Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

(Ne)žinomas garsus kraštietis menininkas

Veikiausiai pas mus atsirastų nedaug žmonių, girdėjusių Pijaus Velioniškio (arba Veliuoniškio, Velionskio – skirtingu metu skirtingomis kalbomis sutinkama visokių variantų) pavardę. O jei dar pasakytume, kad tai garsus skulptorius, kurio darbų didžioji dalis yra Lenkijoje ir kitose šalyse – lenkai jį laiko savo menininku, kad jis ir akademikas, ir profesorius, kurį tarp savo iškiliausių to meto žmonių mini ne vien Lenkijos šaltiniai, gal kiltų klausimas: o kodėl tai turi rūpėti mums? Ogi dėl tokios ir paprastos, ir svarbios priežasties, kad 1849 metų spalio 4 dieną jis gimė Kumelionių kaime (tuometėje Suvalkų gubernijoje). Mokėsi Rygiškių Jono gimnazijoje, buvo kone vienmetis su Jonu Basanavičiumi ir kitais vėliau didelės įtakos Lietuvos istorijos posūkiams turėjusiais gimnazistais. Tačiau jo kelias vedė kitur – į Varšuvą studijuoti menų.

Koreivų šeimos kapavietė (tai pažymi ir įrašai lenkų kalba) ir paminklas.

Koreivų šeimos kapavietė (tai pažymi ir įrašai lenkų kalba) ir paminklas.
Eglės AMBRAZIŪNAITĖS nuotrauka

Apie ankstyvąjį gyvenimo perio­dą informacijos pavyko surinkti nedaug, nuotrupas – o štai apie jo mokslus, kūrybą bei kitokią veiklą, įvertinimus įvairiuose šaltiniuose galima sužinoti daug.
Mokėsi ne tik Varšuvoje: gilino žinias Peterburge, tobulinosi Romoje (čia yra ir vienas žymiausių jo darbų „Gladiatorius“), kitur Europoje. Nuo 1899 metų gyveno Varšuvoje, vadovavo dailės mokyk­lai, įkūrė bronzos liejyklą. Beveik dešimtmetį pas jį mokėsi ir Vincas Grybas, įsisavinęs akademinės skulptūros paslaptis, bronzą liejo Petras Rimša. Taigi – ne tik kaip kūrėjas, bet ir kaip garsių mūsų menininkų pedagogas Pijus Velioniškis mums reikšmingas. Mirė skulptorius 1946 metais lapkričio 6 dieną.

Jo paties kūrybai, kaip pažymi žinovai, būdingas „akademinis ir eklektinis stilius. Sukūrė skulptūrų, reljefinių portretų (nemažai žymių menininkų) ir kompozicijų, nutapė religinės (ir ne vien) tematikos paveikslų.“ Vienas ryškiausių Lietuvoje esančių darbų – 1907 metais sukurta memorialinė kompozicija poetui Vladislovui Sirokomlei Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje.
…Gal mes su jumis ir nežinotume šios informacijos, jei ne keramikė, monotipijų autorė, ilgametė dailės pedagogė Eglė Ambraziūnaitė. Nors Pijaus Velioniškio vardas ir jo darbai jai nebuvo jokia naujiena, tačiau sakė nustebino informacija socialiniuose tinkluose, kuria pasidalijo Benjaminas Mašalaitis. Su keliautojų būreliu, be kitų objektų, Dzūkijoje apžiūrėjo Pijaus Velioniškio sukurtą antkapinę skulptūrą vienose kaimo kapinaitėse. Informacija Eglę suintrigavo, mat nežinojo apie šį kūrinį – tad beliko nuvažiuoti ir įsitikinti…

Skulptūros fragmentas.

Skulptūros fragmentas.

…Jau daugiau nei šimtą metų Rumbonių kaimo kapinaitėse ant grafaitės Juzefos Koreivaitės kapo stovi gražiausiu antkapiniu paminklu Dzūkijoje vadinama balto marmuro skulptūra. Mirus (1908 m.) aštuoniolikmetei duk­rai tėvas užsakė paminklą Varšuvoje pas žymų to meto lietuvių kilmės skulptorių Pijų Velioniškį (Velionskį), pateikdamas dukters nuotraukų. Šeimos kapavietėje atsiradusi balto itališko marmuro skulptūra neliko nepastebėta: ne tik aplinkiniams ji kėlė susižavėjimą – spaudoje buvo rašoma, kad kainavusi apie tūkstantį rublių…

Eglė Ambraziūnaitė sakė, kad skulptūra tikrai įspūdinga, o įsižiūrėjus į detales ir žinant kitus kūrinius nesunku atpažinti skulptoriaus braižą. Beje, Kurtuvėnų kapinėse (Šiaulių r.) iki 1992 metų buvo analogiška bronzinė skulptūra Janinos Rimgailaitės atminimui. Deja, 1992 metais buvo pavogta…

Nijolė TRINYTĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija