JAKNIŪNAITĖ.

– Koks Rusijos vaidmuo įvykiuose Baltarusijoje?
– Žinoma, kad Rusija daro didelę įtaką Baltarusijai, ši yra labai stipriai priklausoma ekonomiškai, o iš to seka – ir politiškai nuo Rusijos. Buvo net sudaryta vadinamoji sąjunginė Rusijos-Baltarusijos valstybė, nors ji realiai niekada neegzistavo.
Visgi panašu, kad Rusija nesitikėjo, jog rinkimai įvyks taip nesėkmingai Lukašenkai, ir nebuvo pasiruošusi tokiam scenarijui. Iš dalies ir dėl to, kad pats Lukašenka labai savotiškai elgėsi per priešrinkiminį laikotarpį: kalbėjo, kad gyventojai už jį turi balsuoti, nes tik jis apsaugos Baltarusijos suverenitetą nuo Rusijos. Aliaksandras Lukašenka savo rinkimų kampaniją kūrė per tokią priešpriešą su Rusija. Aišku, Rusijai tai nepatinka. Visgi A. Lukašenka neretai ir anksčiau laviruodavo tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.
Rusijai reikalingas A. Lukašenka, nes užtikrina šalyje stabilumą, bet jis jau nėra toks patikimas jos partneris, kaip iki šiol. Mano spėjimu, Lukašenka jau nurašytas kaip partneris, su kuriuo ilgą laiką būtų galima bendradarbiauti. Deja, nėra kito kandidato, kuris galėtų jį pakeisti. Taigi šiandien Rusijai – dilema, kaip „neperspausti“, nes gali suerzinti dalį žmonių, o kita vertus, nepaleisti šio proceso Baltarusijoje iš rankų, nes gali sukelti visišką suirutę, o tada šalis net gali pasukti link Vakarų, taip nusisukdama nuo Rusijos.
Taigi daug čia pridėta Rusijos rankos ir patarimų, o dabar ir Lukašenka, ir Rusija stengiasi išlaikyti ir sukontroliuoti šią taip sunkiai kontroliuojamą situaciją šalyje.
– Ar Sviatlana Cichanouskaja turi realios jėgos pasipriešinti diktatoriui?

protestai Baltarusijoje

Policinė valstybė prieš protestuotojus naudoja fizinę jėgą: vaiko mitingus, sodina į areštinę labiausiai neįtinkančius.

– S. Cichanouskaja, kaip pati sako, nėra ta, kuri perims valdžią, ji esanti ta, kuri padės atsikratyti diktatoriaus ir sudarys sąlygas naujai valdžiai išrinkti. Šalyje įvyko pasipriešinimas, o ji tapo jo simboliu, kaip ir norėjo. Ji pati sako: „Esu simbolis, vaizdinys, per kurį atspindžiu Baltarusijos žmonių nepasitenkinimą valdžia.“ Ji jau tapo pasipriešinimo dalyve, priemone, bet ar sugebės atvesti iki diktatoriaus A. Lukašenkos nuvertino, nežinia. Dar negalime atsakyti, nors visi norime tikėtis. Ultimatumas valdžiai buvo paskelbtas iki spalio 25 d. (Kalbėjomės prieš 25-ąją, – red. pastaba), tai parodys jos žodžio galią, bet didžioji pasipriešinimo emocija jau nuslūgusi.
S. Cichanouskaja yra žmogus, kuris įkūnija pasipriešinimą, bet ar sugebės atvesti iki pergalės, neaišku, nors ji yra vienintelė, kuri ir galėtų tai padaryti, kaip atrodo dabar.
A. Lukašenka ilgą laiką uždarydavo už grotų opozicionierius arba priversdavo išvykti, todėl nebuvo žmogaus – opozicijos veido. Iš principo S. Cichanouskaja irgi išvyta iš šalies, ir A. Lukašenka manė, kad taip ją neutralizuos. Bet išėjo priešingai, per ją dabar yra alternatyva A. Lukašenkai. Ir Vakarams, kurie nori palaikyti demokratėjimą Baltarusijoje, reikia jos, per ją, kaip simbolį, galima demonstruoti, kaip kritiškai žiūrima į diktatorių ir kad jis nelaikomas tikruoju šalies vadovu.
– Lietuva priėmė S. Cichanouskają ir net sportininkus, kurie irgi dėl represijų turėjo išvykti. Ar parama opozicijai neatsisuks prieš mus, ar neužrūstinsime diktatoriaus taip, kad jis imtųsi kokių veiksmų prieš Lietuvą?
– Gal ir suprantama, kad žmonės baiminasi, ką jie gali padaryti. Visgi galime sakyti, kad Lietuva jau seniai remia Baltarusijos opoziciją, netgi sakoma, kad Varšuva ir Vilnius yra dvi Baltarusijos opozicijos sostinės. Vilniuje jau seniai gyvena daug opozicionierių, čia ne pirmoji jų banga atvyksta. Visgi, aišku, S. Cichanouskaja yra ryškus veidas, labiausiai matoma.
Taigi nieko naujo diktatoriui, kad mes nesame politiškai draugiški.
Kitas reikalas, kad kai Lietuva savarankiškai paskelbė sankcijas, A. Lukašenka pagrasino nutraukti tranzitą per mūsų šalį, sienas uždaryti, bet nieko neįvykdė. Aišku, mums ekonomiškai tai nebūtų dramatiška, bet būtų atsiliepę. Visgi jis to nepadarė, nes jam pačiam tai nenaudinga. Kol kas jis neturi rimtesnių įrankių pagrasinti.
Visa Europa gali bijoti to, kad protestai formuosis link karinių veiksmų, nors toks scenarijus mažai tikėtinas. Tada ir mes galėtume sulaukti jėgos naudojimo šalia mūsų sienų. Tai, aišku, gali kelti pavojų, visgi tai nebūtų Lietuvos prisidėjimas ar nuopelnas, tokiu atveju tai būtų vidiniai procesai, pavirtę tokiais negatyviais dalykais.

Tūkstantiniai mitingai Baltarusijoje

Tūkstantiniai mitingai Baltarusijoje – tai bandymas taikiai nuversti įsipykusią A. Lukašenkos diktatūrą. „Eltos“ nuotraukos

– Kokios prognozės dėl neramumų Baltarusijoje? Ar galima tikėtis ginkluotų susirėmimų?
– Pavyzdžiui, Kalnų Karabacho ar kituose konfliktuose yra etninės įtampos, kurią lengviau transformuoti į karinius veiksmus. O Baltarusijoje kovojama prieš valdžią – protestai pasižymi taikingumu. Pastebima, kokią klaidą padarė A. Lukašenka tuoj po rinkimų, pirmą savaitę – leido prieš protestuotojus naudoti jėgą. Taip atsirado socialiniuose tinkluose ir tiesiogiai tarp žmonių išplitusių nuotraukų – siaubingų, sumuštų žmonių, įrodančių smurtą, o tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą.
Literatūroje, analizuojančioje įvairius protestus prieš valdžią, teigiama, kad kai tik valdžia pradeda naudoti griežtas priemones ir malšinti, tada pakyla didesnė protestų banga. Jei valdžia naudoja jėgą, jos tikimybė išsilaikyti gerokai sumažėja. Taigi pastebime, kad po poros savaičių jėgos naudojimas sumažėjo, matyt, diktatorius supranta, kad padidinus represijas, jo dienos būtų suskaičiuotos. Tada ir Rusija nepalaikytų.
Nė vienai pusei nenaudinga naudoti jėgą, net ir protestuotojai, jei panaudotų jėgą, atstumtų dalį žmonių, kurie tam nepritaria. Jėgos naudojimas niekam naudos neduos. Taigi dabar matome laukimo situaciją. Aišku, tikimybė ginkluotų susirėmimų yra, negalima visiškai sukontroliuoti situacijos, bet ekspertai taip vertina, ir aš su tuo sutinku, kad tikimybė nėra didelė, bet aišku ir ne nulinė.
– Ar dėl neramumų Baltarusijoje mums reikia dar labiau baimintis ir dėl Astravo atominės elektrinės saugumo?
– Baltarusijai Astravo klausimas nėra labai didelis politinis klausimas, tai mums jis toks yra. Būtent, jeigu būtų šalyje neramumai, kai niekas neatsako ir nekontroliuoja situacijos, aišku, rizika dėl elektrinės kiltų, kaip ir dėl daugelio kitų dalykų. Bet kol kas, stebint tai, kaip situacija dabar plėtojasi, neatrodo, kad susidūrimų ar karo reikėtų laukti.
O Astravo klausimas lieka toks, kaip iki šiol. Nepaisant to, kad jei teoriškai, tarkime, įsivaizduotume, kad A. Lukašenkos po poros mėnesių neliktų, ateitų nauja valdžia, aš manyčiau, niekas ten nesiruoštų Astravo elektrinės uždaryti – tai susiję su valstybės skolomis, ryšiais su Rusija ir pan. Kad ir kokia būtų valdžia, elektrinės neuždarytų.
– Ar Europos Sąjungos atsakas paskelbiant sankcijas Baltarusijai yra ne per menkas? Ar duos rimtesnių rezultatų?
– Čia ir yra bėda, kad 30 metų Europos Sąjungos Baltarusijoje nebuvo – aišku, šiokie tokie ryšiai yra, bandymai bendradarbiauti, šiokia tokia pagalba – finansinė, projektinė teikiama, bet labai maža. Todėl svertai paveikti, įtikinti Lukašenką yra labai menki. Dėl to tos sankcijos, kurias mes ir kartu su ES, ir atskirai paskelbėme (gal jos dar pasipildys ir naujais vardais), yra simbolinės – parodyti opozicijos palaikymą, demonstruoti gebėjimą susitarti.
Skamba griežtai – sankcijos, o tai – sąrašas žmonių, kuriems atimta teisė atvykti į ES šalis. Diskutuojama dar dėl sąskaitų įšaldymo, bet tik nedidelei daliai žmonių. Turiu pabrėžti, kad šios sankcijos yra tikslinės – nukreiptos ne į ekonomikos sektorių, bet į konkrečius žmones – politikus, kad suvaržymai nekenktų visiems piliečiams – režimo aukoms, bet tik politikams. O ar sankcijos sumažins politikų, pareigūnų lojalumą diktatoriui? Kol gero, tai lems kiti dalykai.
– Dėkojame už išsamius atsakymus.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai

    2021-09-27Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai
    Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo kūną ir tuo pačiu sveikatą, kuri gali būti gera arba gali būti bloga ir dažniausiai tai yra susiję su prastais žmogaus gyvenimo įpročiais. Bet kuriuo atveju gera sveikata yra didelis lobis, kurį reikia laikyti savo rankose kuo tvirčiau. Apie tai kalbamės su Affidea klinikos specialistu, kuris tikina, kad lietuviai pradėjo vis daugiau dėmesio skirti savo sveikatai. Rūpintis savimi yra paprasta Kalbant apie didesnį dėmesį sau pirmiausia reikia pastebėti tai, jog šiuo metu rūpintis savimi yra tiesiog kur kas paprasčiau nei buvo prieš 10 metų. Yra ne tik daug klinikų, tačiau taip pat ir labai daug informacijos, kuri ...
  • Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams

    2021-09-24Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams
    Rugsėjo 10–11 dienomis regioninės ir vietos žiniasklaidos atstovai, gidai ir turizmo paslaugas teikiančių asociacijų atstovai buvo pakviesti į išskirtinį turą po Jotvos pasienio turistinę teritoriją. Eglė BURBAITĖ Šis pirmą kartą gyvai pristatytas maršrutas parengtas įgyvendinant „Interreg V–A“ Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos projektą „Lietuvos-Lenkijos funkcinė teritorija – naujos galimybės turizmo plėtrai“. Tai tarsi susipažinimas su vienuolika naujų skirtingų turizmo maršrutų, kviečiančių keliauti senoviniu jotvingių, kulinarinio paveldo, gamtos, istoriniais, dviračių ir pėsčiųjų, piligrimų, lėto gyvenimo, kalbų, šeimos, amatų ir pirties keliais. Projektu, kuris jungia net 12 partnerių – Lazdijų, Vilkaviškio r., Kalvarijos savivaldybių administracijas, Seinų regiono savivaldybių asociaciją, vienijančią septynias savivaldybes, Rūtelės (lenk. Rutka-Tartak) ...
  • Atmintis gyva, nes mes prisimename

    2021-09-24Atmintis gyva, nes mes prisimename
    Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių. Algis VAŠKEVIČIUS 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais. Šiemet minimos ...
  • Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

    2021-09-22Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai
    Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Europos geležinkelių metai Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur ...
  • Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?

    2021-09-22Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet organizuoja specialius gyventojams skirtus seminarus, kurių metu ilgametę patirtį sukaupę specialistai pasakoja gyventojams apie naujausias būstų modernizavimo aktualijas ir atsako į jiems rūpimus klausimus. Kokių užklausų specialistai dažniausiai sulaukia šiemet rugsėjo-spalio mėnesiais vykstančių seminarų metu? Kokį laiko tarpą daugiabučių renovacijai bus teikiama parama? Tol, kol galios tą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pagal kvietime numatytas sąlygas valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. ...
  • Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?

    2021-09-21Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?
    Kaip apie tvarką namuose galima spręsti įžengus pro duris į prieškambarį, taip ligoninės darbą visuomenei atspindi Priėmimo skyrius. Sunkiai sutiksi žmogų, kuriam per gyvenimą neteko lankytis šiame skyriuje. Ir tikrai nesunkiai rasi tokių, kurie iš ligoninės priimamojo grįžo su karčiomis nuosėdomis širdyje. Socialiniame tinkle „Facebook“ neretai pasirodo įskaudintų pacientų pasakojimų apie tai, kaip su jais nežmoniškai buvo elgiamasi atvykus į ligoninę, kaip ilgai turėjo laukti, kol juos apžiūrėjo gydytojas. Gerų atsiliepimų matome tikrai mažiau, gal todėl, kad kai viskas gerai, žmogus tiesiog nerašo, pasidžiaugia viduje, o kai skauda – nori išsikalbėti. Loreta TUMELIENĖ Per parą priima apie šimtą pacientų Marijampolės ligoninės direktorius Mantas ...
  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.