Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Pandemija kibernetinius sukčius įkvepia naujoms atakoms

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, bankų klientams sukčiai per pirmą šių metų pusmetį pridarė žalos už maždaug 2,2 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir telefoninių, ir kibernetinių sukčių atakomis padaryta žala. Pastarųjų aktyvumas per pandemiją ypač išaugo, nes elektroninėje erdvėje ėmėme praleisti kaip niekada daug laiko. Be to, atsirado jautri COVID-19 tema, kurią nusikaltėliai puikiai išnaudoja.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius dr. Rytis RAINYS sako, kad paniškai bijoti kibernetinių atakų ir dėl to vengti elektroninės erdvės nereikėtų, tačiau kad atakos egzistuoja, o sukčiai veikia itin aktyviai ir rafinuotai, žinoti būtina. Atsižvelgiant į tai kibernetinio saugumo specialistas pataria būti budriems ir tinkamai apsaugoti savo elektroninius įrenginius.

NKSC direktorius dr. Rytis Rainys ragina nuotoliniu būdu dirbančius darbuotojus ir įmones atkreipti dėmesį į įrenginių saugumą ir tinkamą nuotolinio darbo organizavimą.

NKSC direktorius dr. Rytis Rainys ragina nuotoliniu būdu dirbančius darbuotojus ir įmones atkreipti dėmesį į įrenginių saugumą ir tinkamą nuotolinio darbo organizavimą. NKSC nuotrauka

– Prašome papasakoti, kaip pandemija pakeitė kibernetinio saugumo situaciją?

– Pastaruoju metu kibernetinių išpuolių skaičius pasaulyje išaugo maždaug 20–30 proc. Matome, kad apskritai kibernetinių išpuolių mastas pasaulyje sparčiai auga. Pandemijos tematika kibernetinių išpuolių kontekste paskutiniu metu yra labai plačiai išnaudojama. Ypač tai pasireiškė pandemijos pradžioje, kai trūko įvairių apsaugos priemonių: respiratorių, veido kaukių, pirštinių ir kt. Tuomet gyventojams buvo siuntinėjamos įvairios nuorodos, kurios nukreipdavo į fiktyvias elektronines parduotuves su gausiais deficitinių prekių likučiais. Vėliau paaiškėjo, kad apsipirkę tokiose parduotuvėse žmonės liko ir be pinigų, ir be prekių.

Vėliau paskelbus apie gyventojams priklausančias įvairias COVID-19 išmokas, pasipylė elektroniniai laiškai, siunčiami neva Valstybinės mokesčių inspekcijos. Juose buvo prisegami failai su anketa, kurią užpildę gyventojai buvo informuojami, jog neva gaus išmoką. Iš tiesų atsiųstas failas nebuvo anketa, o virusas, kurį atidaręs žmogus parsisiųsdavo jį į savo kompiuterį.
Daug žmonių patikėjo tokiais pranešimais. Pandemijos tema yra jautri, be to, ją lydi daug nežinomybės – nieko panašaus nebuvome patyrę, todėl piktavalių laiškai atrodo tikroviški, įtikinantys ir patikimi.

– Per pandemiją daug kas ėmė dirbti iš namų. Ar tai, kaip ir COVID-19 tema, tapo nauja galimybe kibernetinėms atakoms?

– Galima sakyti taip. Prie duomenų per interneto tinklus, kokius žmonės naudoja namuose, prieiti daug lengviau, nei prie įvairiais būdais apsaugoto darboviečių interneto. Žinodami, kad naudodamiesi tokiais tinklais žmonės dirba su galbūt konfidencialia įmonių informacija, sukčiai bando prie jos prieiti. Buvo atvejų, kai programišiai užkodavo buhalterinės apskaitos, klientų duomenų bazių informaciją, be kurios įmonės ar organizacijos darbas negalėjo vykti. Įprasta, kad užkodavę tokius duomenis sukčiai prašė už juos išpirkos.

– Ką reikėtų daryti, kaip elgtis, kad išvengtume panašių situacijų?

– Ugdyti budrumą ir kritinį mąstymą. Namuose dirbantis ir į užduotį smarkiai įsijautęs žmogus turi žinoti, kad gali sulaukti laiškų COVID-19 temomis, turi prisiminti, kad gali būti skatinamas paspausti įvairias nuorodas. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į siunčiamas SMS žinutes, kuriose gali būti prašoma suvesti elektroninio pašto, socialinių tinklų paskyrų ar net elektroninės bankininkystės slaptažodžius. Niekada taip neatskleiskite slaptažodžių! Tai pirmoji gynybos su kibernetiniais sukčiais linija. Antroji – įrangos saugumas. Nusistatykite saugius belaidžio tinklo prieigos slaptažodžius. Patikrinkite, ar yra aktyvuotas belaidžio tinklo šifravimas. Pasidomėkite, ar pakeistas pradinis tinklo pavadinimas (SSID), jeigu ne – pasikeiskite. Įsitikinkite, ar prie jūsų belaidžio tinklo nėra prijungtų nesaugių įrenginių. Pavyzdžiui, IP kamerų, televizorių. Jeigu nesate įsitikinęs, kad toks įrenginys atitinka ES šalyse keliamus saugumo reikalavimus, atjunkite jį nuo namų tinklo.

Dirbdami nuotoliniu būdu iš asmeninio kompiuterio išjunkite failų bendrinimą. Jungdamiesi prie organizacijos informacinių išteklių naudokite tik legalią operacinę sistemą ir kitą programinę įrangą, legalią antivirusinę programinę įrangą. Geriausia – su papildomomis funkcijomis: ugniasiene, elektroninio pašto apsauga. Periodiškai atlikite kompiuterio skenavimus dėl kenkėjiškos programinės įrangos. Nuotoliniu būdu rekomenduojame dirbti naudojant naudotojo paskyrą, kuriai nebūtų suteiktos administratoriaus prieigos teisės, leidžiančios įdiegti papildomą programinę įrangą. Šifruokite duomenis kietojo disko lygmeniu, nesilankykite su darbu nesusijusiose interneto svetainėse, atidžiai vertinkite nuorodas elektroniniuose laiškuose.

Prisidengdami Valstybinės mokesčių inspekcijos vardu sukčiai gyventojams siunčia SMS žinutes su fiktyvia nuoroda, neva informuojančia apie žmogui priklausančią paramą, kuri iš tiesų tėra virusas.

Prisidengdami Valstybinės mokesčių inspekcijos vardu sukčiai gyventojams siunčia SMS žinutes su fiktyvia nuoroda, neva informuojančia apie žmogui priklausančią paramą, kuri iš tiesų tėra virusas.

Nuolat tikrinkite siunčiamos informacijos patikimumą, nepriiminėkite skubotų sprendimų. Įsitikinkite, ar jūsų įrenginys nebuvo užfiksuotas dalyvaujant kenkėjiškoje veikloje. Tai padaryti galite apsilankę NKSC svetainėje https://www.nksc.lt/tikrinti.htm.

Įsitikinkite, ar jūsų kompiuteryje ir prie tinklo prijungtuose įrenginiuose naudojama programinė įranga yra naujausios versijos, ar įdiegti programinės įrangos atnaujinimai. Jeigu ne, atsisiųskite ir įdiekite. Jungiantis prie organizacijos informacinės sistemos rekomenduojame naudoti kelių faktorių autentifikavimą ir papildomai naudoti kompiuterio slaptažodį. Rekomenduojame perduodamą ar į trečiųjų šalių resursus perkeliamą jautrią informaciją apsaugoti slaptažodžiais, kurie būtų perduodami kitais būdais, pavyzdžiui, SMS žinutėmis.

Organizacijoms ir jų vadovams galioja šiek tiek kitokios rekomendacijos. Vadovams būtina žinoti, kad darbas nuotoliniu būdu kelia informacijos konfidencialumo pažeidimo riziką. Dėl šios priežasties nuotoliniu būdu dirbantiems asmenims turėtų būti suteikiama tik tokia prieiga prie informacijos ir informacinių sistemų, kiek ji yra reikalinga darbuotojų funkcijoms atlikti. Esant galimybei, rekomenduojame prie sistemų leisti prisijungti tik žinomiems įrenginiams iš žinomų IP adresų. Tarnybiniuose įrenginiuose rekomenduojame naudotojams nesuteikti administratoriaus prieigos teisių. Prieiga prie darbo stoties turi būti apribota naudojant unikalius prisijungimo duomenis.

– Kokios rekomendacijos galioja besimokantiems ir studijuojantiems nuotoliniu būdu?

– Iš esmės galioja tos pačios rekomendacijos, kaip ir dirbantiems nuotoliniu būdu. Skirtumas tas, kad jei yra galimybė, tėvai turėtų pasidomėti, ką ir kaip veikia daug laiko prie kompiuterių praleidžiantys nepilnamečiai. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į socialinius tinklus: kokias nuotraukas ir videofilmus vaikai ar paaugliai ten viešina, kokie yra jų „Facebook“ paskyrų nustatymai, kas gali matyti jų įkeliamas nuotraukas ir įrašus. Reikėtų akcentuoti, kad jų skelbiamą informaciją matytų tik draugai – profilis neturėtų būti prieinamas viešai. Būtų gerai, kad paskyra būtų apsaugota dvigubu slaptažodžiu – tuomet užgrobti arba pavogti anketą būtų sunkiau. Mat pasitaiko atvejų, kad socia­linių tinklų paskyras paaugliai grobia vieni iš kitų. Pagrindinis to tikslas – patyčios. Užgrobtuose profiliuose imamos skelbti jautrios nuotraukos, informacija, žeidžianti nepilnamečius ir kartais net sukelianti psichologinių traumų, todėl labai svarbu paskyras apsaugoti dvigubu slaptažodžiu.

– Pavasarį, kai nuotolinis darbas ir mokymas pirmą kartą buvo organizuojami taip plačiai ir tokiomis didelėmis apimtimis, ypač populiari ir dažnai naudojama tapo skaitmeninė konferencijų programa „Zoom“. Netrukus pasipylė įspėjimai, kad ji nėra pakankamai saugi, ir buvo nurodyta vengti ją naudoti. Ar ši vis dar dažnai naudojama programa tebėra nesaugi?

Paskutinis Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos posėdis vyko nuotoliniu būdu, naudojant programą „Zoom“. Pavasarį kibernetinio saugumo specialistai abejojo šios platformos patikimumu, tačiau dabar sako, kad saugumo spragas „Zoom“ gamintojai ištaisė, ir ji yra tinkama naudoti.

Paskutinis Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos posėdis vyko nuotoliniu būdu, naudojant programą „Zoom“. Pavasarį kibernetinio saugumo specialistai abejojo šios platformos patikimumu, tačiau dabar sako, kad saugumo spragas „Zoom“ gamintojai ištaisė, ir ji yra tinkama naudoti.

– Pavasarį pasaulio kibernetinio saugumo ekspertai, taip pat ir Nacionalinio kibernetinio saugumo ekspertai iš tiesų dalijosi informacija, kad „Zoom“ programa nėra saugi naudotis. Prie pokalbių kanalų buvo galima prisijungti tretiesiems asmenims, ir tokių atvejų buvo ne vienas. Tai buvo ne teorija, o realiai išnaudojama saugumo spraga. Ypatingą pavojų ji kėlė valdžios institucijoms, kurios per nuotolines konferencijas dalijosi jautria ir konfidencialia informacija. Dėl to programos rekomendavome nenaudoti.
Dabar situacija pasikeitė. Programos gamintojai vasarą gerokai padirbėjo ir jos saugumą pastebimai pagerino. Tris mėnesius, užuot dirbę prie programos serviso gerinimo, jie pasistengė dėl saugumo, ir panašu, kad tai puikiai pavyko. Programa dabar tikrai daug saugesnė, įvesta daugiau šifravimo, anksčiau žinotos saugumo spragos pašalintos. Dabar „Zoom“ galima laikyti tokia pat saugia programa, kaip ir kitų bendrovių. Tiesa, reikėtų žinoti, kad „Zoom“ gamintoja yra kinų bendrovė, todėl valdžios institucijos ją vis dar turėtų naudoti atsargiai. O naudojantys šią programą ugdymo procese nerimauti neturėtų – tam ji visiškai tinkama.

