renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Pandemija kibernetinius sukčius įkvepia naujoms atakoms

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, bankų klientams sukčiai per pirmą šių metų pusmetį pridarė žalos už maždaug 2,2 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir telefoninių, ir kibernetinių sukčių atakomis padaryta žala. Pastarųjų aktyvumas per pandemiją ypač išaugo, nes elektroninėje erdvėje ėmėme praleisti kaip niekada daug laiko. Be to, atsirado jautri COVID-19 tema, kurią nusikaltėliai puikiai išnaudoja.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius dr. Rytis RAINYS sako, kad paniškai bijoti kibernetinių atakų ir dėl to vengti elektroninės erdvės nereikėtų, tačiau kad atakos egzistuoja, o sukčiai veikia itin aktyviai ir rafinuotai, žinoti būtina. Atsižvelgiant į tai kibernetinio saugumo specialistas pataria būti budriems ir tinkamai apsaugoti savo elektroninius įrenginius.

NKSC direktorius dr. Rytis Rainys ragina nuotoliniu būdu dirbančius darbuotojus ir įmones atkreipti dėmesį į įrenginių saugumą ir tinkamą nuotolinio darbo organizavimą.

NKSC direktorius dr. Rytis Rainys ragina nuotoliniu būdu dirbančius darbuotojus ir įmones atkreipti dėmesį į įrenginių saugumą ir tinkamą nuotolinio darbo organizavimą. NKSC nuotrauka

– Prašome papasakoti, kaip pandemija pakeitė kibernetinio saugumo situaciją?

– Pastaruoju metu kibernetinių išpuolių skaičius pasaulyje išaugo maždaug 20–30 proc. Matome, kad apskritai kibernetinių išpuolių mastas pasaulyje sparčiai auga. Pandemijos tematika kibernetinių išpuolių kontekste paskutiniu metu yra labai plačiai išnaudojama. Ypač tai pasireiškė pandemijos pradžioje, kai trūko įvairių apsaugos priemonių: respiratorių, veido kaukių, pirštinių ir kt. Tuomet gyventojams buvo siuntinėjamos įvairios nuorodos, kurios nukreipdavo į fiktyvias elektronines parduotuves su gausiais deficitinių prekių likučiais. Vėliau paaiškėjo, kad apsipirkę tokiose parduotuvėse žmonės liko ir be pinigų, ir be prekių.

Vėliau paskelbus apie gyventojams priklausančias įvairias COVID-19 išmokas, pasipylė elektroniniai laiškai, siunčiami neva Valstybinės mokesčių inspekcijos. Juose buvo prisegami failai su anketa, kurią užpildę gyventojai buvo informuojami, jog neva gaus išmoką. Iš tiesų atsiųstas failas nebuvo anketa, o virusas, kurį atidaręs žmogus parsisiųsdavo jį į savo kompiuterį.
Daug žmonių patikėjo tokiais pranešimais. Pandemijos tema yra jautri, be to, ją lydi daug nežinomybės – nieko panašaus nebuvome patyrę, todėl piktavalių laiškai atrodo tikroviški, įtikinantys ir patikimi.

– Per pandemiją daug kas ėmė dirbti iš namų. Ar tai, kaip ir COVID-19 tema, tapo nauja galimybe kibernetinėms atakoms?

– Galima sakyti taip. Prie duomenų per interneto tinklus, kokius žmonės naudoja namuose, prieiti daug lengviau, nei prie įvairiais būdais apsaugoto darboviečių interneto. Žinodami, kad naudodamiesi tokiais tinklais žmonės dirba su galbūt konfidencialia įmonių informacija, sukčiai bando prie jos prieiti. Buvo atvejų, kai programišiai užkodavo buhalterinės apskaitos, klientų duomenų bazių informaciją, be kurios įmonės ar organizacijos darbas negalėjo vykti. Įprasta, kad užkodavę tokius duomenis sukčiai prašė už juos išpirkos.

