Šio mėnesio „Garažas“ lankosi skaitytojams jau pažįstamame senos technikos muziejuje „Kubilkiemis“. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas Kęstutis Kubilius visada turi ką papasakoti ir mielai aprodo naujus eksponatus. Pastaruoju metu muziejaus ekspoziciją papildo vertingi seni automobiliai, atgabenti iš Skandinavijos šalių. K. Kubiliaus tvirtinimu, toks kelias nėra lengvas, mat tenykščiai technikos kolekcionieriai labai nenori išleisti šio turto kitur.
Ričardas PASILIAUSKAS
Vienas iš naujų pirkinių, kuriuo K. Kubilius bene labiausiai didžiuojasi – 1956-ųjų „amerikonas“ BUICK SPECIAL. Apžiūrint šį gražuolį į galvą lenda mintys, kad jau tada – šeštajame dešimtmetyje – užatlantės gyventojai tokiais automobiliais važinėjo kasdieniame gyvenime. Galima būtų jį vadinti ištaigingu, bet tai tiesiog didelis, patogus keturių durų sedanas. O to meto inžinierių sprendimai, tokie kaip stabdžių arba vairo stiprintuvas, naudojami ir šiuolaikiniuose automobiliuose. Pastarasis, pavyzdžiui, užvedamas negirdėtu būdu – įjungus degimą tereikia paspausti akceleratoriaus pedalą. Prie vairo pritaisytą automatinės transmisijos svirtį nuleidus žemyn, minkštai linguodamas automobilis pajuda į priekį, o trijų vietų priekinė sėdynė kviečia kuo patogiau įsitaisyti. 
„Buick Special“ varo 322 „kubų“ (5,3 l) V8 variklis. Jeigu tikėti technine charakteristika, degalų sąnaudos važiuojant 80 km/h greičiu tesiekia 13,5 l/100 km.
Londono taksi – vadinamasis kebas – Anglijos sostinės vizitinė kortelė. Vienas tokių – AUSTIN modelis FX4 atgabentas į Marijampolę. Neaišku ar pagal tikrąją paskirtį Švedijoje naudoto angliškojo taksi vairas – mums įprastoje kairėje pusėje.
Pirmasis FX4 į Londono gatves išvažiavo 1958 metais. Išpopuliarėjęs modelis jau su dyzeliniu 2520 kub. cm varikliu gamintas iki 1982 metų. Šis egzempliorius su mechanine pavarų dėže yra retos komplektacijos, nes minėtas variklis geriau tinka dažniau naudotai automatinei transmisijai.
Automobilio salonas su papildomomis atlenkiamomis sėdynėmis yra erdvus. Keleivius nuo vairuotojo skiria stiklo pertvara. K. Kubiliaus pasvarstymu, toks erdvės padalinimas itin aktualus dabartinėmis pandemijos sąlygomis.
Tikra „Kubilkiemio“ muziejaus puošmena tapo technikos kolekcionierių itin vertinamas triratis HEINKEL CABINE. Į lėktuvo kabiną panašus mažylis išties sukurtas lėktuvų gamintojų. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, lėktuvus „Liuftvafei“ gaminusios kompanijos BMW, „Heinkel“, „Messerschmitt“ ir „Dornier“ liko be darbo ir buvo priverstos imtis kitokios veiklos. Palaipsniui tapo madinga gaminti vadinamuosius kabinrolerius – automobilio ir motorolerio hibridą.
Profesorius Ernstas Heinkelis, konstruodamas savo mikroautomobilį, rėmėsi itališkąja versija „Isetta“, Ženevos automobilių parodoje pasirodžiusia 1954 metais.
„Heinkel Cabine“ prekyboje atsirado jau 1956 metais. Pradžioje buvo triratė modifikacija „Typ 150“ su vieno cilindro 174 kub. cm 9,2 AG oru aušinamu keturtakčiu varikliu, paimtu iš motorolerio „Heinkel Tourist“. Vėliau variklio darbinis tūris padidėjo iki 204 kub. cm, o galia siekė 10 AG. Keturratė versija su sudubliuotu galiniu ratu gavo pavadinimą „Typ 154“. Pridėtas ratas atliko atsarginio funkciją ir galėjo pakeisti bet kurį kitą.
Pagal licenziją vokiškasis „Heinkel Cabine“ gamintas ir Didžiojoje Britanijoje (1960–1966), taip pat Argentinoje (1960–1965).
Šis vos 250 kg svorio mažylis gali išvystyti 87 km/h greitį. Neaišku, kaip pavyktų jį sustabdyti, nes hidrauliniai stabdžiai įtaisyti tik priekiniuose ratuose.
Akiai neįprastos salotinės spalvos SAAB 95L V4 karavaną galima laikyti kino žvaigžde. Šį su dar keletu „Kubilkiemio“ kolekcijos automobilių buvo išsinuomoję švedai, filmuojantys savo kino scenas Lietuvoje.
Šis 1975-ųjų modelis, ko gero, labiau žinomas savo gimtojoje šalyje –Švedijoje. Ankstesnės jo modifikacijos palyginti ilgai buvo gaminamos su triukšmingais ir aplinką teršiančiais oru aušinamais dvitakčiais varikliais. Konstruktoriai pradėjo galvoti apie morališkai pasenusios jėgainės alternatyvą, tačiau sukurti savo variklį tuo metu galimybių neturėjo. Dėl to pradėjo bandyti pagal dydį tinkančius keturtakčius agregatus, gaminamus kompanijų „Volvo“, „Ford“, BMC, „Lancia“, „Opel“ ir „Volkswagen“. Buvo pasirinktas 1,5 litro V4 65 AG variklis iš „Ford Taunus 15M“ kartu su priekiniais diskiniais stabdžiais. Kvadratiniai priekiniai žibintai taip pat pasiskolinti iš to paties „Taunus“.
Minima kino žvaigždė turi ir paslapčių. Norint išimti užvedimo raktelį, išjungus variklį, būtina įjungti atbulinę pavarą. Nežinant tai bandyti padaryti galima ištisą savaitę, kaip nutiko ir pačiam K. Kubiliui. Tokia šio automobilio paslaptis gerai tinka lažyboms, per kurias šis automobilis pralaimėjęs dar nebuvo. Ši konstrukcija leidžia automobilį saugiai palikti įkalnėje, o bandymas jį pavogti taip pat būtų apsunkintas.
Autoriaus nuotraukos
