renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kavinės pasiruošusios atlaikyti antrą karantino smūgį

Visoje šalyje įsigaliojęs karantinas verslo įmonėms reiškia naujus suvaržymus. Parduotuvėms ir grožio paslaugų įmonėms įsakyta dirbti ribojant žmonių srautus ir laikantis specialių higienos reikalavimų, sporto klubams mažiausiai trims savaitėms liepta visiškai užverti duris, o kavinėms, barams ir kitoms maitinimo įstaigoms nurodyta gaminti tik maistą išsinešti – valgyti ar gerti prie stalelių visuotino karantino metu uždrausta.

Kai kas svarsto, kad maitinimo sektoriui antras karantinas bus pražūtingas, nes net ir leidus maistą gaminti išsinešimui, tai nepadės kavinėms uždirbti net darbuotojų atlyginimams. Dėl to kai kas per karantiną nusprendė visai nedirbti, kiti, kaip ir pavasarį, į situaciją žiūri optimistiškai ir kūrybiškai: bando naujus receptus, ieško naujų uždarbio galimybių.

Per karantiną laikinai užsidarys

Marijampolėje įsikūrusios kavinės-baro „Kampas“ kolektyvas trečiadienį, Vyriausybei patvirtinus karantino taisykles, kurios nurodo, kad ateinančias tris savaites, o gal ir ilgiau, jei karantinas bus pratęstas, maitinimo įstaigos maistą gali gaminti tik klientams išsinešti, susirinkęs svarstė, kaip elgtis – kavinę kol kas uždaryti ar tikėtis, jog maistas dėžutėse sudomins klientus.

– Pavasarį taip lengvai nepasidavėme ir pirmomis karantino dienomis dirbome. Buvome įsitikinę, kad klientų bus, tačiau per dieną gaudavome vos kelis užsakymus. Jų nepakako pelningai veiklai užtikrinti, todėl priėmėme sprendimą veiklą laikinai stabdyti. Sužinoję apie antrą rudeninį karantiną, iš pradžių galvojome, gal pradėti teikti maisto išvežiojimo paslaugas, tačiau pamanėme, kad nesame tam pasiruošę, juk viskam reikia įdirbio. Užuot blaškęsi, nutarėme trumpam užsidaryti. Darbuotojams skelbsime prastovas – nežadame nieko atleisti, nes po karantino grįšime prie įprasto darbo tempo, – planais dalijosi „Kampo“ vadovas Romas Stanynas.

Keis įrangą, kurs receptus

Akivaizdu, kad sustabdžiusi veiklą kavinė neteks dalies pajamų. Kavinės vadovas R. Stanynas sako, kad tai – prasta naujiena, tačiau ne pati blogiausia. „Kampo“ šeimininkui neteks mokėti patalpų nuomos mokesčio, nes erdvės, kuriose vykdoma maitinimo įstaigos veikla, priklauso kavinės vadovui.

– Kol nedirbsime, planuojame šiek tiek atsinaujinti. Ketiname pakeisti virtuvės įrangą, yra minčių išbandyti ir į meniu įtraukti naujų patiekalų. Karantinas – tikrai ne pabaiga maitinimo verslui. Užuot verkšlenę ir liūdėję, šį etapą išnaudosime kaip galimybę atsinaujinti ir tobulėti, kad situacijai pagerėjus ir kavinėms atsivėrus, klientams galėtumėme pasiūlyti dar geresnes paslaugas, – užtikrintai kalbėjo R. Stanynas.

Karantino metu siūlys degustacijas

Karantiną išnaudos kūrybai

Vaida Radauskienė karantiną žada išnaudoti kūrybai ir ruošiasi klientams pristatyti kulinarinių naujienų.

Vaida Radauskienė karantiną žada išnaudoti kūrybai ir ruošiasi klientams pristatyti kulinarinių naujienų.

Optimistiškai nusiteikusi ir „Big house burgers“ virtuvės šefė Vaida Radauskienė. Šiandien yra paskutinė diena, kai klientai jos ruoštais patiekalais gali mėgautis prie stalelių kavinėje, tačiau užuot sielvartavusi, Vaida jau kuria naujus planus ir intriguoja naujienomis. Pavasarį klientams pasiūliusi maisto rinkinius dėžėse, šį kartą ji planuoja kviesti įsigyti degustacinius rinkinius.

– Kol kas nenoriu visko atskleisti, bet pažadu, kad tai bus ne tik skanu, bet ir įdomu. Karantinui uždarius žmones namuose, lengvai prieinamų pramogų formų liko nedaug: filmai, serialai, knygos, galbūt kažkokie žaidimai ir, žinoma, maistas, kuriuo pasistengsime pralinksminti, pradžiuginti ir nustebinti, – intrigavo pašnekovė.

Ir vėl maitina mobiliojo punkto darbuotojus 

Šiltą maistą „Big house burgers“ merginos dabar, kaip ir pavasarį, kasdien dovanoja Marijampolės mobiliojo COVID-19 tyrimų punkto darbuotojams.