– Ką reikėtų daryti, kaip elgtis, kad išvengtume panašių situacijų?

– Ugdyti budrumą ir kritinį mąstymą. Namuose dirbantis ir į užduotį smarkiai įsijautęs žmogus turi žinoti, kad gali sulaukti laiškų COVID-19 temomis, turi prisiminti, kad gali būti skatinamas paspausti įvairias nuorodas. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į siunčiamas SMS žinutes, kuriose gali būti prašoma suvesti elektroninio pašto, socialinių tinklų paskyrų ar net elektroninės bankininkystės slaptažodžius. Niekada taip neatskleiskite slaptažodžių! Tai pirmoji gynybos su kibernetiniais sukčiais linija. Antroji – įrangos saugumas. Nusistatykite saugius belaidžio tinklo prieigos slaptažodžius. Patikrinkite, ar yra aktyvuotas belaidžio tinklo šifravimas. Pasidomėkite, ar pakeistas pradinis tinklo pavadinimas (SSID), jeigu ne – pasikeiskite. Įsitikinkite, ar prie jūsų belaidžio tinklo nėra prijungtų nesaugių įrenginių. Pavyzdžiui, IP kamerų, televizorių. Jeigu nesate įsitikinęs, kad toks įrenginys atitinka ES šalyse keliamus saugumo reikalavimus, atjunkite jį nuo namų tinklo.

Dirbdami nuotoliniu būdu iš asmeninio kompiuterio išjunkite failų bendrinimą. Jungdamiesi prie organizacijos informacinių išteklių naudokite tik legalią operacinę sistemą ir kitą programinę įrangą, legalią antivirusinę programinę įrangą. Geriausia – su papildomomis funkcijomis: ugniasiene, elektroninio pašto apsauga. Periodiškai atlikite kompiuterio skenavimus dėl kenkėjiškos programinės įrangos. Nuotoliniu būdu rekomenduojame dirbti naudojant naudotojo paskyrą, kuriai nebūtų suteiktos administratoriaus prieigos teisės, leidžiančios įdiegti papildomą programinę įrangą. Šifruokite duomenis kietojo disko lygmeniu, nesilankykite su darbu nesusijusiose interneto svetainėse, atidžiai vertinkite nuorodas elektroniniuose laiškuose.

Prisidengdami Valstybinės mokesčių inspekcijos vardu sukčiai gyventojams siunčia SMS žinutes su fiktyvia nuoroda, neva informuojančia apie žmogui priklausančią paramą, kuri iš tiesų tėra virusas.

Prisidengdami Valstybinės mokesčių inspekcijos vardu sukčiai gyventojams siunčia SMS žinutes su fiktyvia nuoroda, neva informuojančia apie žmogui priklausančią paramą, kuri iš tiesų tėra virusas.

Nuolat tikrinkite siunčiamos informacijos patikimumą, nepriiminėkite skubotų sprendimų. Įsitikinkite, ar jūsų įrenginys nebuvo užfiksuotas dalyvaujant kenkėjiškoje veikloje. Tai padaryti galite apsilankę NKSC svetainėje https://www.nksc.lt/tikrinti.htm.

Įsitikinkite, ar jūsų kompiuteryje ir prie tinklo prijungtuose įrenginiuose naudojama programinė įranga yra naujausios versijos, ar įdiegti programinės įrangos atnaujinimai. Jeigu ne, atsisiųskite ir įdiekite. Jungiantis prie organizacijos informacinės sistemos rekomenduojame naudoti kelių faktorių autentifikavimą ir papildomai naudoti kompiuterio slaptažodį. Rekomenduojame perduodamą ar į trečiųjų šalių resursus perkeliamą jautrią informaciją apsaugoti slaptažodžiais, kurie būtų perduodami kitais būdais, pavyzdžiui, SMS žinutėmis.

