Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Tai – muzikos bendrystė, jungianti mus visus...“

„Medynės“ – paskutinis didelis muzikinis projektas Marijampolėje (penki koncertai su kitų šalių atlikėjais), kuris baigėsi prieš pat draudimą organizuoti renginius ir visai užsidarant kultūros įstaigoms. Buvusieji koncertuose ten patirtą džiaugsmą ir tikrus atradimus dabar jau mini su nostalgija – o kai kas ir pasvarsto: ar dar kada nors tai patirs, nes buvo abejonių, ar ir šis, šeštasis, tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis, įvyks… O kaip tokiomis, galima sakyti, ekstremaliomis sąlygomis, dirbo jo rengėjai? Ar nebuvo minčių visko atsisakyti? Praėjus porai savaičių šito paklausėme jo iniciatorių Darių KLIŠĮ. Taigi – jo atsakymai į klausimus bei pamąstymai apie šių dienų situaciją.

– Kas besirengiant šeštosioms „Medynėms“ labiausiai neramino, buvo kitaip, nei anksčiau? Ar Jums bei svečiams nebuvo minčių visko atsisakyti, nes situacija, ypač rudenėjant prastėjo? O gal atrodė, kad prasčiausio scenarijaus vis dėlto nebus?

– Taip, šiam festivaliui (kaip ir prieš tai buvusiems) atidavėme daug jėgų, tačiau projektą (dėl to jis ir yra projektas), kurį esi numatęs – kas ir kaip turi vykti, dėliotis ir pan., – dažnai koreguoja gyvenimas, kupinas atsitiktinumų. O jų, daugiau ar mažiau, per šešerius gyvavimo metus būta. Gal ne tokiu mastu, bet vis tiek. Mes tai vadiname „iššūkiais“ (prisimenu praėjusių metų „Retrotopiją“ ir Jūratės Onaitytės spektaklyje ištartus žodžius „Nori tu to, ar ne, tai įvyks“). Jei rimtai, šiuo konkrečiu atveju, kai buvo gryninamos 2020 metų festivalio idėjos, niekas negalvojo apie pandemiją. Čia visas paradoksas. Tuomet niekas net nesapnavo, kad kažkas panašaus mūsų žmoniją ištiks. Žinoma, ir mus – patį festivalio organizatorių ir jo komandą.

Koncerto „Mocartas ir jo amžininkai“ tradicinėje erdvėje – Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje – metu su svečiais iš Lenkijos.

Koncerto „Mocartas ir jo amžininkai“ tradicinėje erdvėje – Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje – metu su svečiais iš Lenkijos. Dainiaus ČĖPLOS nuotrauka

Pavasarį, užklupus „pandeminiams netikėtumams“, ruseno viltis, kad kaip nors viskas išsispręs. Tad laikėmės numatytos programos, pavyzdžiui, vedėme derybas su viena portugalų grupe, kurią išties labai norėjome pristatyti Marijampolės miesto publikai, tikėdamiesi, jog ji labai patiks klausytojams. Ši grupė – neįtikėtinas profesionalumo, muzikinės fantazijos, jų mitologijos ir legendų, įdomių pučiamųjų instrumentų derinys. Tiesą sakant, mes jau tarėmės su lėktuvo oro linijų kompanija dėl bilietų, su Marijampolės kultūros centro administracija dėl koncerto datos, kol neužgriuvo žinia, kad Portugalija yra „raudonoji zona“. Tad galbūt ši koncertinė programa bus kitų metų mūsų festivalio „vinis“… Kalbant apie kitas planuotas koncertines programas, žinoma, tam tikrų pokyčių būta. Pavyzdžiui, džiazo muzikantas Kęstutis Vaiginis turėjo groti su turkų muzikantais, tačiau klausytojai išgirdo jo atliekamą muziką su puikiu lietuvių kvartetu „Mettis“, ir, manau, tik­rai nebuvo nuvilti. Lenkų grupė „Cup of time“ pristatė programą „Šiuolaikinis tango“ vietoje kitos numatytos, tačiau šis sprendimas išties pateisino lūkesčius.

