renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Baltarusijoje protestai pasižymi taikingumu

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė JAKNIŪNAITĖ sutiko pakomentuoti padėtį Baltarusijoje ir atsakyti į „Suvalkiečio“ klausimus.

 

Dovile Jakniunaite

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė JAKNIŪNAITĖ.

– Koks Rusijos vaidmuo įvykiuose Baltarusijoje?
– Žinoma, kad Rusija daro didelę įtaką Baltarusijai, ši yra labai stipriai priklausoma ekonomiškai, o iš to seka – ir politiškai nuo Rusijos. Buvo net sudaryta vadinamoji sąjunginė Rusijos-Baltarusijos valstybė, nors ji realiai niekada neegzistavo.
Visgi panašu, kad Rusija nesitikėjo, jog rinkimai įvyks taip nesėkmingai Lukašenkai, ir nebuvo pasiruošusi tokiam scenarijui. Iš dalies ir dėl to, kad pats Lukašenka labai savotiškai elgėsi per priešrinkiminį laikotarpį: kalbėjo, kad gyventojai už jį turi balsuoti, nes tik jis apsaugos Baltarusijos suverenitetą nuo Rusijos. Aliaksandras Lukašenka savo rinkimų kampaniją kūrė per tokią priešpriešą su Rusija. Aišku, Rusijai tai nepatinka. Visgi A. Lukašenka neretai ir anksčiau laviruodavo tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.
Rusijai reikalingas A. Lukašenka, nes užtikrina šalyje stabilumą, bet jis jau nėra toks patikimas jos partneris, kaip iki šiol. Mano spėjimu, Lukašenka jau nurašytas kaip partneris, su kuriuo ilgą laiką būtų galima bendradarbiauti. Deja, nėra kito kandidato, kuris galėtų jį pakeisti. Taigi šiandien Rusijai – dilema, kaip „neperspausti“, nes gali suerzinti dalį žmonių, o kita vertus, nepaleisti šio proceso Baltarusijoje iš rankų, nes gali sukelti visišką suirutę, o tada šalis net gali pasukti link Vakarų, taip nusisukdama nuo Rusijos.
Taigi daug čia pridėta Rusijos rankos ir patarimų, o dabar ir Lukašenka, ir Rusija stengiasi išlaikyti ir sukontroliuoti šią taip sunkiai kontroliuojamą situaciją šalyje.
– Ar Sviatlana Cichanouskaja turi realios jėgos pasipriešinti diktatoriui?

protestai Baltarusijoje

Policinė valstybė prieš protestuotojus naudoja fizinę jėgą: vaiko mitingus, sodina į areštinę labiausiai neįtinkančius.

– S. Cichanouskaja, kaip pati sako, nėra ta, kuri perims valdžią, ji esanti ta, kuri padės atsikratyti diktatoriaus ir sudarys sąlygas naujai valdžiai išrinkti. Šalyje įvyko pasipriešinimas, o ji tapo jo simboliu, kaip ir norėjo. Ji pati sako: „Esu simbolis, vaizdinys, per kurį atspindžiu Baltarusijos žmonių nepasitenkinimą valdžia.“ Ji jau tapo pasipriešinimo dalyve, priemone, bet ar sugebės atvesti iki diktatoriaus A. Lukašenkos nuvertino, nežinia. Dar negalime atsakyti, nors visi norime tikėtis. Ultimatumas valdžiai buvo paskelbtas iki spalio 25 d. (Kalbėjomės prieš 25-ąją, – red. pastaba), tai parodys jos žodžio galią, bet didžioji pasipriešinimo emocija jau nuslūgusi.
S. Cichanouskaja yra žmogus, kuris įkūnija pasipriešinimą, bet ar sugebės atvesti iki pergalės, neaišku, nors ji yra vienintelė, kuri ir galėtų tai padaryti, kaip atrodo dabar.
A. Lukašenka ilgą laiką uždarydavo už grotų opozicionierius arba priversdavo išvykti, todėl nebuvo žmogaus – opozicijos veido. Iš principo S. Cichanouskaja irgi išvyta iš šalies, ir A. Lukašenka manė, kad taip ją neutralizuos. Bet išėjo priešingai, per ją dabar yra alternatyva A. Lukašenkai. Ir Vakarams, kurie nori palaikyti demokratėjimą Baltarusijoje, reikia jos, per ją, kaip simbolį, galima demonstruoti, kaip kritiškai žiūrima į diktatorių ir kad jis nelaikomas tikruoju šalies vadovu.
– Lietuva priėmė S. Cichanouskają ir net sportininkus, kurie irgi dėl represijų turėjo išvykti. Ar parama opozicijai neatsisuks prieš mus, ar neužrūstinsime diktatoriaus taip, kad jis imtųsi kokių veiksmų prieš Lietuvą?
– Gal ir suprantama, kad žmonės baiminasi, ką jie gali padaryti. Visgi galime sakyti, kad Lietuva jau seniai remia Baltarusijos opoziciją, netgi sakoma, kad Varšuva ir Vilnius yra dvi Baltarusijos opozicijos sostinės. Vilniuje jau seniai gyvena daug opozicionierių, čia ne pirmoji jų banga atvyksta. Visgi, aišku, S. Cichanouskaja yra ryškus veidas, labiausiai matoma.
Taigi nieko naujo diktatoriui, kad mes nesame politiškai draugiški.
Kitas reikalas, kad kai Lietuva savarankiškai paskelbė sankcijas, A. Lukašenka pagrasino nutraukti tranzitą per mūsų šalį, sienas uždaryti, bet nieko neįvykdė. Aišku, mums ekonomiškai tai nebūtų dramatiška, bet būtų atsiliepę. Visgi jis to nepadarė, nes jam pačiam tai nenaudinga. Kol kas jis neturi rimtesnių įrankių pagrasinti.
Visa Europa gali bijoti to, kad protestai formuosis link karinių veiksmų, nors toks scenarijus mažai tikėtinas. Tada ir mes galėtume sulaukti jėgos naudojimo šalia mūsų sienų. Tai, aišku, gali kelti pavojų, visgi tai nebūtų Lietuvos prisidėjimas ar nuopelnas, tokiu atveju tai būtų vidiniai procesai, pavirtę tokiais negatyviais dalykais.

Tūkstantiniai mitingai Baltarusijoje

Tūkstantiniai mitingai Baltarusijoje – tai bandymas taikiai nuversti įsipykusią A. Lukašenkos diktatūrą. „Eltos“ nuotraukos

– Kokios prognozės dėl neramumų Baltarusijoje? Ar galima tikėtis ginkluotų susirėmimų?
– Pavyzdžiui, Kalnų Karabacho ar kituose konfliktuose yra etninės įtampos, kurią lengviau transformuoti į karinius veiksmus. O Baltarusijoje kovojama prieš valdžią – protestai pasižymi taikingumu. Pastebima, kokią klaidą padarė A. Lukašenka tuoj po rinkimų, pirmą savaitę – leido prieš protestuotojus naudoti jėgą. Taip atsirado socialiniuose tinkluose ir tiesiogiai tarp žmonių išplitusių nuotraukų – siaubingų, sumuštų žmonių, įrodančių smurtą, o tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą.
Literatūroje, analizuojančioje įvairius protestus prieš valdžią, teigiama, kad kai tik valdžia pradeda naudoti griežtas priemones ir malšinti, tada pakyla didesnė protestų banga. Jei valdžia naudoja jėgą, jos tikimybė išsilaikyti gerokai sumažėja. Taigi pastebime, kad po poros savaičių jėgos naudojimas sumažėjo, matyt, diktatorius supranta, kad padidinus represijas, jo dienos būtų suskaičiuotos. Tada ir Rusija nepalaikytų.
Nė vienai pusei nenaudinga naudoti jėgą, net ir protestuotojai, jei panaudotų jėgą, atstumtų dalį žmonių, kurie tam nepritaria. Jėgos naudojimas niekam naudos neduos. Taigi dabar matome laukimo situaciją. Aišku, tikimybė ginkluotų susirėmimų yra, negalima visiškai sukontroliuoti situacijos, bet ekspertai taip vertina, ir aš su tuo sutinku, kad tikimybė nėra didelė, bet aišku ir ne nulinė.
– Ar dėl neramumų Baltarusijoje mums reikia dar labiau baimintis ir dėl Astravo atominės elektrinės saugumo?
– Baltarusijai Astravo klausimas nėra labai didelis politinis klausimas, tai mums jis toks yra. Būtent, jeigu būtų šalyje neramumai, kai niekas neatsako ir nekontroliuoja situacijos, aišku, rizika dėl elektrinės kiltų, kaip ir dėl daugelio kitų dalykų. Bet kol kas, stebint tai, kaip situacija dabar plėtojasi, neatrodo, kad susidūrimų ar karo reikėtų laukti.
O Astravo klausimas lieka toks, kaip iki šiol. Nepaisant to, kad jei teoriškai, tarkime, įsivaizduotume, kad A. Lukašenkos po poros mėnesių neliktų, ateitų nauja valdžia, aš manyčiau, niekas ten nesiruoštų Astravo elektrinės uždaryti – tai susiję su valstybės skolomis, ryšiais su Rusija ir pan. Kad ir kokia būtų valdžia, elektrinės neuždarytų.
– Ar Europos Sąjungos atsakas paskelbiant sankcijas Baltarusijai yra ne per menkas? Ar duos rimtesnių rezultatų?
– Čia ir yra bėda, kad 30 metų Europos Sąjungos Baltarusijoje nebuvo – aišku, šiokie tokie ryšiai yra, bandymai bendradarbiauti, šiokia tokia pagalba – finansinė, projektinė teikiama, bet labai maža. Todėl svertai paveikti, įtikinti Lukašenką yra labai menki. Dėl to tos sankcijos, kurias mes ir kartu su ES, ir atskirai paskelbėme (gal jos dar pasipildys ir naujais vardais), yra simbolinės – parodyti opozicijos palaikymą, demonstruoti gebėjimą susitarti.
Skamba griežtai – sankcijos, o tai – sąrašas žmonių, kuriems atimta teisė atvykti į ES šalis. Diskutuojama dar dėl sąskaitų įšaldymo, bet tik nedidelei daliai žmonių. Turiu pabrėžti, kad šios sankcijos yra tikslinės – nukreiptos ne į ekonomikos sektorių, bet į konkrečius žmones – politikus, kad suvaržymai nekenktų visiems piliečiams – režimo aukoms, bet tik politikams. O ar sankcijos sumažins politikų, pareigūnų lojalumą diktatoriui? Kol gero, tai lems kiti dalykai.
– Dėkojame už išsamius atsakymus.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...
  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas

    2021-03-03Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas
    Grafikos dizainas – meno rūšis, kurią dažniausiai renkasi jaunosios kartos menininkai. Juos patraukia tai, kad meninius gebėjimus išreikšti padeda šiuolaikinės technologijos, suteikiančios dideles galimybes. Šį kartą – pažintis su jaunu grafikos dizaineriu ir Marijampolėje įsikūrusios LISPA mokyklos (LISPA – tai programavimo kalbų šeima, kuriai atstovauja ši mokyk­la) vadovu bei mokytoju Martynu Klimašausku. Kalbamės apie kūrybą, galimybes, kurias jam suteikė pasirinkta specialybė ir pedagogiką – tai dar viena Martyno aistra. – Esate grafikos dizaineris. Kur mokėtės šios specialybės?   – Esu marijampolietis, čia gimęs ir augęs, baigiau Sūduvos gimnaziją. Tik studijų metu buvau išvykęs į Kauną, bet nuolat grįždavau. Taip, esu grafikos dizaineris, tai yra ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...
  • Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai

    2021-02-27Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai
    Gyventojai, nutarę renovuoti seną daugiabutį, gali gauti valstybės finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms bei pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis. Daugiabučių namų atnaujinimo programoje dalyvauja ir valstybės paramą gauna tik daugiabučiai namai, kurie po modernizavimo pasiekia ne žemesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau, nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų. Kultūros paveldo objektai turėtų sutaupyti ne mažiau kaip 25 proc. energijos. Visi daugiabučiai namai turi būti pastatyti iki 1993 m. Platus priemonių pasirinkimas Pateikus paraišką galima gauti dalinį valstybės finansavimą (30 proc.) kompensuoti daugiabučio energinį efektyvumą didinančias priemones. Pavyzdžiui, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ar keitimą, ...
  • Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda išsilaisvinti iš stereotipų“

    2021-02-26Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda  išsilaisvinti iš stereotipų“
    Iš Kazlų Rūdos kilusi dailininkė Audronė Petrašiūnaitė tikina, kad vaikystėje ji ne tik nebuvo skatinama, bet net ir nemokėjo piešti. Šia veikla rimčiau domėtis pradėjo tik mokykloje, jau paauglystės metais. „Viena draugė stojo į tuometinį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, ji man parodė, ką nešėsi į stojamuosius egzaminus, ir aš nusprendžiau ten stoti. Nuvykau visai nesiruošusi ir, laimei, įstojau“, – pradeda pokalbį menininkė. Džiaugiasi profesijos pasirinkimu Šiuo metu dailininkės darbai eksponuojami Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, įvairiuose meno fonduose, privačiose Lietuvos ir užsienio kolekcijose. Nors, kaip pati sako, niekad nebuvo skatinama eiti menininkės keliu – ji ...
  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, nes ūkininkai pirmieji pajaučia klimato pokyčių ar biologinės įvairovės nykimo poveikį. Galime apgailestauti, kad šis perėjimas vyksta dabar, mūsų gyvenimą stipriai sutrikdžius pandemijai. Nepaisant to, ...
  • Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)

