Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Vis daugiau ūkininkų suvokia bendros veiklos svarbą

Europoje madingi smulkiųjų ūkininkų susivienijimai aktualūs tampa ir Lietuvoje, nes išvien dirbantiems ūkininkams lengviau konkuruoti su stambiais žemdirbiais, susivienijus atsiranda daugiau galimybių integruotis į rinką. Visų svarbiausia, kad sutelkę jėgas smulkūs žemės ūkio subjektai gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų.

Smulkūs ūkininkai, kurį laiką į bendradarbiavimą žiūrėję nepatikliai, Lietuvoje jėgas vienija vis dažniau ir drąsiau. Priežastis – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“, pagal kurią smulkūs ūkininkai gali pretenduoti į solidžią paramą tarpusavio projektams vykdyti.

Bendradarbiaudami smulkūs ūkiai gali įsigyti modernios technikos ir įgyja teisę naudotis ja lygiomis dalimis.  Ričardo PASILIAUSKO nuotraukaBendradarbiaudami smulkūs ūkiai gali įsigyti modernios technikos ir įgyja teisę naudotis ja lygiomis dalimis.

Bendradarbiaudami smulkūs ūkiai gali įsigyti modernios technikos ir įgyja teisę naudotis ja lygiomis dalimis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Dalijosi daugiau nei du milijonus

Į KPP lėšomis remiamą veiklos sritį „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“ Lietuvos ūkininkai pretenduoja kasmet nuo 2016 m. Pirmaisiais metais veiklos sritis gavo vos porą paraiškų, kitais, 2017 metais, sulaukė jau 11 subjektų susidomėjimo, 2018-aisiais – 33, o 2019 metais gavo net 48 paraiškas. Per trejus metus pareiškėjams buvo išmokėta beveik 1 mln. 790 tūkst. Eur.
Šiemet į paramą pagal veiklos sritį pareiškėjai pretenduoti galėjo spalio 5–lapkričio 4 dienomis. Pastarąjį mėnesį paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos teikę ir bendradarbiauti sutarę mažiausiai du pareiškėjai buvo kviečiami dalytis apie 2,3 mln. Eur paramos lėšų. Vienam projektui įgyvendinti numatyta skirti iki 90 tūkst. eurų siekiančią paramą. Už juos bendradarbiauti sutarusiems ir kaimo vietovėje veikiantiems smulkiesiems ūkininkams, smulkiesiems miško valdytojams, labai mažoms įmonėms ir fiziniams asmenims siūlyta įsigyti naują žemės ūkio techniką ir naują žemės ūkio įrangą, kroviniams vežti skirtas transporto priemones, priekabas ir puspriekabes, naują kompiuterinę ir programinę įrangą, naudoti paramos pinigus buvo kviečiama ūkio paskirties pastatų naujos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbams, investuoti lėšas į projekto įgyvendinimo vietos infrastruktūrą, naują miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos techniką ir įrangą, dirvos paruošimo miško želdiniams ar žėliniams mechanizmus ir kt.

Įsigijo reikiamą techniką

Pernai paraiškų gauti finansavimą pagal veiklos sritį „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“ daugiausia teikė bendradarbiauti sutarę smulkieji ūkininkai ir kaimo turizmu užsiimantys fiziniai asmenys. Tarp jų buvo ir Šventragio kaime (Marijampolės sav.) ūkininkaujantis Vigimantas Kazakevičius. Gyvulininkystės ūkio šeimininkas sakė, kad veiklos sritimi „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“ susidomėjo dar 2016-aisiais, kai tik ji buvo pradėta vykdyti. Pasak Vigimanto, pirmiausia jį sužavėjo paramos idėja skatinti smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimą, nes, anot V. Kazakevičiaus, nedideliems ūkininkams dirbant vieniems sunkiau ne tik atlikti kasdienius ūkio darbus, bet ir atsinaujinti, modernizuoti infrastruktūrą. Pradėjęs domėtis parama labiau, V. Kazakevičius gerąja prasme nustebo, kad „Paramos smulkių subjektų bendradarbiavimui“ intensyvumas projekto bendrosioms išlaidoms siekia 100 proc., projekto verslo planui įgyvendinti – 60 proc., o kai bendradarbiauti numato smulkieji ūkininkai, dirbantys gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose, – net 70 proc., ir ėmė austi mintį apie galimybę pasinaudoti parama.

– Naudojama žemės ūkio technika ir įvairūs padargai buvo seni, seniai galvojau apie jų atnaujinimą, bet tam reikalingų investicijų vis neatlikdavo. Savo ūkį turi ir dukra. Naujos technikos ir įrangos jos vystomai veiklai taip pat reikėjo. Pagalvojau, kodėl nesutelkus jėgų ir nepabandžius gauti paramą technikai, kuri būtų vertinga abiem ūkiams. Idėją pristačiau sūnui, jis padėjo parengti paraišką. Netrukus sužinojome, kad projektas įvertintas teigiamai. Gavę paramą įsigijome šienainio ritinių presą-vyniotuvą, šieno grėblį. Technika pasidalijame ir vienas kitam ją skoliname noriai, nes vienas kitu pasitikime. Parama tikrai labai vertinga ir jei tik yra galimybė ar noras bandyti ja pasinaudoti, labai skatinu tai daryti. Aišku, svarbiausia čia rasti patikimą partnerį, nes su juo reikės dirbti ne vienus metus. Jei tai – giminaičiai ar šeimos nariai, manau, problemų negali ir neturi kilti. Manau, kad sutarti gali ir kaimynai ar seni kolegos. Juk ir taip dažnai dalijamės įvairiais padargais, įrankiais ir patirtimi, – kalbėjo „Paramą smulkių subjektų bendradarbiavimui“ sėkmingai įsisavinęs ūkininkas.

Daugiau partnerių – daugiau šansų

Dažnu atveju, o tai yra būtinybė siekiant gauti paramą, į „Paramą smulkių subjektų bendradarbiavimui“ pretenduoja du ūkio subjektai, tačiau veiklos srities taisyklėse numatyta, kad bendradarbiauti gali ir keli ūkio subjektai. Iš tiesų, kuo daugiau projekto dalyvių rengia paraišką, tuo daugiau balų projektas gauna, o kuo daugiau balų, tuo daugiau šansų gauti paramą. Pavyzdžiui, jei bendradarbiauti sutaria 5 ir daugiau projekto dalyvių, jiems skiriama 30 balų, jei nuo 3 iki 4 dalyvių, – 20 balų.

Balai skiriami ir atsižvelgiant į pareiškėjų ir jų partnerių ūkių ekonominį dydį. Jei ūkių ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, vidurkis yra nuo 4 000 Eur iki 4 999 Eur, paraiškai skiriama 15 balų, nuo 5 000 Eur iki 6 999 Eur, – 10 balų. Smulkiųjų miškų valdytojams balai skiriami atsižvelgiant į jų miško valdų dydžio vidurkį. Kai jis yra intervale nuo 1 iki 3 ha, galima gauti 15 balų, kai nuo 3 iki 7 ha, – 10 balų. Labai mažos įmonės ar fiziniai asmenys vertinamos pagal veiklos trukmę. Kai jų vykdomos veiklos trukmės vidurkis yra daugiau nei 5 metai, bendradarbiauti sutarę pareiškėjai gali tikėtis gauti 15 balų, kai trukmės vidurkis nuo 3 iki 5 metų įskaitytinai, – 10 balų.

Balai taip pat skiriami atsižvelgiant į ūkių veiklos kryptį, pareiškėjų ambicijas padidinti ūkio ekonominius dydžius, išreikštas produkcijos standartine verte, planus padidinti įmonių pajamas. Papildomi balai skiriami pareiškėjams, kurių projektai susiję su klimato kaita ir su aplinkosaugos veikla.

Užs. 1163

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Medžio skulptoriai A. Lastauskas, K. Kvainauskas ir prisikėlę Suvalkijos kryžiai

    2016-12-06Medžio skulptoriai A. Lastauskas, K. Kvainauskas ir prisikėlę Suvalkijos kryžiai
    2001 m. gegužės 18 d. UNESCO paskelbė pirmų devyniolikos Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Į jį pateko ir Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, jų simbolika. Akcentuota, kad kryžiai Lietuvoje buvo statomi ir kai Rusijos imperija (XIX a. antroje pusėje), ir Tarybų Sąjunga (XX a. 5–8 dešimtmečiais) juos draudė ar nurodinėjo, kiek ir kur statyti. Todėl jau XIX a. pabaigoje jie įgijo nacionalinio simbolio statusą. Tai – gyva ir praktiškai iš kartos į kartą perduodama liaudies meno tradicija. Ornamentuoti, su geležinėmis viršūnėmis, saulutėmis kryžiai, įvairių siužetų medinės skulptūros – visa tai laikoma vertingiausiu Lietuvos liaudies meno palikimu. ...
  • Laikas, paaukotas V. Šlekio darbams puoselėti

    2016-11-23Laikas, paaukotas  V. Šlekio darbams puoselėti
    Taip jau susiklostė, kad įgijęs muzikinį išsilavinimą Jaunius Vylius stipriai susidomėjo kraštotyra bei dainuojamąja tautosaka. Ir iš tiesų kažin ar būtų kada atsiradęs toks entuziastas, kuris surinktų ne tik visas V. Šlekio užrašytas dainas, bet dar ir sustyguotų jo biografiją. O nagrinėdamas ją J. Vylius sužinojo ir apie V. Šlekio asmenybę, kuri jam pasirodė labai artima.   Suvedė pomėgiai J. Vyliaus pažintis su V. Šlekiu prasidėjo jam vadovaujant Kazlų Rūdos kultūros centro ansambliui „Sūduonia“. Ieškodamas dainuojamosios tautosakos kūrinių ansambliui, J. Vylius aptiko ir V. Šlekio surinktus dainuojamosios tautosakos kūrinius. Šie kūriniai ansamblio vadovui pasirodė verti dėmesio, nes buvo kitokie – melodingi, prasmingi, sunkiai ...
  • Dainuojamąją tautosaką puoselėja „Sūduonia“, „Diemedis“, „Žibinyčia“…

    2016-11-23Dainuojamąją tautosaką puoselėja „Sūduonia“, „Diemedis“, „Žibinyčia“...
    Kazlų Rūdos „Sūduonia“ išsiskiria tuo, kad jos repertuare atliekama tik suvalkietiška tautosaka, kurios didžiąją dalį sudarė buvusio vadovo Jauniaus Vyliaus ir ansambliečių pastangomis iš pateikėjų Suvalkijoje užrašyta medžiaga: dainos, raudos, liaudies žaidimai, rateliai, šokiai, kalendorinių švenčių, vestuvių papročiai, mitologinės sakmės, kita smulkioji tautosaka. Atlikėjai prisimena, kad ansamblio susikūrimo pradžioje, kai trūko dainuojamosios tautosakos kūrinių, visi kartu su vadovu eidavo kaime pas žmones ir klausydavo, įrašinėdavo, šifruodavo ir užrašinėdavo išgirstas dainas. Tačiau vieni ryškiausi dainų, kurias atlieka „Sūduonia“, pateikėjai, yra Vincas Šlekys ir Adelė Kazlauskienė. „Vinco Šlekio dainos yra išskirtinės, jas sunku mokytis, tačiau labai įdomu. Jose gausu simbolizmo, užuominų. Jas ...
  • Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“

    2016-11-23Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“
      Vincas Šlekys daugumai tautiečių ir kraštiečių iš tiesų geriausiai yra žinomas kaip žurnalistas ir kraštotyrininkas. Jo surinktos ir užrašytos „Kapsų dainos“ šiandien Sūduvos krašto dainuojamosios tautosakos puslapiuose – vienos svarbiausios ir vertingiausios, tačiau ne vien dėl surinktų dainų apie Vincą Šlekį verta kalbėti. Prisimenant jo asmenybę verta paminėti ir tai, kad jis buvo knygnešys, kaimo vaikų mokytojas, o svarbiausia – lietuviškai spaudai platinti skirtos „Sietyno“ draugijos steigėjas ir pirmininkas.   Lietuvybės pagrindus davė tėvai Vincas Šlekys gimė 1870 metais Marijampolės apskrityje, Mokoluose, tuometiniame Šunskų valsčiuje. Situacija šalyje tuo metu atrodė maždaug taip: Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, intensyvėjo rusifikacija, o po 1863–1864 m. ...
  • Meistrą giria jo darbai

    2016-11-02Meistrą giria jo darbai
    Liudvinavietis Arūnas Matulevičius sako lipdantis nuo penkerių – tiesiog toks buvo noras, nors šeimoje tuo niekas neužsiėmė. Ką nors nulipdyti iš plastilino, paskui iš molio, pasak jo, visa gatvė prašydavo. Taip vaikiškas pomėgis atvedė jį į dabartinę Kauno taikomosios dailės mokyklą, kur nedvejodamas pasirinko keramiką. Keramika jį suvedė ir su žmona Asta, kuri molio lipdymo išmoko iš mamos Onos Martinaitienės. „Tai buvo tarnybinis romanas, – juokdamasi sako A. Matulevičienė, prisipažinusi, kad būtent Arūno darbai pirmiausia ir patraukė jos dėmesį. – Mudvi su mama – savamokslės, lipdėme, kūrėme papuošalus, siūlais, dažais dekoravome vazas. Ne kartą bandžiau piešti ir ant Arūno pagamintų molio ...
  • Kiekviename ornamente gieda paukštelis

    2016-11-02Kiekviename ornamente gieda paukštelis
    Vienu seniausių tradicinių lietuvių amatų – keramika marijampolietę Angelę Česonienę sudomino vyras Kęstutis, profesionalus keramikas. – Augau Marcinkonyse, kur rankų darbas visada buvo populiarus – kiekvienuose namuose audė, mezgė, siuvinėjo, – sako Dzūkijos krašto šviesuolių Juzės ir Stasio Česnulevičių dukra Angelė. – Liaudies menas ir man visada buvo prie širdies, todėl stengiausi viską išmokti. Augdama miškų apsuptyje mėgau stebėti medžius, paukščius, o namo iš laukų sunešdavau visus akmenėlius, visokių augalėlių. Taip gamtos motyvai atsikartojo ir mano darbuose – piešiniuose, siuviniuose, audiniuose. Kelio galas jai buvo Putliųjų verpalų fabriko suvenyrų ceche pas Audronę Šlyterienę, kuri vis skatino kurti. Pirmus lipdinius Angelė darė iš ...
  • Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis…

    2016-11-02Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis...
    Marijampolėje gyvenanti keramikė, tautodailininkė Alma Kisnieriūtė su moliu susipažino kone prieš tris dešimtis metų, kai mokėsi dailės mokykloje. Susipažino ir… susidraugavo. Almos rankose iš molio gimsta dailus puodas, lėkštė, kalėdinis papuošalas, o kartais – angelas ar kažkas kita, ką sunkiai gali įsivaizduoti rasiąs keramiko dirbtuvėje. – Tai darai „dūšiai“… Tokiems dirbiniams turi ateiti laikas, jų taip sau nenulipdysi. Kartais mintis kirba kokius metus ar dar ilgiau, o nepadarai nieko. Tačiau kai ateina laikas, žiūrėk, ir atsiranda kažkas tokio per dieną ar dvi, – kalba keramikė.   Kilusi iš meniškos giminės Šiluvos apylinkėse gimusios ir augusios Almos giminėje gausu gabių ir meniškų žmonių – ...
  • Netradicinė pamoka Matutynėje

    2016-10-25Netradicinė pamoka Matutynėje
    Spalio 4 d. į netradicinę pamoką „Pagauk rudens spalvas“ Anzelmo Matučio tėviškėje Zomčinės kaime mokinius pakvietė Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos pedagogės. Vyko integruota pamoka ir kūrybinės dirbtuvės. Čia susijungė dailė, technologijos, muzika, fotografija ir literatūra. Vaikai kūrė puokštes iš rudens gėrybių, gamino kompoziciją iš įvairių gamtos dovanų. Grupė mokinių po sodybą ieškojo gražių rudeniškų kadrų fotografijoms, kiti tapė, dar kiti kūrė žodžio meną. Buvo atvykę mokinių iš Padovinio pagrindinės mokyklos, kurie taip pat susidomėjo ir pasinaudojo netradicinės pamokos galimybėmis. Mokiniai skaitė poetų eiles, dainavo dainas apie rudenį ir gamtos grožį. Mokytojos lituanistės Aušros Brusokienės vadovaujamų literatūrinės kūrybos dirbtuvių nariai skaitė savo kūrybą. A. ...
  • Poeto vardą garbingai neša gimnazija

    2016-10-25Poeto vardą garbingai neša gimnazija
    1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai buvo suteiktas A. Matučio vardas. Dabar tai – Igliaukos A. Matučio gimnazija. Geros ugdymo sąlygos Gimnazijos direktorė Janina Alesienė sako, kad čia ugdymo sąlygos net geresnės negu kai kuriose miesto mokyklose. „Mes turime aplink tiek puikių vietų, kur galima vesti neformalias pamokas. Štai vasarą prie šalia esančio Yglos ežero buvome pasikvietę narus, ugniagesius gelbėtojus, kad pademonstruotų vaikams savo darbo specifiką. Iš tiesų, nenoriu sutikti, kad mieste mokiniams sąlygos geresnės. Mes taip pat turime labai daug galimybių, tik reikia noro jas išnaudoti. Džiaugiuosi iniciatyviu pedagogų kolektyvu, kuris turi įdomių idėjų ir jas įgyvendina. Tai padeda labiau ...
  • Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

    2016-10-25Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai
    Anzelmas Matulevičius-Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Marijampolės apskrities Zomčinės kaime. Dar mažas būdamas pamėgo skaityti ir su knyga nesiskyrė visą gyvenimą. Eilėraščius kurti ėmė besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Šešiolikmetis gimnazistas žurnalo „Žiburėlis“ surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas. Mokytojo profesiją įgijo besimokydamas Marijampolės mokytojų seminarijoje (baigė 1942 m.). Mokytojavo Santaikos kaime, Simne (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.). Nuo 1950 metų gyveno Alytuje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams. Savo talentą A. Matutis paskyrė vaikų literatūrai. Daugiau kaip ket­virtį amžiaus dirbęs mokytoju, jis vaikus pažinojo kaip reta puikiai. Poeto veikla neliko neįvertinta – gavo ne vieną ...
  • Ne tik pažiūrėti…

    2016-10-18Ne tik pažiūrėti...
    Beveik tuo pat metu, kai buvo rengiamas pirmasis, juostų, katalogas, muziejuje prasidėjo intensyvi edukacinė veikla. Buvo siūloma pabandyti įvairių dalykų, tarp kitų – ir patiems pasidaryti juosteles. Šie užsiėmimai sulaukė didelio dėmesio, muziejininkai sako nė patys nesitikėję, kad susidomėjimas taip ilgai neslūgs. Reikėjo registruotis iš anksto ir dar palaukti eilės – mat, be marijampoliečių, į muziejų ėmė plūsti grupės iš Kauno… Viena priežasčių, tai paskatinusių, buvo paroda Kaune „Sūduvos spalvos“ (tų parodų buvo daug – su muziejaus eksponatais, tarp kurių buvo ir šio krašto tautinis kostiumas, pabuvota ir Danijoje). Ją pristatant Jurgita Jasevičienė, atsakinga už edukacinę veiklą, taip mokėjo sudominti ...
  • Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“

    2016-10-18Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“
    Rengiant visus tekstilės katalogus viena sudarytojų, lydėjusi leidinius visu keliu, buvo Asta Vandytė – tautodailininkė, tautinio kostiumo ekspertė, įmonės „Tautinio kostiumo studija“ Kaune vadovė, pati surinkusi, atgaivinusi daug tradicinės tekstilės pavyzdžių, išleidusi leidinių. Paprašėme išsakyti savo minčių apie sritį, į kurią yra giliai panirusi. „Kiek prisimenu, vaikystėje ir paauglystėje vartant namuose buvusį Mikalinos Glemžaitės tautinių kostiumų leidinį, vis pagalvodavau, kad norėčiau kada nors taip apsirengti… Buvo gražu žiūrėti į plačius, „kaip karalaitės“, sijonus, liemenes ir švarkelius. Vaikystės noras išsipildė vėliau, baigus studijas Šiaulių pedagoginiame institute, Kaune pradėjus lankyti folkloro ansamblį. Iškilo būtinybė pasisiūti kostiumą, pradėjau giliau domėtis – ir panirau… Kostiumuose man, ...
  • Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą

    2016-10-18Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą
    Vilkaviškio kultūros centre veikianti Mažoji audimo artelė šiemet minėjo pirmąjį apvalų jubiliejų. Prieš dešimtmetį, po netrumpo parengiamojo darbo (kultūros centrui pritarus projektui ir skyrus patalpas, reikėjo surasti ne tik stakles, bet ir audėjas – vienas, kad mokytų, kitas – kad norėtų išmokti šio nelengvo amato, tampančio ir kūryba) ji buvo iškilmingai atidaryta. Buvo garbių svečių, gražių palinkėjimų, nuostabos – panašių centrų ar sambūrių visoje Lietuvoje buvo vos vienas kitas, ne ką daugiau ir dabar… Idėja suburti bei mokyti moteris tradicinio audimo buvo užvaldžiusi ilgametę kultūros centro darbuotoją etnografę Nijolę Skinkienę, vadovaujančią ir folkloro ansambliui „Sūduviai“. Nežinia, kas labiausiai lėmė, bet visi ...
  • Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

    2016-10-18Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“
    „Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“   Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… Juo labiau smagu, kad šiame muziejuje, kaip retame kitame, drobulių kolekcija itin gausi, jos pasižymi ir paties audimo įvairove, raštų sudėtingumu, nemažai itin puošnių. Iškėlus ...
  • Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

    2016-10-03
      „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.   Kartą išmokti nepakanka Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, kad amžius tobulėjimui – ne kliūtis. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad norint išlikti reikalingam darbo rinkoje, neprarasti ...