Mums patiems buvo labai netikėta, kad ansamblio vadovas R. Borovskis šį koncertą atgrojo, prieš kelias geras savaites iki koncerto atlaikęs širdies operaciją. Man tai atpažįstama, nes prieš metus išgyvenau panašią situaciją – noras groti ir atsakomybės jausmas prieš kolegas ir publiką tave priverčia pamiršti skausmą ar negalią. Noriu pasakyti, kad festivalio koncerto programos derinimas yra labiau susijęs su nerašytu susitarimu arba garbės kodeksu, kuriam ne tiek reikalingi instituciniai antspaudai – tai veikiau sąžinės ir atsakomybės klausimas. Jei esi muzikantas, renginio organizatorius, tai per laiką užsimezga tokie santykiai, kai intuityviai žinai, jog vienaip ar kitaip – pavyks.

– Kaip jaučiasi atlikėjai, koncertuodami priverstinai pustuštei salei? Ir kaip jie jaučiasi šiandien, kai koncertuoti galima nebent virtualiai, kaip jaučiasi kuriantys žmonės?

– Žinoma, vidiniai dalykai yra viena, kita – užtikrinti publikos saugumą. Tai buvo nauja. Išties į Sveikatos ministeriją skambindavau kas dvi dienas. Rekomendacijos, įstatymai, nuostatos keitėsi žaibo greitumu. Iš gyvenančių užsienyje, kviečiamų atvykti dalyvių vienos ar kitos šalies rekomendacijas reikėdavo derinti. Svarbiausia, kad mums pavyko. Festivalis įvyko taip, kaip mes ir norėjome, ir taip, kaip pageidavo užsienio muzikantai. Jiems svarbu recepcija – tiesioginis santykis, nesvarbu, ar publika su kaukėmis, ar jos ne taip gausu. Tai kitoks pojūtis nei koncertą transliuoti virtualiai. Šia prasme mums akivaizdžiai pavyko.

Darius Klišys – ne tik festivalio organizatorius, bet ir jo dalyvis, virtuoziškai atskleidžiantis birbynės galimybes...

Darius Klišys – ne tik festivalio organizatorius, bet ir jo dalyvis, virtuoziškai atskleidžiantis birbynės galimybes… Naglio DZINGOS nuotrauka

Dabartiniai ribojimai, kai draudžiami kontaktiniai renginiai? Manau, kad tai išgyvenama. Nors aišku, pandemijos trukmės laikas taip pat svarbus. Bet esu įsitikinęs, kad ji truks, tiek, kiek reikia. Ką veikti per ją – fantazijos ar vaizduotės reikalas. Mano nuomone, tai bendras nerašytas susitarimas – jei yra pavojus, rizika (o ji tikra), tai gal susitelkime į kitus dalykus? Jei nėra koncertų, gal pasėdėkime prie natų, naujo projekto, įrašų, kūrybos, atlikimo technikos tobulinimo ir pan.? Ruoškimės naujiems koncertams? Susitelkime į mokinius? Atiduokime jiems duoklę?

– Ar nemanote, kad klausydamiesi muzikos ir matydami atlikėjus tik išmaniųjų įrenginių pagalba atbuksime? Gal atprasime nuo gyvo atlikimo, aptingsime ir bevelysime atsisakyti renginių? Buvo paminėtas būsimasis festivalis?..

– Žinoma, virtualus pasaulis yra kitoks, jis niekaip nepakeis tiesioginio santykio. „Pikseliai“ nepakeičia kūno kalbos, garso, recepcijos. Muzika ar teatras yra praeiginiai menai, jiems reikia gyvo santykio, plojimo ar švilpimo, t. y., gyvos reakcijos, muzikantų kaktomis žliaugiančio prakaito, kartais nerangaus jų šokio grojant, nutrauktos stygos garso ar netiksliai sugrotos natos skambesio, kas kartais „papuošia“ koncertą.

Esmė ta, kad šiomis sudėtingomis sąlygomis esu be galo dėkingas tiems žmonėms, kuriuos nuolat (jau eilę metų) matau festivalio koncertuose, nepabūgusius viruso, užsimaskavusius (patikėkite, matau), tačiau aiškiai suvokiančius, kur jie eina. Jų dėka šis festivalis egzistuoja, o mane kaip organizatorių – motyvuoja dėl jų stengtis. Tai savotiška niša – muzikos bendrystė, jungianti mus visus, būtent marijampoliečius. Ta proga norėčiau padėkoti ne tik tiesioginiams rėmėjams, bet ir savo bendraminčiams – Neringai, Gajai, Nagliui, Augustai Bertai, Viktorui, Felinai ir kitiems, prisidedantiems prie šio festivalio organizacinių darbų. Jie yra „pilkoji zona“, bet be jų „Medynių“ festivalis tiesiog neįvyktų.

Norėčiau visus, dabartinius ir būsimus „Medynių“ festivalio klausytojus užtikrinti, kad pasimatysime kitais metais. Kaip viskas bus, matysime.

Su Dariumi Klišiu bendravo Nijolė LINIONIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Įminti paslaptį, kaip garsas virsta spalva…

    2022-06-15Įminti paslaptį, kaip garsas virsta spalva...
    „Alisa pasiklydo“, „Alisa dainuoja bliuzą“, „Pasipuošus“, „Alisa skrenda pasivaikščioti“, „Vandens jausmas“… Tai vis pavadinimai paveikslų, kurie šiuo metu eksponuojami Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 3). Čia tik ką pradėjo veikti paroda „Alisa dainuoja bliuzą: Audronės Petrašiūnaitės tapyba“. Vienos šio meto žinomiausių ir labiausiai vertinamų Lietuvos kūrėjų – tapytojos, grafikės ir kitus žanrus „užkabinančios“ – Audronės Petrašiūnaitės personalinė paroda Marijampolėje surengta pirmą kartą. (Jos paveikslų grupinėje parodoje buvo eksponuota Kultūros centro dailės galerijoje.) Nemaža dailininkės gyvenimo ir veiklos dalis susijusi su Kaunu: čia prieš studijas Vilniaus dailės institute (dabar Akademija) mokėsi tuomečiame Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, dirbo, vienuolika metų ...
  • Į naujus ratus persėdęs jaunas ūkininkas vis ieško, kaip plėsti ūkį: jau augina ir pupas, ir kanapes

    2022-06-15Į naujus ratus persėdęs jaunas ūkininkas vis ieško, kaip plėsti ūkį: jau augina ir pupas, ir kanapes
    Kaip lietus ir saulė – taip Lietuvos žemės ūkiui gyvybiškai svarbūs ir jaunieji ūkininkai. Naujas idėjas jie atsineša turėdami žinių ir užsidegimo, tačiau ne visada – pakankamai lėšų jas realizuoti. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Karolis Rekštys džiaugiasi, kad postūmis jo besikuriančiam ūkiui buvo Europos Sąjungos (ES) parama, kurią gavęs persėdo į naują traktorių, o tai leido darbus atlikti greičiau ir efektyviau. Jaunieji ūkininkai jau gali Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Paraiškos bus renkamos iki liepos 29 d. Šiam etapui skirta 22,8 mln. ...
  • Kolegija, kuri tvirtai „pastato ant kojų“

    2022-06-13Kolegija, kuri tvirtai „pastato ant kojų“
    Norėtumėte pagyventi Vilniuje, bet tik keletą metų, nes žinote, kad vis tiek geriausia – gimtojoje Suvalkijoje? Netolimuose jūsų planuose – nuosava veterinarijos klinika, o gal unikalus restoranėlis netoli Šešupės? Sakote, tėveliai turi derlingos žemės, norite likti ūkyje ir „imti“ žaliojo kurso kryptį? O gal geriausiai save įsivaizduojate kuriančius kraštovaizdžio dizainą ( jam skirtą tinklalaidę ar pan.). O gal jums sekasi chemija ir norėtumėte tapti cheminės analizės specialistais, kurių kaip oro šiandien trokšta darbdaviai? Jei į bent vieną klausimą atsakėte teigiamai, Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas laukia jūsų! Ir dar… hmmm… bendrabutis miesto centre. VILNIAUS miesto centre! Šalia – kolegija, joje – ...
  • Įgyvendinant projektą iškils Plutiškių susikūrimo legendą atspindinti skulptūra

    2022-06-11Įgyvendinant projektą iškils Plutiškių susikūrimo legendą atspindinti skulptūra
    Jau rašėme, kad Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo siūlydami savo idėjas, kaip būtų galima pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. Iš viso buvo atrinkti penki projektai, kurie jau pradedami įgyvendinti. Kazlų Rūdos seniūnijoje bus įgyvendinti du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. Vienas iš tokių projektų, kurį įgyvendinus gerokai pagražės gyvenamoji aplinka, jau pradėtas vykdyti Plutiškėse. Pasak šio projekto vadovės Žibutės Labutienės, idėja gyvenvietės pradžioje pastatyti skulptūrą, kuri atspindėtų Plutiškių susikūrimo legendą, gimė dar pernai, kai buvo pašventintas miestelio herbas. – Pernai vasarą gražios šventės metu buvo oficialiai pašventintas 2020 metų Lietuvos Prezidento dekretu ...
  • Pirmas regioninis logistikos centras – kaip flagmanas kitiems

    2022-06-11Pirmas regioninis logistikos centras – kaip flagmanas kitiems
    Žemės ūkio ministerija birželio pradžioje pasidalijo džiugia žinia apie pirmo Lietuvoje regioninio logistikos centro kūrimą. Tikimasi, kad, pramušus ledus, tokių centrų atsiras ir daugiau. O nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. iš norinčių vystyti smulkų ir vidutinį verslą, kurti vieną ar kelis rajonus apimančias trumpas tiekimo grandines arba steigti regioninius logistikos centrus priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Šiemet priemonės taisyklėse įsigaliojo ir tam tikri pakeitimai, susiję su infliacija šalyje ir kainų šuoliu. Įsigaliojo pakeitimai Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime – projektui įgyvendinti galės gauti 40 tūkst. eurų

    2022-06-11Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime – projektui įgyvendinti galės gauti 40 tūkst. eurų
    Siekiant paskatinti jaunus žmones rinktis ūkininkavimą ir kurtis kaimiškose vietovėse, jiems šiemet numatyti beveik 23 mln. Eur. Jaunasis ūkininkas galės gauti 40 tūkst. eurų verslo planui įgyvendinti. Iš viso naujuoju 2023-2027 m. finansiniu laikotarpiu jaunųjų ūkininkų įsikūrimui planuojama skirti 75 mln. Eur. Jie taip pat bus skatinami kitomis priemonėmis, skiriant jiems didesnį paramos intensyvumą. 2014-2021 metais jiems buvo skirta apie 90 mln. Eur. „Žemės ūkio ministerija  jauniesiems ūkininkams skiria daug dėmesio. Ir iki šiol situacija yra viena geresnių Europoje – Europos Komisijos rekomendacijose dėl Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos strateginio plano yra pastebėta, kad nepaisant sudėtingų demografinių sąlygų, Lietuvos jaunųjų ūkininkų procentinė dalis, ...
  • Atnaujinęs bendrabutį ir aplinką Marijampolės profesinio rengimo centras kviečia moksleivius mokytis

    2022-06-08Atnaujinęs bendrabutį ir aplinką Marijampolės profesinio rengimo centras kviečia moksleivius mokytis
    Nuo birželio 1-osios prasidėjo pagrindinis priėmimas (vasaros etapas) į formaliojo profesinio mokymo programas. Praktiškų profesijų mokytis visus kviečia Marijampolės profesinio rengimo centras. Stojančiųjų registracija ir prašymų pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas LAMA BPO informacinėje sistemoje vyks iki rugpjūčio 5 d., kaip ir stojančiųjų informavimas apie tinkamumą pasirinktoms programoms. Testų, jei tokie taikomi, laikymas numatytas nuo birželio 7 d. iki rugpjūčio 4 d. Kvietimas mokytis stojančiajam bus pateikiamas iki rugpjūčio 12 d. Mokymo sutarčių su pakviestaisiais mokytis sudarymas profesinio mokymo įstaigose vyks nuo rugpjūčio 16 d. iki 18 d. Papildomas priėmimas numatytas rugpjūčio 19–23 dienomis. Šie mokslo metai Centrui buvo sėkmingi Pasak Marijampolės profesinio rengimo ...
  • Trečiasis „Margai skamba“ sezonas kviečia mėgautis moderniu folkloru

    2022-06-08Trečiasis „Margai skamba“ sezonas kviečia mėgautis moderniu folkloru
    Kaprizingi šios vasaros pradžios orai praėjusią savaitę privertė modernaus folkloro projekto „Margai skamba“ organizatorius pirmąjį šio sezono koncertą iš Poezijos parko perkelti į Kultūros centro salę, bet tie trisdešimt žiūrovų, kurie atėjo pasiklausyti iš Klaipėdos atvykusio folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“, kartu su muzikantu Larionu Djakovu (Larion Dyakov) atlikusio programą „Dovis“, buvo sužavėti – pasirodymas idealiai atitiko „Margai skamba“ pavadinimą, nes muzika buvo tikrai neįprasta ir marga. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestre altu ketverius metus grojantis kompozitorius, įvairių projektų organizatorius L. Djakovas išties nustebino moderniu styginio muzikos instrumento alto skambėjimu. Jame žiūrovai išgirdo ir jūros ošimą, ir paukščių skambėjimą, ir daug kitų ...
  • Penktoji knyga, gimusi iš meilės ir skausmo

