2017 metų balandžio 26-ąją Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai išplatino pranešimą, kad Imuniteto skyriaus pareigūnai sulaikė keturis Marijampolės migracijos skyriaus darbuotojus, kurie įtariami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Tarp sulaikytųjų – šio skyriaus viršininkė, vyresnysis specialistas, dar dvi specialistės. Visi jie buvo uždaryti į areštinę.
Tyrimas truko beveik dvejus metus. 2019 metų vasario 14-ąją Marijampolės apylinkės teismas, paskelbė nuosprendį. Dar vėliau jį pakoregavo Kauno apygardos teismas. Visi kaltinamieji buvo nuteisti piniginėmis baudomis, jiems atimta teisė dirbti ankstesnį darbą.
Tik po daugiau nei trejų metų, lapkričio 3-iąją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartimi teisiamieji išteisinti, panaikinti visi ankstesnių Marijampolės ir Kauno teismų nuosprendžiai.
LAT Teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje atskyrus ikiteisminius tyrimus buvo esmingai apsunkinta kaltinamųjų teisė į gynybą, jų atžvilgiu neproporcingai ilgai ir intensyviai taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, kas yra vertinama kaip esminiai BPK pažeidimai. Buvę nuteistieji sako, kad dėl Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnų persekiojimo ir noro žūtbūt įrodyti, kad migracijos skyriaus darbuotojai kalti, daugiau nei trejus metus jiems teko gyventi košmare.

Buvo uždaryti į areštinę

Visa ši istorija iškilo 2017 metų balandžio 26-ąją. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai išplatino pranešimą, kad Imuniteto skyriaus pareigūnai sulaikė keturis Marijampolės migracijos skyriaus darbuotojus, kurie įtariami pikt-naudžiavęs tarnybine padėtimi. Tarp sulaikytųjų – šio skyriaus viršininkė Ilona Adomavičienė, vyresnysis specialistas Žilvinas Lapinskas, dar dvi specialistės. Visi jie buvo uždaryti į areštinę.

Pusę metų, metus Migracijos skyriaus darbuotojai buvo sekami. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Imuniteto skyriaus pareigūnai, vadovaujant Kauno apygardos prokuratūros prokurorams, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 4 straipsnius: kyšininkavimą, piktnaudžiavimą, papirkimą, dokumento suklastojimą. Buvo skelbiama, kad sulaikytieji įtariami už migracijos skyriuje teikiamas paslaugas ėmę kyšius, prireikus klastoję dokumentus.

AT konstatavo, kad nebuvo būtinybės migracijos darbuotojus uždaryti į areštinę.

Paaiškėjo, kad tas didysis, visus darbuotojus be darbo palikęs ir nešlovę užtraukęs kyšis, buvo keturi maišeliai su keturiais buteliais alkoholinio gėrimo „Renaissance“ ir keturiais saldainių rinkiniais „F. C“. Bendra šio kyšio vertė – 47,76. Juos migracijos skyriaus specialiste dirbusi I. Paludnevičienė kartu su kolege savo darbo kabinete paėmė iš UAB „Laurivos“ vadovės. Inspektorė gautomis dovanomis, kaip tik prieš artėjančias Velykų šventes, pasidalijo. Vieną saldainių dėžutę ir butelį brendžio pasiliko sau, kitus tris išdalijo Migracijos skyriaus vadovei, pavaduotojui ir specialistei L. Grigėnienei.

Pareigūnai kaltinime nurodė, kad „Laurivos“ kyšis Migracijos skyriaus darbuotojams buvo skirtas už bendrovei sudarytas išimtines sąlygas vykdyti veiklą. Tai yra skubesnį dokumentų priėmimą, jų registravimą, kviečiamų asmenų skubesnį patikrinimą policijos naudojamose informacinėse sistemose ir skubesnį patvirtinimą. Taip pat už tokių pat veiksmų skubesnį, netrukdomą atlikimą „Laurivai“ vykdant tarpininkavimo paslaugas, teikiant atitinkamus dokumentus, kviečiant užsieniečius atvykti į Lietuvos Respubliką, organizuojant jų apgyvendinimą.

Nuosprendį pakeitė

Marijampolės teismas kaltomis dėl kyšio ėmimo buvo pripažinęs tik specialistes I. Paludnevičienę ir L. Grigėnienę. Jos buvo nuteistos baudomis ir atimta teisė trejus metus dirbti valstybės institucijoje. Migracijos skyriaus vadovė Ilona Adomavičienė ir vyriausias specialistas Žilvinas Lapinskas buvo išteisinti, argumentuojant, kad tai buvo dovana, o ne kyšis.
Apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio išnagrinėjusi Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija nusprendė panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria I. Adomavičienė ir Ž. Lapinskas išteisinti, ir priimti naują nuosprendį.

Įtariamųjų atžvilgiu neproporcingai ilgai ir intensyviai taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės.

Buvusi Migracijos skyriaus vadovė buvo pripažinta kalta už kyšininkavimą ir nubausta 96 MGL dydžio – 3615 eurų – bauda. Taip pat jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams.

Ž. Lapinskas pripažintas kaltu ir nubaustas analogiško dydžio bauda. Taip pat jam uždrausta trejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Teismas akcentavo, kad nors teisiamieji aiškino priėmę turtines gėrybes kaip Velykų dovaną, tačiau valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims įstatymai draudžia duoti ir priimti bet kokias dovanas už jų teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant tarnybinius įgaliojimus.

Specialistei I. Paludnevičienei teisėjų kolegija bausmę sumažino. Galutine bausme jai paskirti 96 MGL – 3615 eurų – bauda. Moteriai taip pat buvo atimta teisė valstybės tarnyboje dirbti 3 metus.

Tikėjo teisingumu

Migracijos skyriaus darbuotojai, kadangi nesijautė kalti dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų, nenuleido rankų. Jie kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą prašydami panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti. „Tikėjau teisingumu, savo ir kitų kartu teisiamų asmenų nekaltumu ir tuo, jog kompetentingo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo būsime išteisinti“, – teigė Migracijos skyriaus specialistė. Anot jos, Lietuvoje vis daugiau atvejų, kai garsiai, su skambiomis antraštėmis yra aprašomi sulaikomi ar pirmų instancijų teismų nuteisiami asmenys. Kaip bebūtų gaila, neteisinga, bet jie taip automatiškai nuteisiami ir viešai. Vėliau žmonės išteisinami nepadarę jiems inkriminuojamų nusikaltimų, bet apie tai garsiai jau netrimituojama, dažniausiai nebūna net mažiausios žinutės. „Jie gestapiniais metodais apmokyti jau buvusio viršininko (Marijampolėje pagarsėjusio neteisėtus tyrimo metodus taikiusio neva „teisuolio“, „kovotojo prieš korupciją“), mums taikė neteisėtas, neadekvačias procesinės prievartos priemones. Kaip didžiausius nusikaltėlius, lyg baisios gaujos narius, padariusius nusikaltimą, sulaikė, patalpino į policijos areštinę, kurioje kelias paras buvome laikomi. Imuniteto skyriaus tyrėjai darė neteisėtą psichologinį spaudimą – įvairiausiais būdais šantažavo, gąsdino ir grasino paviešinti kažkokias neva asmenines informacijas. Stengėsi palaužti, kad prisipažintume padarę nusikalstamas veikas“, – apie bylos tyrimo metodus redakcijai pasakojo viena buvusi įtariamoji.
Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, atvertusi dar kartą Migracijos skyriaus darbuotojų kyšio bylą, akcentavo, kad atskyrus kaltinamųjų ikiteisminius tyrimus ir dviejų atžvilgiu inicijavus atskirą baudžiamąją bylą, buvo pažeistas Baudžiamojo proceso kodekso straipsnis, iš teisiamųjų atimta galimybė efektyviai pasinaudoti savo teise į gynybą.

Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad patraukiant I. Paludnevičienę, I. Adomavičienę ir Ž. Lapinską baudžiamojon atsakomybėn dėl kyšininkavimo buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nuteistieji, nors ir priėmė iš J. M saldainius ir gėrimus, tačiau nesuprato ir neturėjo suprasti, kad tokiu būdu jiems yra atsilyginama už tinkamą tarnybinių funkcijų atlikimą.
Byloje nebuvo nustatyta, kad kuris nors iš nuteistųjų vykdydamas tarnybines pareigas veiktų J. M. interesais, ją išskirtų iš kitų besikreipiančiųjų asmenų rato. Visuma pirmiau išdėstytų argumentų patvirtina, kad nė vienas iš nuteistųjų neturėjo tyčios elgtis neteisėtai ir priimti kyšį.

Žvalgybos priemonės nuteistųjų atžvilgiu – neproporcingos

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad beveik metus nuteistųjų atžvilgiu taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės buvo neproporcingos. „Tiriant nusikalstamas veikas įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos priemonės, kurios intensyviai varžo asmenų privatų gyvenimą, tačiau operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektai, prokurorai, viena vertus, turi laikytis įstatymuose nustatytų teisių taikyti tokias priemones, kita vertus, laikytis garantijų, kad jas taikant konstituciškai pateisinami privataus gyvenimo varžymai nesukels žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų. Svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo“, – teigiama nutartyje.

Marijampolės apylinkės teismas kaltomis pripažino tik dvi Migracijos skyriaus darbuotojas.

Teisiamųjų atžvilgiu kriminalinės žvalgybos priemonės taikytos beveik metus, pusę metų. Buvo fiksuojami jų privatūs pokalbiai, daromi garso bei vaizdo įrašai. Pasak AT nutarties, atsižvelgiant į šių asmenų galimai daromų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį darytina išvada, kad buvusių migracijos darbuotojų teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nors buvo įtariama šių asmenų nusikalstamus veiksmus esant sisteminiais, organizuotais, vienintelė veika, už kurios padarymą jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, buvo padaryta 2017 m. balandį, kuomet paimta po saldainių dėžę ir butelį brendžio. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ įtariamųjų veiksmuose nusikalstamų veikų požymių.
Migracijos darbuotojai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl galimai priimto sąlyginai nedidelės vertės (nuo 47,76 Eur iki 53,56 Eur visiems nuteistiesiems bendrai) kyšio. Taigi, beveik metus trukusių kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo metu šioje byloje buvo užfiksuotas tik sąlyginai nedidelės vertės kyšio paėmimas, kuris tapo ikiteisminio tyrimo vada.
Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad įtariamųjų sulaikymas parai buvo netikslingas, jo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. Aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymas buvo pertek-linis, grindžiamas formaliais ir tikrovės neatitinkančiais motyvais, esmingai pažeidė nuteistųjų (įtariamųjų) teises.

Nuteistieji išteisinti

Teisėjų kolegija, konstatavo, kad šioje byloje atskyrus ikiteisminius tyrimus buvo esmingai apsunkinta teisiamųjų teisė į gynybą, kitoje baudžiamojoje byloje priimti procesiniai sprendimai ir teismų išvados darė esminę įtaką sprendžiant dėl jų kaltės, be to, įtariamųjų atžvilgiu neproporcingai ilgai ir intensyviai taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės. Visa tai vertinama kaip esminiai BPK pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą baigiamąjį aktą. Taip pat šioje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes nenustatyta, kad nuteistieji veikė tyčia, suprasdami savo veiksmų galimą neteisėtą pobūdį ir siekdami taip elgtis. Dėl to žemesnės instancijos teismų sprendimai naikintini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei esminių BPK pažeidimų, o baudžiamoji byla I. Paludnevičienei, I. Adomavičienei ir Ž. Lapinskui nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.