    2021-02-24Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)
    Į „Suvalkiečio“ klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra ŠIRVINSKIENĖ. – Kokias paslaugas teikia Respublikinis priklausomybių ligų centras? – Centre teikiama pagalba priklausomiems nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, rūkymo ir azartinių lošimų. Atskiros programos, kurios skirtos vaikams ir jaunimui, yra Vilniaus ir Kauno filialuose. Be gydymo medikamentais, centre dirba ir psichologai, socialiniai darbuotojai, organizuojamos grupinės ir individualios konsultacijos, kalbama apie tai, kas yra priklausomybė, kokios yra gydymo ir reabilitacijos galimybės. Kadangi kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, gydymo būdą pasirenka pats asmuo, tardamasis su gydytoju. Po abstinencijos gydymo asmuo gali rinktis toliau tęsti gydymą „Minesotos“ programoje arba motyvacinėje terapijoje. – Kaip ...
  • Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai

    2021-02-24Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai
    Vaiko teisių gynėjai dažnai susiduria su atvejais, kai girtaujantys tėvai negalvoja apie savo vaikus, fiziškai ir emociškai smurtauja prieš juos, vaikai gyvena skurde, apleisti. Šiandien tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažniausia vaiko teisių pažeidimų ir laikinosios globos nustatymų priežastis mūsų šalyje. Ydingas tėvų gyvenimo būdas vaikams kenkia ne tik čia ir dabar, bet neigiamai paveikia ir jų ateitį. „Jei abu tėvai ar vienas iš jų piktnaudžiauja svaigalais, padaroma didelė žala vaikams. Ne tik pažeidžiama jų teisė augti saugioje aplinkoje, bet ir sužalojama ateitis. Vaizdžiai tariant – pakerpami skrydžiui reikalingi sparnai. Labai kviečiu visus – pedagogus, gydytojus, socialinius darbuotojus, kaimynus – nebūti abejingus ...
  • Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo

    2021-02-24Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo
    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius prof. dr. Renaldas ČIUŽAS pateikė informacijos apie tai, kaip karantinas paveikė priklausomybių turinčius žmones visoje šalyje ir Marijampolės apskrityje. Apsinuodijimai narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu Bendras apsinuodijimų skaičius įvairiomis medžiagomis COVID-19 laikotarpiu, pirmo karantino metu, vertinant duomenis nuo kovo 16 d. iki balandžio 30 d., buvo perpus mažesnis, lyginant su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, tačiau apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) skaičius stipriai nesiskyrė. 2019 m. kovą ir balandį apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais buvo 58, o 2020 m. – 41 atvejis. Vertinant apsinuodijimus pagal atskiras medžiagas, apsinuodijimų skaičius opioidais COVID-19 laikotarpiu išaugo beveik trečdaliu (2020 m. ...
  • Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės

    2021-02-20Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės
    Ne kartą ar du turėjome progos gėrėtis kūrybinės grupės „Sėjinis“ (jos šaknys – Gižuose), vadovaujamos Virginijos Armanavičienės, parodomis Marijampolės kultūros centre ir kitose ekspozicijų erdvėse. Kiekvieną kartą stebina ir meistrystė, ir moterų gebėjimas vis naujai išgvildenti, pateikti pasirinktą temą, atskleisti jos gilumas ir trapiais popieriaus karpiniais su didele jėga prabilti apie tai, kas (iš tiesų turėtų būti) mums visiems svarbiausia. Naujausia ekspozicija – Paežerių dvare, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės dienai vasario 12-ąją čia buvo pristatyta Vilkaviškio rajono kūrybinės grupės „Sėjinis“ popieriaus karpinių paroda „Lietuvai“. Kaip sako kūrybinės grupės vadovė V. Armanavičienė, „Sėjinio“ parodų istorijoje unikalu tai, kad Suvalkijos (Sūduvos) ...
  • Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)

    2021-02-20Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)
    Miglotą sausio dieną pasiėmusi lauknešėlį išsiruošiau į savo gimtinę. Dar gruodžio pradžioje buvusi kaimynė skambino ir, pasakodama naujienas, kvietė apsilankyti.…Einu rusvais ir gelsvais atspalviais pasidabinusiais papieviais. Seniau žiemomis čia storai priversdavo sniego. Pakeliu galvą ir matau, kaip ąžuolų viršūnėmis vėjo genami sklando du krankliai. Ramiai sklando ore: tai krenta žemyn, tai vėl aukštyn pakyla. Dviese skrisdami lyg viens kitą gaudo, lyg susikimba „rankom“ ir vėl krenta. Nejaugi kranklių tuoktuvės? Pro blankią miglą švysteli gelsvas saulės skritulys. Lazdyno žirginėliai žalsvėja, o kabantys lašai blizga blyškios saulės spinduliuose. Oras primena vasarį.Jau matosi kaimynės namelis, apsuptas apyniais apsirengusių vyšnaičių. Vinguriuoja iš kamino dūmelis ...