    2022-06-08Penktoji knyga, gimusi iš meilės ir skausmo
    „Draugystės“ bibliotekoje skaitytojai vėl, jau trečią kartą, susitiko su rašytoja Loreta Jastramskiene, ji pristatė naujausią savo knygą „Visada, Tėve, bus Amerika“ (leidykla „Homo liber“). Alytuje gimusi autorė sako esanti pusiau dzūkė, pusiau suvalkietė, nes tėvų ir senelių šaknys siekia ir mūsų kraštus, o jų gyvenimo keliai irgi čia įvairiai vingiavo. Naujausiame romane kalbama apie tas vietoves, tik jos konkrečiai neįvardintos – kaip ir knygos veikėjai, kurių daugumą būtų galima identifikuoti… Tačiau tai nėra dokumentika. Tai literatūros kūrinys, kuriame faktai, žmonių patirtys ir istorijos virsmai įgauna ypatingą spalvą bei jėgą, nes šimtus kartų buvo pasverti, gretinti ir išgyventi iš naujo… Taip, tai ...
  • Gyvenimas – lyg medis

    2022-06-08Gyvenimas – lyg medis
    Saulėtą popietę Igliaukos kaimo bibliotekoje ypatingą šviesą skleidė ir ryškiaspalvės fantazijos, jausmingumo ir poetinių vaizdų sklidini iš Kalnynų kaimo kilusios, dabar Šventragio kaime gyvenančios Augonitos Bubnienės kvilingo technika sukurti paveikslai. Kvilingas – gana populiarus šiuolaikinis pomėgis, jo esmė – iš suktų popieriaus juostelių kurti kompozicijas ir figūras. Tai angliškas žodis („quilling“), kilęs iš „quill“ – „paukščio plunksna“. Iš pirmo žvilgsnio technika gana paprasta: svarbiausia susukti tokio paties pločio popieriaus juosteles į tankias arba laisvas spirales, iš kurių vėliau bus surinktas paveikslas ar koks nors daiktas. …Medžiai visur – miestuose, kaimuose, medžiai – tylios skulptūros. Užtenka atsiriboti nuo suvokimo, kad tai tiesiog ...
  • Suvalkiečiai ar sūduviai?

    2022-06-08Suvalkiečiai ar sūduviai?
    Etnokultūrininkai išreikalavo 2022 metus skelbti Sūduvos metais. Bet kokią Sūduvą ir kokius sūduvius šiandien pagerbiame? Gyvenime turime tikrų pavyzdžių, kai negrįžtamai išnykus tautoms, gentims, dabartinėse valstybėse jų vardu toliau yra vadinama buvusi jų etninė teritorija. Antai, seniai išnykus normandų tautai, Prancūzijoje yra Normandijos regionas. Keli tūkstantmečiai kaip nėra umbrų, bet regionas su tokiu vardu Italijoje yra. Seniai nebėra prūsų, bet Prūsijos žemės vardas liks amžiams. Pagerbiant istorijoje buvusią ir tragiškai žuvusią narsią sūduvių gentį, tam tikrą teritoriją galime vadinti Sūduva. Atmenant sūduvius taip pat išmintinga yra sporto, meno saviveiklos kolektyvams, įmonėms, laivams, prekių ženklams suteikti Sūduvos arba Sūduvio vardą. Prasminga ...
  • Parama daugiabučių modernizacijai – kokia ji?

    2022-06-04
    Modernizuojantiems savo daugiabutį gyventojams valstybė skiria finansinę paramą. Taip pat butų savininkai gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bei atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui. O gyventojams, turintiems teisę gauti kompensaciją už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc. 30 proc. parama renovacijai suteikiama tais atvejais, jeigu po jos yra pasiekiama ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė – t. y. sutaupoma 40 proc. ir daugiau šildymui reikalingų energijos sąnaudų. Visiems daugiabučius modernizuojantiems gyventojams valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas. Taip pat gyventojams suteikiama 10 proc. parama, kai daugiabutyje ...
  • „CIE LT Forge“ tobulėja: nuo birželio – dar viena robotizuota linija

    2022-06-04„CIE LT Forge“ tobulėja: nuo birželio – dar viena robotizuota linija
    Jeigu turite automobilį, tikėtina, kad jo „organizme“ yra Marijampolėje pagamintų detalių. Dvidešimt penkerius metus čia veikianti įmonė UAB „CIE LT Forge“ – viena iš 90 stambios pasaulinės gamybinės grupės „CIE Automotive“ valdomų gamyklų. Paklaustas, kaip atsitiko, kad Baltijos šalys, o tiksliau – Lietuva pasirodė tinkama vieta dar vienai gamyklai, įmonės generalinis direktorius Darius Masionis paaiškino gana paprastai: „Čia jau buvo bazė. O ir geografiškai tai buvo patogi vieta“. UAB „CIE LT Forge“ – šiuolaikiška metalo apdirbimo įmonė. Paprasčiau kalbant, tai kalvė, kuri specializuojasi gaminti automobilių komponentus, reikalaujančius specialaus gamybos proceso, ir aukštos kokybės apdirbimo, konstrukcinės įrangos ir mechanizmų dalis. Pagrindinis gamybos ...
  • „Muzika – kaip tiltas į širdį…“

    2022-06-01„Muzika – kaip tiltas į širdį...“
    Marijampolės kultūros centro Sasnavos skyriaus vokalinis ansamblis „Melodija“ gražų 30-ies metų veiklos jubiliejų paminėjo koncertu „Dainų tiltai“. Nes, kaip vėliau pakalbinta sakė šio kolektyvo vadovė Marija Grybienė, tiltas visada yra tai, kas jungia. Tuos tiltus kiekvienas mūsų, dažnai nė nesusimąstydamas, tiesia visą gyvenimą, nes ėjimas – nuolatinė mūsų būsena: einame į tikslą, šviesą, viltį… O kaipgi be tilto pasiekti kitą krantą ar pereiti tarpeklį – link dar aukštesnio kalno? Tų tiltų per tris dešimtmečius nutiesta šimtai – jei kiekvieną ansamblio atliktą dainą laikytume kad ir mažu liepteliu kur nors per linksmą upokšnį kaime. Arba romantišku tiltu tarptautiniame festivalyje, kur kitų šalių ...
  • Greičiau ir efektyviau: žemės ūkio produktų perdirbėjams parama atveria naujų galimybių

    2022-06-01Greičiau ir efektyviau: žemės ūkio produktų perdirbėjams parama atveria naujų galimybių
    Žemės ūkyje dirba verslūs ir kūrybingi žmonės, kuriems netrūksta inovatyvių idėjų, tačiau kartais finansinės galimybės procesus gerokai sulėtina. 2,5 tūkst. ha ploto ūkį valdančios žemės ūkio bendrovės „Tetirvinai“ valdybos pirmininkas Rytis Sologubas užtikrintai teigia – tokiais atvejais gelbsti Europos Sąjungos investicijos, kurios padeda plėsti bendrovę. Pasvalio rajone esančiuose Tetirvinuose pienininkystės ir augalininkystės veikla užsiimanti žemės ūkio bendrovė gyvuoja jau 30 metų. Norėdama efektyvinti savo veiklą ir sulaukti didesnės grąžos, įmonė kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) dėl paramos pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Gavę finansavimą „Tetirvinai“ įsigijo laboratorinę grūdų įrangą, mobilų pašarų ruošimo ...
  • Marijampolės dramos teatre – jaunųjų premjera

    2022-06-01Marijampolės dramos teatre – jaunųjų premjera
    Marijampolės dramos teatro jaunimo dramos studija neseniai pakvietė į premjerą – spektaklį „Akropolis“ pagal Marijos Korenkaitės pjesę „Pabėgimas į Akropolį“. Pirmieji atsiliepimai apie šį jaunųjų spektaklį tikrai geri, o tie, kas jo dar nematė, tai galės padaryti birželio 3-ąją, kai jis vėl bus rodomas dramos teatro scenoje. Dažniausiai sakoma, kad teatras atsirado VI–V a. prieš Kristų senovės Graikijoje. Pasak antropologinės teorijos šalininkų, teatras yra pirmasis žmogaus išradimas. Jis atsirado tada, kai pirmykštis žmogus pamatė savo atvaizdą veidrodiniame paviršiuje – pavyzdžiui, baloje – ir suvokė, kad gali save stebėti. Mes stebime kitą ir jame pamatome savo paties atspindį. Tai giliai siejasi su ...
  • Kataraktos operacija – vienintelis būdas pagyti

    2022-05-31Kataraktos operacija - vienintelis būdas pagyti
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. – Katarakta – kokia tai liga? – Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.