Organizacijoms ir jų vadovams galioja šiek tiek kitokios rekomendacijos. Vadovams būtina žinoti, kad darbas nuotoliniu būdu kelia informacijos konfidencialumo pažeidimo riziką. Dėl šios priežasties nuotoliniu būdu dirbantiems asmenims turėtų būti suteikiama tik tokia prieiga prie informacijos ir informacinių sistemų, kiek ji yra reikalinga darbuotojų funkcijoms atlikti. Esant galimybei, rekomenduojame prie sistemų leisti prisijungti tik žinomiems įrenginiams iš žinomų IP adresų. Tarnybiniuose įrenginiuose rekomenduojame naudotojams nesuteikti administratoriaus prieigos teisių. Prieiga prie darbo stoties turi būti apribota naudojant unikalius prisijungimo duomenis.

– Kokios rekomendacijos galioja besimokantiems ir studijuojantiems nuotoliniu būdu?

– Iš esmės galioja tos pačios rekomendacijos, kaip ir dirbantiems nuotoliniu būdu. Skirtumas tas, kad jei yra galimybė, tėvai turėtų pasidomėti, ką ir kaip veikia daug laiko prie kompiuterių praleidžiantys nepilnamečiai. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į socialinius tinklus: kokias nuotraukas ir videofilmus vaikai ar paaugliai ten viešina, kokie yra jų „Facebook“ paskyrų nustatymai, kas gali matyti jų įkeliamas nuotraukas ir įrašus. Reikėtų akcentuoti, kad jų skelbiamą informaciją matytų tik draugai – profilis neturėtų būti prieinamas viešai. Būtų gerai, kad paskyra būtų apsaugota dvigubu slaptažodžiu – tuomet užgrobti arba pavogti anketą būtų sunkiau. Mat pasitaiko atvejų, kad socia­linių tinklų paskyras paaugliai grobia vieni iš kitų. Pagrindinis to tikslas – patyčios. Užgrobtuose profiliuose imamos skelbti jautrios nuotraukos, informacija, žeidžianti nepilnamečius ir kartais net sukelianti psichologinių traumų, todėl labai svarbu paskyras apsaugoti dvigubu slaptažodžiu.

– Pavasarį, kai nuotolinis darbas ir mokymas pirmą kartą buvo organizuojami taip plačiai ir tokiomis didelėmis apimtimis, ypač populiari ir dažnai naudojama tapo skaitmeninė konferencijų programa „Zoom“. Netrukus pasipylė įspėjimai, kad ji nėra pakankamai saugi, ir buvo nurodyta vengti ją naudoti. Ar ši vis dar dažnai naudojama programa tebėra nesaugi?

Paskutinis Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos posėdis vyko nuotoliniu būdu, naudojant programą „Zoom“. Pavasarį kibernetinio saugumo specialistai abejojo šios platformos patikimumu, tačiau dabar sako, kad saugumo spragas „Zoom“ gamintojai ištaisė, ir ji yra tinkama naudoti.

Paskutinis Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos posėdis vyko nuotoliniu būdu, naudojant programą „Zoom“. Pavasarį kibernetinio saugumo specialistai abejojo šios platformos patikimumu, tačiau dabar sako, kad saugumo spragas „Zoom“ gamintojai ištaisė, ir ji yra tinkama naudoti.

– Pavasarį pasaulio kibernetinio saugumo ekspertai, taip pat ir Nacionalinio kibernetinio saugumo ekspertai iš tiesų dalijosi informacija, kad „Zoom“ programa nėra saugi naudotis. Prie pokalbių kanalų buvo galima prisijungti tretiesiems asmenims, ir tokių atvejų buvo ne vienas. Tai buvo ne teorija, o realiai išnaudojama saugumo spraga. Ypatingą pavojų ji kėlė valdžios institucijoms, kurios per nuotolines konferencijas dalijosi jautria ir konfidencialia informacija. Dėl to programos rekomendavome nenaudoti.
Dabar situacija pasikeitė. Programos gamintojai vasarą gerokai padirbėjo ir jos saugumą pastebimai pagerino. Tris mėnesius, užuot dirbę prie programos serviso gerinimo, jie pasistengė dėl saugumo, ir panašu, kad tai puikiai pavyko. Programa dabar tikrai daug saugesnė, įvesta daugiau šifravimo, anksčiau žinotos saugumo spragos pašalintos. Dabar „Zoom“ galima laikyti tokia pat saugia programa, kaip ir kitų bendrovių. Tiesa, reikėtų žinoti, kad „Zoom“ gamintoja yra kinų bendrovė, todėl valdžios institucijos ją vis dar turėtų naudoti atsargiai. O naudojantys šią programą ugdymo procese nerimauti neturėtų – tam ji visiškai tinkama.

– Nors pastaruoju metu kibernetinių išpuolių mastai didėja, panašu, kad jų pobūdis ir schemos yra panašios. Kaip manote, kodėl vis dar užkimbame ant sukčių kabliukų, nors informacijos apie kibernetinius išpuolius visur – daugybė?

– Situacija iš tiesų paradoksali. Informacijos apie kibernetines atakas ir sukčių išpuolius daug, tačiau nusikaltimų ir nukentėjusiųjų skaičiai ne mažėja, o priešingai – auga. Taip yra todėl, kad sukčių daugėja. Kibernetinės atakos jiems yra tarsi darbas, nes pagrindinis išpuolių tikslas yra pinigai. Tik nedidelė kibernetinių atakų dalis yra destrukcinės arba politinės paskirties. Taip, kartais įsilaužiama, tarkime, į naujienų tinklalapius ir pradedama platinti melagienas, šitaip siekiant, pavyzdžiui, paveikti arba pakeisti visuomenės nuomonę tam tikrais klausimais, tačiau kur kas dažniau išpuoliai rengiami siekiant užkoduoti svarbią informaciją ir po to prašyti už jos atkodavimą pinigų.

Kita priežastis – augantis interneto ir elektroninių įrenginių naudotojų skaičius, informacinių technologijų pažanga, elektroninių paslaugų plėtra. Naudotis elektroniniais įrenginiais ir paslaugomis tampa vis lengviau ir paprasčiau, aplikacijos yra vis draugiškesnės vartotojams. Visgi ne tik aplikacijos – sukčiai ir jų atakos taip pat tobulėja. Jos tampa rafinuotesnės ir mažiau pastebimos.

Pavyzdžiui, galite metų metus neįtarti, kad kompiuterio informacija naudojatės ne tik jūs, bet ir koks nors kibernetinis plėšikas. Sakysite, kad jame nelaikote ir neturite vertingų duomenų, kuriuos būtų galima užgrobti? Ar pagalvojate, kad iš savo kompiuterio prieinate prie darbovietės duomenų bazės, kurioje vertingų duomenų tikrai yra? Labai dažnai asmeniniai kompiuteriai, kuriuos žmonės naudoja jungdamiesi prie darbovietės duomenų, yra užgrobiami ir tampa laidininkais svarbioms ir vertingoms atakoms rengti prieš įmones, organizacijas ir įstaigas. Tokias atakas pastebėti sunku, jas identifikuoja tik ypač stiprios ir jautrios sistemos, tokios, kokias turime NKSC. Dėl to labai svarbu naudoti sudėtingus slaptažodžius, dvigubas autorizacijas ir dirbti iš namų bei prisijungti prie darboviečių duomenų bazių labai atsakingai.

Pažinimo laboratorija

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...
  • Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai

    2021-02-27Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai
    Gyventojai, nutarę renovuoti seną daugiabutį, gali gauti valstybės finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms bei pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis. Daugiabučių namų atnaujinimo programoje dalyvauja ir valstybės paramą gauna tik daugiabučiai namai, kurie po modernizavimo pasiekia ne žemesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau, nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų. Kultūros paveldo objektai turėtų sutaupyti ne mažiau kaip 25 proc. energijos. Visi daugiabučiai namai turi būti pastatyti iki 1993 m. Platus priemonių pasirinkimas Pateikus paraišką galima gauti dalinį valstybės finansavimą (30 proc.) kompensuoti daugiabučio energinį efektyvumą didinančias priemones. Pavyzdžiui, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ar keitimą, ...
  • Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda išsilaisvinti iš stereotipų“

    2021-02-26Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda  išsilaisvinti iš stereotipų“
    Iš Kazlų Rūdos kilusi dailininkė Audronė Petrašiūnaitė tikina, kad vaikystėje ji ne tik nebuvo skatinama, bet net ir nemokėjo piešti. Šia veikla rimčiau domėtis pradėjo tik mokykloje, jau paauglystės metais. „Viena draugė stojo į tuometinį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, ji man parodė, ką nešėsi į stojamuosius egzaminus, ir aš nusprendžiau ten stoti. Nuvykau visai nesiruošusi ir, laimei, įstojau“, – pradeda pokalbį menininkė. Džiaugiasi profesijos pasirinkimu Šiuo metu dailininkės darbai eksponuojami Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, įvairiuose meno fonduose, privačiose Lietuvos ir užsienio kolekcijose. Nors, kaip pati sako, niekad nebuvo skatinama eiti menininkės keliu – ji ...
  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, nes ūkininkai pirmieji pajaučia klimato pokyčių ar biologinės įvairovės nykimo poveikį. Galime apgailestauti, kad šis perėjimas vyksta dabar, mūsų gyvenimą stipriai sutrikdžius pandemijai. Nepaisant to, ...
  • Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)

    2021-02-24Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)
    Į „Suvalkiečio“ klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra ŠIRVINSKIENĖ. – Kokias paslaugas teikia Respublikinis priklausomybių ligų centras? – Centre teikiama pagalba priklausomiems nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, rūkymo ir azartinių lošimų. Atskiros programos, kurios skirtos vaikams ir jaunimui, yra Vilniaus ir Kauno filialuose. Be gydymo medikamentais, centre dirba ir psichologai, socialiniai darbuotojai, organizuojamos grupinės ir individualios konsultacijos, kalbama apie tai, kas yra priklausomybė, kokios yra gydymo ir reabilitacijos galimybės. Kadangi kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, gydymo būdą pasirenka pats asmuo, tardamasis su gydytoju. Po abstinencijos gydymo asmuo gali rinktis toliau tęsti gydymą „Minesotos“ programoje arba motyvacinėje terapijoje. – Kaip ...
  • Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai

    2021-02-24Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai
    Vaiko teisių gynėjai dažnai susiduria su atvejais, kai girtaujantys tėvai negalvoja apie savo vaikus, fiziškai ir emociškai smurtauja prieš juos, vaikai gyvena skurde, apleisti. Šiandien tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažniausia vaiko teisių pažeidimų ir laikinosios globos nustatymų priežastis mūsų šalyje. Ydingas tėvų gyvenimo būdas vaikams kenkia ne tik čia ir dabar, bet neigiamai paveikia ir jų ateitį. „Jei abu tėvai ar vienas iš jų piktnaudžiauja svaigalais, padaroma didelė žala vaikams. Ne tik pažeidžiama jų teisė augti saugioje aplinkoje, bet ir sužalojama ateitis. Vaizdžiai tariant – pakerpami skrydžiui reikalingi sparnai. Labai kviečiu visus – pedagogus, gydytojus, socialinius darbuotojus, kaimynus – nebūti abejingus ...
  • Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo

    2021-02-24Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo
    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius prof. dr. Renaldas ČIUŽAS pateikė informacijos apie tai, kaip karantinas paveikė priklausomybių turinčius žmones visoje šalyje ir Marijampolės apskrityje. Apsinuodijimai narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu Bendras apsinuodijimų skaičius įvairiomis medžiagomis COVID-19 laikotarpiu, pirmo karantino metu, vertinant duomenis nuo kovo 16 d. iki balandžio 30 d., buvo perpus mažesnis, lyginant su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, tačiau apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) skaičius stipriai nesiskyrė. 2019 m. kovą ir balandį apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais buvo 58, o 2020 m. – 41 atvejis. Vertinant apsinuodijimus pagal atskiras medžiagas, apsinuodijimų skaičius opioidais COVID-19 laikotarpiu išaugo beveik trečdaliu (2020 m. ...
  • Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės

    2021-02-20Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės
    Ne kartą ar du turėjome progos gėrėtis kūrybinės grupės „Sėjinis“ (jos šaknys – Gižuose), vadovaujamos Virginijos Armanavičienės, parodomis Marijampolės kultūros centre ir kitose ekspozicijų erdvėse. Kiekvieną kartą stebina ir meistrystė, ir moterų gebėjimas vis naujai išgvildenti, pateikti pasirinktą temą, atskleisti jos gilumas ir trapiais popieriaus karpiniais su didele jėga prabilti apie tai, kas (iš tiesų turėtų būti) mums visiems svarbiausia. Naujausia ekspozicija – Paežerių dvare, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės dienai vasario 12-ąją čia buvo pristatyta Vilkaviškio rajono kūrybinės grupės „Sėjinis“ popieriaus karpinių paroda „Lietuvai“. Kaip sako kūrybinės grupės vadovė V. Armanavičienė, „Sėjinio“ parodų istorijoje unikalu tai, kad Suvalkijos (Sūduvos) ...
  • Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)

    2021-02-20Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)
    Miglotą sausio dieną pasiėmusi lauknešėlį išsiruošiau į savo gimtinę. Dar gruodžio pradžioje buvusi kaimynė skambino ir, pasakodama naujienas, kvietė apsilankyti.…Einu rusvais ir gelsvais atspalviais pasidabinusiais papieviais. Seniau žiemomis čia storai priversdavo sniego. Pakeliu galvą ir matau, kaip ąžuolų viršūnėmis vėjo genami sklando du krankliai. Ramiai sklando ore: tai krenta žemyn, tai vėl aukštyn pakyla. Dviese skrisdami lyg viens kitą gaudo, lyg susikimba „rankom“ ir vėl krenta. Nejaugi kranklių tuoktuvės? Pro blankią miglą švysteli gelsvas saulės skritulys. Lazdyno žirginėliai žalsvėja, o kabantys lašai blizga blyškios saulės spinduliuose. Oras primena vasarį.Jau matosi kaimynės namelis, apsuptas apyniais apsirengusių vyšnaičių. Vinguriuoja iš kamino dūmelis ...
  • Jau keturioliktoji…

    2021-02-20Jau keturioliktoji...
    Biruta Pėveraitytė renka kūrybos derlių kaip ir kasmet. „Briliantinės tiesos ekstazėje“ – taip vadinasi naujoji jos knyga – šiemet visuomenei dovanojamas sunokintas poezijos derlius. Tai jau keturioliktoji Suvalkijos poetės poezijos knyga; pakeliui bręsta ir penkioliktoji… Atrodo, kad kai kurių posmų įmantrus pakilumas labiau panėšėtų į Pietų šalių žemėje išaugintas, nei mūsų kuklioje žemėje subrandintas eiles… Tačiau skaitytojas ras nemažai lietuviško kolorito – peizažų, kaimo takelių, kuriais išėjęs į platų pasaulį žmogus nepamiršo lietuviškų obelų ir duonos kvapo, namų slenksčio, lietuviškų šaknų. Eilėraščio lyrinis herojus – dažniausiai užaugęs prie Šešupės su savo kilniais ir neramiais sielos troškimais, čia mylėjęs, svajojęs, džiaugęsis ...
  • Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

    2021-02-20
    Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo mažens svarbu turėti dienos planą Visuomenės sveikatos specialistė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. „Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi ...