Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)

Kaip įprasminti savo gyvenimą?

Sakoma, jei žmogus turi svajonių, minčių ir tikslų, nugyvena ilgą, prasmingą gyvenimą. Jaučiasi reikalingas šioje žemėje. Žinoma, jei tos mintys susietos ne vien su savo asmenybe (asmeniu?)… Pažįstu keletą devynias dešimtis metų perkopusių močiučių, kurios vis dar rūpinasi savo pensinio amžiaus sulaukusiais, priklausomybių turinčiais sūnumis. Jos tame mato savo gyvenimo prasmę, nes niekas savo nelaimingais vaikais taip nemokės rūpintis, kaip jų mylinčios mamos…

Reginos Mocevičienės pagalvių raštai – lyg iš muziejinių skrynių...

Reginos Mocevičienės pagalvių raštai – lyg iš muziejinių skrynių… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

…Pasikalbu su senjorais (kaip čia geriau, gražiau būtų galima vadinti garbaus amžiaus sulaukusius pensininkus?): vieni piktinasi politikais, gydytojais, kaimynais; baisiuoju virusu, vaikais ir jaunimu, kuriems dar nieko neskauda, kurie elgiasi ne taip, kaip dera ar kaip senoliai norėtų; augančiomis kainomis, blogu oru, menku derliumi… Kiti save „pririša“ prie serialų ir išgyvena svetimas problemas arba, kaip gerai pažįstama greitai 80-mečio sulauksianti močiutė, iki 3 valandos nakties sėdi feisbuke, miega iki pietų ir skundžiasi, kad jos vaikai ir anūkai iš rankų nepaleidžia telefonų ir su ja nebendrauja… Taip, visi mes nejučia tampame technologijų ir naujovių vergais. Tačiau yra garbaus amžiaus sulaukusių žmonių, kurie gyvena kitaip, nes kuria ir dovanoja džiaugsmą artimiesiems, bičiuliams, kaimynams.

Pažįstu Kazlų Rūdoje gyvenančią, 2021 metais garbingą 90 metų jubiliejų minėsiančią mielą Reginą Mocevičienę, kuri dabar kuria poilsiui skirtas pagalvėles – buto dekoro detales ir jas dovanoja. O 2019 metais buvo išleista dokumentinė 215 puslapių apybraiža „Pilietiškumo pamokos. Kazlų Rūda amžių sandūroje 1988–2018“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui, Sąjūdžio 30-mečiui. Šią knygą sudarė Regina Mocevičienė, rašiusi, rinkusi dokumentus, nuotraukas, archyvinę medžiagą, bendravusi su žmonėmis, ištvermingai ir kantriai dirbusi prie jos ne vienerius metus. Taip ji net nepajuto, kad jau 30 metų yra pensijoje… Tačiau šį kartą apie kitą jos pomėgį – mezgimą.

Regina pasakoja, kad domėjimasis mezgimu prasidėjo nuo žaidimų su lėlėmis – juk joms reikėjo drabužėlių. Pradžioje buvo pynučių nėrimas vąšeliu kartu su jaunesniąja sese Akvile. Jų mama mokytoja tuo metu lankė mezgimo kursus, taip namuose atsirado siūlų. Mama mezga liemenę dukrai, o ši, dar nepradėjusi eiti į mokyklą šešiametė, nori papuošti lėlę. Mama surado rausvų siūlų ir virbalus, kuriais dukra numezgė liemenę lėlei… Mažoji Reginutė džiaugėsi, jog lėlę aprengė. Pirštines ir kojines išmoko megzti, kai ėjo į mokyklą, nes mezgimo mokymas buvo mokyklos programoje. Penktoje klasėje jau ir kojines mezgė, mokytojai net buvo sunku patikėti mergaitės sugebėjimu. Kartu su mama tuo metu savo dėdei ir liemenę numezgė…

Karo metai buvo sunkūs, o ir pokaris ne lengvesnis: buvo toks momentas, kai nebuvo jokių pinigų, net rūbų nebuvo kur nusipirkti ir visi vertėsi, kaip sugebėjo. Tuomet mezgimas mamai ir dukroms tapo pragyvenimo šaltiniu. Jų mama turėjo menininkės gyslelę ir mezginius pasiuvinėdavo. Regina Mocevičienė prisipažįsta: „Negaliu pirkti tokio daikto, kurį pati galiu sukurti, pasidaryti. Sėdžiu prie televizoriaus ir mezgu. Ir naujus daiktus mezgu, ir permezgu, savo vaikams ir vyrui primezgiau megztinių, liemenių, kojinių, pirštinių, šalikų. Prisimenu, kaip su Verute Tamaliūniene mezgėme skaras tuo metu gyvavusiam Kazlų Rūdos bandomojo medienos dirbinių kombinato vokaliniam ansamb­liui, kuriam vadovavo Jaunius Vylius. Džiaugiuosi, jog dukra Rasa ne tik gėlėmis rūpinasi – ji taip pat mėgsta megzti. Siūlų per gyvenimą nemažai susikaupė, nes numezgus lieka jų 50 ar 100 gramų – taip ir gimė idėja megzti raštuotas pagalves. Kartą draugė paklausė, ar aš noriu sumegzti likusius siūlus, ar išbandyti raštus? Sakiau, kad darau konkretų daiktą, kad dirbu, jog numegzčiau pagalvėlę. Pagauna azartas ir pradėjusi dirbti negaliu sustoti, nepabaigti. Jau priskaičiavau 30 pagalvių. Geroji pusė mezgama raštais, kurie nesikartoja, o visa kita siuvama. Įsiuvu užtrauktuką, kad galima būtų skalbti. Viskas prasidėjo 2013 metais, įsigijus „Alma littera“ išleistą knygą „200 daugiaspalvių mezgimo raštų“. Tačiau aš nemėgstu kartoti to paties rašto ir nesivadovauju vien tik raštais iš knygos. Kiekvieną jų ir siūlų spalvą pakeičiu. Jei trūksta kokios spalvos, su dukra nusiperkame siūlų. Man smagiausia megzti vilnonius, primezgu kojinių sūnui, marčiai, anūkams. Pagalves dovanojau seseriai, vaikams, bičiuliams. Jeigu kas norėtų tokį daiktą savo namuose turėti, galiu ir numegzti, ir pakonsultuoti, pamokyti.“

Ateityje Regina Mocevičienė planuoja ir parodą Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešojoje bib­liotekoje surengti. O kol praeis visos žmoniją užklupusios bėdos, tikime, jog dar daug gražių raštų sukurs darbščioji mezgėja Regina. Todėl labiausiai linkime jai ir kūrybinės sėkmės, ir sveikatos.

Saulė BERŽINYTĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Arabesko“ šokėjos abejingų nepaliko

    2019-03-05„Arabesko“ šokėjos abejingų nepaliko
    Šeštadienį šokio grupė ARABESKAS į Marijampolės kultūros centrą sukvietė savo gerbėjus, šokio mylėtojus. Nors koncertas buvo mokamas, žiūrovų tai neatbaidė – susirinko pilna salė. Pasak šokio kolektyvo vadovės Dainos Misiukevičienės, šis koncertas – tradicinis, rengiamas, kas dvejus metus. Pernai įvyko edukacinis šokio festivalis „Vizijos“, o šiemet savo darbą, kūrybą pristato „Arabesko“ kolektyvas, kuriame net trys šokėjų grupės. „Koncerto programai parengėme dvidešimt šokio kompozicijų, iš kurių kiekviena – tarsi maža istorija, pasakojimas ar žinutė, siunčiama iš širdies. Pristatėme net dešimt visiškai naujų šokio kompozicijų“, – pasakojo kolektyvo vadovė. Nuobodžiauti žiūrovui neleido puikūs pasirodymai, besikeičiantys įvairūs šokio žanrai ir kompozicijos. Koncertą paįvairino svečiai. Pasirodė Marijampolės ...
  • Tarsi pavasario lietus ant stiklo…

    2019-03-05Tarsi pavasario lietus ant stiklo...
    …kai dūkstantis kovo vėjas atgina linksmą debesį ir perplėšia nusibodusią pilką uždangą. Lašai ritasi stiklu ir atveria vaizdus… Daug erdvės, šviesos: švelnus potėpis, spalva – tarsi pridengusi iš vidaus sklindančią šviesą, iš skaidrios virstanti dar skaidresne. Linija – plona ir jautri, bet gražiai suvaldanti šį formų ir spalvų virpėjimą. Ir patys objektai, kuriems pavaizduoti toks subtilus akvarelės prisilietimas prie popieriaus atrodo labai netikėtai… „Gyvybės atrandu kasdienių, senųjų daiktų formose, jų smulkmenose. Kasdienės, subtilumu ir subrandinta tyla dvelkiančios detalės, tokios kaip mėtinio atspalvio senosios pašto dėžutės, pilnos neperskaitytų laiškų ar praviros nuvažiuojančio troleibuso durys, rašteliai, plazdantys vėjyje… Man šie fragmentai gyvi, ...
  • „Noriu, kad kalbėtų darbai“

    2019-02-27„Noriu, kad kalbėtų darbai“
    Taip sako jauna dailininkė marijampolietė Gabrielė Venckutė, kurios akvarelių ir tapybos paroda veikia Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Būtent todėl nebuvo atidarymo – autorė sako nenorėjusi „lipti ant pjedestalo, o būti nematoma šalia ar už tų darbų, kad žiūrovas pajustų tuos dalykus, kuriuos jaučiu aš pati“. Labai subtilūs, nostalgiški darbai atspindi tai, ką matome ar matydavome kasdien – o iš tikrųjų pralėkdavome pro šalį. Mūsų aplinką, praeitį, išgyvenimus, paslaptis – tik reikia įsižiūrėti. Taigi – užsukite į Marijampolės kultūros centro M. B. Stankūnienės menų galeriją ir pabandykite tai padaryti. Paroda veiks iki kovo 19 dienos, o plačiau apie jauną autorę ir jos ...
  • Akimirkos: sustoti ar siekti nepasiekiamo?

    2019-02-27Akimirkos: sustoti ar siekti nepasiekiamo?
    Vien iš to, kiek daug įvairios publikos susirinko į Ričardo Vaino kūrybos parodos atidarymą Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, jau galima spręsti, kad autorius žinomas ir mėgiamas, kad naujoji ekspozicija intriguoja: o kas šį kartą? Nes tikrai nedažnai matome jo darbus, nors autorinių parodų sąrašas, kukliai pateiktas plakato kamputyje, atrodo solidžiai. Beveik trisdešimt pozicijų, darbai eksponuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Suomijoje, Ispanijoje, jų yra įsigiję ir kitų šalių kolekcininkai… Marijampolėje ankstesnioji paroda taip pat šioje, tuomet dar labai naujoje, erdvėje buvo beveik prieš… penketą metų. Sunku patikėti? Laikas bėga greitai, o parodos pavadinimas „Akimirkos“ tarsi klausia: ar stabtelėsite tik ...
  • „Jau pliaupia meniškas lietus…“

    2019-02-27„Jau pliaupia meniškas lietus...“
    Nežinia, kada pirmą kartą jis sulijo Didlapių kaime (Vilkaviškio r.) gimusią Birutą Pėveraitytę, bet jau mokyklos suole ji ėmė braidžioti po žodžių ir eilučių pievas, rašyti eilėraščius ir apsakymus, kūrybiniai bandymai pasirodė spaudoje… Vis dėlto 1969 metais baigusi Vilkaviškio S. Nėries vidurinę mokyklą pasuko kitokiu, konkretesniu keliu: į Kauno maisto pramonės technikumą. Dirbo įvairiose pramonės įmonėse, net meistre normuotoja statybų sektoriuje. Tolokai nuo poezijos… …Šį vasarį Biruta Pėveraitytė-Giraitienė švenčia gražų jubiliejų. O jo išvakarėse pasirodė dar viena eilėraščių knyga „Gulbės pienas“ – vienuoliktoji! Galbūt nustebs ne vienas: vieni dėl to, kad pirmoji pažymėta 2005-ųjų data, taigi autorei jau sulaukus amžiaus brandos, ...
  • „Mūsų žemė mena“

    2019-02-27„Mūsų žemė mena“
    Taip plenerinę savo darbų parodą pavadino Kybartų kultūros centro menų studijos „Smiltys“ nariai. Nebe pirmus metus gyvuojantis kūrybingų žmonių sambūris, prasidėjęs nuo to, kad atsirado keletas norinčių tapyti moterų, išaugo ne tik narių skaičiumi. Jei palygintume su augalu, tai išsiplėtė jo šakos (padaugėjo žmonių, kuklūs pirmieji plenerai tapo tarptautiniais), o šaknys skverbiasi vis giliau į savo krašto žemę. Nes vieniems besidomint, o kitiems žinant daugiau, atsirado graži bendrystė. Ir ne vien tik gražūs gamtovaizdžiai ar vasaros gėlių margumynas, bet ir paslaptingi mistiniai dalykai, įspūdžiai, patirti protėvių palikimą saugančiose, ypatingos energetikos vietovėse ėmė atsispindėti kūryboje… Pernykštis pleneras, kuriame dalyvavo ir Lenkijos bei ...
  • Vasario 16-osios išvakarėse – čekų dovana Marijampolei

    2019-02-27Vasario 16-osios išvakarėse – čekų dovana Marijampolei
    Praėjusią savaitę Marijampolės kultūros centro fojė atidaryta paroda, kurią parengė Prahos miesto muziejus kartu su Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje. Į atidarymą atvykęs Čekijos Respublikos ambasados pirmasis sekretorius, misijos vadovo pavaduotojas Petras Vavra (Petr Vavra) pastebėjo, kad paroda – gražus abiejų valstybių bendradarbiavimo pavyzdys. Simboliška, kad ji Marijampolėje, mieste, kuriame gyveno ir mokėsi vienas iš Nepriklausomybės Akto signatarų dr. Jonas Basanavičius, atidaryta Vasario 15-ąją, 101-ųjų Nepriklausomybės metinių išvakarėse. Paroda Lietuvoje, Vilniuje, pristatyta pernai lapkričio 22 d., diena prieš J. Basanavičiaus gimtadienį. Marijampolėje ji bus eksponuojama iki kovo 16 d. Iš čia keliaus į Kauną. „Norime, kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų susipažintų su ...
  • Vis dėlto svarbiausia data – Kovo 11-oji

    2019-02-27Vis dėlto svarbiausia data – Kovo 11-oji
    Vasario 16-osios išvakarėse marijampoliečiai turėjo progą sudalyvauti (Ne)pamokoje su profesoriumi Alfredu Bumblausku „Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ar Liepos 6-oji? Kuri mažiau svarbi?“ Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Susirinko itin gausus klausytojų būrys, kuriame buvo ir Lietuvos karių šauktinių, jaunesniųjų eilinių, ir mokinių, ir seniai mokyklos suolą palikusių piliečių. Visus juos atvedė meilė Lietuvai ir noras pasigilinti į jos istoriją. Profesorius nenuvylė, jo pamoka-nepamoka buvo labai įdomi, žaisminga, suteikusi kai kam daugiau, kai kam gal mažiau naujų žinių iš istorijos. A. Bumblauskas nepiktai pasišaipė iš suvalkiečių taupumo. Pasak jo, Vištytyje pastatytas genialus paminklas – visi trys garsūs vyrai ant vieno stulpo: Vytautas ant ...
  • Kurkime geresnį internetą kartu! (Eksperto komentaras)

    2019-02-27Kurkime geresnį internetą kartu! (Eksperto komentaras)
    „Labai džiaugiuosi, kad senjorai nebijo naudotis išmaniosiomis technologijomis, ir esu laiminga, kad galiu prie to prisidėti“, – sako Aušrinė Česnulienė, edukologijos bakalauro ir viešųjų ryšių magistrė, „Epale“ ekspertė Marijampolės regione. Ką daryti, kad internete būtumėte saugūs? Kad interneto aplinka būtų geresnė ir saugesnė, būtinas kiekvieno mūsų indėlis. Žmonėms būtina žinoti, ką daryti, jeigu internete susiduria su vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis, pornografija, narkotinių medžiagų platinimu, rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu ar panašia informacija. Jeigu tai pastebėjote, praneškite interneto karštąja linija www.svarusinternetas.lt. Pranešimų anketos anoniminės. Dažnas apie elektroninį saugumą nesusimąsto tol, kol tai nepaliečia jo asmeniškai. Ką daryti, kad internete būtume saugūs? Pateiksiu ...
  • „Ne visi esantys draugų sąraše tikrai yra draugai“

    2019-02-27„Ne visi esantys draugų sąraše tikrai yra draugai“
    Taip Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto Informatikos fakulteto lankytojams teigia su kompiuteriniu raštingumu juos supažindinanti Aušrinė Česnulienė, suaugusiųjų švietimo srityje dirbanti ne vienerius metus. Senjorai neskuba daryti to, ko nesupranta – Nuo 2016 m. esu „Epale“ komandos narė. Tai daugiakalbė bendruomenė, siejanti suaugusiųjų švietimo ir mokymosi srities specialistus. Jos tikslas – pagerinti su suaugusiųjų mokymusi Europoje susijusių paslaugų kokybę ir teikimą, sukurti svarbų visos Europos suaugusiųjų mokymosi sektorių, kad suaugusiųjų švietimo specialistai ir skleidėjai galėtų pasiekti visus suaugusiuosius, – platformą pristato dėstytoja. – Mokomės patys ir tas žinias perduodame kitiems. Nors Informatikos fakultete šiais mokslo metais studentų-senjorų mokosi tik keturi, bet aš ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.