Per karantiną dovanoja maistą mobiliojo COVID-19 tyrimų punkto darbuotojams.

Šiltą maistą „Big house burgers“ merginos dabar, kaip ir pavasarį, kasdien dovanoja Marijampolės mobiliojo COVID-19 tyrimų punkto darbuotojams.

Nors yra nusiteikusi optimistiškai, Vaida išgyvena dėl savo darbuotojų sveikatos, padėties gydymo įstaigose, ją neramina medikų darbo tempai. Virtuvės šefė situaciją taisyti bando kaip moka geriausiai – gamindama maistą ir juo vaišindama Marijampolės mobiliojo COVID-19 tyrimų punkto darbuotojus.

– Galvoju, kad visi turime taip, kaip kas galime, prisidėti prie šios nemalonios situacijos valdymo – tuomet krizę įveikti bus lengviau. Punkte medicinos darbuotojai dirba sudėtingomis sąlygomis: kasdien akis į akį susiduria su virusu, o dabar, vėstant ir bjūrant orams, dar ir šąla. Gardus maistas – galbūt vienintelis tą dieną džiugesys jiems, todėl pastebėjusi didesnes punkto apkrovas, kaip ir pavasarį, pasisiūliau neatlygintinai maitinti ten dirbančius žmones. Dėkodami už maistą tyrimus atliekantys darbuotojai siunčia man nuotraukas ir vaizdo įrašus nuo stalo. Tai – geriausias atlygis, – prisipažino pašnekovė.

Darbo tempo karantinas nepaveiks

„Cukrinės šypsenos“ įkūrėja savo kulinarinėje studijoje per karantiną dirbs kaip įprasta ir toliau džiugins žmones saldžiais skanėstais.

kulinarinėje studijoje dirbs per karantiną

„Cukrinės šypsenos“ įkūrėja savo kulinarinėje studijoje per karantiną dirbs kaip įprasta ir toliau džiugins žmones saldžiais skanėstais.

Plakiklių („mikserių“), kepimo indų, formų spintelėse nesiruošia slėpti ir konditerė, kepinių studijos „Cukrinė šypsena“ šeimininkė Renata Ražinskė. Tortus, desertus ji gamina tik išsinešimui, kaip ir leidžia netrukus prasidėsiančio karantino taisyklės, todėl dirbs kaip įpratusi.

– Vestuvinio torto, kuris buvo užsakytas kitam savaitgaliui, negaminsiu, nes jaunieji šventę atšaukė. Smulkesnių užsakymų neatsisakoma, nes gimtadieniai ar kitokios progos šeimose minimos net ir per karantiną. Nepasakysi juk vaikui, kad dabar karantinas ir gimtadienio torto nebus. Turiu pripažinti, kad per karantiną pavasarį vos spėjau suktis ir pagulinėti ant sofos progų neturėjau. Užsakymų nesumažėjo, tik pasikeitė jų specifika. Tapo aktualūs pigesni, paprastesni saldėsiai – sudėtingų ir didelių kepinių kepiau mažiau. Artėjant savaitgaliui padaugėdavo pageidaujančių, pavyzdžiui, sūrio pyragų. Beveik visada jų pagamindavau daugiau nei reikia ir socialiniuose tinkluose skelbdavau apie galimybę juos įsigyti. Nė vieno torto ar pyrago neteko valgyti patiems ar išmesti – visus išpirkdavo. Galvoju, kad ir dabar viskas bus panašiai. Kai negali niekur išeiti, su niekuo susitikti, pradžiugina bent į namus parsineštas tortas ar pyragas, – mintimis dalijosi konditerė R. Ražinskė.

Rita LIŽAITYTĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Autorių teisės saugomos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje

    2016-09-26Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje
    Vos atėjusi 1989 metais dirbti į pedagoginę mokyklą Vida Mickuvienė ėmė organizuoti renginius, juos vesti, pamažu į šią veiklą vis labiau įtraukė studentus. Perėmė skaitovų ruošimą, kuris iki šiol vyksta jos vadovaujamoje dabar jau Marijampolės kolegijos raiškiojo žodžio studijoje. 2001 metais V. Mickuvienei buvo pavesta vadovauti vienai grandžiai seniausio pedagoginės mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblio (veikia nuo 1964 m.). Dabar tai – tautinio meno ansamblis „Sūduonėlė“, kuriam ir vardą pati sugalvojo: nuo upeliuko, iš ...
  • Pedagoginės mokyklos patriotai

    2016-09-26Pedagoginės mokyklos patriotai
    Tai Stasė ir Vytautas Alenskai, dabar gyvenantys Klaipėdoje. Stasė Alenskienė – Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė, o Vytautas Alenskas – Klaipėdos universiteto Menų akademijos docentas. Abu susiję su buvusia Kapsuko pedagogine mokykla. Vytautas Alenskas 1966–1977 metais Kapsuko pedagoginėje mokykloje dirbo muzikos dėstytoju. Dėstė instrumentinę muziką (fortepijoną ir akordeoną), grojo mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblyje. Tuo laiku ansambliui vadovavo Algis Vitlipas, vėliau apie 30 metų – Frida Lokomina. Repertuaras buvo daugiausia lietuviškas, tik viena ...
  • „Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“

    2016-09-26„Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“
    Savo prisiminimais apie mokslo metus Marijampolės pedagoginėje mokykloje sutiko pasidalinti Saulius Andriuška, Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius: „Prisiminus Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą (dabar kolegija), kur mokiausi 1990–1995 m., pirmiausia pagalvoju apie žmones, kurie ten dirbo: R. Klasavičienę, O. Sakalauskienę, A. Uzėlą, I. Šalčiūnienę, A. ir L. Šepkus, O. Dumčiuvienę, L. Leonavičienę ir daug kitų. Pamiršau kai kurias jų perteiktas akademines žinias, kitą informaciją, datas, bet dėstytojų parodyta bendravimo kultūra su studentais, gebėjimas išklausyti ir padėti rasti ...
  • Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos

    2016-09-26Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos
    Aleksandra ir Lionginas Šepkai – du lituanistai, kurie pusę amžiaus dirbo pedagoginėje mokykloje – pradžioje Kapsuko, paskui Marijampolės. Aleksandra dėstė lietuvių kalbos dalykus (dirbo iki 1994 m., 50 metų stažas), o Lionginas (dirbo iki 1996 m., 52 m. stažas) dėstė literatūrą, vaikų literatūrą, pedagoginę praktiką ir kt.   „Normalioje laisvoje valstybėje, kuriai niekas negrasina, nereikia įrodinėti savo tautinių ir valstybingumo teisių, todėl patriotizmo (išorinio, matomo) nedaug. Tie patriotiniai šūkiai suskamba, kai atsiranda priešų“, – tai L. Šepkaus ...
  • Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams

    2016-09-16Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams
    Iš viso šiemet jau tradiciniu tapusiame konkurse sulaukėme 450 nuotraukų. Pirmą kartą jas visas publikavome laikraščio feisbuko paskyroje. Taigi ir nugalėtojai buvo išrinkti du – vieną rinko visi feisbuko lankytojai, kitą – mūsų redakcijos sudaryta komisija.   Antradienį buvo paskelbti nugalėtojai ir įteikti redakcijos įsteigti prizai. Plačiosios visuomenės favorite, feisbuke surinkusi 1665 balsus, tapo Audronės Mikulionienės nuotrauka – paežerės peizažas. Mūsų komisija nugalėtoja išrinko Karolinos Giraitytės nuotrauką, kurioje užfiksuota varliuko ir vaikinuko draugystė. Redakcijos komisijos dar išrinkti ...
  • Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis

    2016-09-15Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis
    Prasidėjus naujiems mokslo metams tėvams pravartu pagalvoti, kuo jų atžala užsiims po pamokų – lankys šokio užsiėmimus, patriotinio ugdymo būrelį, o gal lavins viešojo kalbėjimo įgūdžius. Šiemet, kaip ir pernai, būreliams skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, o pasirinkimas – dar gausesnis. Tik norintiems pasinaudoti krepšeliu reikėtų suskubti – pasirašyti sutartis su finansuojamų būrelių organizatoriais reikia iki savivaldybės nustatytos datos.     Išaugo pasirinkimas  Neformaliojo vaikų švietimo veikloms nuo 2015 m. spalio 1 d. skiriamas tikslinis valstybės finansavimas bus tęsiamas ...
  • Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai…

    2016-08-29Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai...
    Kasmet prieš Vėlines simbolinį generolo A. Gustaičio kapą senosiose Marijampolės kapinėse aplanko Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų atstovai, padeda gėlių, uždega žvakę, nes tikrojo generolo kapo neturima.   Artėjant aviacijos šimtmečiui Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyr. specialistas Gintautas Deksnys ruošiasi išleisti knygą apie aviacijos istoriją „Praeities laiškai“. Joje bus laiškas ir generolui Antanui Gustaičiui. „Marijampolė turėtų dar daugiau dėmesio skirti aviacijai, nes šis kraštas padovanojo daugiausia lakūnų. Tai didelis indėlis besivystančiai aviacijai“, – sakė ...
  • Atgaivino tėviškę

    2016-08-29Atgaivino tėviškę
    Maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“ susikūrusios iniciatyvinės grupės, kuri rūpinosi Antano Gustaičio tėviškės sutvarkymu ir atstatymu, entuziastas Vidmantas Kačergis ir šiandien prisimena, kaip prasidėjo jo pažintis su Antano Gustaičio gyvenimo istorija. „1980 metais Obelinėje dalino sklypus kolektyviniams sodams. Gavo sklypą ir mūsų šeima. Apie tai, kad netoliese yra Antano Gustaičio tėviškė, apie jį patį, nieko nežinojome. Tik to sklypo niekam neskyrė. Buvo likę medžiai ir sodas“, – pasakojo Marijampolėje gyvenantis Vidmantas Kačergis. Tuo metu jis dirbo maisto ...
  • Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

    2016-08-29Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
    Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano ...
  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės ...
  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir ...