Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Pandemija kibernetinius sukčius įkvepia naujoms atakoms

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, bankų klientams sukčiai per pirmą šių metų pusmetį pridarė žalos už maždaug 2,2 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir telefoninių, ir kibernetinių sukčių atakomis padaryta žala. Pastarųjų aktyvumas per pandemiją ypač išaugo, nes elektroninėje erdvėje ėmėme praleisti kaip niekada daug laiko. Be to, atsirado jautri COVID-19 tema, kurią nusikaltėliai puikiai išnaudoja.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius dr. Rytis RAINYS sako, kad paniškai bijoti kibernetinių atakų ir dėl to vengti elektroninės erdvės nereikėtų, tačiau kad atakos egzistuoja, o sukčiai veikia itin aktyviai ir rafinuotai, žinoti būtina. Atsižvelgiant į tai kibernetinio saugumo specialistas pataria būti budriems ir tinkamai apsaugoti savo elektroninius įrenginius.

NKSC direktorius dr. Rytis Rainys ragina nuotoliniu būdu dirbančius darbuotojus ir įmones atkreipti dėmesį į įrenginių saugumą ir tinkamą nuotolinio darbo organizavimą.

NKSC direktorius dr. Rytis Rainys ragina nuotoliniu būdu dirbančius darbuotojus ir įmones atkreipti dėmesį į įrenginių saugumą ir tinkamą nuotolinio darbo organizavimą. NKSC nuotrauka

– Prašome papasakoti, kaip pandemija pakeitė kibernetinio saugumo situaciją?

– Pastaruoju metu kibernetinių išpuolių skaičius pasaulyje išaugo maždaug 20–30 proc. Matome, kad apskritai kibernetinių išpuolių mastas pasaulyje sparčiai auga. Pandemijos tematika kibernetinių išpuolių kontekste paskutiniu metu yra labai plačiai išnaudojama. Ypač tai pasireiškė pandemijos pradžioje, kai trūko įvairių apsaugos priemonių: respiratorių, veido kaukių, pirštinių ir kt. Tuomet gyventojams buvo siuntinėjamos įvairios nuorodos, kurios nukreipdavo į fiktyvias elektronines parduotuves su gausiais deficitinių prekių likučiais. Vėliau paaiškėjo, kad apsipirkę tokiose parduotuvėse žmonės liko ir be pinigų, ir be prekių.

Vėliau paskelbus apie gyventojams priklausančias įvairias COVID-19 išmokas, pasipylė elektroniniai laiškai, siunčiami neva Valstybinės mokesčių inspekcijos. Juose buvo prisegami failai su anketa, kurią užpildę gyventojai buvo informuojami, jog neva gaus išmoką. Iš tiesų atsiųstas failas nebuvo anketa, o virusas, kurį atidaręs žmogus parsisiųsdavo jį į savo kompiuterį.
Daug žmonių patikėjo tokiais pranešimais. Pandemijos tema yra jautri, be to, ją lydi daug nežinomybės – nieko panašaus nebuvome patyrę, todėl piktavalių laiškai atrodo tikroviški, įtikinantys ir patikimi.

– Per pandemiją daug kas ėmė dirbti iš namų. Ar tai, kaip ir COVID-19 tema, tapo nauja galimybe kibernetinėms atakoms?

– Galima sakyti taip. Prie duomenų per interneto tinklus, kokius žmonės naudoja namuose, prieiti daug lengviau, nei prie įvairiais būdais apsaugoto darboviečių interneto. Žinodami, kad naudodamiesi tokiais tinklais žmonės dirba su galbūt konfidencialia įmonių informacija, sukčiai bando prie jos prieiti. Buvo atvejų, kai programišiai užkodavo buhalterinės apskaitos, klientų duomenų bazių informaciją, be kurios įmonės ar organizacijos darbas negalėjo vykti. Įprasta, kad užkodavę tokius duomenis sukčiai prašė už juos išpirkos.

– Ką reikėtų daryti, kaip elgtis, kad išvengtume panašių situacijų?

– Ugdyti budrumą ir kritinį mąstymą. Namuose dirbantis ir į užduotį smarkiai įsijautęs žmogus turi žinoti, kad gali sulaukti laiškų COVID-19 temomis, turi prisiminti, kad gali būti skatinamas paspausti įvairias nuorodas. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į siunčiamas SMS žinutes, kuriose gali būti prašoma suvesti elektroninio pašto, socialinių tinklų paskyrų ar net elektroninės bankininkystės slaptažodžius. Niekada taip neatskleiskite slaptažodžių! Tai pirmoji gynybos su kibernetiniais sukčiais linija. Antroji – įrangos saugumas. Nusistatykite saugius belaidžio tinklo prieigos slaptažodžius. Patikrinkite, ar yra aktyvuotas belaidžio tinklo šifravimas. Pasidomėkite, ar pakeistas pradinis tinklo pavadinimas (SSID), jeigu ne – pasikeiskite. Įsitikinkite, ar prie jūsų belaidžio tinklo nėra prijungtų nesaugių įrenginių. Pavyzdžiui, IP kamerų, televizorių. Jeigu nesate įsitikinęs, kad toks įrenginys atitinka ES šalyse keliamus saugumo reikalavimus, atjunkite jį nuo namų tinklo.

Dirbdami nuotoliniu būdu iš asmeninio kompiuterio išjunkite failų bendrinimą. Jungdamiesi prie organizacijos informacinių išteklių naudokite tik legalią operacinę sistemą ir kitą programinę įrangą, legalią antivirusinę programinę įrangą. Geriausia – su papildomomis funkcijomis: ugniasiene, elektroninio pašto apsauga. Periodiškai atlikite kompiuterio skenavimus dėl kenkėjiškos programinės įrangos. Nuotoliniu būdu rekomenduojame dirbti naudojant naudotojo paskyrą, kuriai nebūtų suteiktos administratoriaus prieigos teisės, leidžiančios įdiegti papildomą programinę įrangą. Šifruokite duomenis kietojo disko lygmeniu, nesilankykite su darbu nesusijusiose interneto svetainėse, atidžiai vertinkite nuorodas elektroniniuose laiškuose.

Prisidengdami Valstybinės mokesčių inspekcijos vardu sukčiai gyventojams siunčia SMS žinutes su fiktyvia nuoroda, neva informuojančia apie žmogui priklausančią paramą, kuri iš tiesų tėra virusas.

Prisidengdami Valstybinės mokesčių inspekcijos vardu sukčiai gyventojams siunčia SMS žinutes su fiktyvia nuoroda, neva informuojančia apie žmogui priklausančią paramą, kuri iš tiesų tėra virusas.

Nuolat tikrinkite siunčiamos informacijos patikimumą, nepriiminėkite skubotų sprendimų. Įsitikinkite, ar jūsų įrenginys nebuvo užfiksuotas dalyvaujant kenkėjiškoje veikloje. Tai padaryti galite apsilankę NKSC svetainėje https://www.nksc.lt/tikrinti.htm.

Įsitikinkite, ar jūsų kompiuteryje ir prie tinklo prijungtuose įrenginiuose naudojama programinė įranga yra naujausios versijos, ar įdiegti programinės įrangos atnaujinimai. Jeigu ne, atsisiųskite ir įdiekite. Jungiantis prie organizacijos informacinės sistemos rekomenduojame naudoti kelių faktorių autentifikavimą ir papildomai naudoti kompiuterio slaptažodį. Rekomenduojame perduodamą ar į trečiųjų šalių resursus perkeliamą jautrią informaciją apsaugoti slaptažodžiais, kurie būtų perduodami kitais būdais, pavyzdžiui, SMS žinutėmis.

Organizacijoms ir jų vadovams galioja šiek tiek kitokios rekomendacijos. Vadovams būtina žinoti, kad darbas nuotoliniu būdu kelia informacijos konfidencialumo pažeidimo riziką. Dėl šios priežasties nuotoliniu būdu dirbantiems asmenims turėtų būti suteikiama tik tokia prieiga prie informacijos ir informacinių sistemų, kiek ji yra reikalinga darbuotojų funkcijoms atlikti. Esant galimybei, rekomenduojame prie sistemų leisti prisijungti tik žinomiems įrenginiams iš žinomų IP adresų. Tarnybiniuose įrenginiuose rekomenduojame naudotojams nesuteikti administratoriaus prieigos teisių. Prieiga prie darbo stoties turi būti apribota naudojant unikalius prisijungimo duomenis.

– Kokios rekomendacijos galioja besimokantiems ir studijuojantiems nuotoliniu būdu?

– Iš esmės galioja tos pačios rekomendacijos, kaip ir dirbantiems nuotoliniu būdu. Skirtumas tas, kad jei yra galimybė, tėvai turėtų pasidomėti, ką ir kaip veikia daug laiko prie kompiuterių praleidžiantys nepilnamečiai. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į socialinius tinklus: kokias nuotraukas ir videofilmus vaikai ar paaugliai ten viešina, kokie yra jų „Facebook“ paskyrų nustatymai, kas gali matyti jų įkeliamas nuotraukas ir įrašus. Reikėtų akcentuoti, kad jų skelbiamą informaciją matytų tik draugai – profilis neturėtų būti prieinamas viešai. Būtų gerai, kad paskyra būtų apsaugota dvigubu slaptažodžiu – tuomet užgrobti arba pavogti anketą būtų sunkiau. Mat pasitaiko atvejų, kad socia­linių tinklų paskyras paaugliai grobia vieni iš kitų. Pagrindinis to tikslas – patyčios. Užgrobtuose profiliuose imamos skelbti jautrios nuotraukos, informacija, žeidžianti nepilnamečius ir kartais net sukelianti psichologinių traumų, todėl labai svarbu paskyras apsaugoti dvigubu slaptažodžiu.

– Pavasarį, kai nuotolinis darbas ir mokymas pirmą kartą buvo organizuojami taip plačiai ir tokiomis didelėmis apimtimis, ypač populiari ir dažnai naudojama tapo skaitmeninė konferencijų programa „Zoom“. Netrukus pasipylė įspėjimai, kad ji nėra pakankamai saugi, ir buvo nurodyta vengti ją naudoti. Ar ši vis dar dažnai naudojama programa tebėra nesaugi?

Paskutinis Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos posėdis vyko nuotoliniu būdu, naudojant programą „Zoom“. Pavasarį kibernetinio saugumo specialistai abejojo šios platformos patikimumu, tačiau dabar sako, kad saugumo spragas „Zoom“ gamintojai ištaisė, ir ji yra tinkama naudoti.

Paskutinis Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos posėdis vyko nuotoliniu būdu, naudojant programą „Zoom“. Pavasarį kibernetinio saugumo specialistai abejojo šios platformos patikimumu, tačiau dabar sako, kad saugumo spragas „Zoom“ gamintojai ištaisė, ir ji yra tinkama naudoti.

– Pavasarį pasaulio kibernetinio saugumo ekspertai, taip pat ir Nacionalinio kibernetinio saugumo ekspertai iš tiesų dalijosi informacija, kad „Zoom“ programa nėra saugi naudotis. Prie pokalbių kanalų buvo galima prisijungti tretiesiems asmenims, ir tokių atvejų buvo ne vienas. Tai buvo ne teorija, o realiai išnaudojama saugumo spraga. Ypatingą pavojų ji kėlė valdžios institucijoms, kurios per nuotolines konferencijas dalijosi jautria ir konfidencialia informacija. Dėl to programos rekomendavome nenaudoti.
Dabar situacija pasikeitė. Programos gamintojai vasarą gerokai padirbėjo ir jos saugumą pastebimai pagerino. Tris mėnesius, užuot dirbę prie programos serviso gerinimo, jie pasistengė dėl saugumo, ir panašu, kad tai puikiai pavyko. Programa dabar tikrai daug saugesnė, įvesta daugiau šifravimo, anksčiau žinotos saugumo spragos pašalintos. Dabar „Zoom“ galima laikyti tokia pat saugia programa, kaip ir kitų bendrovių. Tiesa, reikėtų žinoti, kad „Zoom“ gamintoja yra kinų bendrovė, todėl valdžios institucijos ją vis dar turėtų naudoti atsargiai. O naudojantys šią programą ugdymo procese nerimauti neturėtų – tam ji visiškai tinkama.

– Nors pastaruoju metu kibernetinių išpuolių mastai didėja, panašu, kad jų pobūdis ir schemos yra panašios. Kaip manote, kodėl vis dar užkimbame ant sukčių kabliukų, nors informacijos apie kibernetinius išpuolius visur – daugybė?

– Situacija iš tiesų paradoksali. Informacijos apie kibernetines atakas ir sukčių išpuolius daug, tačiau nusikaltimų ir nukentėjusiųjų skaičiai ne mažėja, o priešingai – auga. Taip yra todėl, kad sukčių daugėja. Kibernetinės atakos jiems yra tarsi darbas, nes pagrindinis išpuolių tikslas yra pinigai. Tik nedidelė kibernetinių atakų dalis yra destrukcinės arba politinės paskirties. Taip, kartais įsilaužiama, tarkime, į naujienų tinklalapius ir pradedama platinti melagienas, šitaip siekiant, pavyzdžiui, paveikti arba pakeisti visuomenės nuomonę tam tikrais klausimais, tačiau kur kas dažniau išpuoliai rengiami siekiant užkoduoti svarbią informaciją ir po to prašyti už jos atkodavimą pinigų.

Kita priežastis – augantis interneto ir elektroninių įrenginių naudotojų skaičius, informacinių technologijų pažanga, elektroninių paslaugų plėtra. Naudotis elektroniniais įrenginiais ir paslaugomis tampa vis lengviau ir paprasčiau, aplikacijos yra vis draugiškesnės vartotojams. Visgi ne tik aplikacijos – sukčiai ir jų atakos taip pat tobulėja. Jos tampa rafinuotesnės ir mažiau pastebimos.

Pavyzdžiui, galite metų metus neįtarti, kad kompiuterio informacija naudojatės ne tik jūs, bet ir koks nors kibernetinis plėšikas. Sakysite, kad jame nelaikote ir neturite vertingų duomenų, kuriuos būtų galima užgrobti? Ar pagalvojate, kad iš savo kompiuterio prieinate prie darbovietės duomenų bazės, kurioje vertingų duomenų tikrai yra? Labai dažnai asmeniniai kompiuteriai, kuriuos žmonės naudoja jungdamiesi prie darbovietės duomenų, yra užgrobiami ir tampa laidininkais svarbioms ir vertingoms atakoms rengti prieš įmones, organizacijas ir įstaigas. Tokias atakas pastebėti sunku, jas identifikuoja tik ypač stiprios ir jautrios sistemos, tokios, kokias turime NKSC. Dėl to labai svarbu naudoti sudėtingus slaptažodžius, dvigubas autorizacijas ir dirbti iš namų bei prisijungti prie darboviečių duomenų bazių labai atsakingai.

Pažinimo laboratorija

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.