– Nors pastaruoju metu kibernetinių išpuolių mastai didėja, panašu, kad jų pobūdis ir schemos yra panašios. Kaip manote, kodėl vis dar užkimbame ant sukčių kabliukų, nors informacijos apie kibernetinius išpuolius visur – daugybė?

– Situacija iš tiesų paradoksali. Informacijos apie kibernetines atakas ir sukčių išpuolius daug, tačiau nusikaltimų ir nukentėjusiųjų skaičiai ne mažėja, o priešingai – auga. Taip yra todėl, kad sukčių daugėja. Kibernetinės atakos jiems yra tarsi darbas, nes pagrindinis išpuolių tikslas yra pinigai. Tik nedidelė kibernetinių atakų dalis yra destrukcinės arba politinės paskirties. Taip, kartais įsilaužiama, tarkime, į naujienų tinklalapius ir pradedama platinti melagienas, šitaip siekiant, pavyzdžiui, paveikti arba pakeisti visuomenės nuomonę tam tikrais klausimais, tačiau kur kas dažniau išpuoliai rengiami siekiant užkoduoti svarbią informaciją ir po to prašyti už jos atkodavimą pinigų.

Kita priežastis – augantis interneto ir elektroninių įrenginių naudotojų skaičius, informacinių technologijų pažanga, elektroninių paslaugų plėtra. Naudotis elektroniniais įrenginiais ir paslaugomis tampa vis lengviau ir paprasčiau, aplikacijos yra vis draugiškesnės vartotojams. Visgi ne tik aplikacijos – sukčiai ir jų atakos taip pat tobulėja. Jos tampa rafinuotesnės ir mažiau pastebimos.

Pavyzdžiui, galite metų metus neįtarti, kad kompiuterio informacija naudojatės ne tik jūs, bet ir koks nors kibernetinis plėšikas. Sakysite, kad jame nelaikote ir neturite vertingų duomenų, kuriuos būtų galima užgrobti? Ar pagalvojate, kad iš savo kompiuterio prieinate prie darbovietės duomenų bazės, kurioje vertingų duomenų tikrai yra? Labai dažnai asmeniniai kompiuteriai, kuriuos žmonės naudoja jungdamiesi prie darbovietės duomenų, yra užgrobiami ir tampa laidininkais svarbioms ir vertingoms atakoms rengti prieš įmones, organizacijas ir įstaigas. Tokias atakas pastebėti sunku, jas identifikuoja tik ypač stiprios ir jautrios sistemos, tokios, kokias turime NKSC. Dėl to labai svarbu naudoti sudėtingus slaptažodžius, dvigubas autorizacijas ir dirbti iš namų bei prisijungti prie darboviečių duomenų bazių labai atsakingai.

Pažinimo laboratorija

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...
  • Europos paveldo dienose – tvaraus paveldo aktualijos

    2022-09-14Europos paveldo dienose –  tvaraus paveldo aktualijos
    Tradiciškai nuo 1985-ųjų rugsėjį Europos šalyse vyksta Europos paveldo dienos, jų tema kasmet vis kitokia – akcentuojami aktualiausi dalykai, į kuriuos norima atkreipti dėmesį. Šiais metais tai – „Tvarus paveldas“, o rugsėjo 9-ąją prasidėję renginiai tęsis iki 18-osios. Kalvarijoje Praėjusį penktadienį Europos paveldo dienos prasidėjo konferencija „Atrandu Kalvariją“ šio krašto muziejuje/informaciniame centre (tai viešosios bibliotekos padalinys). Informacijos specialistė Aistė Čerkauskienė pasidžiaugė, kad tai, kas buvo užsibrėžta, pavyko įgyvendinti: „Ši konferencija – finalinis renginys įgyvendinant didelį projektą „Kuriu, veikiu, atrandu Kalvarijos kraštą iš naujo“: į Europos paveldo dienas atėjome pristatę savo kraštą ir jo paveldą įvairiais rakursais. Turime planų ateičiai, o ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.