Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Baltarusijoje protestai pasižymi taikingumu

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė JAKNIŪNAITĖ sutiko pakomentuoti padėtį Baltarusijoje ir atsakyti į „Suvalkiečio“ klausimus.

 

Dovile Jakniunaite

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė JAKNIŪNAITĖ.

– Koks Rusijos vaidmuo įvykiuose Baltarusijoje?
– Žinoma, kad Rusija daro didelę įtaką Baltarusijai, ši yra labai stipriai priklausoma ekonomiškai, o iš to seka – ir politiškai nuo Rusijos. Buvo net sudaryta vadinamoji sąjunginė Rusijos-Baltarusijos valstybė, nors ji realiai niekada neegzistavo.
Visgi panašu, kad Rusija nesitikėjo, jog rinkimai įvyks taip nesėkmingai Lukašenkai, ir nebuvo pasiruošusi tokiam scenarijui. Iš dalies ir dėl to, kad pats Lukašenka labai savotiškai elgėsi per priešrinkiminį laikotarpį: kalbėjo, kad gyventojai už jį turi balsuoti, nes tik jis apsaugos Baltarusijos suverenitetą nuo Rusijos. Aliaksandras Lukašenka savo rinkimų kampaniją kūrė per tokią priešpriešą su Rusija. Aišku, Rusijai tai nepatinka. Visgi A. Lukašenka neretai ir anksčiau laviruodavo tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.
Rusijai reikalingas A. Lukašenka, nes užtikrina šalyje stabilumą, bet jis jau nėra toks patikimas jos partneris, kaip iki šiol. Mano spėjimu, Lukašenka jau nurašytas kaip partneris, su kuriuo ilgą laiką būtų galima bendradarbiauti. Deja, nėra kito kandidato, kuris galėtų jį pakeisti. Taigi šiandien Rusijai – dilema, kaip „neperspausti“, nes gali suerzinti dalį žmonių, o kita vertus, nepaleisti šio proceso Baltarusijoje iš rankų, nes gali sukelti visišką suirutę, o tada šalis net gali pasukti link Vakarų, taip nusisukdama nuo Rusijos.
Taigi daug čia pridėta Rusijos rankos ir patarimų, o dabar ir Lukašenka, ir Rusija stengiasi išlaikyti ir sukontroliuoti šią taip sunkiai kontroliuojamą situaciją šalyje.
– Ar Sviatlana Cichanouskaja turi realios jėgos pasipriešinti diktatoriui?

protestai Baltarusijoje

Policinė valstybė prieš protestuotojus naudoja fizinę jėgą: vaiko mitingus, sodina į areštinę labiausiai neįtinkančius.

– S. Cichanouskaja, kaip pati sako, nėra ta, kuri perims valdžią, ji esanti ta, kuri padės atsikratyti diktatoriaus ir sudarys sąlygas naujai valdžiai išrinkti. Šalyje įvyko pasipriešinimas, o ji tapo jo simboliu, kaip ir norėjo. Ji pati sako: „Esu simbolis, vaizdinys, per kurį atspindžiu Baltarusijos žmonių nepasitenkinimą valdžia.“ Ji jau tapo pasipriešinimo dalyve, priemone, bet ar sugebės atvesti iki diktatoriaus A. Lukašenkos nuvertino, nežinia. Dar negalime atsakyti, nors visi norime tikėtis. Ultimatumas valdžiai buvo paskelbtas iki spalio 25 d. (Kalbėjomės prieš 25-ąją, – red. pastaba), tai parodys jos žodžio galią, bet didžioji pasipriešinimo emocija jau nuslūgusi.
S. Cichanouskaja yra žmogus, kuris įkūnija pasipriešinimą, bet ar sugebės atvesti iki pergalės, neaišku, nors ji yra vienintelė, kuri ir galėtų tai padaryti, kaip atrodo dabar.
A. Lukašenka ilgą laiką uždarydavo už grotų opozicionierius arba priversdavo išvykti, todėl nebuvo žmogaus – opozicijos veido. Iš principo S. Cichanouskaja irgi išvyta iš šalies, ir A. Lukašenka manė, kad taip ją neutralizuos. Bet išėjo priešingai, per ją dabar yra alternatyva A. Lukašenkai. Ir Vakarams, kurie nori palaikyti demokratėjimą Baltarusijoje, reikia jos, per ją, kaip simbolį, galima demonstruoti, kaip kritiškai žiūrima į diktatorių ir kad jis nelaikomas tikruoju šalies vadovu.
– Lietuva priėmė S. Cichanouskają ir net sportininkus, kurie irgi dėl represijų turėjo išvykti. Ar parama opozicijai neatsisuks prieš mus, ar neužrūstinsime diktatoriaus taip, kad jis imtųsi kokių veiksmų prieš Lietuvą?
– Gal ir suprantama, kad žmonės baiminasi, ką jie gali padaryti. Visgi galime sakyti, kad Lietuva jau seniai remia Baltarusijos opoziciją, netgi sakoma, kad Varšuva ir Vilnius yra dvi Baltarusijos opozicijos sostinės. Vilniuje jau seniai gyvena daug opozicionierių, čia ne pirmoji jų banga atvyksta. Visgi, aišku, S. Cichanouskaja yra ryškus veidas, labiausiai matoma.
Taigi nieko naujo diktatoriui, kad mes nesame politiškai draugiški.
Kitas reikalas, kad kai Lietuva savarankiškai paskelbė sankcijas, A. Lukašenka pagrasino nutraukti tranzitą per mūsų šalį, sienas uždaryti, bet nieko neįvykdė. Aišku, mums ekonomiškai tai nebūtų dramatiška, bet būtų atsiliepę. Visgi jis to nepadarė, nes jam pačiam tai nenaudinga. Kol kas jis neturi rimtesnių įrankių pagrasinti.
Visa Europa gali bijoti to, kad protestai formuosis link karinių veiksmų, nors toks scenarijus mažai tikėtinas. Tada ir mes galėtume sulaukti jėgos naudojimo šalia mūsų sienų. Tai, aišku, gali kelti pavojų, visgi tai nebūtų Lietuvos prisidėjimas ar nuopelnas, tokiu atveju tai būtų vidiniai procesai, pavirtę tokiais negatyviais dalykais.

Tūkstantiniai mitingai Baltarusijoje

Tūkstantiniai mitingai Baltarusijoje – tai bandymas taikiai nuversti įsipykusią A. Lukašenkos diktatūrą. „Eltos“ nuotraukos

– Kokios prognozės dėl neramumų Baltarusijoje? Ar galima tikėtis ginkluotų susirėmimų?
– Pavyzdžiui, Kalnų Karabacho ar kituose konfliktuose yra etninės įtampos, kurią lengviau transformuoti į karinius veiksmus. O Baltarusijoje kovojama prieš valdžią – protestai pasižymi taikingumu. Pastebima, kokią klaidą padarė A. Lukašenka tuoj po rinkimų, pirmą savaitę – leido prieš protestuotojus naudoti jėgą. Taip atsirado socialiniuose tinkluose ir tiesiogiai tarp žmonių išplitusių nuotraukų – siaubingų, sumuštų žmonių, įrodančių smurtą, o tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą.
Literatūroje, analizuojančioje įvairius protestus prieš valdžią, teigiama, kad kai tik valdžia pradeda naudoti griežtas priemones ir malšinti, tada pakyla didesnė protestų banga. Jei valdžia naudoja jėgą, jos tikimybė išsilaikyti gerokai sumažėja. Taigi pastebime, kad po poros savaičių jėgos naudojimas sumažėjo, matyt, diktatorius supranta, kad padidinus represijas, jo dienos būtų suskaičiuotos. Tada ir Rusija nepalaikytų.
Nė vienai pusei nenaudinga naudoti jėgą, net ir protestuotojai, jei panaudotų jėgą, atstumtų dalį žmonių, kurie tam nepritaria. Jėgos naudojimas niekam naudos neduos. Taigi dabar matome laukimo situaciją. Aišku, tikimybė ginkluotų susirėmimų yra, negalima visiškai sukontroliuoti situacijos, bet ekspertai taip vertina, ir aš su tuo sutinku, kad tikimybė nėra didelė, bet aišku ir ne nulinė.
– Ar dėl neramumų Baltarusijoje mums reikia dar labiau baimintis ir dėl Astravo atominės elektrinės saugumo?
– Baltarusijai Astravo klausimas nėra labai didelis politinis klausimas, tai mums jis toks yra. Būtent, jeigu būtų šalyje neramumai, kai niekas neatsako ir nekontroliuoja situacijos, aišku, rizika dėl elektrinės kiltų, kaip ir dėl daugelio kitų dalykų. Bet kol kas, stebint tai, kaip situacija dabar plėtojasi, neatrodo, kad susidūrimų ar karo reikėtų laukti.
O Astravo klausimas lieka toks, kaip iki šiol. Nepaisant to, kad jei teoriškai, tarkime, įsivaizduotume, kad A. Lukašenkos po poros mėnesių neliktų, ateitų nauja valdžia, aš manyčiau, niekas ten nesiruoštų Astravo elektrinės uždaryti – tai susiję su valstybės skolomis, ryšiais su Rusija ir pan. Kad ir kokia būtų valdžia, elektrinės neuždarytų.
– Ar Europos Sąjungos atsakas paskelbiant sankcijas Baltarusijai yra ne per menkas? Ar duos rimtesnių rezultatų?
– Čia ir yra bėda, kad 30 metų Europos Sąjungos Baltarusijoje nebuvo – aišku, šiokie tokie ryšiai yra, bandymai bendradarbiauti, šiokia tokia pagalba – finansinė, projektinė teikiama, bet labai maža. Todėl svertai paveikti, įtikinti Lukašenką yra labai menki. Dėl to tos sankcijos, kurias mes ir kartu su ES, ir atskirai paskelbėme (gal jos dar pasipildys ir naujais vardais), yra simbolinės – parodyti opozicijos palaikymą, demonstruoti gebėjimą susitarti.
Skamba griežtai – sankcijos, o tai – sąrašas žmonių, kuriems atimta teisė atvykti į ES šalis. Diskutuojama dar dėl sąskaitų įšaldymo, bet tik nedidelei daliai žmonių. Turiu pabrėžti, kad šios sankcijos yra tikslinės – nukreiptos ne į ekonomikos sektorių, bet į konkrečius žmones – politikus, kad suvaržymai nekenktų visiems piliečiams – režimo aukoms, bet tik politikams. O ar sankcijos sumažins politikų, pareigūnų lojalumą diktatoriui? Kol gero, tai lems kiti dalykai.
– Dėkojame už išsamius atsakymus.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga

    2020-11-28Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga
    Vis daugiau gyventojų prisijaukina internetą – atranda, kaip paprasta keliais mygtuko paspaudimais apmokėti sąskaitas, susisiekti su artimaisiais ar pasidalinti nuotraukomis. Jau porą metų interneto galimybėmis besinaudojantis 78 metų Antanas džiaugiasi, kad sutaupo ir laiko, ir pinigų. Tačiau vyras įspėja – jeigu jau esate internete, bent žinokite, kaip naudotis dviejų žingsnių autentifikavimu – pasirūpinkite savo saugumu. Pasakodamas apie savo patirtį, kaunietis Antanas prasitaria: „Dar, regis, visai neseniai net susapnuoti negalėjau, kad maisto prekes užsisakinėsiu iš namų, švęsiu ...
  • Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį

    2020-11-28Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį
    Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska. Į ką atkreipti dėmesį? Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių ...
  • Kinijos akiratyje – verslininkai, politikai ir karininkai (Interviu su ekspertu)

    2020-11-25Kinijos akiratyje – verslininkai, politikai ir karininkai (Interviu su ekspertu)
    Spalio pradžioje LRT paskelbė atlikusi tyrimą, kuris atskleidė, kad kinų žvalgyba renka duomenis apie Lietuvos gyventojus. Skandalingi faktai į dienos šviesą iškilo, kai neaiškiomis aplinkybėmis kinų viešųjų šaltinių žvalgybos įmonė „Zhenhua Data Technology“ nutekino kinų surinktos informacijos rinkinius JAV akademikui, kuris juos perdavė Australijos kibernetinio saugumo įmonei. LRT skelbia, kad iškodavusi kinų surinktą informaciją Australijos įmonė ja pasidalijo su įvairiomis pasaulio žiniasklaidos priemonėmis, apie kurių piliečius kinai buvo surinkę informaciją. Duomenys buvo persiųsti ir LRT ...
  • Nenustebo, kad sudomino kinų žvalgybą

    2020-11-25Nenustebo, kad sudomino  kinų žvalgybą
    Į sąrašą asmenų, apie kuriuos kinų žvalgyba rinko informaciją, pateko Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovas Albertas Dapkus ir buvęs žemės ūkio ministras, premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, neseniai Sūduvos šiaurinėje apygardoje į Seimą išrinktas Giedrius Surplys. „Suvalkietis“ susisiekė su A. Dapkumi ir G. Surpliu ir pasiteiravo, kaip jie reagavo sužinoję, kad kinai kaupia apie juos įvairius viešai prieinamus duomenis. Domėjomės, ar ši žinia juos labiau nustebino, ar išgąsdino, taip pat klausėme jų nuomonės, kodėl jie galėjo patekti ...
  • Taikinių Lietuvoje ieškoma per „LinkedIn“

    2020-11-25Taikinių Lietuvoje ieškoma per „LinkedIn“
    Šalies Valstybės saugumo departamentas (VSD) Kiniją, kaip galimą grėsmę nacionaliniam saugumui, įvardijo du kartus: pirmą – 2019-ųjų, antrą – 2020-ųjų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje. Pernykščiame dokumente tiesiog paminėjęs šalį, šių metų ataskaitoje VSD teigia, kad „Kinija plečia savo įtaką visame pasaulyje, ekonominiais svertais užsitikrindama ir kitų valstybių paramą Pekinui svarbiais politiniais klausimais“, ir pateikia schemas, kaip Kinija šį tikslą bando įgyvendinti Lietuvoje. VSD ataskaitoje rašoma, kad Kinijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje taikinių ieško per socialinį ...
  • Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?

    2020-11-25Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?
    Artėjant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima plūsti reklamos, siūlančios dovanų idėjas Kalėdoms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris ar robotas dulkių siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesnę technologinę pažangą. Tačiau technologijų ekspertas įspėja, jog jūsų kompiuteris ir išmanieji įrenginiai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiais. Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas ...
  • Senjorų atgarsiai iš projektų: užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje

    2020-11-25Senjorų atgarsiai iš projektų:  užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje
    „Dabar esu labai veikli, mėgstu visus užsiėmimus, todėl projekto veiklos man labai patiko“, – pabrėžia Vida, dalyvavusi Vilkaviškyje organizuotuose projektuose senjorams. Kvėpavimo mankštos, jogos užsiėmimai, aerobikos treniruotės, edukacinės programos – vieni iš būdų, kuriais Vilkaviškio miestas mažina senjorų socialinę atskirtį ir didina jų integraciją. Senjorai projekte ne tik išbandė įvairias veiklas, bet ir užmezgė draugystę su kitais dalyviais. Apie Senjorų užimtumo centre įgyvendintus projektus – „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“, „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ – ...
  • Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje

    2020-11-21Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje
    Užverti muziejai privertė keisti ir visai Lietuvai svarbios asmenybės dr. Jono Basanavičiaus 169-ųjų gimimo metinių paminėjimo planus. Tautos patriarcho gimtosiose vietose turėjęs vykti minėjimas praplečia savo ribas ir į saugią, pusiau virtualią šventę įsitraukti kviečia net šešių Lietuvos savivaldybių gyventojus. „Viena iš labiausiai prigijusių Jono Basanavičiaus gimtinės tradicijų – kasmet lapkričio 23 dieną paminėti patriarcho gimtadienį jo gimtuosiuose namuose. Šiais metais svečių priimti negalime, tad parengėme nuotaikingą intelektinį žaidimą, pasitelkėme virtualius kanalus, paruošėme specialius prizus nugalėtojams ...
  • Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

    2020-11-20Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
    Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos ...
  • „Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

    2020-11-20„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas
    Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, ...
  • Generalinės prokuratūros komentaras

    2020-11-18Generalinės prokuratūros komentaras
    (Komentaras prie straipsnio „Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško“) Ikiteisminį tyrimą dėl migracijos darbuotojų kyšininkavimo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, papirkimo atliko Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnai, vadovaujami Kauno apygardos prokuratūros prokurorų. Todėl Prokuratūros atstovų paprašėme pakomentuoti, kaip atsitiko, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nustačiusi tiek daug pažeidimų šioje byloje, priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Ar, įvertinus šią bylą ir jos aplinkybes, mes visi galime tikėtis, kad su prokuroro palaiminimu bus leista metus ar pusę metų, be realaus pagrindo ...
  • Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško

    2020-11-18Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško
    2017 metų balandžio 26-ąją Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai išplatino pranešimą, kad Imuniteto skyriaus pareigūnai sulaikė keturis Marijampolės migracijos skyriaus darbuotojus, kurie įtariami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Tarp sulaikytųjų – šio skyriaus viršininkė, vyresnysis specialistas, dar dvi specialistės. Visi jie buvo uždaryti į areštinę. Tyrimas truko beveik dvejus metus. 2019 metų vasario 14-ąją Marijampolės apylinkės teismas, paskelbė nuosprendį. Dar vėliau jį pakoregavo Kauno apygardos teismas. Visi kaltinamieji buvo nuteisti piniginėmis baudomis, jiems atimta teisė dirbti ...
  • „Tai – muzikos bendrystė, jungianti mus visus…“

    2020-11-18„Tai – muzikos bendrystė, jungianti mus visus...“
    „Medynės“ – paskutinis didelis muzikinis projektas Marijampolėje (penki koncertai su kitų šalių atlikėjais), kuris baigėsi prieš pat draudimą organizuoti renginius ir visai užsidarant kultūros įstaigoms. Buvusieji koncertuose ten patirtą džiaugsmą ir tikrus atradimus dabar jau mini su nostalgija – o kai kas ir pasvarsto: ar dar kada nors tai patirs, nes buvo abejonių, ar ir šis, šeštasis, tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis, įvyks… O kaip tokiomis, galima sakyti, ekstremaliomis sąlygomis, dirbo jo rengėjai? Ar nebuvo ...
  • Kiekviena diena – naujas iššūkis

    2020-11-18Kiekviena diena – naujas iššūkis
    Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai ...
  • Smulkiems ir vidutiniams ūkiams atiteko didžioji paramos dalis

    2020-11-18Smulkiems ir vidutiniams ūkiams  atiteko didžioji paramos dalis
    Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius. Parama užaugino ūkį Norintieji modernizuoti ūkius šiemet aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. Eur paramos lėšų. Šilalės r. ...